- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-19-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03312-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, valstybinei įmonei Turto bankui
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7640-863/2022 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybinės įmonės Turto banko, bei atsakovei valstybinei įmonei Turto bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, 2 084,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, paaiškino, jog reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo reiškia Lietuvos valstybei, kaip juridiniam asmeniui, kurio naudai yra nustatytas servitutas. Tuo tarpu reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo reiškia VĮ Turto bankui, kaip institucijai, įgaliotai valdyti valstybės turtą, ir kaip institucijai, su kuria teko bendrauti, sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisė pagal 2011 m. sausio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. R1-63 priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Šiame sklype yra 1985-1986 m. pastatyti valstybei priklausantys pastatai (poilsio nameliai, kultūrinis buitinis pastatas, lauko virtuvė, elingas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai) (toliau – ir statiniai), kuriuos panaudos teise valdė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Vaikų poilsis“ (iki jos likvidavimo), o patikėjimo teise – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 1 d.) ir VĮ Turto bankas (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis)). 2011 m. balandžio 18 d. su VšĮ „Vaikų poilsis“ buvo sudariusi Žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad žemės sklypas išnuomojamas iki 2020 m. sausio 27 d. Likvidavus VšĮ „Vaikų poilsis“ 2019 m. spalio 17 d., Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija toliau valstybės nuosavybei priklausančius statinius valdė, naudojo ir disponavo jais patikėjimo teise. 2020 m. vadovaujantis Žemės sklypo nuomos pirkimo komisijos posėdžio 2020 d. balandžio 24 d. sprendimu, įformintu protokolu Nr. 3, su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. S, pagal kurią sutarė, kad žemės sklypas išnuomojamas laikotarpiui, kol šiame žemės sklype nuomininkui priklausantys statiniai bus perduoti VĮ Turto bankui, perdavimas planuojamas 2020 m. liepos mėn. Jeigu perdavimas užtruktų ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., tai šalys nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. susitars dėl papildomo mokesčio už žemės sklypo nuomą už tam tikrą laikotarpį, už mėnesį gali būti mokami 125 Eur ir tam pasirašius atskirą sutarties priedą. 2020 m. spalio 1 d. valstybei priklausančius pastatus perdavus patikėjimo teise VĮ Turto bankui, pasibaigė nuomos sutartis, sudaryta su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į VĮ Turto banką su prašymu dėl nuomos sutarties sudarymo. Po pakartotinio 2020 m. lapkričio 4 d. prašymo pateikimo, gavo atsakymą, jog šiuo metu yra atliekamos turto parengimo pardavimui proceso procedūros ir jai yra siūloma kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo į naujai paaiškėjusį turto savininką. Nesutikdama su tokia VĮ Turto banko pozicija pateikė atsakymą, tačiau VĮ Turto bankas savo pozicijos nepakeitė, nurodė, jog įvykus aukcionui, 2021 m. liepos 19 d. buvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7834, pagal kurią nuosavybė perėjo naujam savininkui.
