Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Daliai Averkienei, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. K. bei advokatei Nijolei Pakalkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos už servitutus nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. priteisti iš atsakovų ieškovės V. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.

Su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu, t.y. per metus yra 3133,35 Eur arba 783,33 Eur per ketvirtį nesutiko, nurodydami, kad kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika), kurioje nėra numatyta, jog kompensacija už servitutus būtų skaičiuojama ieškovės siūlomu būdu. Atsižvelgiant į tai mano, kad ieškinys yra atmestinas.

Taip pat atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie prarastą galimybę naudotis Žemės sklypu galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. kovo 12 d., todėl dėl nuostolių dėl servitutų nustatymo kompensavimo turėjo teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip 2012 m. kovo 12 d., o dėl periodinės kompensacijos – iki 2019 m. kovo 12 d.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintus ieškininius reikalavimus palaikė pilnai ieškinyje išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą jame buvo 1985-1986 metais pastatyti valstybei priklausantys pastatai: poilsio nameliai, kultūrinis buitinis pastatas, lauko virtuvė, elingas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai (toliau – statiniai), kuriuos skirtingais laikotarpiais valdė skirtingi juridiniai asmenys: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 1 d.), Valstybės įmonė turto bankas (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d.), nuo 2021 m. liepos 19 d. valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (Įrašas galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.), dalį pastatų, t. y. lauko virtuvę, elingą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (Nekilnojamojo turto išrašo 4.1. pozicija) perleido S. Č..

Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo be kitų servitutų buvo nustatytas statinių servitutas – teisė svetimam statinio naud. naudoti statinį stovintį žemės sklype. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto sprendimo pagrindu yra įregistruotas ginčo žemės sklypo Statinių servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 3,4893 ha t. y. visas žemės sklypas. Iš minėto registro išrašo taip pat matyti, jog servitutas, suteikiantis teisę statinių savininkui naudotis 3,4893 ha žemės sklypu buvo nustatytas dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo t. y. 2009 m. sausio 12 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (išrašo 6.6. pozicija).

Iš ieškovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog dėl žemės sklypui nustatyto servituto su jame esančių pastatų valdytojais buvo susitarta dėl nuosavybės teisių suvaržymo atlyginimo, mokant periodines nuomos mokesčio išmokas, t. y., 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuomos sutarties terminas iki 2020 metų sausio 27 d.); 2019 m. spalio 17 d. likvidavus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pastatus patikėjimo teise valdant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, su ministerija buvo susitarta dėl sklypo nuomos iki žemės sklype nuomininkui priklausantys statiniai bus perduoti VĮ „Turto bankas“.

2020 m. spalio 1 d. žemės sklype esantys valstybei priklausantys pastatai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti VĮ „Turto bankas“. Ši valstybinė įmonė pastatus valdė iki 2021 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pastatai buvo perleisti aukcioną laimėjusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu dalį pastatų perleido S. Č..

Bylos medžiaga nustatyta, kad statinių pardavimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d., juos patikėjimo teise valdžiusi VĮ Turto bankas atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį ar kitaip atlyginti už ieškovės sklypui nustatytus servitutus ir naudojosi sklypu neatlygintinai. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vasario 7 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo. 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas, 2 028,59 Eur nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 55,86 kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2A-19-589/2023) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovės V. V. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistą bendrą 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 1 611,23 Eur, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. el. laišku ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių su pakartotiniu siūlymu dėl nuomos sutarties sudarymo, taip pat vėlesniais el. laiškais ir rašytiniais įvairaus pobūdžio raštais dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Tarp šalių nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo ieškovės sklype esančių statinių savininke, ir kuri nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. dalį pastatų, perleido S. Č., su ieškove nesudarytas joks susitarimas dėl atlyginimo už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakydamas į ieškovės raštus atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nurodė neturintis jokio teisinio pagrindo sudaryti nuomos sutartį.

