Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-16268-435/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-25
Bylos Nr.: 2-16268-435/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09588-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: K. G.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus

Kategorijos

1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2-16268-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09588-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei J. Č.,atsakovės K. G. atstovei advokatei R. L.,

trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. G. dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagrįstu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti K. G. (toliau – atsakovė) darbo sutarties nutraukimą 2020 m. balandžio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrįstu.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. sausio 31 d. ieškovė sudarė darbo sutartį Nr. 13 su atsakove, kuria atsakovė buvo priimta apskaitininkės pareigoms (darbo sutarties 1.2 punktas). Darbo sutarties Nr. 13 1.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovei darbdavys įsipareigoja mokėti 756,69 Eur darbo užmokestį, išmokant jį vieną kartą per mėnesį paskutinę mėnesio dieną; darbo sutarties Nr. 13 3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė dirbs 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

1.2. 2020 m. kovo 20 d. atsakovė neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, todėl 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pareikalavo atsakovės pasiaiškinti, kodėl ji 2020 m. kovo 20 d. nebuvo darbe. Atsakovė atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir išėjo iš darbo. Ieškovės 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d. atsakovė darbe nebuvo. 2020 m. kovo 24 d. vakare atsakovė žinute pranešė ieškovei, kad ji turi nedarbingumo pažymėjimą.

1.3. Susisiekusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriumi ieškovės atstovė pranešė, kad atsakovei nedarbingumo pažymėjimas prižiūrėti vaiką išduotas nepagrįstai, kadangi atsakovė 2020 m. kovo 23 d. buvo darbe, ko pasėkoje, nedarbingumo pažymėjimas atsakovei išduotas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo panaikintas.

1.4. Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą vaiko priežiūrai, todėl pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovė 2020 m. balandžio 11 d. (šeštadienį) priėmė sprendimą atleisti atsakovę iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Po to, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., atsakovė vėl buvo laikinai nedarbinga. Laiko, kad ieškovė atleido atsakovę iš darbo tuo metu, kai ji neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, todėl atleidimo iš darbo tvarka nebuvo pažeista.

1.5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovės atsikirtimai

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti; atsakovės atleidimą iš darbo 2020 m. balandžio 11 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu, į darbą negrąžinti, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu; priteisti iš ieškovės atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2020 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; įpareigoti ieškovę pateikti Sodrai NP-SD2 pranešimą (-us) dėl išmokos skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d.

2.1 Atsiliepime, atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė nuo 2020 m. vasario 3 d. dirbo ieškovės įmonėje apskaitininkės pareigose pagal neterminuotą 2020 m. sausio 31 d. darbo sutartį Nr. 13. Darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma – aštuonių valandų darbo diena, penkių dienų darbo savaitė. Atsakovei Covid-19 karantino laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki karantino pabaigos (nepertraukiamai) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl epidemijos situacijos Lietuvoje, sveiko vaiko priežiūrai. Darbo santykiai su atsakove nutraukti pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą 2020 m. balandžio 11 d. – nepertraukiamo nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovė buvo atleista iš darbo dėl neaiškių ir nepagrįstų priežasčių, nenurodant kokias teisės normas, lokalinius bendrovės dokumentus, įsipareigojimus atsakovė pažeidė ar jų nevykdė. Griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, skirta nesilaikant atleidimo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, neišsiaiškinus aplinkybių ir motyvų, nenurodant aiškių atleidimo kriterijų, teisinių argumentų, nenustačius reikalavimo pasiaiškinti termino.

2.2 Nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. atsakovei atvykus į įmonę apie 9.30 val. pasiimti asmeninių daiktų bei informuoti ieškovės direktorę apie nedarbingumą, direktorė atnešė du raštus ir liepė nedelsiant pasirašyti. Atsakovei pradėjus skaityti raštus direktorė pradėjo šaukti ir kaltinti atsakovę, dėl paimto nedarbingumo, dėl neišdirbtų valandų. Atsakovė negalėdama susikaupti ir matydama, kad dalykinis pokalbis su direktore neįmanomas, informavo, kad raštų nepasirašys, nes reikia laiko perskaityti ir susipažinti su jų turiniu. Direktorė pasiėmė raštus nuo stalo ir išėjo.

2.3 Pažymėjo, kad šalys komunikavo elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nei elektroniniu paštu, nei kitokia forma prašymas pasiaiškinti, nurodant protingą terminą pasiaiškinimui pateikti, atsakovei nebuvo įteiktas.

2.4 Darbdavio 2020 m. balandžio 10 d. pranešime nurodyta, kad atsakovė bus atleista 2020 m. balandžio mėn. 11 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šiame pranešime apie atleidimą nurodomi tariami darbo pareigų funkcijų pažeidimai, tačiau nenurodomas nei vienas iš DK 58 straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose nurodytų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų kriterijus. Tuo tarpu, DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad atleidimo pagrindas gali būti ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, įgyvendinant šią normą, kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką ir darbuotojams keliamus elgesio, veiklos reikalavimus, gali papildomai nurodyti, kokį darbuotojo elgesį traktuos kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tačiau darbdavys atsakovės nėra supažindinęs ar informavęs dėl kitų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagrindų ir jų taikymo pagal darbdavio vidinius dokumentus. Pranešime nėra konkrečiai nurodyta kokių pareigų atsakovė nevykdė ir kada, kokius norminius aktus pažeidė ir už kokius konkrečius pažeidimus skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

2.5 Nurodė, kad atsakovė nėra susipažinusi su ieškovės darbo organizavimo tvarka, t. y. darbo grafiku, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis ir kt. bendrovės lokaliniais dokumentais. Atsakovei nebuvo aišku, kada prasideda jos darbo diena, kada baigiasi. Atsakovė darbo vietos neturėjo, todėl darbo laiką derindavo su kitomis ieškovės darbuotojomis.

