- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2937-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08581-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Callida“
- Atsakovas
- M. A., A. A.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ ieškinį atsakovams M. A. ir A. A., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Callida“ ieškinį atsakovams M. A. ir A. A., kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai patenkino ieškovo reikalavimus, todėl ieškovas atsisako ieškinio. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutarė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovams M. A. ir A. A., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir civilinę bylą nutraukti. Grąžinti ieškovui 56,25 Eur žyminio mokesčio, priteisti ieškovui iš atsakovo M. A., 334,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovui iš atsakovo A. A., 334,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui grąžintina 56,25 Eur. Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteista 668,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 18,75 Eur žyminio mokesčio dalis bei 650 Eur advokato išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovė klaidingai nurodo, jog gyventojų duomenų registro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos gyvenamosios patalpos savininkui duomenimis ieškovei priklausančiame bute nuo 2017 m. lapkričio 23 d. bute gyvena vienas iš buvusių buto bendraturčių – atsakovas M. A.. Atsakovas niekada negyveno bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)), kurį iš varžytinių įsigijo ieškovė. Atsakovo formaliai deklaruota gyvenamoji vieta yra minėtu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktinė ir reali atsakovo gyvenamoji vieta yra kitas butas ((duomenys neskelbtini)), kurį atsakovas M. A. nuomojasi iš R. M. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki šiol. Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovas su pastarąja nebendradarbiauja, jos vengia ir nebendrauja. Taip pat tiesos neatitinka ir ieškovės teiginiai, kad atsakovas neatiduoda raktų nuo buto. Atiduoti raktų atsakovas negali, kadangi niekada negyveno minėtame bute ir niekada neturėjo raktų nuo jo, kadangi jie buvo visada pas A. A.. Taigi pastarieji ieškovės kaltinimai yra visiškai niekuo nepagrįsti. Atsakovas negavo laiško, adresuoto jam, o ieškovės spekuliacijos, kad neva atsakovas ,,ėmė gudrauti – ne tik nebendrauja su ieškove, bet ir neima jam adresuotos pašto korespondencijos, taip vilkindamas laiką ir tikėdamasis, kad nepaėmus laiško ieškovė negalės jo iškeldinti iš buto” yra nepagrįsti faktiniais įrodymais ir tokiu būdu siekiama apšmeižti ir sudaryti blogą įspūdį apie atsakovo asmenybę.
6. Ieškovė teisingai nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta gyvenamosios patalpos – buto, nuomos sutartis su atsakovu. Tokios sutarties sudaryti nėra ir nebuvo būtinybės ar noro iš atsakovo pusės, kadangi kaip jau minėta atsiliepime ankščiau, M. A. nuo 2016 m. balandžio 1 d. nuomojasi butą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Mirus atsakovo motinai atsakovas palikimo nepriėmė, ir dėl ankščiau minėtų priežasčių dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturi pretenzijų ar interesų į jį. Atsakovas sutinka su ieškove, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo gyventi nurodytame bute, dėl šios priežasties atsakovas minimame bute ir negyvena bei niekada negyveno ir neturi ryšių ar pretenzijų į minimą butą. Šiuo atveju nuo reikalauto buto, atsakovas M. A. neturėjo net raktų, kadangi patį butą remiantis 2018 m. rugsėjo 27 d. buto su rūsiu priėmimo-perdavimo ir apžiūros aktu, butą perdavė A. A., kadangi tik jis liko atsakingas remiantis dėl skolų už komunalines paslaugas pagal skaitiklių parodymus, kitas buto paslaugas bei kitas išlaidas, iki akto pasirašymo dienos. Todėl šiuo atveju teigti, kad buvo paneigtos M. A. nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad jis nėra niekaip susijęs su butu, o butu disponavo ir jo raktus turėjo A. A. nėra faktinio pagrindo, todėl M. A. nėra laikomas pralaimėjusiu šiame civiliniame procese.
7. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 str. numatytu gynybos būdu, tačiau ieškovas neįsigilino kada šis gynybos būdas yra taikomas ir tai, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti CK 6.612 straipsnio. CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Taigi, minėtos nuostatos esminė sąlyga – patalpos užėmimas (naudojimas) be nuomos sutarties. Šiuo atveju atsakovas nėra ir nebuvo užėmęs patalpų, taip pat niekuomet nėra sudaręs nuomos sutarties su ieškovu, todėl kokiu pagrindu ieškinys yra teikiamas nėra suprantama. Subjektas, siekiantis pasinaudoti bet kuriuo iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų, ieškinyje privalo ne tik nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, bet ir įrodyti reikalavimų pagrįstumą, pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Dėl to vien aplinkybė, kad ieškovas turi teisę ir pareigą valdyti ar išsinuomoti, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti, nesumažina ir nepaneigia ieškovo tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą – iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, todėl jo ieškinys pagrįstai turi būti atmestas. Vien argumento, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka nei faktinių nuomos santykių, nei buto užėmimo faktams konstatuoti. Taigi, įvertinus šias aplinkybes pagal ieškovo pateiktus duomenis, ieškovui nepateikus kitokią išvadą suponuojančių aplinkybių, ieškinys turėjo būti atmestas.
