Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorėms Sigitai Maskeliūnienei, Linai Gudonienei, nukentėjusiesiems S. Č., V. K., D. K., nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą N. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko, kaltinamajam K. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, besimokantis Kauno Pašilės jaunimo mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-02-11 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2 epiz.) 2 m. - laisvės apribojimu įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis ar pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų;

2) 2011-04-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d.- 1 m. 4 mėn. l.a. bausme, vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2011-05-10 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones. 2011-07-29 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi subendrintos Kauno m. apylinkės teismo 2011-04-20 ir 2011-05-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. R. 2015-02-12 apie 19.30 val. Kaune, Lampėdžių g. (duomenys neskelbtini) namo 4-ojo aukšto, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniai veiksmais panaudodamas fizinį smurtą spyrė į veidą nepilnamečiui nukentėjusiajam D. K., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas fizinį skausmą, sudavė vieną smūgį ranka į veidą mažamečiui nukentėjusiajam V. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinančią į žandą kairiame smilkinyje, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei metaliniu strypu, specialiai pritaikytu žmogui sužaloti, sudavė nukentėjusiajam S. Č. ne mažiau kaip keturis smūgius į rankas ir kairį petį, du smūgius kojomis į šoną, smūgį ranką į galvą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės menties srityje, nubrozdinimus kairiame žaste, bei grasindamas peiliu, iš S. Č. pagrobė svetimą turtą: nešiojamą kompiuterį „ASUS“ 300 eurų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“ 500 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015-02-12 atvažiavo pas pažįstamus, vėliau su iš matymo pažystamu draugu nuėjo į bendrabutį Kaune, Lampėdžių g. (duomenys neskelbtini), ten 4-ojo aukšto koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė kaltinime nurodytus nukentėjusiuosius vaikus, kurie žaidė su kompiuteriais, ir nutarė pasiimti, tai yra pavogti iš jų, tuos kompiuterius, nes būtų juos pardavęs ir nusipirkęs valgyti, nes labai norėjo. Pagrobęs kompiuteriu dar pamatė pas vaikus buvusį telefoną ir jį pasiėmė, atimdamas kaltinime išvardintus daiktus smurtą pavartojo, sudavė nukentėjusiesiems, kaip teisingai nurodyta kaltinime. Dėl to labai gailisi, jokio peilio jis asmeniškai neturėjo, turėjo tik geležinę lazdelę, t.y. metalinį batų „šaukštą“, tai gal jie pamanė, kad ten peilis. Visų aplinkybių gerai neprisimena, tačiau pilnai pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Kompiuterį pardavė, nes neturėjo pinigų, o labai norėjo valgyti ir jam reikėjo pinigų, pinigus išleido. Padarė labai didelę klaidą, suprato, kad darė nusikaltimą, įvykio metu buvo ne su broliu A., o su draugu. Kaltinamasis gyvena su močiute, kuri jį maitina, tėvų neturi, nes tėvas jo atsisakė, o mama mirusi, todėl gauna pašalpą, dar turi brolį A., Dėl visko labai gailisi, daugiau niekada taip nedarys, nenori papulti į įkalinimo vietą, nukentėjusiųjų atsiprašė. Sutinka atlyginti 400 eurų žalą, pasistengs ją atlyginti, jo teta dirba Italijoje, teta jam padės (t. 2, b.l. 160).

Nukentėjusysis S. Č. teisme parodė, kad jam buvo padaryta 900 eurų žala, tačiau ją mažina, prašo atlyginti 400 eurų žalą, telefonas jam negražintas (t. 2, b.l. 60).

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.

