Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1095-638/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: e2A-1095-638/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01086-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Limetos NT“, S. Č.
Ieškovas: V. V.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė „Turto bankas“

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1095-638/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01086-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limetos NT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Limetos NT“ ir S. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos už servitutus nustatymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) iš atsakovės UAB „Limetos NT“ (toliau –atsakovė) ieškovės naudai priteisti 4 804,58 Eur turtinę žalą (nuostolius), atsiradusią dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) iš atsakovo S. Č. ieškovės naudai priteisti 349,42 Eur turtinę žalą (nuostolius), atsiradusius dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti ieškovės naudai neterminuotą, periodinę, kas vienerius metus indeksuojamą pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksus, 783,33 Eur kompensaciją už kiekvieną ketvirtį, dėl statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), mokamą nuo 2023 m. liepos 19 d. iki servitutų pabaigos, kompensaciją priskiriant mokėti statinių savininkams (UAB „Limetos NT“ ir S. Č.) už kiekvieno statinio eksploatavimą tokiomis dalimis:

3.1. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2009 m. kovo 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-25643 ieškovės motinai L. O. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R1- 63 pagrindu minėtas žemės sklypas nekilnojamojo turto registre Nr.(duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas ieškovės vardu. Paaiškino, kad sklypas buvo suformuotas specialiai ten buvusių valstybei priklausiusių poilsiavietės ,,(duomenys neskelbtini)“ statinių: aštuonių poilsio namelių, kultūrinio-buitinio pastato, lauko virtuvės, elingo, ūkinio pastato bei kiemo statinių eksploatacijai. Minėtus statinius nuo 2003 metų patikėjimo teise valdė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nuo 2009 metų – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o nuo 2020 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą pastatus parduoti - Valstybinė įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas). Nuo 2021 m. liepos 19 d. statinių savininke tapo viešajame aukcione laimėjusi ir statinius nusipirkusi UAB „Limetos NT“ (toliau – atsakovė l). Dalį pagalbinių statinių ši bendrovė tuoj pat perpardavė fiziniam asmeniui - S. Č. (toliau – atsakovas 2).