2.6 Atsakovė jai pavestas užduotis atlikdavo laiku ir tinkamai, ir dėl pareigų atlikimo nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš darbdavio ar kitų darbuotojų. Atsakovė pareigingai informuodavo administraciją apie nedarbingumo pratęsimus elektroniniu paštu, o gavus nedarbingumą 2020 m. kovo 20 d. ir nepavykus susisiekti su darbdaviu, 2020 m. kovo 23 d. atvyko informuoti apie nedarbingumo pažymėjimą.

2.7 Nedarbingumo pažymėjimas atsakovei buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai. Ieškovė visiškai nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudą, 2020 m. balandžio 10 pranešime apie atleidimą nurodydama, kad atsakovė be pateisinamos priežasties 2020 m. kovo 20 d. iš viso neatvyko į darbą, kai tuo tarpu atsakovė tą dieną darbe nebuvo, kadangi jai buvo išduotas nedarbingumas dėl epidemijos situacijos. Nedarbingumo pažymėjimas atsakovei išduotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektroninių nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu.

2.8 Ieškovei 2020 m. kovo 25 d. elektroniniu raštu apskundus nedarbingumo išdavimą, Sodros duomenys kelis kartus buvo taisomi, tačiau atsakovė ne kartą kreipėsi į Sodrą dėl nedarbingumo laikotarpio taisymo bei tikslinimo, ko pasėkoje VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2020 m. balandžio 30 d. žinute per asmeninę Sodros paskyrą informavo apie sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d.

2.9 Ieškovė Sodros paskyroje „darbdaviams“, mato pranešimus apie atsakovės nedarbingumo laikotarpius, tačiau iki šiol nesivadovauja Sodros sprendimu ir piktybiškai vengia pateikti NP-SD2 pranešimą (-us) dėl išmokos skyrimo. Neteisėtus darbdavio veiksmus ir atsakovės nedarbingumo ignoravimą patvirtina ir ieškovės apgaulingas darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, kuriuose nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. atsakovei žymimos pravaikštos.

2.10 Darbo santykiai su atsakove nutraukti darbuotojai esant nedarbingume, pažeidžiant DK 65 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodoma – „jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos...“. Atsakovei nedarbingumas nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. išduotas nepertraukiamai, t. y. laiku ir tinkamai informavus gydymo įstaigą (Kauno centro poliklinika) dėl nedarbingumo pratęsimo. Gydymo įstaigoje ir Sodroje atsakovei buvo suteikta informacija, kad jei darbuotojui savaitgaliais darbo grafikas nenustatytas, nedarbingumas yra nepertraukiamas nenurodant savaitgalio dienų. Šalys nesitarė dėl darbo poilsio dienomis, t. y. šeštadieniais, sekmadieniais. Nuo įsidarbinimo dienos atsakovė nedirbo savaitgaliais, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Laiko, kad darbo sutartis 2020 m. balandžio 14 d. buvo nutraukta neteisėtai jos nedarbingumo laikotarpiu, ne darbo dieną, t. y. šeštadienį.

2.11 Atsakovė kategoriškai nesutinka su paskirta griežčiausia drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, tačiau šiuo atveju, ieškovė nevertino šalyje susiklosčiusios situacijos COVID-19 ligos plitimo grėsmės, byloje nepateikta nei viena pagrįsta aplinkybė, įrodanti darbuotojos kaltę, atsiradusius padarinius, neįvardintos konkrečios darbuotojo padaryto pažeidimo aplinkybės.

2.12 Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, į darbą negrąžinti, laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Trečiojo asmens pozicija

3. Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3.1 Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nedarbingumo pažymėjimai išduodami vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektroninių nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas).

3.2 Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, nedarbingumo pažymėjimus ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – AASP) įstaigos gydytojai išduoda vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), budinčiam globotojui ar globėjui arba seneliui (senelei), jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems nėra paskelbta prastova ir jie apie tai informavo gydytoją. Jei paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu AASP paslaugas teikianti įstaiga dėl asmenų kreipimosi nuotoliniu būdu gausos neturi galimybės atsiliepti į visų ar dalies asmenų skambučius ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali asmens kreipimosi į AASP paslaugas teikiančią įstaigą dieną išduoti nedarbingumo pažymėjimo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, šie pažymėjimai gali būti išduoti atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į AASP paslaugas teikiančią įstaigą dienos (Tvarkos aprašo 10 punktas).