Dėl nuostolių atlyginimo bei dėl periodinės kompensacijos už servitutus nustatymo.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju žemės servitutas, dėl kurio atlygintinumo kilęs ginčas, yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko įsakymu – kaip neatlygintinis, tačiau, tai nepaneigia ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės teisės reikalauti iš viešpataujančio daikto savininko atlyginti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, taip pat reikalauti periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jos teisių suvaržymą.

Dėl senaties termino taikymo ieškovės reikalavimams.

Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovei apie nustatytus servitutus buvo žinoma nuo pat nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei įregistravus žemės sklypą savo vardu, dėl žemės sklypui nustatyto servituto su jame esančių pastatų valdytojais buvo susitarta dėl nuosavybės teisių suvaržymo atlyginimo, mokant periodines nuomos mokesčio išmokas, t. y., 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuomos sutarties terminas iki 2020 metų sausio 27 d.); 2019 m. spalio 17 d. likvidavus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pastatus patikėjimo teise valdant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, su ministerija buvo susitarta dėl sklypo nuomos iki žemės sklype nuomininkui priklausantys statiniai bus perduoti VĮ „Turto bankas“. 2020 m. spalio 1 d. žemės sklype esantys valstybei priklausantys pastatai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti VĮ „Turto bankas“, kuri atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį ar kitaip atlyginti už Ieškovės Sklypui nustatytus servitutus ir naudojosi Sklypu neatlygintinai, todėl Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-7640-963/2022 patenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojo valstybę, kuriai priklausė pastatai, atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Valstybinė įmonė pastatus valdė iki 2021 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pastatai buvo perleisti aukcioną laimėjusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu dalį pastatų perleido S. Č.. Taigi, ieškovės teisė iš atsakovų reikalauti atlyginti nuostolius bei nustatyti periodinę kompensaciją už servitutus atsirado tik atsakovams tapus statinių savininkais, t. y. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. liepos 19 d., atsakovui S. Č. dalies statinių savininku nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo ir periodinės kompensacijos.

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009). Nagrinėjamu atveju tokie nuostoliai – ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš atsakovų, kaip pastatų savininkų, už žemės sklypo nuomą, pasikeitus pastatų valdytojui.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Paprastai civilinei atsakomybei kilti, turi būti nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis). Tačiau kalbant apie žalos (nuostolių) atlyginimą dėl servitutų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netaikomos teisės normos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės. Taigi, svarbu yra įvertinti žalą (nuostolius) ir įrodyti priežastinį ryšį tarp servituto nustatymo, naudojimosi juo ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė sąžiningai prisilaikė servitutais visam žemės sklypo plotui nustatytų sąlygų – nevykdė jokios veiklos ir negavo jokių pajamų, tačiau jokios kompensacijos už negalėjimą naudotis savo nuosavybe negavo, kadangi atsakovai neatlygintinai naudodamiesi ieškovės turtu, atsisakė sudaryti jos turto (sklypo) nuomos sutartį ar kitaip tinkamai kompensuoti už servitutą. Atsakovai, nesutikdami sudaryti nuomos sutarties, nemokėjo nuomos mokesčio, t. y., nepatyrė jokių išlaidų, dėl to ieškovė negavo jokių pajamų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai pilnai naudojosi visomis žemės sklypo valdymo teisėmis, t. y., išdavinėjo leidimus pašaliniams asmenims įvažiuoti į sklypo teritoriją, apsistoti ten su nakvyne, statytis palapines ir ilsėtis, vykdė ežero gilinimo darbus.

Iš į bylą pateiktų 2022 metų gegužės-birželio mėnesiais tinklapiuose ,,Aruodas.lt‘‘ ir ,,Skelbiu.lt‘‘ paskelbtų statinių (8 poilsio namelių) pardavimo reklamos, matyti, kad atsakovai juos siekia perparduoti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad Atsakovas 1, tik 2021 m. liepos 19 d. įsigijęs visus pastatus, jau 2021 m. rugpjūčio 16 d. keturis pastatus pardavė Atsakovui 2.