3. Ieškovė pažymėjo, jog jai priklausančiame žemės sklype yra nustatyti servitutai, dėl ko ji negali sklype vykdyti jokios veiklos ir pats sklypas ne tik neneša jai jokių pajamų, bet ji ir negali juo naudotis savo reikmėms. VĮ Turto bankas, atsisakydama sudaryti sklypo nuomos sutartį ir nepasiūlydama kitaip kompensuoti jai, kaip tarnaujančiojo daikto savininkei, už jos nuosavybės teisės suvaržymą, atsirandantį iš servituto, nepagrįstai neatlygintinai naudojosi jos daiktu, todėl ji priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Neturtinę žalą prašo priteisti, kadangi patyrė dvasinius išgyvenimus, o būtent nuoskaudą, skriaudą ir itin didelį nusivylimą dėl VĮ Turto banko elgesio ir neteisėto neveikimo, t. y. vengimo ne tik sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar kitokiu būdu atlyginti padarytus nuostolius dėl servituto suvaržymų, bet netgi laiku ir tinkamai atsakyti į jos paklausimus / prašymus; jautėsi nepatogiai bei pažeminta, nes per visą ieškovės ir VĮ Turto banko susirašinėjimo laikotarpį, ieškovė negavo nei vieno rašto, kuriame būtų nurodytas teisinis pagrindas, dėl kurio su ja nėra pasirašoma žemės sklypo nuomos sutartis, dar ir dėl to, kad yra priversta ginti savo teises teisme, tačiau didžiausią moralinę nuoskaudą ir pažeminimą ji patyrė, kai VĮ Turto banko, pasinaudojęs žemės sklypo ypač gera lokacija ir tuo, kad nepagrįstai nesudarė su ja jokių nuomos ar kitų sutarčių, kuria ieškovei būtų atlyginta už naudojimąsi jos žemės sklypu, už statinių pardavimą gavo daugiau nei pusės milijono eurų pelną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – priteista ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turo banko, 2 028,59 Eur nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 55,86 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisė priklauso 3,4893 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2011 m. sausio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R1-63 pagrindu, po to, kai Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 ieškovės motinai L. O. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdytą žemę. Atkūriant nuosavybės teises į žemės sklypą, jame jau buvo 1985-1986 m. pastatyti valstybei priklausantys pastatai: poilsio nameliai, kultūrinis buitinis pastatas, lauko virtuvė, elingas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, kuriuos skirtingais laikotarpiais valdė skirtingi juridiniai asmenys: VšĮ „Vaikų poilsis“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 1 d.), ginčo laikotarpiu – VĮ Turto bankas. Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo be kitų servitutų buvo nustatytas statinių servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad minėto sprendimo pagrindu yra įregistruotas ginčo žemės sklypo statinių servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 3,4893 ha, t. y. visas žemės sklypas, minėtas servitutas buvo nustatytas dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, t. y. 2009 m. sausio 12 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-43-(1.3.) pagrindu (išrašo 6.6. pozicija). Dėl žemės sklypui nustatyto servituto su jame esančių pastatų valdytojais buvo susitarta dėl nuosavybės teisių suvaržymo atlyginimo, mokant periodines nuomos mokesčio išmokas, t. y. 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis su VšĮ „Vaikų poilsis“ (nuomos sutarties terminas iki 2020 m. sausio 27 d.), 2019 m. spalio 17 d. likvidavus VšĮ „Vaikų poilsis“ ir pastatus patikėjimo teise valdant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, su ministerija buvo susitarta dėl žemės sklypo nuomos iki žemės sklype nuomininkui priklausantys statiniai bus perduoti VĮ Turto bankui. 2020 m. spalio 1 d. žemės sklype esantys valstybei priklausantys pastatai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti VĮ Turto bankui, kuri pastatus valdė iki 2021 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pastatai buvo perleisti aukcioną laimėjusiai uždarajai akcinei bendrovei „Limetos NT“. 2020 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į VĮ Turto banką su pasiūlymu dėl nuomos sutarties sudarymo, taip pat vėlesniais elektroniniais laiškais ir rašytiniais skundais dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti.