3.3 Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktą, elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su VSDFV teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos. Taisyklių 77 punkte numatyta, jog elektroninius pažymėjimus Taisyklėse nenustatytais atvejais gali išduoti asmenis gydantys gydytojai, gavę Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus.

3.4 VSDFV Kauno skyriuje 2020 m. kovo 25 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl galimai nepagrįsto nedarbingumo pažymėjimo išdavimo K. G. nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Draudėjas pažymėjo, jog 2020 m. kovo 23 d. atsakovė buvo darbe.

3.5 Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius informavo apie minėtas aplinkybes K. G. gydančią gydytoją, kuri priėmė sprendimą panaikinti 2020 m. kovo 23 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą Nr. EF7348617 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 30 d. ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 30 d.

3.6 Pažymėjo, jog Taisyklių 95 punkte nurodyta, jog elektroninis pažymėjimas netaisomas. Pastebėjus neteisingus duomenis po elektroninio pažymėjimo pasirašymo, jis panaikinamas EPTS ir išduodamas naujas, perkeliant bei koreguojant reikiamus duomenis, tačiau elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės išmokos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

3.7 Remiantis Taisyklių 114 punktu, ligos ir motinystės išmokų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar išduotus pažeidžiant šias Taisykles elektroninius pažymėjimus, Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

3.8 Nagrinėjamu atveju draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 10 d. pateikus VSDFV Kauno skyriui pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nedraudžiamuosius K. G. laikotarpius nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. bei 2020 m. balandžio 11 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. G. atleidimo iš darbo pagal darbo sutartį, buvo priimti sprendimai neskirti ligos išmokų.

3.9 VSDFV, gavusi K. G. skundą dėl priimto sprendimo panaikinti jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d., 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo VSDFV Kauno skyrių suteikti leidimą K. G. gydančiai gydytojai išduoti nedarbingumo pažymėjimą ginčijamu laikotarpiu, nes jis buvo panaikintas pažeidžiant Tvarkos aprašo bei Taisyklių reikalavimus. Suteikus leidimą ir 2020 m. balandžio 29 d. išdavus nedarbingumo pažymėjimą, apie tai per Elektroninę draudėjų informavimo sistemą (toliau – EDAS) 2020 m. gegužės 5 d. buvo informuotas ir atsakovės darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.10 2020 m. birželio 12 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas atsakovės prašymas išmokėti ligos išmoką už jos nedarbingumo laikotarpį, jį grindžiant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. DGKS-3132 dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3.11 2020 m. birželio 29 d. VSDFV Kauno skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo K. G., jog 2020 m. birželio 19 d. buvo gauta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. DGKS-3132 yra apskųstas teismui, todėl duomenys Registro duomenų bazėje bus patikslinti įsiteisėjus teismo sprendimui, o priimti sprendimai neskirti ligos išmokos bus peržiūrėti draudėjui patikslinus duomenis apie nedraudžiamuosius laikotarpius.

Šalies argumentai

3.12 2020 m. liepos 15 d. atsakovės gydytoja A. R. pateikė EPTS prašymą dėl leidimo išduoti K. G. nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 77 punktu, leidimą davė. 2020 m. liepos 17 d. minėtam laikotarpiui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. K. G. 2020 m. liepos 18 d. informuota, jog sprendimas dėl ligos išmokos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. bus priimtas tik gavus draudėjo NP-SD2 pranešimą dėl išmokos skyrimo.

3.13 2020 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. birželio 5 d. atsakovė turėjo nepertraukiamą laikinojo nedarbingumo laikotarpį.

3.14 Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti nurodydama, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti nedarbingumo pažymėjimu vaiko priežiūrai ekstremalios situacijos metu, todėl jos atleidimas iš darbo pagal šiurkštų darbo pareigų pažeidimą turėtų būti pripažintas neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. sausio 31 d. ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 13, kuria atsakovė buvo priimta apskaitininkės pareigoms, pradedant dirbti 2020 m. vasario 3 d. Šalys susitarė, kad atsakovei darbdavys įsipareigoja mokėti 756,69 Eur darbo užmokestį, išmokant jį vieną kartą per mėnesį paskutinę mėnesio dieną; šalys taip pat susitarė, kad atsakovė dirbs 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę (b. l. 10–12).

5. SMS žinučių išrašai patvirtina, kad atsakovė savo darbo laiką derino su kitomis darbuotojomis (b. l. 84, 85, 105).

6. Iš Reikalavimo pasiaiškinti raštu matyti, kad 2020 m. kovo 23 d. ieškovės direktorė surašė reikalavimą atsakovei pasiaiškinti dėl 1) to, jog atsakovė kovo mėnesio 12 ir 13 dienomis išėjo iš darbo be atsakovės direktorės žinios 14 00 val., kovo 19 d. – 16 00 val., o 20 d. į darbą neatėjo, nuo kovo 1 d. iki kovo 10 d. taip pat dirbo nepilną darbo dieną; 2) neteisingai suvedamos sąskaitos į programą. Ant šio dokumento yra prierašas „Pasiaiškinimą rašyti atsisakė, kad gavo irgi atsisakė pasirašyti. Liudininkė: Apskaitininkė D. K. parašas“ (b. l. 15).