Taigi, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatyto servituto naudojimosi ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių). Būtent dėl to, kad ieškovės visam Sklypui yra nustatyti servitutai, reikalingi atsakovų statiniams eksploatuoti, ieškovė patiria žalą ir nuostolius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė visiškai negali naudotis Sklypu, negali jame vykdyti kitokios veiklos, negali sklypo dalyje pasistatyti savo, jai nuosavybės teise priklausančių statinių, kadangi visam Sklypui nustatyti statinių ir komunikacijų servitutai. Tai reiškia, kad viso sklypo naudojimas užimtas statiniais, kurie nuosavybės teisėmis valdomi atsakovų. Darytina išvada, kad atsakovai, nemokėdami nei nuomos už Sklypą, nei kompensacijos jokia kita forma, sukėlė žalą (nuostolius) ieškovei. Taigi, tarp ieškovės sklypui nustatytų servitutų ir žalos (nuostolių) yra tiesioginis ryšys. Atitinkamai konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešajame aukcione įsigijo nekilnojamąjį turtą iš valstybės, tiek S. Č. įsigijo keletą nekilnojamojo turto objektų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be nuomos sutarties ir esant nustatytiems neatlygintiniems servitutams, taip pat, kad servitutai buvo nustatyti viešpataujančiųjų daiktų naudai, kai jų savininkas buvo valstybė, ir nebuvo nustatyti naujajam pastatų savininkui, ieškovės teisei į servituto apribojimų kompensaciją neturi jokios teisinės reikšmės. Kaip jau nustatyta, anksčiau sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo be kitų servitutų buvo nustatytas statinių servitutas – teisė svetimam statinio naud. naudoti statinį stovintį žemės sklype. Šiuo atveju statinių naudotoju nuo 2021 m. liepos 19 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. dalies statinių naudotoju yra S. Č., kurie yra pastatų savininkais.

Be to, Atsakovas 1 atsiliepime į ieškinį teigia, kad žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau - SŽNS), t. y., ne atsakovo Turtui, o ieškovei priklausančiam Žemės sklypui, todėl nėra jokio pagrindo ieškovės teiginiams, kad ji turtinę žalą patyrė dėl nustatytų servitutų, nors iš esmės visus ribojimus žemės sklypui nustatė SŽNS, laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti, ieškovė įgijo Alytaus apskrities viršininko įsakymu nustatytais servitutais suvaržytas nuosavybės teises į Žemės sklypą, kuriam taip pat taikomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl Atsakovo 1 nurodyta aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės į servituto apribojimų kompensaciją. Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovės nuosavybės teisės suvaržymas dėl nustatytų servitutų turi būti teisingai atlygintas.

Ieškovė nurodžiusi, kad jeigu Atsakovas1 būtų sudaręs Sklypo nuomos sutartį tik ką įsigijęs statinius - 2021 m. liepos mėn., jam mokėtinas žemės nuomos mokestis sudarytų: 1843,15 + 528,98 (1843,15x28,7/100)=2372,13 Eur per metus arba po 593,03 Eur kas ketvirtį. Įvertinus tai, kad Atsakovai iki šiol nieko nėra sumokėję ieškovei už sklypo naudojimąsi, turi būti priskaičiuojamas lėšų nuvertėjimas dėl laipsniškai augančios infliacijos, skaičiuojant nuo atskirų mokėjimo datų, kai 2021 m. liepos 19 d. Atsakovas1 įsigijo statinius Ieškovės Sklype, iki 2023 m. liepos 19 d.

Nuostolių suma už ketvirtį, t. y., nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. spalio 19 d. 727,05 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 22,6 %, kas sudaro 134,02 Eur,); nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. sausio 19 d. 718,75 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 21,2 %, kas sudaro 125,72 Eur,); nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. 677,24 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 14,2 %, kas sudaro 84,21 Eur,); nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. liepos 19 d. 638,69 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 7,7 %, kas sudaro 45,66 Eur,); nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. spalio 19 d. 607,26 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 2,4 %, kas sudaro 14,23 Eur,); nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. sausio 19 d. 598,96 Eur (593,03 Eur + vartotojų kainų pokytis (infliacija) – 1 %, kas sudaro 5,93 Eur,); nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. 593,03 Eur; 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. liepos 19 d. 593,03 Eur. Bendra patirtų nuotolių, atsiradusių dėl servitutų nustatymo, suma nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2023 m. liepos 19 d. yra 5154 Eur.

