- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eI3-2502-484/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. B., E. B.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir S. B. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai E. B. ir S. B. (toliau kartu – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. SD-6687 (6.96 E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo” (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti leidimą gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui arba iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl leidimo gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui išdavimo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjai skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjai 2025 m. gegužės 23 d. įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo baigtumas 68%. Pareiškėjai 2025 m. liepos 10 d. Administracijai pateikė prašymą dėl gręžinio įrengimo žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).
2.2. Ginčijamu Sprendimu Administracija atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodama tuo, kad Žemės sklype pagal išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas prisijungimas prie miesto magistralinių vandentiekio tinklų. Be to, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, patenka į Alytaus miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros zoną, kaip tai numatyta specialiajame plane.
2.3. Pareiškėjams, gavus prisijungimo prie vandens tinklo sąlygas, buvo nurodyta, kad vandens tinklus iki Žemės sklypo reikia atsivesti nuo pagrindinės gatvės, kurioje jokio vandens tinklo nėra. Visi kaimynai turi nuosavus gręžinius. Pareiškėjai kreipėsi tiek į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Dzūkijos vandenys“, tiek į Administraciją bei projektuotojus, ir gavo atsakymą, jog tai kainuos nuo 20 000 iki 30 000 Eur.
2.4. Pareiškėjai daug kartų bendravo su UAB „Dzūkijos vandenys“ atsakingais asmenimis, kurie nurodė, kad pagrindinėje gatvėje vandens tinklai bus įvesti tik po 3-5 metų. Leidimas įsirengti gręžinį yra būtinas, norint užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvenamajame name, kuriame šiuo metu nėra vandens, ir taip sudaryti galimybę persikelti gyventi į gyvenamąjį namą pardavus butą bei įvykdyti įsipareigojimus bankui.
2.5. Administracijos Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą gręžiniui, kai prisijungimo prie vandentiekio galimybės realiai nėra, o alternatyva būtų 20 000 – 30 000 Eur kaštai ar 3–5 metų laukimas, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, sukelia pareiškėjams neproporcingą naštą ir faktiškai riboja galimybę naudotis nuosavybe.
2.6. Centralizuoti vandentiekio tinklai nėra atvesti iki Žemės sklypo ribos, o jų atvedimas numatomas tik po 3-5 metų, nors pareiškėjai bankui yra įsipareigoję parduoti butą ir apsigyventi įsigytame gyvenamajame name per vienerius metus. Administracijos Sprendimas grindžiamas specialiuoju planu ir statybos leidime nustatytomis sąlygomis dėl prisijungimo prie tinklų, tačiau faktinis tinklų nebuvimas ir ilgalaikė perspektyva jų atvedimui sukuria neproporcingą naštą pareiškėjams, kurie negali naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį. Be to, dideli centralizuoto vandentiekio atvedimo kaštai (20 000 – 30 000 Eur) ir Administracijos rekomendacija kasti šulinį, kuris gali būti nepakankamas nuolatiniam gyvenimui, rodo, kad siūlomos alternatyvos nėra adekvačios ir ekonomiškai pagrįstos.
2.7. Pareiškėjų vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 , 6 ir 10 punktų nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-240 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo” patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo į du atskirus žemės sklypus, naudojimo būdo keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Šiame teritorijų planavimo dokumente žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), numatytas vandentiekio ir nuotekų prijungimas prie perspektyvinių magistralinių miesto tinklų (Detaliojo plano 7 lapas).
3.2. Pagal Alytaus miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą (toliau – Specialusis planas), patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl Alytaus miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kurioje numatyta miesto vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra.
3.3. Gyvenamojo namo žemės sklype, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybai 2022 m. gegužės 11 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas). Statybos leidimas 2025 m. liepos 1 d. perrašytas pareiškėjų vardu. Gyvenamojo vieno buto namo adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projekte (išleidimo data 2021 m. kovo 23 d. (toliau – Projektas) numatytas prijungimas prie miesto magistralinių perspektyvinių tinklų (Projekto 52 lapas) pagal UAB „Dzūkijos vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas (Projekto 43-47 lapai). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai UAB „Dzūkijos vandenys” 2020 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Geriamojo vandens vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas Nr. TS-175-20 (toliau – Prisijungimo sąlygos), kuriose numatyta, kad statytojas privalo prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų (Prisijungimo sąlygų 4-5 punktai).
3.4. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalį, projektuojant statinį privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo dokumente – žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendiniuose numatytas vandentiekio ir nuotekų prijungimas prie perspektyvinių magistralinių miesto tinklų.
3.5. Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą.
3.6. Pagal teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teritoriją. Specialiajame plane numatyta urbanizuojamose teritorijose vystyti centralizuotąją geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą, kai: 1) šios teritorijos nutolusios nuo esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros mažiau kaip 200 m; 2) šios teritorijos nutolusios nuo esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros daugiau kaip 200 m, esami ar planuojami objektai (vartotojai ar abonentai) yra daugiau kaip dviejų objektų grupėse, kurių sklypai yra suformuoti teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu) arba teritorija atitinka kvartalo sąvoką apibrėžtą Teritorijų planavimo įstatyme ir kurie atitinka ekonominį kriterijų: vienam vartotojui (abonentui) reikėtų įrengti mažiau kaip po 100 m vamzdyno nuo esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros iki planuojamos teritorijos ribos (neskaičiuojant įvadų).
3.7. Atsižvelgiant į Specialiojo plano sprendinius ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės vienam vartotojui tenka įrengti mažiau nei 100 m geriamojo vandens tinklų, gręžinio įrengimas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), negalimas.
3.8. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų dėl vandens atvedimo 20 000 – 30 000 Eur kaštų arba dėl 3-5 metų laukimo atvedant vandenį iki jiems priklausančio Žemės sklypo. Administracija pareiškėjams pasiūlė jungtis prie centralizuoto vandentiekio arba rekomendavo išsikasti geriamojo vandens šulinį. Šulinio įrengimui nereikalingas savivaldybės leidimas ir jo įrengimo kaštai dėl gylio yra mažesni nei gręžinio.
3.9. Pareiškėjai žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kurio statybai buvo parengtas Projektas. Projekto sprendiniuose nurodyta, kad vandens tiekimas į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), numatytas iš magistralinių vandens tinklų. Pareiškėjai, turėdami alternatyvų geriamojo vandens sprendimo būdą –šulinį, pasirinko gręžinį.
3.10. Administracija pareiškėjų teisėtų lūkesčių nepažeidė. Priešingai, pateikti įrodymai: Projektas, Detalusis planas, Specialusis planas patvirtina, kad pareiškėjų nurodytu adresu numatytas ne gręžinys, o vandentiekio prijungimas nuo miesto magistralinių tinklų (centralizuotas vandens tiekimas). Nebaigto statyti gyvenamojo namo su Žemės sklypu įsigijimo metu pareiškėjams buvo žinoma, jog ginčo Žemės sklype negalės įsirengti gręžinio. Prisijungimo sąlygos buvo nurodytos Projekte.
3.11. Administracija skundžiamame Sprendime nurodė jo priėmimo motyvus bei teisinį pagrindą, Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.
3.12. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti leidimą gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).
4. Teismo posėdyje pareiškėja S. B. ir jos atstovė prašė skundą tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pareiškėjų skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pritarti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to kildinamo išvestinio reikalavimo perduoti Administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.
7. Nustatyta, kad pareiškėjai 2025 m. liepos 10 d. Administracijai pateikė Paraišką gėlo požeminio vandens gavybos/žvalgybos gręžiniui projektuoti (toliau – Paraiška). Pareiškėjai prašė leidimo projektuoti gėlo požeminio vandens gavybos/žvalgybos gręžinį žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Paraiškoje pareiškėjai nurodė šias esmines aplinkybes: 1) gręžinio paskirtis – individualiam aprūpinimui geriamuoju vandeniu; 2) gręžinio našumas 2,0 m³ per parą; 3) planuojamas mechaninis biologinis valymas.
8. Administracijos direktorius, išnagrinėjęs Prašymą, 2025 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. SD-6687 (6.96E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“, ir juo informavo pareiškėjus, kad nepritaria gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui. Administracija, priimdama Sprendimą, vadovavosi Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-257 redakcija) 5 punktu. Administracija Sprendime nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kurioje numatyta miesto vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra pagal Alytaus miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl Alytaus miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, o Statybos leidime numatytas prisijungimas prie miesto magistralinių tinklų. Dėl tikslesnių projekto vykdymo procedūrų ir galimybių Administracija pareiškėjams pasiūlė kreiptis į UAB „Dzūkijos vandenys“.
9. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SD-7259 (6.17 E) „Dėl administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo Administracijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. SD-6687 (6.96E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“, nusprendė laikyti negaliojančiu.
10. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. SD-8412 (6.96 E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“, išnagrinėjęs pareiškėjos S. B. 2025 m. rugpjūčio 26 d. prašymą. Šiame sprendime Administracijos direktorius, be kita ko, nurodė, kad nepritaria gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. SD-8412 (6.96 E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“ pažymėjo, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, gali įrengti vandentiekio tinklą, kaip savivaldybės infrastruktūrą, iki priklausančio sklypo už savo lėšas ir po to per 10 metų susigrąžinti tam tikrą kiekį lėšų, jei kas nors jungsis prie šių tinklų. Administracijos direktorius minėtame sprendime nurodė, kas savivaldybė laikinam naudojimui – pritartų laikino šachtinio šulinio įrengimui, kuriam nereikalingas projektas ir savivaldybės pritarimas iki tol, kol šioje teritorijoje bus įrengti vandens ir nuotekų tiekėjo tinklai. Tokiu atveju, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bus privaloma per 9 mėnesius nuo geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo registruotu laišku arba kitomis informavimo priemonėmis prijungti vartotojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros.
11. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjus atstovaujančios advokatės K. V. 2025 m. rugpjūčio 8 d. skundą ir vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2026 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. SD-790 (6.17 E) „Dėl 2025-08-25 rašte Nr. SD-7259 (6.17 E) techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. SD-6687 (6.96E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“ pripažino negaliojančiu.
12. VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą.
13. VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). Nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo.
14. VAĮ 16 straipsnis yra bendrojo pobūdžio teisės norma, reglamentuojanti administracinių sprendimų pripažinimo netekusiais galios procedūrą, tačiau savaime nesukurianti savarankiško ir neriboto viešojo administravimo subjekto įgaliojimo peržiūrėti savo anksčiau priimtus individualius administracinius sprendimus. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti ir tai, ar ir kokia apimtimi atsakovui taikytinas specialusis teisinis reguliavimas nustato jo kompetenciją peržiūrėti ir panaikinti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat ar VAĮ 16 straipsnio taikymas konkrečiu atveju neprieštarauja šio specialiojo reguliavimo tikslams ir sistemai. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, bendroji teisės norma, suteikianti institucijai teisę keisti ar panaikinti savo sprendimus, neatleidžia nuo pareigos laikytis specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, sąlygų ir apribojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).
15. VAĮ 16 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis viešojo administravimo subjektui neribotą teisę bet kuriuo metu panaikinti anksčiau priimtus individualius administracinius sprendimus. Toks aiškinimas paneigtų administracinių sprendimų stabilumo reikšmę ir sudarytų prielaidas nuolatiniam asmens teisinės padėties neapibrėžtumui. Sprendžiant dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, teismas privalo nustatyti ne tik paties administracinio sprendimo neteisėtumo faktą, bet ir tai, ar toks sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius jo adresatui, atsižvelgiant į sprendimo pobūdį, jo galiojimo trukmę bei tai, ar pareiškėjas ginčijamu sprendimu realiai pasikliovė, įskaitant galimų finansinių ar kitokių negrįžtamų pasekmių atsiradimą.