6. Dėl turtinės žalos iš Lietuvos valstybės priteisimo teismas nurodė, kad žemės servitutas, dėl kurio atlygintinumo kilęs ginčas, yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko įsakymu – kaip neatlygintinis, tačiau, tai nepaneigia ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės teisės reikalauti iš viešpataujančio daikto savininko atlyginti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju tokie nuostoliai – ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš valstybės, kaip pastatų savininkės, už žemės sklypo nuomą, pasikeitus pastatų valdytojui. Teismas pažymėjo, jog nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Taigi, teismas sutiko su VĮ Turto banko pozicija, jog valstybei, kaip ir kitiems civilinių santykių dalyviams, galioja sutarčių laisvės principas, kuriuo vadovaujantis nuomos sutarties sudarymui būtina abiejų šalių valia. Kartu pažymėjo, jog aplinkybė, kad valstybės turtą valdo vienu ar kitu pagrindu skirtingos institucijos, neturėtų bloginti servituto davėjo teisių. Nagrinėjamu atveju tiek VšĮ „Vaikų poilsis“, tiek Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kompensavo ieškovei dėl servituto patiriamus suvaržymus, mokėdami sulygtą nuomos mokestį, tačiau pasikeitus valstybės turto valdytojui, ši ieškovės teisė buvo pažeista. Atitinkamai teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Aplinkybė, jog VĮ Turto bankas ginčo žemės sklype nevykdė jokios veiklos, ieškovės teisei į servituto apribojimų kompensaciją neturi jokios teisinės reikšmės, nes ieškovė niekaip negali įtakoti valstybės ar jos turto valdytojo sprendimų dėl turto valdymo ar naudojimo priėmimo. Sprendimų, susijusių su statinių nuosavybės teisės įgyvendinimu, priėmimas yra visiška pastatų savininko diskrecija, tačiau nepriklausomai nuo to, kaip ši teisė yra įgyvendinama, ieškovės dėl nustatyto servituto suvaržymai nesikeičia, t. y. nepriklausomai nuo to, ar valstybė vykdo veiklą, ar statiniai stovi nenaudojami, ieškovė iš esmės negali naudotis ginčo žemės sklypu. Teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė, kaip ginčo žemės sklypo savininkė, mokėjo visus su nuosavybe susijusius mokesčius, tačiau jokios kompensacijos už negalėjimą naudotis savo nuosavybe negavo. Ieškovė negautoms pajamos apskaičiuoti rėmėsi duomenimis apie statinių savininkės – valstybės iš VšĮ „Vaikų poilsis“ gautą nuomos mokestį iš Valstybinės žemės nuomos santykių iki nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą. Pagal VšĮ „Vaikų poilsis“ informaciją apie apskaičiuotą ir sumokėtą žemės nuomos mokestį teismas nustatė, jog už ginčo žemės sklypo nuomą nuo 2003 m. iki 2008 m. buvo mokamas 6 364,08 Lt per metus nuomos mokestis. Ieškovė šį žemės mokestį konvertavo į eurus (1 843,15 Eur), pritaikė vartotojų kainų pokytį – 37,1 proc. (2 526,96 Eur) ir įvertino, jog už ginčo laikotarpį patyrė 2 028,59 Eur nuostolių. Patirtų nuostolių paskaičiavimas ir pagrindimas byloje nebuvo ginčijami, todėl konstatavęs, jog ieškovei priklauso nuostolių už ginčo laikotarpį atlyginimas, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino pilnai.
7. Dėl neturtinės žalos iš VĮ Turto banko priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė savo patirtą neturtinę žalą grindžia VĮ Turto banko netinkamu neveikimu, t. y. delsimu išspręsti dėl servituto apribojimų patiriamų nuostolių klausimą, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų terminų nesilaikymo, sprendžiant jos institucijai pateiktus prašymus. Teismas nurodė, kad nors ieškovė neturtinės žalos priteisimo prašė iš konkrečios valstybę atstovaujančios institucijos, ne valstybės, tai nesudaro pagrindo tokį reikalavimą atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui ir jo nevertinti. Kadangi atsakovėmis byloje yra patrauktos tiek VĮ Turto bankas, tiek pati valstybė, kuriai nuo pat bylos iškėlimo momento yra žinomas reikalavimas dėl jos institucijos veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog abi atsakoves byloje atstovavo tas pats atstovas ir galėjo ginti abi atsakoves nuo visų byloje pareikštų reikalavimų, o gindamas VĮ Turto banką, kartu atstovavo ir valstybės interesus, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas jį vertino tinkamo, į bylą įtraukto atsakovo – valstybės atžvilgiu.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovė pirmą kartą į VĮ Turto banką su prašymu kreipėsi 2020 m. spalio 6 d., pakartotinai – 2020 m. lapkričio 4 d. Pirmą kartą į ieškovės minėtus prašymus buvo atsakyta, kaip nurodė ieškovė, 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. pirmu atveju pažeidžiant VAĮ nustatytą terminą – 31 darbo diena, kitu atveju – 9 darbo dienomis. Terminų praleidimą institucijos atstovas teismo posėdžio metu aiškino dideliu darbo krūviu, tačiau jokių rašytinių ar kitokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Kita vertus, teismas sprendė, kad esant dideliam darbo krūviui dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, remiantis VAĮ nuostatomis institucija turėjo teisę pratęsti įstatymo nustatytą terminą dar 10 dienų ir apie tai informuoti ieškovę. Šia teise nebuvo pasinaudota, į pirmą ieškovės prašymą iš vis nebuvo atsakyta, todėl buvo pažeisti gerojo administravimo principo imperatyvai, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui. Be to, nuo pat valstybės turto perėmimo valdyti VĮ Turto bankui iki jo realizavimo atsakovė nepriėmė jokio sprendimo dėl ieškovės patiriamų nuostolių atlyginimo, pasiūlydama šį klausimą išspręsti su nauju pastatų savininku. Toks pasiūlymas byloja apie tai, jog valstybę atstovaujanti institucija neketino imtis realių veiksmų ieškovės patiriamų nuostolių atlyginimui ir dėl to, tikėtina, sąmoningai delsė atsakyti į ieškovės prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs valstybę atstovaujančios institucijos neveikimą, sprendžiant dėl valstybės naudai nustatyto servituto patiriamų nuostolių atlyginimo klausimą, bei delsimą pateikti atsakymą pagal VAĮ nustatytus terminus, teismas konstatavo, jog dėl valstybę atstovaujančios institucijos veiksmų ieškovė, tikėtina, patyrė neigiamą poveikį – neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Ieškovės atžvilgiu valstybė delsė priimti sprendimą dėl ieškovės patiriamų nuostolių atlyginimo, pažeidimas trūko apie 9 mėnesius, t. y. iki ginčo pastatų pardavimo aukciono būdu; pasikeitus pastatų savininkui ieškovės patirti nuostoliai nebuvo atlyginti, nors, tikėtina, jog pastatų pardavimo kainą įtakojo ir ieškovei priklausančios žemės sklypo padėtis bei vertė; ieškovė, negalėdama visiškai naudotis savo nuosavybe, dėl patiriamų nuostolių priteisimo buvo priversta kreiptis į teismą. Visuma nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka, todėl įvertinęs pakenkimo intensyvumą ir trukmę, ieškovei priteisė 1 000 Eur piniginę satisfakciją už patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, siekiant savo pažeistų teisių gynimo.
10. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, kai viena iš sandorio šalių yra fizinis asmuo, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tokio dydžio procesinės palūkanos priteistinos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovės naudai priteistinos 55,86 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį iki ginčo statinių nuosavybės teisių perleidimo aukciono būdu, dėl kurių nekilo ginčas.
11. Teismas taip pat nurodė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, (pirmas reikalavimas tenkinamas pilna apimtimi, antras reikalavimas tenkinamas 1/3 dalimi), atitinkamai ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteistina 66,6 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (50 proc. už pirmą reikalavimą ir 16,6 proc. už antrą reikalavimą). Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie 114 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2 760,46 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant ieškinį bei atstovavimą teismo posėdžių metu. Teismas sprendė, kad advokato pagalbos išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų, yra optimalios, todėl atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismas visas atstovo pagalbos išlaidas laikė būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 874,46 × 66,6 proc.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei atitinkamai sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250, 6.271 straipsniuose įtvirtintas normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios neturtinės žalos priteisimą iš valstybės, aiškinant, kokie neteisėti valstybės veiksmai gali būti neturtinės žalos priteisimo pagrindu (jų reikšmingumas), pažeidė neturtinės žalos įrodymų nustatymo ir vertinimo kriterijus, rėmėsi ne objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis.
14. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip pasireiškė ieškovės išgyvenimai bei kuo pagrįstas priteistos žalos dydis. Teismas vadovavosi išimtinai ieškovės paaiškinimais apie patirtą neturtinę žalą, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, o pats savaime teisės pažeidimas nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą. Jeigu ieškovei ir buvo padaryta kažkokia skriauda, tai neabejotinai galima teigti, kad ji yra mažareikšmė, minimali. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neargumentavo, kodėl buvo priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis.
15. Taip pat mano, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo rekomendacijos, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu. Iš atsakovės ieškovei priteistos neprotingai didelės išlaidos, neatitinkančios rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos, turėtų būti peržiūrėtas ir bylinėjimosi išlaidų dydis, kadangi atsakovas neginčija 2 028,59 Eur nuostolių, o priteistos bylinėjimosi išlaidos (1 914,39 Eur) yra beveik tokio paties dydžio, todėl, akivaizdu, kad jos yra neproporcingos ir neprotingos, todėl turi būti mažinamos.
Atsiliepimas
16. Ieškovė V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
17. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad nusižengimas VAĮ nesudaro pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Daugiau kaip du mėnesius negaudama atsakymo į prašymą sudaryti žemės nuomos sutartį ir atsilyginti už naudojimąsi jos žeme, jautė dvasiniai prislėgta ir pažeminta. Didžiausią moralinę nuoskaudą ir dvasinius pergyvenimus patyrė, kuomet VĮ Turto bankas, pasinaudojęs jos žemės sklypo ypatingai gera lokacija ir tuo, kad nesudarydamas žemės nuomos sutarties nesusaistė su jokiais įsipareigojimais, 35 m. senumo nusidėvėjusius statinius, kurių vidutinė rinkos vertė tesudaro 79 570 Eur, pardavė už 603 000 Eur, tuo būdu gaudamas virš pusės milijono eurų pelną, o jai už naudojimąs jos žemės sklypu nesumokėjo nei cento. Toks pelnas buvo gautas ne dėl statinių vertingumo, bet iš esmės dėl jos žemės sklypo vertingumo. Nesudaręs žemės nuomos sutarties su ieškove, VĮ Turto bankas sudarė sąlygas ir aukciono laimėtojui piktnaudžiauti – taipogi šios sutarties nesudaryti. Jau metai laiko aukciono laimėtojas naudojasi jos žeme neatlygintinai, dėl ko teks bylinėtis dar ir su juo, gaišti laiką, nervuotis bei patirti papildomas išlaidas. Mano, kad tokia situacija susidarė dėl VĮ Turto banko aplaidumo – jo valdininkų neveikimo.
18. Nurodo, kad ne mažiau reikšminga dar ir kita priežastis, dėl kurios ji patyrė neturtinę žalą. Būtent, 2020 m. vasario 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 112 buvo įtvirtintas privačios žemės savininkus diskriminuojantis reguliavimas: Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos apraše išbrauktas reikalavimas aukciono laimėtojui su privačios žemės savininku per 30 dienų sudaryti žemės nuomos sutartį, tuo tarpu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį – buvo paliktas. Dėl tokio dvigubų standartų taikymo jaučiausi labai įžeista ir pažeminta, tarsi būtų antrarūšis valstybės subjektas.
19. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jai, kaip žemės sklypo savininkei, turėjo būti sudaryta galimybė pirmumo teise be aukciono išsipirkti jos žemėje esančius valstybinius pastatus, analogiškai kaip sudarytos sąlygos žemės savininkui išsipirkti įsiterpusią valstybinę žemę (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas). Arba galėjo būti numatyta dalį pelno, gauto už valstybinių pastatų, esančių privačiame žemės sklype, pardavimą skirti ir žemės savininkui, įvertinus jo žemės sklypo vertingumą (Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas). Jei, pavyzdžiui, jai būtų skirtas bent 1 proc. nuo pelno, būtų gavusi virš 5 000 Eur pajamų ir nebūtų prašiusi jokio kito atlyginimo. Atsiimdama žemę su valstybiniais pastatais, būtent to ir tikėjosi, nes augino tris sūnus ir planavo užsiimti kaimo turizmo verslu.
20. Atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus sprendimą nepriteisti visos prašomos neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų kompensavimas jau ir taip yra sumažintas nuo 2 760,46 Eur iki 1 914,39 Eur t. y. sumažintas beveik tiek, kiek priteista neturtinės žalos. Apelianto reikalavimas sumažinti minėtas išlaidas dar kartą neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
22. Ieškovė V. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: VĮ Turto banko teisininko 2022 m. liepos 2 d. elektroninio laiško kopiją, kuriuo prašoma ieškovę nurodyti bankinius rekvizitus dėl priteistų sumų apmokėjimo, VŠĮ Centro poliklinikos psichiatro išduotą elektroninį receptą vaistams įsigyti (Diagnozė – Stresas, neklasifikuojamas kitur), galiojantį nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d., taip pat 2022 m. liepos 25 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašą pas VŠĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoją (Diagnozės – potrauminio streso sutrikimas, kitokie miego sutrikimai).
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais rašytiniais dokumentais, konstatuoja, kad šie dokumentai, atsižvelgiant į ieškovės pirmosios instancijos teisme nurodytą reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindą, nėra susiję su apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, ieškovė nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius dokumentus, nenurodė jokių motyvų, kodėl teikiami rašytiniai dokumentai, parengti po skundžiamo sprendimo priėmimo, turėtų būti priimami, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko 2 084,45 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl servituto apribojimų, atlyginimą, iš VĮ Turto banko 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu dėl turtinės žalos atlyginimo buvo nurodomos aplinkybės, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha žemės sklype yra valstybei priklausantys statiniai, statinių savininkui yra nustatytas neatlygintinas servitutas naudotis visu žemės sklypu, dėl ko ji negali šiame žemės sklype vykdyti jokios veiklos bei juo naudotis savo reikmėms. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d. valstybei priklausantys statiniai patikėjimo teise buvo perduoti valdyti atsakovei VĮ Turto bankas, kuri atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir nepasiūlė jokio kito būdo kompensuoti jai, kaip tarnaujančiojo daikto savininkei, už jos nuosavybės teisės suvaržymą, atsirandantį iš servituto, nors su ankstesniais statinių valdytojais laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2020 metų sausio 27 d. buvo susitarta dėl nuosavybės teisių suvaržymo atlyginimo, mokant periodines nuomos mokesčio išmokas. Dėl nurodytų priežasčių ginčo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius – negautas pajamas, kurias ji tikėjosi gauti iš valstybės, kaip statinių savininkės, už žemės sklypo nuomą, pasikeitus statinių valdytojui. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad ginčo laikotarpiu dėl VĮ Turto banko veiksmų ir neveikimo sprendžiant klausimą dėl jos patiriamų nuostolių kompensavimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius nuoskauda, skriauda, itin dideliu nusivylimu, pažeminimu, nepatogumo jausmu. VĮ Turto bankas, kuri byloje dalyvavo ir kaip Lietuvos valstybės atstovė, su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad nevykdė žemės sklype jokios veiklos, tik atliko būtinus veiksmus pastatų realizavimui įstatymo nustatyta tvarka, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti su ieškove nuomos sutartį. Taip pat tvirtino, kad ieškovė neįrodė neturtinei žalai priteisti būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 2 028,59 Eur nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 55,86 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir įrodė visas būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas.
28. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose įtvirtintas normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą iš valstybės bei nukrypo nuo teismų praktikos, aiškindama, kokie neteisėti valdžios institucijų veiksmai gali būti neturtinės žalos priteisimo pagrindu (jų reikšmingumas), pažeidė neturtinės žalos įrodymų nustatymo ir vertinimo kriterijus, rėmėsi ne objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis, taip pat pažeidė bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo rekomendacijas, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu.