Nors atsakovas 1, atstovai, bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovės nurodytų nuostolių paskaičiavimu, tačiau teismo vertinimu, ieškovės pateiktas nuostolių paskaičiavimas yra teisingas ir atitinka protingumo ir proporcingumo principus tiek ieškovės, tiek atsakovų atžvilgiu.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad bendras visų statinių plotas yra 1589,81 kv. m. Atsakovo1 valdomų statinių plotas yra 1477,79 kv. m., todėl jis valdo 92,95 proc. visų statinių ploto; o Atsakovo2 valdomų statinių bendras plotas yra 112,02 kv. m., todėl jis valdo 7,05 proc. visų statinių ploto. Atsižvelgiant į tai, nuostolių atlyginimas turi būti paskirstomas Atsakovams proporcingai jiems priklausančių statinių bendram plotui, todėl iš Atsakovo 1 priteistina 4790,64 Eur (92,95%) (5154 x 92,95/100) nuostolių suma, o iš Atsakovui 2 – 363,36 Eur (7,05%) (5154 - 4790,64 Eur) nuostolių suma. Kadangi Atsakovas2 įsigijo statinius 2021 m. rugpjūčio 12 d., dalis jo statiniams paskaičiuotos kompensacijos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. priteistina iš Atsakovo 1 (363,36 Eur / 730 dienų x 28 dienų = 13,94 Eur). Todėl konstatavus, jog ieškovei priklauso nuostolių už ginčo laikotarpį atlyginimas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, t. y., iš viso iš Atsakovo1 priteistina suma – 4804,58 Eur (4790,64 Eur + 13,94 Eur), iš Atsakovo 2 - 349,42 Eur (363,36 Eur - 13,94 Eur).

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovai iki šiol nėra kompensavę Ieškovei negautų pajamų už naudojimąsi jos Sklypu, taigi ieškovės patirta žala egzistuoja ir šiuo metu ir tai reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jos teisių suvaržymą, kuri nustatytina iki servitutų pabaigos.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuomos mokestis gali būti kvalifikuojamas kaip CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008).

Apskaičiuojant kompensaciją dėl servitutų Ieškovė siūlo vadovautis ilgus metus faktiškai mokėtu sklypo nuomos mokesčiu.

Atsakovas 1, nesutikdamas su ieškovės paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, nurodo, kad už įsigytą turtą, įskaitant nuosavybės teisę į turtą, kuri apima ir naudojimo teisę, atsakovas sumokėjo visą aukcione pasiūlytą kainą, todėl įgijo pilną ir nevaržomą teisę naudotis turtu laisvai, savo nuožiūra, įskaitant ir turto naudojimui nustatytus būtinus servitutus, be jokių apribojimų ar kompensacijų mokėjimo. Taip pat nurodo, kad pastatai žemės sklype buvo pastatyti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o žemės sklypas suformuotas ir servitutai nustatyti iki ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, šie objektyvūs visuomeniniai turtiniai santykiai susiformavo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, todėl, jei būtų sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sklypas statinių eksploatacijai net 17 metų buvo nuomojamas - nuo jo suformavimo 2002 metais iki statinių pardavimo VĮ „Turto bankas“ aukcione 2021 metais. Pirmuosius septynis metus minėta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ sklypą nuomojosi iš valstybės, o po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, beveik devynis metus nuomojosi iš Ieškovės. Prieš statinių pardavimą nepilnus metus sklypą iš Ieškovės nuomojosi Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taigi, akivaizdu, kad per ilgą laiką Sklypo nuomos rinkos kaina buvo nusistovėjusi.

Apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį, buvo remiamasi sklypo nuomos mokesčiu. Pažymėtina tai, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę Ieškovės motinai L. O. M., sklypui nustatytų servitutų naudotoju buvo valstybei priklaususius statinius valdžiusi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau valstybei pardavus statinius naujiems servitutų naudotojams, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė civilinės teisės reguliuojami rinkos santykiai, todėl žemės nuomos mokestis negali būti skaičiuojamas pagal šiandieninius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus.

Statiniai Ieškovės sklype buvo pastatyti kaip vieningas poilsiavietės kompleksas ir ilgus metus buvo naudojami socialiai naudingiems tikslams - vaikų poilsiui. Šiuo metu, Atsakovai, nupirkę statinius, juos išparduoda, t. y. vykdo komercinę veiklą. Dalį statinių Atsakovas1 iškart perpardavė S. Č., taip pat buvo skelbiamas poilsio namelių pardavimas.

Todėl teismo vertinimu, periodinės kompensacijos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis tuo pačiu skaičiavimo principu, t. y. vertinant valstybės mokėtą Sklypo nuomos mokestį pagal Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1843,15 Eur per metus) ir įvertinant infliaciją nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. liepos 19 d., kuri oficialiosios statistikos portalo duomenimis sudaro 70 %. Nuo 1843,15 Eur sumos 70 proc. infliacija sudaro - 1290,20 Eur per metus (322,55 Eur per ketvirtį), todėl mokestis (kompensacija) už servitutą per metus yra 3133,35 Eur arba 783,33 Eur per ketvirtį. Tokiu būdu, periodinės kompensacijos dydis kas ketvirtį sudaro: 460,78 (1843,15 : 4) + 322,55 (460,78x70/100)= 783,33 Eur. Periodinė kompensacija turi būti mokama nuo 2023 metų liepos 19 d.

Įvertinus tai, kad Atsakovas 1 dalį statinių yra pardavęs Atsakovui 2, yra tikimybė, kad statiniai gali būti parduoti, todėl tikslinga kiekvienam statiniui nustatyti kompensaciją už jo eksploatacijai reikalingus servitutus.

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 5,13 proc. (81,53 kv. m. x 100 /1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų 40,18 Eur (783,33 Eur x 5,13 proc./100 proc.).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 4,92 proc. (78,25 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų 38,54 Eur (783,33 Eur x 4,92 proc./100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų 4,95 proc. (78,68 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 38,77 Eur (783,33 Eur x 4,95 proc. /100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 8,37 proc. (133,11 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 65,56 Eur (783,33 Eur x 8,37 proc./100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 8,36 proc. (133,05 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 65,49 Eur (783,33 Eur x 8,36 proc./100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 5,08 proc. (80,76 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 39,79 Eur (783,33 Eur x 5,08 proc./100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 5,14 proc. (81,73 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 40,26 Eur (783,33 Eur x 5,14/100).

Mokesčio dalis už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 5,05 proc. (80,24 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 39,58 Eur (783,3 Eur x 5,05/100).

Mokesčio dalis už kultūrinį-buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 45,95 proc. (730,44 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 359,94 Eur (783,33 Eur x 45,95/100).

Mokesčio dalis už lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 2,31 proc. (36,68 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 18,09 Eur (783,33 Eur x 2,31/100).

Mokesčio dalis už elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 2,60 proc. (41,34 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 20,37 Eur (783,33 Eur x 2,60/100).

Mokesčio dalis už ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų: 2,14 proc. (34,00 kv. m. x 100/1589,81). Mokesčio dydis ketvirčiui sudarytų: 16,76 Eur (783,33 Eur x 2,14/100).

Kadangi Atsakovui 1 priklauso 92,95% statinių, todėl jam mokėtinos periodinės kompensacijos mokesčio dalis sudaro 728,11 Eur. Kadangi Atsakovui 2 priklauso 7,05% statinių, todėl jam mokėtinos periodinės kompensacijos mokesčio dalis sudaro 55,22 Eur kas ketvirtį. Bendra mokėtina už ketvirtį sudaro 783,33 Eur.