9. Kai ieškinio atsisakoma, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju situacija, kai ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų, atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalį, todėl manome, kad nepagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo klausimą išspręsti vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kadangi šiuo atveju nurodytas straipsnis negalėjo būti taikomas. Kaip minėta, ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimų, teismas priėmė šį ieškinio atsisakymą, todėl, spręsdamas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi nustačius, kad ginčas nagrinėjamoje byloje faktiškai kilo dėl ieškovo veiksmų, t. y. piktnaudžiaujant savo teisėmis pateiktas ieškinys, nors ieškovas galėjo susiekti su A. A. ir suorganizuoti buto perdavimą, spręstina, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo, kadangi M. A. susietas tik tuo, kad per neatidumą neišsideklaravo iš savo mirusios motinos buto. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, manome, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovui iš atsakovo priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui iš atsakovo M. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina.
Šalies argumentai
11. Atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovo M. A. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje atsakovo M. A. naudai.
Atsiliepimas
12. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis paskirstyti bylinėjimosi išlaidas abiems atsakovams lygiomis dalimis yra pagrįsta ir atitinka CPK 94 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
13. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčo buto atlaisvinimo klausimą ieškovė galėjo suderinti su A. A., kuris tuo butu ir naudojosi, tačiau piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis pareiškė ieškinį. Atsikirsdama į tai, ieškovė nori priminti, kad 2017 m. gruodžio 16 d., po buto iš varžytinių įsigijimo, antstolio V. M. padėjėjas elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė būtent A. A. telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą (elektroninis laiškas byloje), kad būtų galima derinti visus klausimus, susijusius su buto atlaisvinimu. Tačiau ieškovei susisiekus su A. A. pastarasis nurodė, kad bute gyvena jo brolis M. A.. Ieškovės atstovei telefonu susisiekus su M. A. pastarasis apie kitą gyvenamąją vietą, nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), nekalbėjo. Priešingai, atsakovas M. A. kalbėjo gana piktai, pasakė, kas jis nieko nenori žinoti apie buto pardavimą, čia jo brolis Aidas pridirbo, viskas padaryta neteisėtai ir jis skųs antstolio veiksmus ir pačias varžytines, niekam nieko neperduos ir iš buto neišsikraustys. Taigi nėra pagrindo kaltinti ieškovą piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes jis susisiekė su abiem atsakovais.
14. Be to aplinkybė, kad ginčo bute gyveno atsakovas M. A., yra labiau tikėtina už aplinkybę, kad jis tame bute negyveno, nes pastarasis ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Apeliantas šiuo atveju klaidina teismą teigdamas, kad vietą buvo deklaravęs formaliai ir pamiršo išsideklaruoti, nes nuo 2016 m. balandžio 1 d. gyveno kitu adresu. Tokie paaiškinimai vertintini kritiškai ir yra logiškai nenuoseklūs. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančio Gyventojų duomenų registro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos “Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams)” duomenų atsakovas M. A. gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. faktiškai prieš pat 2017 m. gruodžio 15 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0013/14/00249 pasirašymą. Jeigu, anot apelianto, nuo 2016 m. balandžio 1 d. jis gyveno kitu adresu, tuomet neaišku, kodėl gyvendamas kitu adresu ir turėdamas buto nuomos sutartį gyvenamąją vietą deklaravo ginčo bute. Akivaizdu, kad būtent apelianto veiksmai buvo nesąžiningi ir klaidinantys, todėl jis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.
15. Pažymėtina ir kita svarbi aplinkybė – 2018 m. rugsėjo 27 d. buto su rūsiu priėmimo-perdavimo ir apžiūros aktą pasirašė abiejų atsakovų atstovas advokatas Mindaugas Paukštė. Akte nurodoma: “M. A. ir A. A. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė”. Taigi apeliantas vėl gi klaidina teismą aiškindamas, kad neva tai aktą pasirašė A. A. atstovas. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Advokatas Mindaugas Paukštė yra tinkamai atskleidęs M. A. atstovavimo faktą ir pasirašydamas už jį akte patvirtino, kad atsakovas buvo užėmęs ginčo butą.
Šalies argumentai
16. Ieškovas prašo M. A. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti ieškovas naudai 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
19. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
20. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą ieškovui atsisakius ieškinio, turėjo nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš apelianto (atsakovo), kadangi jis bute, iš kurio ieškovas reikalavo atsakovus iškeldinti, faktiškai negyveno. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 94 straipsnio 2 dalis.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovui atsisakius ieškinio turi būti taikoma CPK 94 straipsnio 2 dalis. Taikos sutartis byloje nėra sudaryta, minėtas apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Aplinkybė, jog apeliantas bute, iš kurio ieškovas reikalavo atsakovus iškeldinti, faktiškai negyveno, nėra įrodyta rašytinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas, apelianto nurodomoms, aplinkybes. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančio Gyventojų duomenų registro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos “Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams)” duomenų atsakovas M. A. gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo 2017 m. lapkričio 23 d., prieš 2017 m. gruodžio 15 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0013/14/00249 pasirašymą. Byloje esantys duomenys, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas M. A. gyveno adresu P. Vileišio g. 31-76, Vilniuje.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 puntas, CPK 338 straipsnis).
26. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirasis skundas atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14192-809/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Callida“, juridinio asmens kodas 302641869, iš apelianto (atsakovo) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.