7. D. K. 2020 m. gegužės 15 d. raštu išdėstė savo liudijimą dėl atsakovės darbo, tame tarpe nurodydama, kad atsakovė 2020 m. kovo 20 d. darbe nebuvo, 2020 m. kovo 23 d. atvyko į darbą 8 00 val., pradėjo dirbti ir atvykus direktorei ir pareikalavus pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2020 m. kovo 20 d. atsisakė pasirašyti ir išvyko iš darbo (b. l. 27).

8. 2020 m kovo 24 d. 19:06 val. atsakovė el. laišku pranešė ieškovei, kad turi nedarbingumo pažymėjimą vaikų priežiūrai karantino metu ir kad kai karantinas pasibaigs, ji parašys prašymą išeiti iš darbo (b. l. 19). Į šį laišką 2020 m. kovo 24 d. 19:22 val. ieškovė atsakė, jog atsakovei nedarbingumo pažyma nepriklauso ir jai fiksuojamos pravaikštos. Taip pat nurodė, kad jei atsakovė neparašysianti prašymo atleisti ją iš darbo dabar ar nuo vakar dienos, ji bus atleista už pravaikštas (b. l. 20). 2020 m. kovo 30 d. atsakovė el. laišku informavo ieškovę, kad jai nedarbingumas pratęstas iki 2020 m. balandžio 13 d., į ką ieškovė atsakė, kad atsakovei ir toliau fiksuojamos pravaikštos (b. l. 22–23).

9. 2020 m. kovo 25 d. ieškovės direktorė el. laišku kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kurį informavo apie tai, kad atsakovė nepagrįstai turi nedarbingumo pažymėjimą nuo 2020 m. kovo 20 d., kadangi ji tą dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, o 2020 m. kovo 23 d. atvyko į darbą ir tik 10 00 val., atsakovės direktorei pateikus reikalavimą pasiaiškinti kodėl ji 2020 m. kovo 20 d. nebuvo darbe, ji viską metė, pabėgo iš darbo ir pasiėmė nedarbingumo pažymą atgaline data (b. l. 17).

10. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 30 d raštu informavo ieškovę, kad atsakovei išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2020 m. kovo 20 d iki 2020 m. kovo 30 d. panaikintas; jai išduotas naujas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (b. l. 16, 135); Įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę (b. l. 140) patvirtina tai, kad gydytoja tai padarė SODROS nurodymu.

11. Pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (toliau – EPTS) duomenis, atsakovei K. G. nuo 2020 m. kovo 20 d buvo išduoti nurodyti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020 m. kovo 23 d. laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 30 d.; 2) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. kovo 26 d. laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 30 d.; 3) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. kovo 31 laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.; 4) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. balandžio 14 d. laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.; 5) (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. balandžio 29 d. laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d.; 6) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. balandžio 29 d. laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 11 d.; 7) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. gegužės 14 d. laikotarpiui nuo 2020 m gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.; 8) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. birželio 1 d. laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.; 9) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas su įspėjimais 2020 m. liepos 17 d. laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.

12. Iš sistemos www.sodra.lt išimti nedarbingumo laikotarpių išrašai patvirtina, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovei sistemoje matyti, kad atsakovei nedarbingumas išduotas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d iki 2020 m. kovo 30 d., o 2020 m. balandžio 22 d. – už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. (b. l. 24, 25).

13. 2020 m. balandžio 11 d. 19:55:33 ieškovės direktorė pasirašė 2020 m. balandžio 10 d. Pranešimą atsakovei apie atleidimą, kuriame nurodė priežastis dėl kurių atsakovė 2020 m. balandžio 11 d. bus atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (b. l. 18). 2020 m. balandžio 11 d. Įsakymas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovė atsakovę atleido iš darbo nuo 2020 m. balandžio 11 d. (šeštadienio) (b. l. 64).

14. 2020 m. UAB (duomenys neskelbtini) kovo ir balandžio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. atsakovei žymi pravaikštas (b. l. 13, 14).

15. 2020 m. balandžio 27 d. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėjusi atsakovės skundą dėl priimto sprendimo panaikinti jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d. nustatė, kad veiksmai, 2020 kovo 26 d. panaikinant nedarbingumo pažymėjimą už minėtą laikotarpį ir išduodant naują už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 iki 2020 m. kovo 30 d. atlikti pažeidžiant Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimus, todėl pavedė VSDFV Kauno skyrių, vadovaujantis Taisyklių 77 punktu, organizuoti nedarbingumo pažymėjimo išdavimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d., apie tai informuojant pareiškėją, darbdavį ir Fondo valdybą (b. l. 92, 93).

16. 2020 m. gegužės 5 d. VSDFV Kauno skyrius informavo atsakovę ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad pagal 2020 m. balandžio 27 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, 2020 m balandžio 29 d. atsakovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d. (b. l. 150).

17. 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakydama į teismo užklausą nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius gavęs ir įvertinęs ieškovės (darbdavio) skundą dėl atsakovei išduoto nedarbingumo pažymėjimo kreipėsi į atsakovę gydančią gydytoją, kuri panaikino 2020 m. kovo 23 d išduotą nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d.; akcentavo, kad Fondo valdybos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė pagal laikinojo nedarbingumo nustatymą reglamentuojančius teisės aktus nurodyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (gydytojams) panaikinti išduotą nedarbingumo pažymėjimą remiantis darbdavio prašymu, skundu, arba juos išduoti kitaip, nei numatyta Tvarkos apraše ar Taisyklėse (b. l. 184).

18. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. K., ieškovės buhalterė, patvirtino, kad atsakovė savo darbo vieta dalinosi su kita darbuotoja, darbo grafikas buvo toks, kad ta kita darbuotoja dirbdavo iki 15 00–16 00 val. toje vietoje, o tada į tą vietą ateidavo dirbti atsakovė. Atsakovė ryte į darbą ateidavo tik tuo atveju, jei tuo metu nebūdavo tos kitos bendradarbės. Atsakovė dirbdavo kartais iki 18 00 val., vasario mėnesį atsakovė dirbdavo ir savaitgaliais, tam, kad atidirbti darbo valandas, kovo mėnesį ji savaitgaliais neateidavo. Kovo 23 d. (pirmadienį) direktorė paprašė atsakovės parašyti pasiaiškinimą kodėl ji penktadienį nebuvo darbe, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, susirinko savo daiktus ir išėjo. Kai atsakovė išėjo, liudytoja pasirašė ant to paties rašto kaip liudininkė, kad atsakovė nesutiko pasirašyti. Nurodė, kad kovo 20 d. neatvykus atsakovei į darbą direktorė nustebo ir pasakė, kad atsakovė jos prašiusi laisvos dienos, bet direktorė jos nedavė. Anksčiau jokių konfliktinių situacijų tarp direktorės ir atsakovės nebuvo; būdavo, kad direktorė rasdavo atsakovės darbe klaidų ir jai jas pasakydavo, bet tai visos darbuotojos tokių pastabų gauna. Kad būtų priekaištai atsakovei dėl neišdirbto laiko liudytoja negirdėjo. Liudytoja negirdėjo, kad atsakovė būtų sakiusi, kad karantino metu ruošiasi imti nedarbingumo pažymėjimą.

19. Teismo posėdyje apklausta Rasa Vetlova, atsakovės darbuotoja, patvirtino, kad būtent ji pasiūlė atsakovei darbą pas ieškovę, jos dirbo pasikeisdamos, be to darbas buvo ir savaitgaliais. Tokias darbo sąlygas liudytoja nurodė atsakovei dar prieš jai įsidarbinant pas ieškovę, t. y. atsakovė galės dirbti maždaug nuo 15 00 val. ir savaitgaliais; atsakovei toks darbo grafikas tiko, kadangi jai buvo aktualu, kad rytais ji galės nedirbti. Jai yra žinoma, kad atsakovė iš darbo buvo atleista už pravaikštas, t. y. atsakovė nepasirodė darbe, tačiau kurią dieną, nežino. Kai kuriomis dienomis jos dalinosi vienu stalu, todėl jos tarpusavyje susirašinėjo žinutėmis ir tarėsi, kada kuri dirba ir kokiu laiku gali pasikeisti. Liudytoja pastebėjo, kad atsakovė neišdirbdavo 8 val. per dieną ir neatidirbdavo jų pilnai savaitgaliais, todėl liudytoja ją įspėjo, kad būtų atsargi su darbo valandomis. Sudaryto darbo grafiko nebuvo, tačiau atsakovė galėjo dirbti tuo metu, kai liudytoja nedirbdavo, todėl tuo metu ji turėjo darbo vietą. Kažkurią dieną liudytoja parašė atsakovei nuo kada ji galinti ateiti, tačiau pastaroji parašė, kad ji tikriausiai neateis. Po to liudytoja daugiau su atsakove nesusitiko, apie tai, kad atsakovė atleista iš darbo ji sužinojo iš kitų darbuotojų.

20. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. R. patvirtino, kad ji yra vaikų gydytoja ir tame tarpe atsakovės dukters, Augustės gydytoja. 2020 m. kovo 23 d. ryte mama paskambino telefonu ir pasakė, kad vaiko priežiūrai reikalingas nedarbingumo lapelis. Kadangi tuo metu buvo išleistas Vyriausybės nutarimas, jog karantino metu leidžiama vaikų priežiūrai išduoti nedarbingumo pažymėjimus nuo kreipimosi dienos 5 darbo dienos atgal, gydytoja pasiteiravo mamos nuo kurios dienos ji norinti gauti. Atsakovė paaiškino, kad penktadienį ji nebuvo darbe, bet prieš tai prašė savo darbdavės laisvos dienos, tačiau ji atsisakė jai suteikti, todėl jai reikėtų nuo 2020 m. kovo 20 d. Gydytoja jai 2020 kovo 23 d. nedarbingumo lapelį ir išdavė būtent nuo prašomos dienos. Gal sekančią dieną, tiksliai pasakyti liudytoja negalėjo, jai paskambino Sodros atstovas ir pasakė, kad ji išdavė nedarbingumo pažymėjimą Augustės mamai, bet ten yra nesutapimai dokumentuose, todėl jis prašo panaikinti ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuo 23d. ar 24 d. (liepė panaikinti). Kadangi gydytojas panaikinti išduotą pažymėjimą gali bet kada, kol nėra išmokėta išmoka, gydytoja esveikata.lt savo statuse įrašė, kad Sodros specialisto (atstovo) nurodymu panaikintas nuo tam tikros datos ir išduotas nuo kitos datos. Tuo momentu gydytoja specialisto neklausė, kokie ten neatitikimai, tačiau gydytojai su jų specialistais daug bendrauja (nes būna ir klaidų, ir tariamasi tam tikrais klausimais), tai jai net nekilo mintis suabejoti jo kompetencija. Vėliau ji ir toliau nesidomėjo tuo klausimu ir tęsė atsakovei nedarbingumo pažymėjimą, kiek jai buvo reikalinga. Kadangi pagal elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles nedarbingumo pažymėjimą sergančio vaiko slaugai galima išduoti nepertraukiamai ne daugiau kaip 14 dienų, šiuo atveju, naujuose papildymuose karantino metu, niekur nebuvo numatyta, kad nedarbingumas sveiko vaiko priežiūrai turi būti išduodamas nepertraukiamai. Visada išduodama nedarbingumo pažymėjimus daktarė klausia tėvų, ar šeštadienis ir sekmadienis jiems yra nedarbo dienos. Taip buvo ir šiuo atveju, nes tuo metu dar buvo Velykos, todėl buvo klausiama ir atsakovės. Juolab, kad po Velykų, nedarbingumo pažymėjimus ėmė ir vaikų tėvai ir seneliai, kiti išėjo į nuotolinį darbą, todėl gydytoja išdavinėjo terminuotus pažymėjimus. Todėl gydytoja po Velykų išdavė atsakovei naują nedarbingumo pažymėjimą. Paskutinį kartą išduodama pažymėjimą gydytoja pastebėjo, kad yra pastaba, kad asmuo turi bedarbio statusą, tačiau, kadangi ir tokiems asmenims yra išduodami pažymėjimai, daktarė į tai dėmesio nekreipė. Nurodė, kad ji, kaip gydytoja, savo iniciatyva nėra padariusi nei vieno įrašo ir visi nedarbingumo pakeitimai šiuo atveju buvo Sodros atstovų nurodymu ir tai atsispindi esveikata.lt, nes gydytoja ką darė, tai ir atžymėjo kieno nurodymu ji tai daro. Jai buvo paskambinta ir pasakyta, kad yra teisminis ginčas ir jūs privalote tai atstatyti. Nurodė, kad ji jokių dokumentų, kuriuos turėjo Sodros specialistai, nematė ir tai nėra jos darbas, tačiau ji privalo paklusti Sodros specialistų nurodymams. Išdavus nedarbingumo pažymėjimą automatiškai Sodroje jis yra matomas tą pačią dieną. Gydytojai nebuvo žinoma apie jokias atsakovės pravaikštas. Taip pat nurodė, kad Sodros daktarės Butkutės nurodymu ji 2020 m. liepos 17 d. išdavė nedarbingumo pažymėjimą atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.

Dėl atleidimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinimo pagrįstu

21. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis).

22. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019, 47 punktas; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 31 punktas).

24. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

25. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

26. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 ir 34 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovė buvo atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl to, kad ji aplaidžiai dirbo, be to 2020 m. kovo 20 d. neatvyko į darbą visą darbo dieną, o 2020 m. kovo 23 d. iš darbo pabėgo (2020 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašai : nuo 18:05 iki 18:50; nuo 20:05 iki 20:20; nuo 46:50 iki 48:40; 1:06:30 iki 1:07:07).

28. Aiškindama aplinkybes apie tai, kad atsakovė dirbo aplaidžiai, ieškovės atstovė nurodė, kad aplaidžiu darbu ji laikė atsakovės pasikartojančias klaidas suvedant sąskaitas dėl ko ji, dirbdama savaitgalį 2020 m. kovo mėnesio 21–22 dienomis, jau buvo nusprendusi atsakovei teikti įspėjimą dėl atleidimo, neišlaikius bandomojo laikotarpio. (2020 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašai: nuo 38:50 iki 40:25). Atsižvelgiant į Sprendimo 23 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės aplaidų darbą, t. y. byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų teikusi atsakovei pastabas, už netinkamai atliktą darbą, prašiusi pasiaiškinti dėl netinkamai atlikto darbo, rašiusi aktus ir pan., o atsakovei teigiant, jog ieškovė niekada nėra teikusi jai pastabų dėl netinkamai atliekamo ar aplaidaus darbo, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė dirbo aplaidžiai. Šiuo atveju vertintina ir tai, jog atsakovė dirbo pas ieškovę neilgą laiko tarpą, iš esmės mokėsi dirbti su programomis, šalys buvo sutarę dėl 3 mėnesių bandomojo laikotarpio, taigi, ieškovė, pripažinusi, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, t. y. atsakovė dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, galėjo darbo sutartį nutraukti tuo pagrindu, o ne darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

29. Vertinant, ar atsakovė 2020 m. kovo 20 d. padarė pravaikštą, o 2020 m. kovo 23 d. pabėgo iš darbo, pažymėtina, kad apie tai, kad atsakovė planuoja neatvykti į darbą 2020 m. kovo 20 d. ji ieškovės direktorę įspėjo 2020 m. kovo 19 d. Kaip nurodė ieškovės atstovė, ji neleido atsakovei neateiti į darbą, todėl atsakovė pasakė, kad galimai ji pasiims nedarbingumo pažymėjimą vaiko priežiūrai (2020 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašai :nuo 39:18 iki 39:55 nuo 1:08;08 iki 1:08:30).

30. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektroninių nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu.

31. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, nedarbingumo pažymėjimus ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – AASP) įstaigos gydytojai išduoda vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), budinčiam globotojui ar globėjui arba seneliui (senelei), jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems nėra paskelbta prastova ir jie apie tai informavo gydytoją. Jei paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu AASP paslaugas teikianti įstaiga dėl asmenų kreipimosi nuotoliniu būdu gausos neturi galimybės atsiliepti į visų ar dalies asmenų skambučius ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali asmens kreipimosi į AASP paslaugas teikiančią įstaigą dieną išduoti nedarbingumo pažymėjimo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, šie pažymėjimai gali būti išduoti atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į AASP paslaugas teikiančią įstaigą dienos (Tvarkos aprašo 10 punktas).

32. Kaip nustatyta, Sprendimo 30 ir 31 punktuose nurodyta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo vaiko priežiūrai minėtu laikotarpiu tvarka buvo žinoma tiek ieškovės direktorei, tiek atsakovei.

33. Taigi aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. kovo 20 d. neatvyko į darbą, o 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į vaikų gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo dukters priežiūrai gavimo ir už 2020 m. kovo 20 d., negali būti vertinama kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, nes atsakovė turėjo teisę gauti tokį nedarbingumo pažymėjimą ir pasinaudoti teise pati prižiūrėti savo vaiką ekstremalios situacijos metu. Todėl visi ieškovės atstovės argumentai apie tai, kad nedarbingumas atsakovei nuo 2020 m. kovo 20 d. buvo išduotas nepagrįstai, ar kad atsakovės dukrą galėjo prižiūrėti vyresni atsakovės vaikai, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

34. Vertinant ieškovės pateiktą 2020 m. kovo 23 d. Reikalavimą pasiaiškinti raštu pažymėtina, kad Reikalavimas savo turiniu labiau primena tam tikrų, darbdavio nuomone, darbo pareigų pažeidimų konstatavimą, o ne siekį išsiaiškinti, kodėl atsakovė vienu ar kitu atveju elgėsi netinkamai. Įvertinus ir Reikalavimo pasiaiškinti pateikimo atsakovei aplinkybes – tai, kad atsakovei nebuvo leidžiama paskaityti tai, ką direktorė reikalavo pasirašyti, konstatuotina, kad Reikalavimas pasiaiškinti nebuvo pateiktas atsakovei tinkamai, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės pasiaiškinti (2020 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašai : nuo 40:35 iki 41:30; nuo 1:09:15 iki 1:10:05 ). Tai reiškia, kad atsakovė atleista iš darbo nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. nepareikalavus raštiško pasiaiškinimo ir jo neįvertinus (DK 58 straipsnio 4 dalis).

35. Nors atsakovė pati apie paimtą nedarbingumo pažymėjimą darbdaviui pranešė tik 2020 m. kovo 24 d. vakare, apie tai, kad atsakovė turi nedarbingumo pažymėjimą ieškovė galėjo žinoti jau 2020 m. kovo 23 d. prisijungusi prie Sodros duomenų, todėl tolimesni ieškovės veiksmai – 2020 m. kovo 25 d. pranešimas Sodrai apie tai, kad atsakovė 2020 m. kovo 20 d. padarė pravaikštą, o 2020 m. kovo 23 d. dirbo ir vėliau pabėgo iš darbo; darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimos pravaikštos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. žinant, kad atsakovei yra tęsiamas nedarbingumas, nuolatiniai pranešimai atsakovei, kad jai ir toliau yra žymimos pravaikštos patvirtina tai, kad ieškovė nesiekė išspręsti problemos dėl atsakovės neatvykimo į darbą 2020 m. kovo 20 d. konstruktyviai, o toliau gilino konfliktą.

36. Situaciją akivaizdžiai paaštrino trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovo reakcija į ieškovės 2020 m. kovo 25 d. pateiktą informaciją – nurodymas atsakovės dukrą gydančiai gydytojai panaikinti išduotą nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23 d. Nors trečiojo asmens atstovė teigė, kad jų institucija tokio nurodymo gydytojai nebuvo davusi, o gydytoja pati nusprendė panaikinti nedarbingumo pažymėjimą minėtomis dienomis, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks nurodymas gydytojai buvo duotas. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tai, jog visų pirma, ieškovė informaciją apie atsakovės pravaikštas buvo perdavusi ne gydytojai, o VSDFV Kauno skyriui, teismo posėdyje apklausta gydytoja paaiškino, kad jai nebuvo perduota informacija apie atsakovės pravaikštas, o ji ir nesidomėjo, dėl ko reikia panaikinti nedarbingumą už minėtas dienas, besąlygiškai pasitikėjo Sodros specialisto (atstovo) nurodymo pagrįstumu, nes tai yra juos kontroliuojanti institucija. Įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę taip pat patvirtina tai, kad gydytoja tai padarė Sodros nurodymu.

37. Įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 8 punktą, šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei), o pagal 114 punktą, ligos ir motinystės išmokų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar išduotus pažeidžiant šias Taisykles elektroninius pažymėjimus, Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų; bei tai, kad pagal VSDFV Kauno skyriaus nuostatų, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-104, 13.7. punktą, Fondo valdybos teritorinis skyrius kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą) akivaizdu, kad ši institucija kontroliuoja gydytojų veiklą nurodytų kompetencijų ribose, kas reiškia, kad gydytojai negali nepaklusti šios institucijos nurodymams ir spręsti šiuos klausimus nepaisydami tokių nurodymų.

38. 2020 m. balandžio 27 d. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi atsakovės skundą dėl priimto sprendimo panaikinti jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 23d. ir nustačiusi, kad veiksmai, 2020 kovo 26 d. panaikinant nedarbingumo pažymėjimą už minėtą laikotarpį bei išduodant naują už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 30 d. atlikti pažeidžiant Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimus, būtent VSDFV Kauno skyriui pavedė organizuoti nedarbingumo pažymėjimo išdavimą už minėtą laikotarpį. Ši aplinkybė leidžia daryti teismui išvadą, kad būtent VSDFV Kauno skyriaus specialisto nurodymas gydytojai panaikinti nedarbingumą už nurodytas dienas buvo neteisėtas, ko pasėkoje, ieškovė laikė, kad atsakovė nebuvo darbe nurodytomis dienomis be pateisinamos priežasties, t. y. padarė pravaikštas.

39. Pažymėtina, kad net jei atleidžiant atsakovę iš darbo jai nebuvo fiksuojamas nedarbingumas už 2020 m. kovo 20 ir 23 dienas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šio Sprendimo 25 ir 26 punktuose vien aplinkybė, kad atsakovė nurodytomis dienomis nebuvo darbe savaime nereiškia, kad vien dėl to atsakovė galėjo būti atleidžiama iš darbo. Ieškovė sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakove dėl padaryto pažeidimo galėjo priimti tik išklausiusi atsakovės poziciją, įvertinusi pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, atsakovės kaltę, priežastinį ryšį tarp jos veikos ir atsiradusių padarinių, atsakovės elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

40. To nebuvus, priešingai – atsakovę atleidus skubotai, ne darbo dieną (šeštadienį), neišsiaiškinus, o gal net sąmoningai nesiaiškinus visų faktinių aplinkybių (ieškovės direktorei žinant nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisinį reglamentavimą epidemijos metu), atsakovė buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą jo nebuvus, kas reiškia, kad ji buvo atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

41. DK 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

42. Taigi, teismui pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negrąžinus atsakovės į darbą laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašo grąžinti ją į pirmesnį darbą, to nepageidavo ir darbdavys. Taikytina DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija – išieškotinas vidutinis darbo užmokestis (b. l. 65) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus – t. y. 4 204,53 Eur (552,79 x 7+ (33,50 x 10)) (b. l. 65) nuo atsakovės priverstinės pravaikštos pradžios 2020 m. balandžio 11 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos bei po 33,50 Eur (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

44. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 552,79 Eur priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovės prašymo priteisti 500 Eur neturtinę žalą

45. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės jos naudai 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė rašė atsakovei grasinančius elektroninius laiškus, apšmeižė ją visoms institucijoms – Sodrai, Užimtumo tarnybai, vadino ją apgavike, kuri pasiėmė nedarbingumą atbuline data ir nori pralobti iš valstybės. Į bylą pateikti ieškovės rašyti elektroniniai laiškai atsakovei iš dalies patvirtina ieškovės direktorės nepagarbų elgesį su darbuotoja, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo šmeižiama jos nurodytose institucijose byloje nėra. Atsakovė net neįrodinėjo jai padarytos neturtinės žalos – dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. – kas galėtų būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 218 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė nereagavo į ieškovės grasinimus atleisti ją iš darbo už pravaikštas, tarėsi su Darbo inspekcijos specialistais kaip jai elgtis toje situacijoje, elgėsi racionaliai. Neabejotina, kad asmuo, netekęs darbo patiria tam tikrus nepatogumus (tiek finansinius, tiek emocinius), tačiau įvertinus ir tai, jog ieškovės įmonėje ji dirbo tik apie 1,5 mėnesio laikytina, kad atleidimo iš darbo neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas, šiuo atveju yra pakankama satisfakcija, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 550,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 100,00 Eur už teisines konsultacijas, 100,00 Eur už 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį, 250,00 Eur už 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdį, 200,00 Eur už 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, vertintinos kaip pagrįstos, atitinkančios protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus, todėl yra priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

48. Valstybė šioje byloje turėjo 15,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2). Ieškinį atmestus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu.

Pripažinti, kad darbo sutartis su K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 204,53 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 53 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. ir po 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus 50 ct) už kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. lapkričio 26 d. taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Šio sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 552,79 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 79 ct) priteisimo atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukreipti vykdyti skubiai.

Atsakovės prašymą priteisti 500 Eur neturtinę žalą atmesti.

Priteisti atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,72 Eur (penkiolikos eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė