Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei V. I. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. I., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po 2017 metais taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos šešių mėnesių laikotarpiui su vaikaite nebendravo, vaikas yra nuteikinėjamas, izoliuotas nuo senelės. Izoliavimo motyvų nežino. Nieko blogo apie atsakovę ir kitus vaiko šeimos narius neskleidžia, kadangi neturi tokių galimybių – gyvena ne Klaipėdoje, nežino jokių atsakovės gyvenimo aplinkybių. Su vaikaite bendrauti telefonu taip pat neturi galimybių, nes telefonas yra užblokuotas.

9. Liudytoja apklausta A. I. parodė, kad yra trečiojo asmens V. I. motina, nepilnametės V. I. senelė. Paaiškino, kad su vaikaite bendrauja labai artimai, dažnai leidžia laiką kartu. 2017 metais po vieno iš susitikimų su ieškove pasiėmė vaikaitę ir ji buvo neatpažįstama - veidas papilkėjęs, įkritusiomis akimis. Bendravimas su ieškove vaikaitei kelia baimę ir didelį stresą. Su V. mažai kalba apie ieškovę, nes nenori vaiko traumuoti, kai pati V. ką nors pasako, tada kalba. Pažymėjo, kad V. yra ne pagal amžių protinga ir pati gali apsispręsti su kuo bendrauti. Tik nuo suaugusių asmenų priklauso santykiai su vaiku – V. yra labai bendraujanti ir nori būti mylima, todėl tik nuo ieškovės priklauso jos santykiai su vaikaite.

10. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas pateikė išvadą, jog nagrinėjamu klausimu vaikas buvo ne kartą išklausytas, mergaitė pagal amžių yra labai brandi, mintis dėsto nuosekliai, išsamiai, todėl atsižvelgiant į vaiko nuomonę, mano, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų vaiko interesams, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra nepilnametės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), senelė iš vaiko motinos pusės. Vaiko tėvai - atsakovė V. I. ir trečiasis asmuo V. I. - yra išsiskyrę, gyvena atskirai, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vaiko motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaite, nurodė, kad atsakovė nesudaro sąlygų matytis ir bendrauti su vaiku.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.172 straipsnis numato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

13. CK 3.135 straipsnis įtvirtina, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

14. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams (2 dalis). Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą (3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (4 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti bendravimo su nepilnamete vaikaite V. I. tvarką. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7957-676/2017, patvirtino šalių 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarytą taikos sutartį, kurios sąlygomis ieškovei buvo sudaryta galimybė bendrauti su jos vaikaite V. I., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Tokia bendravimo tvarka nustatyta nuo 2017 m. lapkričio 1 d. šešių mėnesių laikotarpiui. 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama suteikti galimybę matytis su vaikaite V. I., nurodydama, kad pasibaigus taikos sutartyje nustatytam terminui ji vėl nebegali bendrauti su vaikaite, nes tam trukdo vaiko motina. Skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendravimo su vaiku“ įpareigojo atsakovę sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su vaikaite V., atsižvelgiant į vaiko interesus, o ieškovę įpareigojo, bendraujant su vaikaite, nenuteikinėti jos prieš motiną ir kitus giminaičius. 2020 m. birželio 15 d. ieškovė kreipėsi į Skyrių su prašymu, prašydama padėti spręsti situaciją dėl bendravimo su vaikaite V. I.. Skyrius 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su V. I.“ išaiškino ieškovei teisę dėl bendravimo tvarkos su vaikaite V. I. nustatymo kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nagrinėjimo tvarka.

16. Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad vaiko artimieji giminaičiai, nagrinėjamu atveju senelė (ieškovė) V. N., turi teisę bendrauti ir matytis su vaikaite V. I., jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-295-969/2016).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas.

19. Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

20. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad yra visiškai izoliuota nuo vaikaitės V. I., atsakovė neleidžia jai bendrauti su vaiku ir ieškovei tokie izoliavimo motyvai nėra žinomi. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad nedraudžia dukrai matytis su senele (ieškove), tačiau bendrauti su ieškove nenori pati duktė dėl ieškovės charakterio ir būdo bruožų: ieškovė nevaldo emocijų, neigiamai atsiliepia apie vaiko tėvus, kitus senelius, domisi ne vaiku, o jos šeimos narių gyvenimu. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo (vaiko tėvas) atsiliepime į ieškinį, bei liudytoja apklausta vaiko senelė (vaiko tėvo motina), nurodydami, jog susitikimai su ieškove vaikui kelia blogas emocijas.

21. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Ši nuostata atkartota ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

22. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

23. Šioje byloje siekiant nustatyti paties nepilnamečio vaiko V. I. (ieškovės vaikaitės) norą ir poreikį bendrauti su senele (ieškove), įvertinus vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų) ir tokio amžiaus vaiko galimybes suformuoti aiškią ir objektyvią nuomonę, 2021 m. gegužės 11 d., dalyvaujant Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajam specialistui (teismo psichologui), buvo atlikta nepilnamečio vaiko apklausa dėl vaiko nuomonės dėl bendravimo su senele. Pokalbio metu vaikas nurodė, kad nenori bendrauti su ieškove dėl jos neprognozuojamo elgesio: mergaitė ryškiai prisimena skaudžius išgyvenimus, kai ieškovė negražiai elgėsi su jos mama, supykusi spardydavosi, spjaudydavosi. Per anksčiau vykusius susitikimus ieškovė negražiai kalbėdavo apie jos tėvus, kitą senelę, su kuria ji puikiai sutaria, užduodavo klausimus (kas kiek uždirba, kur dirba ir pan.), į kuriuos nežino atsakymų. Mergaitė nenori susitikti arba kaip nors kitaip bendrauti su ieškove, užblokavo jos telefoną, o vėliau ir ištrynė, nes nenori, kad ji skambintų. Ieškovės net nevadina senele, o vadina „V.“. Pamačius ieškovę, vaikui pasireiškia stiprios fiziologinės reakcijos: pilvo skausmai, padažnėjęs širdies plakimas, vyraujanti emocija – baimė. Vaikas netiki, kad ieškovė galėtų pasikeisti ir su ja būtų galimybė konstruktyviai bendrauti, nes ji jau daug kartų žadėjo, kad pasikeis, tačiau kas kartą elgdavosi taip pat. Vaikas nurodė, kad jei ji pati norėtų susitikti ir bendrauti su ieškove, niekas tam kliūčių nesudarytų, mama (atsakovė) nėra priešiškai nusiteikusi senelės ir vaikaitės bendravimo klausimu, tačiau matydama neigiamas V. emocijas ir išgyvenimus po tokių susitikimų, nebando įkalbėti vaiko kaip nors prisitaikyti prie suaugusio žmogaus elgesio ir palaikyti tokį bendravimą. 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu vyriausiasis specialistas (teismo psichologas) pateikė nuomonę, kad vaikas V. I. pateikė aiškią ir argumentuotą savo nuomonę byloje nagrinėjamu klausimu, bei atkreipė dėmesį į tai, kad bendravimas su ieškove galimai kenkia vaiko emociniam stabilumui bei psichologinei gerovei. Pažymėtina, kad teismo psichologas yra objektyvus ir nešališkas asmuo, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijęs su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti teismo psichologo pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis dėl senelės ir vaikaitės bendravimo galimybių.

24. Į bylą taip pat yra pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti Skyriaus vyr. specialisto pokalbio su nepilnamete V. I. rezultatai. Iš šio akto turinio matyti, kad pokalbio metu vaikas išsakė nenorą susitikti ir bendrauti su ieškove, nes ieškovė šmeižia jos artimuosius, kalba pakeltu tonu, susitikimų su ieškove metu bendravimas iš esmės nevykdavo, nes vaikas tik sėdėdavo ir tylėdavo, kadangi buvimas su ieškove jai kelia baimę.

25. Taigi vaiko nuomonė nagrinėjamu klausimu buvo išklausyta ne kartą, vaikas yra pakankamo amžiaus, kad pareikštų savo nuomonę, turi susiformavęs tvirtą ir aiškią nuomonę – nenorą bendrauti su senele (ieškove). Pažymėtina, kad vaikas savo poziciją išdėstė argumentuotai, vaiko nenorą bendrauti su ieškove lemia netinkami pačios ieškovės veiksmai, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko išreikštas nenoras prieštarautų jo interesams.

26. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovės paaiškinimus, liudytojos parodymus, institucijos išvadą, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškinio patenkinimas reikštų nesaugios nepilnamečiam vaikui aplinkos sukūrimą, nes bendravimas su ieškove gali pakenkti vaiko emociniam stabilumui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes įpareigojimas atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su nepilnamete vaikaite V. I., gim. (duomenys neskelbtini), prieštarautų vaiko interesams, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį atmesti (CK 3.176 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atsakovė, trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

28. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Iš 2021 m. gegužės 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 328,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

30. Ieškinį atmetus ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 164,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. N. 164,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.