Nukentėjusysis S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Su kaimynais koridoriuje dažnai žaisdavo kompiuteriu, nes bute neveikė internetas. 2015-02-12 apie 14.00 val. su kaimynu D. K. vėl žaidė kompiuteriu, kai prie jų priėjo kaimynas M. D. ir du nepažįstami vaikinai – pirmasis atrodė apie 17-18 metų amžiaus, vidutinio sudėjimo, neaukštas – apie 160 – 170 cm, tamsių plaukų, vilkėjo juodomis sportinėmis kelnėmis ir tamsia striuke, kitų drabužių požymių neįsiminė. Antrasis buvo panašaus amžiaus, tik aukštesnis – gal apie 180 cm, kiek prisimena tamsių plaukų, vidutinio sudėjimo, buvo su sportinėmis kelnėmis, kitos aprangos neprisimena. Mažesnysis vaikinas paklausė ką jie žaidžia, nukentėjusiajam atsakius jie ir nuėjo. Konflikto tuo kartu nebuvo. Tą pačią dieną, mano apie 20.00 val. kompiuteriu žaidė toje pačioje vietoje trise – nukentėjusysis, D. ir V. K.. Visi sėdėjo ant fotelio, kompiuteris buvo padėtas priešais, ant kompiuterio buvo jo mobilusis telefonas, nes juo jungėsi prie interneto. Bežaidžiant pamatė, kad atbėgo du vaikinai. Iš karto suprato, kad tai tie patys vaikinai, kurie prieš tai su M. D. buvo priėję, atpažino iš apsirengimo, bendros išvaizdos. Jie buvo veidus prisidengę juodais šalikais, matėsi tik akys ir nosis, ant galvos užsidėję kapišonus, pas mažesnį buvo du kapišonai – striukės juodas, o megztinio pilkas. Aukštesnis buvo apsigobęs juodu kapišonu. Jie abu turėjo po laiptinės turėklų strypą, kurie ištisai buvo apvynioti juoda izoliacija. Bėgdami jie rėkė, kad padėtų kompiuterį. Mažesnysis pirmiausia spyrė D. K. į veidą, nes šis sėdėjo iš krašto, nukentėjusiajam tiesiogiai nepataikė, tačiau griūdamas D. K. nuvertė tiek jį, tiek V. K. (V. K. sėdėjo per vidurį, nukentėjusysis iš kito krašto). Ant žemės nukrito ir kompiuteris su telefonu. Atsikėlęs kompiuterį paėmė, telefono nespėjo paimti, ir norėjo eiti namo, tačiau jie abu neleido, mažesnis kirto tuo strypu į kairį petį, kompiuteris vėl nukrito. Užgulė kompiuterį savo kūnu, aukštesnis bandė jį išplėšti, kompiuterio neatidavė, tuomet jis mažiausiai du kartus įspyrė jam į šoną ir dar pasakė – „dar jis, kūrva, nepasiduoda“. Tuomet žemesnis pasakė aukštesniam, kad šis pasitrauktų ir 3-4 kartus sudavė strypu į rankas. Be to, kai mušė strypu mažesnis vaikinas kitoje rankoje laikė peilį, kurio smaigalį buvo nukreipęs į jį. Peilis panašus į žvejybinį, atlenkiama geležte, juodos spalvos rankena, maždaug sprindžio ilgumo. Taip pat kažkuris iš jų, nors negali atskirti kuris, sudavė vieną smūgį į veidą kumščiu. Sudavus smūgius strypu aukštesnis vaikinas kompiuterį išplėšė, plėšdamas sulaužė kompaktinių diskų leistuvą. Pagrobę kompiuterį jie nubėgo į laiptinę ir nusileido laiptais žemyn. Telefoną pagrobė prieš pradėdami jį mušti, nes matė, kad kažkuris iš jų buvo pasilenkęs toje vietoje kur nukrito telefonas. Nežino kur jie nubėgo. V. K. mama, kuri taip pat matė užpuolikus, kalbėjo, kad jų akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis to nepastebėjo. Mano, kad plėšikus turėtų pažinoti M. D., tačiau paklausus jis neigė juos pažįstantis. Mažesnį užpuoliką iš matymo pažįsta D. K., jis sakė, kad to vaikino pravardė „Mažylis“. Yra tikras, kad apiplėšė tas vaikinas pravarde „Mažylis“, antrojo plėšiko nežino. Mano, kad plėšikų neatpažintų, nes juos matė visai trumpai, veidų neįsiminė. Pagrobtą kompiuterį vertina 300 eurų. Kompiuteris baltos spalvos, pavadinimas ASUS, pateikia kompiuterio įsigijimo čekį. Pagrobtas telefonas „Samsung Galaxy Note II“, taip pat buvo baltos spalvos, buvo truputį įskilęs telefono ekranas, jis buvo naudotas su sim kortele, abonento Nr. 8-673-10408. Telefono vertė 400 eurų (t. 1, b.l. 8, 17-18, 20, 22)

Nukentėjusieji mažametis V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė analogiškai kaip ir nukentėjusysis S. Č. (t. 1, b.l. 45, 53).

Nukentėjusiojo V. K. atstovė pagal įstatymą N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodo, kad gyvena bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-02-12 po pietų, valandos tiksliai neprisimena, būdama namuose iš koridoriaus išgirdo nepažįstamus balsus, todėl išėjo į koridorių pasižiūrėti, ten taip pat buvo brolis D. K. ir kaimynas S.. Šie vaikinai žaidė S. nešiojamuoju kompiuteriu, nes koridoriuje geriau „gaudo“ internetą. Tuo metu pro brolį ir S. praėjo trys vaikinai, suprato, kad tai jie kalbėjo, matė vaikinų veidus ir kitus požymius. Vienas iš jų buvo kaimynas M. D., kitus matė pirmą kartą. Pirmasis atrodė apie 18 metų amžiaus, neaukštas – mano apie 165 cm ūgio, truputį smulkesnio nei vidutinis sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo languota, spalvota (spalvų nurodyti negali) medžiagine striuke, ties krūtine buvo kažkokie piešinukai, kitų drabužių neįsiminė. Antrasis atrodė panašaus amžiaus, buvo aukštesnis už pirmąjį – apie 175 cm ūgio, panašaus kaip ir pirmasis sudėjimo, nei šviesių nei tamsių plaukų, vilkėjo pilkomis sportinėmis kelnėmis. Pirmasis vaikinas savo draugams pasakė – „nėra čia ką mušti“. Tuo kartu jokių konfliktų nebuvo. Apie 19.30 val. iš savo buto išėjo parūkyti, eidama link laiptinės pamatė kaip iš laiptinės apačios į jų aukštą įbėgo tie patys aukščiau apibūdinti du vaikinai. Juos atpažino iš drabužių, sudėjimo, ūgio, akių. Pirmasis vaikinas buvo apsigobęs kapišonu, veidą užsirišęs juodu vienspalviu šaliku, matėsi tik akys ir dalis nosies. Antrasis taip pat veidą buvo užsirišęs tokiu pačiu šaliku, apsigobęs kapišonu, matėsi tik akys ir dalis nosies. Prisimena, kad kažkurio iš šių vaikinų kapišonas buvo raudonas, tik nepamena kurio konkrečiai. Dar įsiminė, kad abiejų vaikinų akių vyzdžiai buvo nenatūraliai išsiplėtę, mano, kad jie galėjo būti apsvaigę nuo narkotikų. Pirmasis (mažesnis) vaikinas turėjo rankose metalinį strypą, panašų į tokį, iš kokių padaryti daugiabučių laiptinių turėklai, jis visas buvo apvyniotas juoda lipnia juosta. Antrasis taip pat turėjo metalinį strypą, panašų į tokį koks būna spintose ant kurio kabinamos pakabos – apvalus, tamsesnio metalo spalvos, apie metro (ar nepilnai) ilgumo. Jie abu sustojo prie jos, pirmasis užsimojo strypu, tačiau nesudavė (tuo metu turėjo ant rankų mažametį sūnų), paskui jie nubėgo prie jų buto kur kompiuteriu žaidė S., jos brolis D. K. ir sūnus V. K.. Abu vaikinai be žodžių pribėgo prie jų, mažesnysis įsibėgėjęs spyrė D. į veidą (jie visi tuo metu sėdėjo ant pufikų), šis iš karto „atsijungė“, koja tuo pačiu smūgiu kliudė ir jos sūnų, bei S., visi pargriuvo ant žemės. S. kompiuterį laikė rankose, abu plėšikai pradėjo jį daužyti strypais – pataikė į petį, nugarą, nes S. buvo užsigulęs kompiuterį, matyt suprato, kad jų tikslas buvo pagrobti kompiuterį. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė S., nors mušė nemažai. Ji peilio nematė, tačiau nukentėję po įvykio sakė, kad kaip suprato aukštesnis vaikinas S. grasino peiliu. Aukštesnis vaikinas jos sūnui dar ranka sudavė vieną kartą į veidą, daugiau sūnaus niekas nemušė. Brolio taip pat daugiau nebemušė, nes šis gulėjo „atsijungęs“. Jie daužė S. kol šis atpalaidavo rankas ir tada mažesnis vaikinas išplėšė kompiuterį, kažkas nuo kompiuterio nulūžo. Paskui S. sakė, kad pagrobė ne tik kompiuterį, bet ir mobilųjį telefoną, kurį turėjo pasidėjęs ant kompiuterio. S. telefoną anksčiau yra mačiusi – šviesios spalvos, liečiamu ekranu, naujesnio modelio, mano gana brangus, pavadinimo nežino. Buvo nemažas triukšmas, plėšimą matė kelios kaimynės. Pagrobę kompiuterį ir telefoną abu plėšikai išbėgo į laipinę, vytis jų niekas nesivijo. S. seserys iškvietė policiją. Kaip suprato tuos vaikinus pažįsta jos brolis D., susipažino per M. D., tačiau brolis bijo apie juos pasakoti, tik pasakė mažesniojo vaikino pravardę – „Mažylis“. M. D. po plėšimo taip pat buvo atėjęs, kai atvyko pareigūnai jis pradėjo išsisukinėti ir sakė, kad plėšikų nepažįsta. Sūnui ant veido po smūgio matėsi paraudimas, kitų žymių nebuvo. Pas teismo medicinos ekspertus sūnus nevyks, nes jokios žymės nėra. Pas medikus nesikreipė. Sūnui sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 34-35, 37, 39).

Nukentėjusiojo D. K. atstovė pagal įstatymą V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir jos sūnus D. K. ir anūkas V. K.. (t. 1, b.l. 68)

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-12 apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus iš koridoriaus. Atidariusi buto duris priešais jas pamatė stovintį kažkokį vaiką, kuris buvo apie 16-18 metų amžiaus, 160-164 cm ūgio, lieso sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos striuke, išilgai užtrauktuko matėsi raudona juosta, įsiminė, kad tas asmuo buvo prisidengęs burną juoda kauke, galvą apsigobęs raudonu kapišonu, kuris buvo ne striukės, o megztinio, matėsi tiktai akys, vyzdžiai buvo stipriai išsiplėtę. Kadangi šio asmens veido praktiškai nematė, jo neatpažintų. Rankoje jis turėjo metalinį strypą, kiek prisimena šviesios spalvos, nors paskui brolis ir kiti nukentėję sakė, kad strypas buvo apvyniotas juoda lipnia juosta. Peilio ar kito panašaus daikto nepastebėjo. Kitų žmonių koridoriuje nespėjo pamatyti, užsirakino duris iš vidaus. Jai jis nieko nepasakė ir nieko bloga nepadarė. Paskui triukšmas ir nurimo, iškvietė policiją. Po kelių minučių atėjo jos brolis S. Č., kuris paaiškino, kad tas pats vaikas ir dar vienas asmuo jį sumušė ir atėmė kompiuterį bei telefoną. Broliui buvo paraudęs veidas, ant rankos matėsi mėlynė. Taip pat nukentėjo su broliu kompiuteriu žaidę kaimynai V. ir D. K.. Brolis ir V. K. mama pasakojo, kad tie patys plėšikai dieną buvo priėję, tik tuo metu buvo be kaukių ir dar jie sakė, kad čia nėra ką mušti. D. K. minėjo, kad vieną iš plėšikų yra matęs ir anksčiau, jo pravardė „Mažylis“, šis vaikinas bendrauja su kaimynu M. D.. Ji to asmens nepažįsta ir nėra mačiusi (t. 1, b.l. 72).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas penktame aukšte. Galėjo būti 2015-02-12 laike tarp 19 ir 20 val. savo aukštu eidama koridoriumi iš žemesnio aukšto išgirdo triukšmą. Susidomėjusi nusileido į ketvirtą aukštą iš kur triukšmas ir sklido, nors į koridorių eiti bijojo, liko stovėti prie laiptinės durų. Triukšmavusių asmenų nematė, jie toliau šūkavo. Girdėjo kaimyno vardu S., balsą, kuris šaukėsi pagalbos, todėl suprato, kad jį muša. Triukšmas truko apie kelias minutes, paskui į laiptinę įbėgo du vaikinai. Pagal ūgį ir sudėjimą jie pasirodė apie 16-17 metų amžiaus vaikai. Vienas buvo žemesnis – apie 160 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, veidą apsirišęs juodu šaliku ar skara, matėsi tik akys, kurių vyzdžiai buvo nenatūraliai išsiplėtę kaip pas narkomaną, viršugalvį buvo apsigobęs juodu drabužiu, vilkėjo spalvota, t.y. šviesesnės ir tamsesnės spalvos kvadratėliais striuke. Šis vaikinas rankose turėjo metalinį strypą iš kokių būna padaryti laiptinės turėklai, visas strypas buvo apvyniotas juoda lipnia juosta. Antrasis vaikinas už pirmąjį buvo visa galva aukštesnis, sudėjimas panašus, veidą buvo prisidengęs taip pat kaip ir pirmasis, šio vaikino akių nematė, nes prabėgo neatsisukdamas. Vilkėjo pilka striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis. Antrasis rankose turėjo nepilnai metro ilgumo šviesaus metalo apvalų strypą panašų į tokį ant kurio spintoje kabinami drabužiai. Pas vaikinus peilio, mobilaus ryšio telefonų ar kompiuterio nematė. Galima sakyti, kad vaikinus matė vos akimirką. Jie laiptais nusileido žemyn. Ketvirtojo aukšto koridoriuje buvo sumušti kaimynai V., D., S., visi susiėmę už galvų. Nukentėję vaikinai taip pat skundėsi, kad užpuolikai pagrobė S. nešiojamą kompiuterį ir mobilų telefoną. Nežino, kas tokie yra plėšikai, jų neatpažintų. Neringa minėjo, kad vieno iš plėšikų pavardė „Mažylis“. Liudytoja tokio asmens nepažįsta (t. 1, b.l. 74).

Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. R. yra jos anūkas. K. mama mirusi, tėvas su juo visiškai nebendrauja, jam apribotos tėvystės teisės. Kol K. buvo nepilnametis, buvo jo globėja. K. registruotas jos namuose (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio viduryje jis išvyko į Olandiją ir iki šiol negrįžo. Mano, kad jis ten dirba. Kai būna Lietuvoje K. gyvena pas ją, nes kitų artimų žmonių neturi. K. yra gana žemo ūgio, todėl draugai jį vadindavo „Mažyčiu“ arba „Mažyliu“ (t. 1, b.l. 80).

Iš 2015-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje rasta baltos spalvos metalinė sagtis ir išmėtytos kompiuterio dalys (t. 1, b.l. 9-16).

Iš 2015-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G448/15(02) matyti, kad S. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės menties srityje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 32).

Iš 2015-04-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. atpažino kaltinamąjį K. R. kaip asmenį labai panašų į tą, kurį apklausoje įvardino „Mažyliu“ (t. 1, b.l. 47-49).

Iš 2015-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. K. atpažino kaltinamąjį K. R. kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino „Mažyliu“ (t. 1, b.l. 54-56).

Iš 2015-02-13 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G449/15(02) matyti, kad D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke pereinanti į žandą, kairiame smilkinyje, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 59).

Iš 2015-06-05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis K. R. įvykio vietoje paaiškino aplinkybes, kurias nurodė jo apklausos metu (t. 1, b.l. 165-168).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Sve­ti­mo tur­to pa­gro­bi­mas pa­nau­do­jant fi­zi­nį smur­tą ar gra­si­nant tuoj pat jį pa­nau­do­ti, ar ki­taip at­imant ga­li­my­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam as­me­niui prie­šin­tis kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip plė­ši­mas. Fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomi alternatyvūs plėšimą kvalifikuojantys požymiai, t.y. įsibrovimas į patalpą arba nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką veika vertinama kaip plėšimas ir tokiais atvejais, kai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti iš karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant išlaikyti užvaldytą turtą, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2004; 2K-189/2009, 2K-637/2010, 2K-180/2010, 2K-42/2013)

Vertinant byloje surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka teismas daro neginčijamą išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Aplinkybę, kad kaltinamasis veikdamas bendrininkų grupėje plėšimo metu panaudojo peilį ir kitus specialiai žmogui žaloti pritaikytus daiktus – izoliacija apvyniotus metalinius strypus, įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinkta ir ištirta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo S. Č. parodymais, jog, siekiant iš jo atimti kompiuterį buvo panaudotas peilis, nes nukentėjusysis jį detaliai apibūdino, jį galėjo įsidėmėti įvykio metu, nes peilis buvo nukreiptas į jį, ir greta fizinio smurto taip pat naudojamas siekiant palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir atimti kompiuterį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad kaltinamasis veikė kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, liudytojai girdėjo triukšmą laiptinėje būtent įvykio metu, taip pat jų parodymai dėl užpuolikų aprangos sutapo su nukentėjusiųjų parodymais. Teismas konstatuoja, kad yra byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis K. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t. 1, b.l. 176-180, 181-197), administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 9-12), psichiatro įskaitoje nuo 2006-06-30, diagnozė: mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Ambulatoriškai nesilanko, gydymo nenaudoja. Skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 2, b.l. 1-2), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b.l. 4).

Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką būtent sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Bausmės dydis vadovaujantis BK 61 straipsniu nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam K. R. yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. R. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, paskutinį kartą teistas 2011 metais būdamas nepilnametis, daugiau nebenusikalto, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, mokosi, pažadėjo daugiau nebenusikalsti ir padarytą žalą atlyginti, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajam, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.(BK 75 straipsnio 3 dalis)

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (BPK 139 straipsnis) (t.1., b.l 63-64). Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam K. R. gražintina asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-04 19.10 val. iki 2015-06-05 14.07 val., t.y. 1 parą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnis 1 dalis 1 punktas a papunktis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

3) įpareigoti atlikti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų,

4) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam S. Č. padarytą 400 (keturių šimtų) eurų turtinę žalą, kas mėnesį atlyginant ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimt) eurų.

K. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Grąžinti kaltinamajam K. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.