3. Ieškovė nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę Alytaus apskrities viršininko įsakymais sklypui buvo nustatyti servitutai: statinių, požeminių/antžeminių komunikacijų ir kelio - teisė važiuoti transporto priemonėmis. Statinių ir komunikacijų servitutams skirtas visas 3,4593 ha žemės sklypo plotas. Statiniai išsidėstę visoje sklypo teritorijoje, į statinius atvestos vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų komunikacijos, sklypo teritorijoje nustatytos apsaugos zonos, todėl ieškovė negalėjo ir negali vykdyti jokios veiklos sklype ir gauti papildomų pajamų, išskyrus nuomos mokestį už žemę. Statiniai nuosavybės teisėmis valdomi kitų asmenų, šiuo metu - atsakovų, o sklypas – ieškovės. Dėl šių priežasčių ieškovė sklypu niekada nesinaudojo, bet nuo 2011 metų pastoviai nuomojo sklypą ir gaudavo nuomos mokesčio pajamas. Abu atsakovai iki šiol naudojasi ieškovės žemės sklypu neatsilygindami - nesudaro nei žemės nuomos sutarčių, nei sutarčių dėl nuostolių, atsiradusių dėl naudojimosi nustatytais servitutais, atlyginimo. Paaiškino, kad nei prieš statinių pirkimą, nei po jų įsigijimo atsakovai net nebandė susisiekti su ieškove, kol, praėjus keliems mėnesiams po aukciono, ji pati ėmėsi iniciatyvos ir pateikė atsakovei UAB „Limetos NT“ pasiūlymą sudaryti sklypo nuomos sutartį, 2020 m. lapkričio 16 d. susitiko su bendrovės direktoriumi, vėliau susirašinėjo raštu, teikė įvairius pasiūlymus, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovė nurodo, kad ji sąžiningai prisilaikė servitutais visam žemės sklypo plotui nustatytų sąlygų - nevykdė ten jokios veiklos ir negavo jokių pajamų. Atsakovai, atsisakydami sudaryti sklypo nuomos sutartį su ieškove ir nepasiūlydami kitaip kompensuoti jai, kaip tarnaujančiojo daikto savininkei, už jos nuosavybės teisės suvaržymą, atsirandantį iš servituto, neatlygintinai naudojosi ieškovės daiktu - sklypu, ir iš tokio naudojimosi servitutu pagrindu kilo nuostoliai. Nurodė, kad už tą laikotarpį, kai atsakovai įsigijo statinius ir jais naudojosi iki ieškinio pateikimo dienos, bet nemokėjo nei žemės nuomos mokesčio, nei jokios kitos kompensacijos, ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Be to, atsakovams toliau valdant statinius ir naudojantis ieškovės sklypu, ieškovei iš atsakovų būtina priteisti periodinę kompensaciją už nustatytus servitutus ir jos žemės sklypo naudojimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Limetos NT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Limetos NT“ iš valstybės nupirktam turtui, iš kurių keturis turtinius vienetus (pastatus ir inžinerinius statinius) atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovui S. Č., naudoti nustatyti neatlygintiniai servitutai ir pateikti pardavėjo Lietuvos Respublikos patvirtinimai, kad jokie susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo su sklypo savininkais nėra sudaryti. Atsakovė teisėtai tapo turto savininke ir teisėtai įgijo teisę naudoti viešame registre įregistruotas daiktines teises - servitutus. Servitutai nustatyti 2009 m. kovo 12 d. sprendimu (administraciniu aktu), kuris nėra pripažintas neteisėtu. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl administracinio akto, kuriuo nustatyti servitutai į žemės sklypą, todėl atsakovė teisėtai naudojasi nustatytais servitutais ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – SŽNS), apie kurių nustatymą buvo nurodyta nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumente - sprendime ir kurių ieškovė neginčijo. Iš SŽNS turinio akivaizdu, kad SŽNS nustatytos ne atsakovės turtui, o ieškovei priklausančiam žemės sklypui. Atsakovė neturi nei ryšių linijų, nei elektros linijų, nei paviršinio vandens telkinio ar miško. Rekreacinės teritorijos SŽNS taip pat nustatytos ieškovės žemės sklypui. Ieškovė pati pripažįsta, kad žemės sklype negali vykdyti jokios veiklos ir dėl nustatytų N. I. dėl nustatytų SŽNS yra taikoma ir žemės mokesčio lengvata, todėl ieškovė nepatiria jokių žemės sklypo išlaikymo išlaidų. Servitutais suteikta teisė naudotis žemės sklypu lygiomis sąlygomis su ieškove, įskaitant reikalavimus laikytis nustatytų SŽNS, todėl ne dėl nustatytų servitutų, o dėl nustatytų SŽNS ieškovė sklype negalėjo ir negali vykdyti jos nurodomos veiklos. Nurodyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Rekreacinės teritorijos“ neleidžia žemės sklypo naudoti žemės ūkio veiklai, pavyzdžiui, ganyti avis, kaip nurodo ieškovė. Ieškovė neturi teisės reikalauti nustatyti kažkokius mokesčius nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovės reikalavimas dėl servitutų pakeitimo ir kompensacijos už servituto nustatymą turėjo būti pareikštas administracinį aktą išdavusiai institucijai, o ne atsakovei. Atsakovė nurodė, kad su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu, t. y. per metus yra 3 133,35 Eur arba 783,33 Eur per ketvirtį nesutinka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau - metodika), kurioje nėra numatyta, jog kompensacija už servitutus būtų skaičiuojama ieškovės siūlomu būdu. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie prarastą galimybę naudotis žemės sklypu galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. kovo 12 d., todėl dėl nuostolių dėl servitutų nustatymo kompensavimo turėjo teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip 2012 m. kovo 12 d., o dėl periodinės kompensacijos – iki 2019 m. kovo 12 d.