Nustatydamas kompensacijos už servitutus dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė negali naudotis visu žemės sklypu, kad ji juo anksčiau niekada nesinaudojo, kad atsakovams priklausantys statiniai pastatyti iki nuosavybės teisės ieškovui atkūrimo, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę civilinės teisės reguliuojami rinkos santykiai, taip pat duomenimis apie ilgus metus faktiškai mokėtu sklypo nuomos mokesčiu, sprendžia, kad 783,33 Eur periodinė kompensacija už kiekvieną ketvirtį, kas metus indeksuojama pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksus, atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tokio dydžio procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovų už jiems priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 236,88 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą priteisti žalą (nuostolius) 5154 Eur, mokėtinas 116 Eur žyminis mokestis, o už reikalavimą priteisti kompensaciją (3133,55 Eur per metus), mokėtinas 71 Eur dydžio mokesti. Taigi, iš viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 187 Eur žyminis mokestis, todėl dalis žyminio mokesčio - 49,88 Eur, grąžintina ieškovei.

Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4804,58 Eur nuostolių, taip pat kompensacija už jam priklausančius pastatus, kuri sudaro 728,11 Eur (40,18 Eur + 38,54 Eur + 38,77 Eur + 65,56 Eur + 65,49 Eur + 39,79 Eur 40,26 Eur 39,58 Eur + 359,94 Eur), iš viso 5532,69 Eur, tai sudaro 93 procentus ieškinio reikalavimų.

Iš atsakovo S. Č. priteista 349,42 Eur, taip pat kompensacija už jam priklausančius pastatus, kuri sudaro 55,22 Eur ( 18,09 Eur + 20,37 Eur + 16,76 Eur), iš viso 404,64 Eur, tai sudaro 7 procentus ieškinio reikalavimų.

Taigi, ieškovė pateikdama ieškinį turėjo sumokėti 187,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3521,10 Eur išlaidų advokatui, iš viso 3708,10 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini) priteistina 3448,53 Eur (3708,10 Eur x 93 procentai) bylinėjimosi išlaidų, iš S. Č. priteistina 259,57 Eur (3708,10 Eur x 7 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 28,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu patenkinta 93 procentai ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 26,15 Eur (28,12 Eur x 93 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovo S. Č. atžvilgiu patenkinta 7 procentai ieškovės reikalavimų, tai sudarytų 1,97 Eur (28,12 Eur x 7 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios – 1,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovui, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4804,58 Eur turtinės žalos (nuostolių), atsiradusios dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 5 % (penkių procentų) dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 349,42 Eur turtinės žalos (nuostolių), atsiradusios dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame „(duomenys neskelbtini), 5 % (penkių procentų) dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2023 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai neterminuotą, periodinę, kas vienerius metus indeksuojamą pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksus, 783,33 Eur kompensaciją už kiekvieną ketvirtį, dėl statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), mokamą nuo 2023 m. liepos 19 d. iki servitutų pabaigos, kompensaciją priskiriant mokėti statinių savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už kiekvieno statinio eksploatavimą tokiomis dalimis:

1. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 40,18 Eur;

2. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 38,54 Eur;

3. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): sudaro 38,77 Eur;

4. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 65,56 Eur;

5. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 65,49 Eur;

6. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 39,79 Eur;

7. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 40,26 Eur;

8. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 39,58 Eur;

9. kompensacijos dydis ketvirčiui už kultūrinį-buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 359,94 Eur;

10. kompensacijos dydis ketvirčiui už lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 18,09 Eur;

11. kompensacijos dydis ketvirčiui už elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 20,37 Eur;

12. kompensacijos dydis ketvirčiui už ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 16,76 Eur.

Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3448,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 259,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 26,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinei (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,88 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių banke, mokėjimo Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.