16. Sprendžiant dėl ginčijamo administracinio sprendimo peržiūros leistinumo ir pagrįstumo, savarankiškai vertintini peržiūros pagrindas ir jo taikymas laiko aspektu, t. y. būtina nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą pripažinti ankstesnį administracinį sprendimą netekusiu galios, rėmėsi iš tiesų naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis, kurie sprendimo priėmimo metu objektyviai nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi viešojo administravimo subjektui, veikiančiam laikantis gero administravimo standarto. Vien institucijos vėliau atliktas pakartotinis jau turimų duomenų vertinimas ar išsamesnė analizė savaime nelaikytini nauja informacija, pateisinančia individualaus administracinio sprendimo peržiūrą. Šiame kontekste taip pat turi būti įvertinta, ar institucija savo peržiūros kompetenciją įgyvendino per protingą laiką nuo momento, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo neteisėtumą. Nepagrįstas delsimas tam tikromis aplinkybėmis gali sustiprinti asmens teisėtus lūkesčius ir riboti sprendimo panaikinimo galimybes (žr., pvz., LVAT 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1438-492/2026).
17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjai Administracijos direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. SD-7259 (6.17 E) „Dėl administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo Administracijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. SD-6687 (6.96E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“, pripažintas netekusiu galios, neginčija. Pareiškėjai neginčija ir Administracijos direktoriaus 2026 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SD-790 (6.17 E) „Dėl 2025-08-25 rašte Nr. SD-7259 (6.17 E) techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. SD-6687 (6.96E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“ pripažintas negaliojančiu.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
19. LVAT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai. Nors, remiantis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, vis dėlto teismo aktyvumas ir galios negali būti beribės. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylą, paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų. Teismas pats neturėtų spręsti dėl skundo dalyko, nes tai taip pat galėtų sukelti abejonių teismo nešališkumu, pažeistų rungimosi, dispozityvumo principus (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014).
20. Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Administracijos Sprendimą. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi šis pareiškėjų reikalavimas buvo priimtas.
21. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos ir pagrindai dėl skundo (prašymo, pareiškimo) dalyko ar pagrindo pakeitimo. Pareiškėjai ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prašymo dėl skundo dalyko ar pagrindo pakeitimo neteikė.
22. Taigi, nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priimto pareiškėjų reikalavimo dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Todėl teisėjų kolegija Administracijos direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. SD-7259 (6.17 E) „Dėl administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ ir Administracijos direktoriaus 2026 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SD-790 (6.17 E) „Dėl 2025-08-25 rašte Nr. SD-7259 (6.17 E) techninės klaidos ištaisymo“ teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.
23. LVAT yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).
24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1855-331/2019;, 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-405-502/2020 ir kt.).
25. Taigi, Administracijos direktoriui pripažinus negaliojančiu Administracijos Sprendimą, išnyko ginčo dalykas, nes ginčijamas Administracijos Sprendimas nebesukuria jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjų reikalavimo panaikinti Administracijos Sprendimą išnagrinėjimas negali apginti pareiškėjų galimai pažeistų teisių ar įstatymo saugomo intereso.
26. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjų skundo reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.
27. Minėta, kad Administracijos direktorius 2025 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. SD-8412 (6.96 E) „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo“, išnagrinėjęs pareiškėjų 2025 m. rugpjūčio 26 d. prašymą. Šis Administracijos direktoriaus sprendimas nagrinėjamojoje byloje neginčijamas.
28. Esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
29. LVAT nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023).
30. Taigi, teisėjų kolegijai atmetus pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl leidimo gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui išdavimo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
31. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
32. LVAT savo praktikoje ne kartą pabrėžė, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; kt.).
33. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimą gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimui taip pat negali būti tenkinamas ir jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
35. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjų ir atsakovės byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjų skunde ir atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
36. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmetamas, pareiškėjai neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. B. ir S. B. skundą atmesti.
Pareiškėjų E. B. ir S. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.