5. A. S. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas, formalus, nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos padarymo, reikalavimas dėl kompensacijos už servitutus nustatymo pareikštas ne tam atsakovui. Nurodė, kad jis pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, nupirko iš pardavėjo UAB „Limetos NT“ nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas gali būti išnuomotas ir tretiesiems asmenims kartu su žemės sklype esančiais pastatais ir statiniais rekreacinės veiklos vykdymui, sudarant atitinkamas sutartis tiek dėl žemės nuomos, tiek su esamų statinių savininkais dėl jų turto valdymo. Žemės sklypui nustatytas servitutas suteikia teisę atsakovui naudotis tarnaujančiu daiktu žemės sklypu, tačiau nenustato ieškovės teisių apribojimų, tuo labiau nenustato jai veiklos apribojimų, o tai reiškia, neriboja galimybės gauti pajamas. Atsakovas nėra atsakingas dėl to, kad ieškovei kaip žemės savininkei, valstybė nesuteikė pirmumo teisės išsipirkti jos žemėje esančius valstybinius pastatus. Žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti kompensaciją už servitutus pagal nekilnojamojo daikto plotą. Kompensacijos apskaičiuotas dydis, remiantis praeityje sudaryta 2009 m. kovo 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 38/09- 990 ir vertinant infliaciją nuo 2008 m. gruodžio mėn. yra neteisingas, kadangi tokio kompensacijos apskaičiavimo nenumato teisės aktai, o 2009 m. sudaryta sutartis negalioja ir niekada negaliojo atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei V. V. iš atsakovės UAB „Limetos NT“ 3 448,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovei V. V. iš atsakovo S. Č. 259,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad ieškovei apie nustatytus servitutus buvo žinoma nuo pat nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei įregistravus žemės sklypą savo vardu, dėl žemės sklypui nustatyto servituto su jame esančių pastatų valdytojais buvo susitarta dėl nuosavybės teisių suvaržymo atlyginimo, mokant periodines nuomos mokesčio išmokas, t. y., 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuomos sutarties terminas iki 2020 metų sausio 27 d.); 2019 m. spalio 17 d. likvidavus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pastatus patikėjimo teise valdant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, su ministerija buvo susitarta dėl sklypo nuomos iki žemės sklype nuomininkui priklausantys statiniai bus perduoti VĮ Turto bankas. Žemės sklype esantys valstybei priklausantys pastatai 2020 m. spalio 1 d. buvo perduoti patikėjimo teise valdyti VĮ Turto bankas, kuri atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį ar kitaip atlyginti už ieškovės sklypui nustatytus servitutus ir naudojosi sklypu neatlygintinai, todėl ieškovė 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-7640-963/2022 patenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojo valstybę, kuriai priklausė pastatai, atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Valstybinė įmonė pastatus valdė iki 2021 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai pastatai buvo perleisti aukcioną laimėjusiai UAB „Limetos NT“, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu dalį pastatų perleido S. Č.. Teismas sprendė, kad ieškovės teisė iš atsakovų reikalauti atlyginti nuostolius bei nustatyti periodinę kompensaciją už servitutus atsirado tik atsakovams tapus statinių savininkais, t. y. atsakovei UAB „Limetos NT“ nuo 2021 m. liepos 19 d., atsakovui S. Č. dalies statinių savininku nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.

8. Teismas nurodė, kad žemės servitutas, dėl kurio atlygintinumo kilęs ginčas, yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko įsakymu – kaip neatlygintinis, tačiau, tai nepaneigia ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės teisės reikalauti iš viešpataujančio daikto savininko atlyginti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, taip pat reikalauti periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jos teisių suvaržymą. Ieškovė visiškai negali naudotis sklypu, negali jame vykdyti kitokios veiklos, negali sklypo dalyje pasistatyti savo, jai nuosavybės teise priklausančių statinių, kadangi visam sklypui nustatyti statinių ir komunikacijų servitutai. Tai reiškia, kad viso sklypo naudojimas užimtas statiniais, kurie nuosavybės teisėmis valdomi atsakovų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, nemokėdami nei nuomos už sklypą, nei kompensacijos jokia kita forma, sukėlė žalą (nuostolius) ieškovei. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės sklypui nustatytų servitutų ir žalos (nuostolių) yra tiesioginis ryšys. Teismas pažymėjo tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovės nuosavybės teisės suvaržymas dėl nustatytų servitutų turi būti teisingai atlygintas.

9. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas nuostolių paskaičiavimas yra teisingas ir atitinka protingumo ir proporcingumo principus tiek ieškovės, tiek atsakovų atžvilgiu. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovai iki šiol nėra kompensavę ieškovei negautų pajamų už naudojimąsi jos sklypu, taigi ieškovės patirta žala egzistuoja ir šiuo metu ir tai reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jos teisių suvaržymą, kuri nustatytina iki servitutų pabaigos. Apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį, buvo remiamasi sklypo nuomos mokesčiu. Teismas pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę ieškovės motinai, sklypui nustatytų servitutų naudotoju buvo valstybei priklaususius statinius valdžiusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau valstybei pardavus statinius naujiems servitutų naudotojams, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė civilinės teisės reguliuojami rinkos santykiai, todėl žemės nuomos mokestis negali būti skaičiuojamas pagal šiandieninius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Nustatydamas kompensacijos už servitutus dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė negali naudotis visu žemės sklypu, kad ji juo anksčiau niekada nesinaudojo, kad atsakovams priklausantys statiniai pastatyti iki nuosavybės teisės ieškovui atkūrimo, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę civilinės teisės reguliuojami rinkos santykiai, taip pat duomenimis apie ilgus metus faktiškai mokėtu sklypo nuomos mokesčiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2023 m. rugpjūčio 1 d, t. y. po daugiau kaip dešimt metų nuo tada, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie sklypui nustatytus servitutus ir ženkliai praleidusi sutrumpintą trejų metų terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Servitutai buvo nustatyti 2009 m. kovo 12 d. administraciniu aktu. Ieškovei, kaip paveldėtojos teisių perėmėjai, taip pat buvo žinoma, kad 2009 m. kovo 12 d. administraciniu aktu nustačius servitutus, nei vienkartinė, nei periodinė kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui nebuvo apskaičiuotos. Teismas padarė prieštaringas išvadas, viena vertus, konstatavo, kad kompensaciją tikslinga nustatyti „kiekvienam statiniui už jo eksploatacijai reikalingus servitutus“, kita vertus, dėl ieškinio senaties (ne)taikymo sprendė, jog reikalavimas dėl periodinės kompensacijos nustatymo atsakovams galėjo atsirasti ieškovei tik atsakovams tapus statinių savininkais. Todėl teismas netinkamai sprendė klausimą dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių.

10.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7640-863/2022 patvirtina, kad ginčo servitutas yra nustatytas administraciniu aktu - Alytaus apskrities viršininko įsakymu - kaip neatlygintinis <...>. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nustatyto servituto neatlygintinumą, nepagrįstai sprendime rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl atlygintinio servituto įgyvendinimo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

10.3. Teismas sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, neva egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatyto servituto naudojimosi ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių). Byloje kaip įrodymai nėra pateikti jokie atsakovės išduoti leidimai, be to, per visą žemės sklypą eina kelias, kuriam yra nustatytas kelio servitutas ir jokie leidimai juo naudotis nereikalingi. Teismo padaryta išvada, neva ieškovė negavo jokių pajamų, nes nevykdė jokios veiklos sąžiningai prisilaikydama servitutais „visam žemės sklypo plotui numatytų sąlygų“ yra neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Sprendimu priteisti iš atsakovės 4 804,58 Eur nuostoliai yra tik hipotetiniai ir neįrodyti, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl ieškovės nurodytų nuostolių, kaip negautų nuomos pajamų pagal menamas nuomos sutartis priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi neva nustatytu prejudiciniu faktu, išsamiai ir visapusiškai nevertino atsakovės nurodytų atsikirtimų ir pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir ieškovė, klaidinamai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteisti nuostoliai dėl servitutų nustatymo kaip priteisti VĮ Turto bankui, nors teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad ieškovei nuostoliai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas. Teismas nepasisakė dėl atsakovės pozicijos, kad ieškovės pareikšti reikalavimai ne tai atsakovei, o turėjo būti pareikšti Lietuvos valstybei, kuri aukcione pardavė savo turtą atsakovei, todėl dar iki pardavimo privalėjo išspręsti visus su ieškovės žemės sklypo naudojimu susijusius klausimus, tame tarpe ir kompensacijų už servitutus mokėjimo ar nuostolių atlyginimo.

10.5. Nors atsakovė teismui pateikė visus įrodymus, kaip turėtų būti apskaičiuota kompensacija už servitutus šioje byloje, tačiau teismas atmetė atsakovės argumentus nurodydamas, kad valstybei pardavus statinius naujiems servitutų naudotojams, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė civilinės teisės reguliuojami rinkos santykiai, todėl žemės nuomos mokestis negali būti skaičiuojamas pagal šiandieninius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus.

