Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos teikiančios išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei V. I. – S., išvadą teikianti byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė pasirašytą 2017 m. rugsėjo 29 d. Taikos sutartį ir prašo patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, nurodė, kad teisinės taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

Ieškovei V. N. sudaroma galimybė bendrauti su jos vaikaite V. I., gimusia (duomenys neskelbtini), Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centre kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val.Tokia bendravimo tvarka nustatoma nuo 2017 m. lapkričio 1 d. šešių mėnesių laikotarpiui.Atsakovė V. I. – S. įsipareigoja kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį pristatyti dukrą V. I. į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą 15 val. ir išsivežti 17 val.V. I. susirgus ar dėl kitų priežasčių nesant galimybės atvykti į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą nustatytu laiku, V. I. – S. suderina su V. N. kitą jos ir V. I. susitikimo datą ir laiką ir apie tai informuoja Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių interesų, todėl tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims užbaigus ginčą taikiai, byloje patirtos valstybės išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 94 straipsnis).

CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės V. I. – S. valstybės naudai priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 18,75 EUR (CPK 87 str. 2 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Ieškovei 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2651-20906 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 308,83 EUR. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Įvertinus, jog ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, byla baigiama taikos sutartimi, šalių procesinis elgesys pasirenkant galutinį ginčo sprendimo būdą sudarant taikos sutartį buvo tinkamas, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybės naudai nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovės V. N. ir atsakovės V. I. – S. pasirašytą 2017 m. rugsėjo 29 d. taikos sutartį:

1. Ieškovei V. N. sudaroma galimybė bendrauti su jos vaikaite V. I., gimusia (duomenys neskelbtini), Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centre kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val.

2. Tokia bendravimo tvarka nustatoma nuo 2017 m. lapkričio 1 d. šešių mėnesių laikotarpiui.

3. Atsakovė V. I. – S. įsipareigoja kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį pristatyti dukrą V. I. į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą 15 val. ir išsivežti 17 val.

4. V. I. susirgus ar dėl kitų priežasčių nesant galimybės atvykti į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą nustatytu laiku, V. I. – S. suderina su V. N. kitą jos ir V. I. susitikimo datą ir laiką ir apie tai informuoja Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Civilinę bylą Nr. e2-7957-676/2017 nutraukti.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. I. – S. 18,50 EUR (aštuoniolika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.