- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 2-1837-294/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. M., Vilniaus valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, V. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo advokato V. M. 5 000 eurų žalai atlyginti, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-17 sprendimu Nr. Tp-2-(2.2)-14-P-779-4646 jam paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Negavęs visos turimos informacijos iš advokato kreipėsi raštu į tarnybą, kad šioji pakeistų skirtą advokatą. Šis prašymas buvo atmestas. Skundas dėl advokato neveikimo persiųstas taip pat advokatui, nurodant, kad ieškovas turi su juo bendradarbiauti. Nesulaukęs atsakymo rašiau ne vieną skundą dėl informacijos gavimo. Nei viename rašte dėstyti reikalavimai, ieškovo nuomone, nebuvo patenkinti. Mano, kad pareiškimas iškelti asmens bankroto bylą jam nežinant buvo pateiktas teismui, padirbant parašą ir surašytas pažeidžiant įstatymus. Ieškovo nuomone advokatas neturėjo įgalinimų pasirašyti ir veikti ieškovo vardu. Be to, ieškovas gavo teismo nutartį, kad pareiškimą atsisakyta priimti, nes tinkamai nepranešta visiems kreditoriams. Teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, advokatas be ieškovo žinios apskundė aukštesnės instancijos teismui, o skundas buvo atmestas. Mano, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Be to, pažymi, kad iš advokato negavo jokios informacijos ar procesinių dokumentų. Atsižvelgiant į ieškovo išgyvenimus, suvaržytas teises, neigiamas emocijas ir kitas aplinkybes ieškovas vertina neturtinę žalą 5 000 eurų suma, kurią prašo iš advokato priteisti.
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarnyba gavo eilę pareiškėjo prašymų, į kuriuos buvo atsakyta. Gavus advokato V. M. paaiškinimus, kuriame nurodomas advokato prašymas jį pakeisti kitu advokatu, bei ieškovo raštus, advokatas buvo pakeistas R. L.. Kadangi tarnybai nekeliami reikalavimai, prašo pakeisti tarnybos statusą iš atsakovo.
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byloje yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarnybai paskyrus ieškovo advokatu, jam nebuvo pateikta jokia bylos medžiaga ar dokumentai. Ieškovo pateiktame prašyme buvo išdėstyti argumentai, tačiau faktinių duomenų nepateikta. Paprašius ieškovo nurodyti visus kreditorius, ieškovas pareiškęs, jog jis tokios informacijos neturintis, o advokatas turi tokią informaciją ir duomenis rasti pats. Kreipusis į tarnybą atsakovas gavo tris antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo, o užklausus antstolių rūmus – virš 20. Kadangi tarnyba už gautus išrašus apmokėjo tik po kelių mėnesių, užtruko procesinių dokumentų rengimas. Ieškovas vietoje bendradarbiavimo su atsakovu rašė skundus tarnybai, o vėliau ir Advokatų tarybai. Pažymi, kad ieškovo parašo nepadirbo, o sprendimas dėl advokato skyrimo yra įgaliojimas dokumentus teikti ieškovo vardu. Mano, kad byla turi būti teisminga Kauno apylinkės teismui.
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-17 sprendimu Nr. Tp-2-(2.2)-14-P-779-4646 ieškovui paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą.
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir teismo posėdyje išklausęs šalis, sutinka su atsakovo argumentais, kurie yra visiškai pagrįsti teismų formuojama praktika aiškinant ir taikant nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei advokato profesinės atsakomybės sąlygų.
Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Advokatų pareiga yra užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti tokį teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo fizinio asmens ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63- 558/2009). Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principai (Įstatymo 3 str. 2 ir 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga parinkti teisinę poziciją, užtikrinančią maksimalų atstovaujamojo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą.
Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad ieškovo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiais asmenimis, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, nurodymas pačiam advokatui rinkti informaciją ir nebendradarbiavimas, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį pareiškimo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, nėra pripažintinas advokato piktnaudžiavimu. Priešingai, tokie ieškovo veiksmai sudarytų prielaidas spręsti dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, kadangi dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas ieškovui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-558/2009, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014 ir kt.).
Teismo vertinimu, ieškovas šioje byloje neįrodė advokato neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) teikiant pareiškimus dėl ieškovo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis patyrė žalą.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Jokių advokato neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota.
Ieškovas atkakliai nesutiko su profesionalaus teisininko – advokato parengtais pareiškimo projektais bei teikiamais argumentais, teikė savo argumentus, o advokatui atsisakius užimti siūlomą poziciją kaip teisiškai nepriimtiną, reiškė prašymus antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą pakeisti kitu advokatu, taip pat nuolat teikė skundus dėl neva advokato nebendradarbiavimo. Kita vertus, jeigu ieškovas būtų įdėjęs bent dalį pastangų kooperuotis su advokatu ir teikti jam visapusišką informaciją vietoje nuolatinių skundų rašymo, tikėtina, kad advokatas turėtų galimybę tinkamai parengti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylos yra išimtinai susijusios su asmeniu, t.y. tik pats asmuo, kuris pageidauja bankroto bylos iškėlimo, gali atskleisti visus turimus kreditorius, visas aplinkybes sąlygojusias nemokumo padėtį ir pan. Be to, procesinių dokumentų parengimas užtrunka ne vieną dieną, todėl, susipažinus su pareiškėjo skundais, teiktais tarnybai bei advokatūrai, akivaizdu, kad ieškovo veiksmai ir nusiteikimas buvo nukreipti prieš advokatą.
Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį pakoreguota, interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (Įstatymo 18 str. 7 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai.
Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato padarytas Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimas (52 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad įstatymas, kaip būtinos sąlygos šios rūšies atsakomybei taikyti, nenustato konkrečios ir apibrėžtos žalos, kaip pažeidimo pasekmės, egzistavimo, nepaisant to, kam ši žala būtų padaryta: Lietuvos advokatūrai, advokato (advokato padėjėjo) klientui, kitiems asmenims. Advokato elgesys, neatitinkantis Advokatūros įstatymo, advokato veiklos principų, profesinės etikos reikalavimų bendra prasme pats savaime mažų mažiausiai kenkia teisės aktų nustatytai vertimosi šia profesija tvarkai ir (ar) advokatūros tinkamai veiklai, ir (ar) advokato bei pačios advokatūros vardui, profesijos prestižui ir pasitikėjimui šios profesijos atstovais. Konkreti žala klientui, advokatūrai ar kitiems asmenims gali būti kitokios advokatui taikytinos atsakomybės rūšies (pvz., civilinės) viena iš sąlygų, taip pat reikšminga aplinkybe drausmės byloje individualizuojant drausminę nuobaudą, tačiau nėra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Priešingu atveju drausminė atsakomybė prarastų savo skiriamuosius bruožus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-969/2014). Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą bei nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015).
Pažymėtina ir tai, kad kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Šiuo atveju kaip jau anksčiau konstatuota, teismas nenustatė jokių advokato (atsakovo) neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teismas nepasisako dėl ieškinio argumentų, kurie susiję su žalos padarymo fakto ir konkretaus dydžio nustatymu,(CK 6.249 str., 6.250 str.).
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Ieškinį atmetus iš atsakovų ieškovui nėra atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Kadangi atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį atmetus atsakovams pastarosios nėra atlygintinos (CPK 93 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo yra priteistinos, kadangi viršija 3 EUR dydžio sumą. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,50 EUR (penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.