10.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus, padarė prieštaringą išvadą dėl ieškovės siūlomo kompensacijos apskaičiavimo ir nustatė periodinę kompensaciją už servitutus išimtinai ieškovės nurodytu būdu. Atsakovės įsitikinimu, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovės periodinę kompensaciją, kurios dydis nustatytas vertinant valstybės mokėtą iki 2009 m. sklypo nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/09-990 ir įvertinant infliaciją yra neteisingas, todėl turi būti panaikintas.

10.7. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl periodinės kompensacijos nustatymo, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Teismas visiškai nevertino, kiek ir kokių nuostolių jau yra atlyginta ieškovei, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl sutampančių SZNS apribojimų, nesivadovavo nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, nesprendė dėl kompensacijos mažinimo.

Atsiliepimas

11. I. V. V. atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. I. V. V. teisė iš atsakovų reikalauti atlyginti nuostolius bei nustatyti periodinę kompensaciją už servitutus atsirado tik atsakovams tapus statinių savininkais, t. y. atsakovei UAB „Limetos NT“ nuo 2021 m. liepos 19 d., atsakovui S. Č. dalies statinių savininku nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Ieškinys pareikštas 2023 m. rugpjūčio 1 d., kas reiškia, kad nei 10 metų, nei jokie kiti ieškinio senaties terminai nėra praleisti. Šias aplinkybes pirmos instancijos teismas išsamiai nustatė sprendime.

11.2. Nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nenumato išimčių, jeigu servitutas nustatytas administraciniu aktu, tai jis yra neatlygintinas. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad už servitutus turi būti atlyginama ir kompensuojama. Atsakovai neatlygintinai naudojosi ir iki šiol naudojasi ieškovės turtu, atsisakė sudaryti jos turto (sklypo) nuomos sutartį ar kitaip tinkamai kompensuoti už servitutą. Atsakovai, nesutikdami sudaryti nuomos sutarties, išvengė nuomos mokesčio mokėjimo ir taip, neturėdami išlaidų, praturtėjo sutaupyta suma. Atsakovų sutaupyti nuomos mokesčio mokėjimai yra ieškovės negautos nuomos pajamos, todėl jų suma visiškai atitinka tai, ką teisėto elgesio atveju būtu gavusi ieškovė, t. y. jos patirtus nuostolius.

11.3. Visam sklypui nustatyti statinių ir komunikacijų servitutai, tai reiškia, kad viso sklypo naudojimas užimtas statiniais. Statiniai nuosavybės teisėmis valdomi atsakovų. Atsakovai nemokėdami nei nuomos už sklypą, nei kompensacijos jokia kita forma, sukėlė žalą (nuostolius) ieškovei. Taigi, tarp ieškovės sklypui nustatytų servitutų ir žalos (nuostolių) ieškovei yra tiesioginis ryšys.

11.4. Kaip teisingai nustatė teismas, byloje duomenys patvirtina, kad atsakovai naudojosi visomis žemės sklypo valdymo teisėmis, t. y., išdavinėjo leidimus pašaliniams asmenims įvažiuoti į sklypo teritoriją, apsistoti ten su nakvyne, statytis palapines ir ilsėtis, vykdė ežero gilinimo darbus. Byloje pateikti įrodymai dėl šių faktų, kuriuos nepagrįstai neigia atsakovė. Tokiu atsakovų statinių naudojimu, eksploatavimu ieškovės sklype ir servitutais, kuriais užimtas visas ieškovės sklypas, yra suvaržytos ieškovės teisės į visą sklypą, ji visiškai negali naudotis jai nuosavybės teisėmis priklausančiu sklypu.

11.5. Atsakovo nurodoma Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta metodika taikoma nustatant vienkartinę ar periodinę kompensaciją servitutą nustatant administraciniu aktu. Metodika yra tik rekomendacinio pobūdžio, patvirtinta 2004 m., ir šiuo metu ji visiškai neatitinka rinkos santykių bei iš esmės netaikytina sprendžiant kompensacijos nustatymą už privačių sklypų naudojimą, ypač kai servitutais apribotas visas ieškovės sklypas, o ne jo dalis.

11.6. Atsakovė niekaip nepaneigia ieškovės pateikto išsamaus nuostolių ir kompensacijos skaičiavimo būdo ir kriterijų, kurie nurodyti ieškinyje, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika. Atsakovė, pirkdama statinius ieškovės sklype, žinojo, koks sklypas, kokia jo paskirtis, kokie apribojimai sklypui nustatyti. Atsakovė turėjo įvertinti visas sąlygas įsigydama statinius ir prisiimti atsakomybę už jų eksploatavimo išlaidas.

11.7. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu visada buvo piktybiškas, nes visiškai nesiekė bendro sutarimo su ieškove dėl kompensacijos už servitutus, siekė nemokamai naudotis ieškovės sklypu, savavališkai gilino ežero pakrantę, atsisakė mokėti adekvačią kompensaciją ieškovei, atsisakė taikiai spręsti ginčą ir nurodė, kad atsakovei priklauso nemokamai naudotis sklypu, nes ji statinius pirko iš valstybės.

12. I. V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas teisingai aiškino, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovų atlyginti nuostolius ir nustatyti periodinę kompensaciją atsirado tiktai jiems tapus statinių savininkais, kadangi tik tuomet susiklostė tarp šalių teisiniai santykiai, todėl jokios ieškinio senaties nėra.

12.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis“ , o taip pat: ,,Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos“. Atsakovės pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009 šiuo atvejui netaikytinas, kadangi šioje byloje aplinkybės visiškai skiriasi. Minėtoje kasacinėje byloje statinių savininkas su žemės savininku iš anksto buvo sutarę dėl neatlygintino naudojimosi servitutu. Atsakovės teiginys, kad periodinės kompensacijos nustatymas galimas tik atlygintinų servitutų atveju yra neteisingas.

12.3. Atsakovas neigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 su VĮ Turto banku turi prejudicinę reikšmę. Pažymėtina, kad nuo to laiko nepasikeitė nei žemės sklypas, nei statiniai, nei servitutai. Pasikeitė tik statinių savininkai, kuriems tie patys servitutai liko galioti.

12.4. Servitutai sklypui buvo nustatyti dar iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dabar iš naujo nenustatinėjami. Nepaisant atsakovės nurodomų teisės aktų, kasacinio teismo yra išaiškinta (civilinė byla Nr. 3K-3-217/2011), kad ,,teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas“.

12.5. Teismas išnagrinėjo ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek ieškovės, tiek ir atsakovų argumentus ir priėmė ne šališką, bet teisingą sprendimą, kadangi visi ieškovės reikalavimai yra pagrįsti teisės aktais ir kasacinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose, nuostolių ir kompensacijos apskaičiavimas pagrįstas ir kainos realios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl žemės savininko teisės gauti atlyginimą už jo sklype nustatytus servitutus, dėl prievolės mokėti tokį atlyginimą subjekto, dėl atlyginimo dydžio ir dėl ieškinio senaties tokiam reikalavimui pareikšti.

15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės motinai L.O. M. 2009 m. kovo 12 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,4593 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypas yra rekreacinės paskirties, jame 1985-1986 m. yra pastatyti poilsio paskirties ir juos aptarnaujantys pastatai. Dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo t. y. 2009 m. sausio 12 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu ieškovės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui buvo nustatyti servitutai: kelio, požeminių ir antžeminių komunikacijų naudojimo ir statinių naudojimo, pastarasis savo plotu yra lygus grąžinto sklypo plotui. Visus statinius ir kartu žemės sklypą servituto teisėmis nuo 2003 metų patikėjimo teise valdė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nuo 2009 metų – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuo 2020 metų - Valstybinė įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas). Nuo 2021 m. liepos 19 d. statinių savininke tapo viešajame aukcione laimėjusi ir statinius nusipirkusi atsakovė UAB „Limetos NT“ (toliau – atsakovė l), kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. keturis pastatus pardavė atsakovui S. Č. (toliau- atsakovas2). Ieškovė paveldėjo šį sklypą 2011 m. sausio 11 d.

16. Nustatyta, kad statinius naudojusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 18 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove ir mokėjo jai žemės nuomos mokestį. Nuo 2020 m. balandžio 30 iki 2020 m. spalio 1 d. ginčo sklypo nuomos sutartį sudarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 2020 m. spalio 1 d. pastatai ieškovės sklype buvo perduoti VĮ „Turto bankas“, kuris valdė pastatus nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d., tačiau žemės sklypo nuomos sutartį sudaryti atsisakė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-863/2022 priteisė ieškovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas, 2 028,59 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 8 d.

17. Pastatus įsigiję atsakovai (tiek UAB „Limetos NT“, tiek S. Č.) atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį su ieškove, taip pat nesutinka, kad jie turėtų atlyginti ieškovei kokius nors nuostolius už naudojimąsi žemės sklypu, nes servitutas nustatytas neatlygintinis, todėl visi ieškovės reikalavimai dėl nuostolių turi būti reiškiami ne atsakovams, o valstybei. Atsakovai teigia neatlikę jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jiems kiltų civilinė atsakomybė.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi kasacinio teismo praktiką, pagal kurią laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Šioje byloje tokio išimtinio atvejo nenustatyta.

19. Ginčo servitutai yra nustatyti administraciniu aktu - Alytaus apskrities viršininko įsakymu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra speciali norma lyginant su bendrosiomis žalos atlyginimą reglamentuojančiomis normomis (CK 6. 245-6.249 straipsniai), todėl apeliantų argumentai dėl jų neteisėtų veiksmų nebuvimo šiuo atveju atmestini, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

20. Administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, tačiau tokios prievolės gali ir nebūti nustatyta, kaip kad yra šios bylos atveju. Vis dėl to nuosavybės teisės apsaugos principas, išdėstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, išlieka galioti ir šioje situacijoje. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Vadinasi, viešpataujančio daikto (šiuo atveju, pastatų) savininkais tapus atsakovams, jiems atsirado ir prievolė atlyginti žemės savininko nuostolius. Todėl apeliantų argumentas, kad ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams, yra atmestinas kaip prieštaraujantis paminėtiems teisės aktams.

21. Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostata, kad prievolė atlyginti servitutu padaromus nuostolius nustatoma viešpataujančio daikto savininko lėšomis, atsako į apeliantų keliamą klausimą, kodėl kompensaciją teismas esą priteisė neterminuotai. Viena vertus, kompensacija priteista ne neterminuotai, o iki servitutų pabaigos. Kita vertus, jeigu apeliantai perleis nuosavybės teises į pastatus kitiems asmenims, atsakovų prievolė mokėti kompensaciją baigsis ir pereis naujiems statinių savininkams. Pažymėtina, kad prievolė mokėti kompensaciją už servitutą atsakovams yra nustatyta kaip pastatų savininkams, t. y. kompensacija nustatyta už statinių naudojimui skirtą servitutą, o ne už kitus du servitutus (kelio ir komunikacijų).

22. Apeliantai kelia taip pat ieškovės patirtų nuostolių dydžio klausimą. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai ieškovės patiriamus nuostolius skaičiavo kaip jos netektą nuomos mokestį už visą žemės sklypą, o reikėjo skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodikos) nustatytas taisykles.

23. Metodikos taikymo nepagrįstumą skaičiuojant kompensaciją už servitutą, kuris apima visą žemės sklypą ir kai sklype yra rekreacijos paskirties pastatai, yra nurodęs ir motyvavęs kasacinis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015, kurioje pažymėta, kad kai nuosavybės teisės atkurtos po 1999 m. birželio 2 d., jeigu šalys nesusitaria kitaip, tokių pastatų savininkai žemės savininkui privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kurį būtų turėję mokėti valstybei už naudojimąsi tuo žemės sklypu, jeigu nuosavybės teisės nebūtų atkurtos. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje: kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Vadinasi, įstatyminis reguliavimas įtvirtina nuomininko prievolių tęstinumą, kai prievolė pereina iš vieno statinių savininko kitam. Ieškovė rėmėsi šia nuostata ir prašė priteisti žemės nuomos mokestį pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai mokėtą valstybei žemės nuomos mokestį, kuris buvo 6364,08 Lt (1843 Eur) per metus pagal 2009 m. kovo 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/09-990, pagal kurią sklypas buvo šalių įvertintas 145 173 Lt (42 045 Eur), nuomos mokesčio suma nenustatyta. Teismas rėmėsi šiuo faktiškai mokėtu nuomos mokesčiu, pritaikė infliacijos koeficientą ir atitinkamai paskaičiavo, kad metinė kompensacija ieškovei už servitutą yra 3133,35 Eur.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, toks ieškovės patiriamų nuostolių paskaičiavimas yra pagrįstas, tuo tarpu apeliantų nurodyti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. T-VI-725, pagal kurio 1.4 punktą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties yra nustatytas 2 proc. nuo žemės vertės, taip pat VĮ Registrų centro informacija, kad 2023 m. sausio 1 d. ieškovės žemės sklypo vertė yra 24100 Eur, galėtų būti taikomi, jeigu servitutas būtų nustatomas iš naujo, nesant ankstesnės ( iki nuosavybės grąžinimo) valstybinės žemės nuomos sutarties ir ankstesnių nuomos mokėjimo santykių.

25. Taip pat pažymėtina, kad žemės nuomos mokesčio, mokėto valstybei iki nuosavybės grąžinimo, dydis kaip kriterijus ieškovės patiriamiems nuostoliams nustatyti buvo panaudotas ir jau minėtoje Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-7640-863/2022 tarp ieškovės ir VĮ „Turto banko“, kur teismas nurodė, kad pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie apskaičiuotą ir sumokėtą žemės nuomos mokestį matyti, jog už ginčo žemės sklypo nuomą nuo 2003 metų iki 2008 metų buvo mokamas 6 364,08 Lt nuomos mokestis per metus. Ieškovė šį žemės mokestį konvertavo į eurus (1 843,15 Eur), pritaikė vartotojų kainų pokytį – 37,1 procento (2 526,96 Eur) ir įvertino, jog už ginčo laikotarpį patyrė 2 028,59 Eur nuostolių. Atsakovės patirtų nuostolių paskaičiavimų ir pagrindimo neginčijo, todėl konstatavus, jog ieškovei priklauso nuostolių už ginčo laikotarpį atlyginimas, ieškinys šioje dalyje tenkintas pilnai.

26. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 yra nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovės nuosavybės teisės suvaržymas dėl nustatytų servitutų turi būti teisingai atlygintas. Sutiktina su apeliante, kad teismas netiksliai vertino faktą kaip prejudicinį, nes Vilniaus apylinkės teismo sprendimas laikytinas precedentu, kaip panaši situacija turi būti sprendžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, netikslumas pavadinant precedentą prejudicija, neturi teisinės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

27. Apeliantai taip pat kritikuoja teismo sprendimą padalinti priteistą kompensaciją pagal pastatus, nors naudojimosi sklypu tvarka tarp pastatų savininkų nėra nustatyta. Šis argumentas atmestinas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodymų, kaip patys ir pripažįsta, kad yra pasidalinę sklypo naudojimą dalimis, todėl pagrįsta ir logiška išvada buvo padalinti jiems tenkančias kompensacijos dalis proporcingai turimiems pastatams, nes servitutas yra skirtas būtent statiniams naudoti, užima visą sklypo plotą, todėl pagrįsta yra susieti pastatus su idealinėmis žemės sklypo dalimis.

28. Galiausiai atsakovai kelia ieškinio senaties klausimą, nurodydami, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2009 metų, kai ieškovės motinai grąžinant nuosavybės teisę buvo nustatyti neatlygintini servitutai. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovei buvo mokėtas nuomos mokestis už žemės sklypą, kol pastatus valdė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vėliau LR Švietimo ir mokslo ministerija, vėliau nuomos mokestis buvo priteistas iš VĮ „Turto banko“. Ieškovės teisė buvo pažeista, kai pastatų savininkais tapo atsakovai: UAB „Limetos NT“ (2021 m. liepos 19 d.) ir S. Č. (2021 m. rugpjūčio 21 d.), kurie atsisakė sudaryti nuomos sutartį ir nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintą ieškinio senaties terminą taikyti šiuo atveju nėra pagrindo. Ieškovė pareiškė ieškinį 2023 m. rugpjūčio 7 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

29. Į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

30. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

31. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistina 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą: 1350,36 Eur (93 proc.) iš atsakovės UAB „Limetos NT“ ir 101,64 Eur (7 proc.) iš atsakovo S. Č. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Limetos NT“, įmonės kodas 304758999, 1350,36 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 36 ct), ir iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,64 Eur (šimtą vieną eurą ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRasa Urbanavičiūtė