Dėl priteistos neturtinės žalos
29. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turėjo būti atmestas, kadangi byloje nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas ir dydis.
30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007).
32. Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, o būtent nuoskaudą, skriaudą ir itin didelį nusivylimą dėl VĮ Turto banko elgesio ir neteisėto neveikimo ginčo laikotarpiu, t. y. vengimo ne tik sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar kitokiu būdu atlyginti padarytus nuostolius dėl servituto suvaržymų, bet netgi laiku ir tinkamai atsakyti į jos paklausimus / prašymus. Taip pat nurodė, kad jautėsi nepatogiai bei pažeminta, nes per visą ieškovės ir VĮ Turto banko susirašinėjimo laikotarpį, ieškovė negavo nei vieno rašto, kuriame būtų nurodytas teisinis pagrindas, dėl kurio su ja nėra pasirašoma žemės sklypo nuomos sutartis, dar ir dėl to, kad yra priversta ginti savo teises teisme. Pažymėjo ir tai, kad didžiausią moralinę nuoskaudą ir pažeminimą ji patyrė, kai VĮ Turto bankas, pasinaudojęs žemės sklypo ypač gera lokacija ir tuo, kad nepagrįstai nesudarė su ja jokių nuomos ar kitų sutarčių, kuria ieškovei būtų atlyginta už naudojimąsi jos žemės sklypu, už statinių pardavimą gavo daugiau nei pusės milijono eurų pelną.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmą kartą į VĮ Turto banką su prašymu sudaryti nuomos sutartį kreipėsi 2020 m. spalio 6 d., pakartotinai – 2020 m. lapkričio 4 d. Pirmą kartą į ieškovės minėtus prašymus buvo atsakyta, kaip nurodė ieškovė, 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. pirmu atveju pažeidžiant VAĮ nustatytą terminą – 31 darbo diena, kitu atveju – 9 darbo dienomis. Po to ieškovė VĮ Turto bankui pateikė dar du raštus – 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 28 d., į kuriuos VĮ Turto bankas pateikė atsakymus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad VĮ Turto bankas į ieškovės 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. raštus atsakė pažeisdamas VAĮ nustatytą terminą. Iš aptariamo bylos šalių susirašinėjimo raštais matyti, kad tarp ieškovės ir VĮ Turto banko vyko derybos dėl ieškovės prašomos sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties, vėliau – dėl prašymo atlyginti už naudojimąsi servitutu statinių pardavimo laikotarpiu. VĮ Turto banko pateiktuose atsakymuose į ieškovės raštus nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis aplinkybių vertinimas, kurio pagrindu atsisakoma tenkinti ieškovės prašymus (CPK 185 straipsnis).
34. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas, taip pat ieškovės iniciatyva liudytoju apklaustas K. V. A. nurodė, kad ginčo laikotarpiu su VĮ Turto banko atstovais tris kartus bendravo telefonu, pokalbis su teisės skyriaus vadove J. Ž. buvo labai nemalonus, kadangi ji bendravo arogantiškai. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jokių skundų dėl netinkamo VĮ Turto banko darbuotojų elgesio nereiškė. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dabartinis statinių savininkas per susitikimą su ieškove patvirtino, kad VĮ Turto banko darbuotojai patarė jam nesudaryti žemės nuomos sutarties ir naudotis nustatytu servitutu, dėl ko jis iki šiol su ieškove nesudarė nuomos sutarties. Šią aplinkybę paliudijo ir liudytojas K. V. A.. Tačiau teisėjų kolegija tiek pačios ieškovės paaiškinimus, tiek liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus, kadangi minėti asmenys yra susiję giminystės ryšiais, nėra pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, jų liudijimai nėra išsamūs, detalūs (negalėjo nurodyti VĮ Turto banko darbuotojo vardo ar pavardės, kuris davė tokį patarimą dabartiniam statinių savininkui) ir nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 185 straipsnis).
35. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro prielaidų konstatavimui, jog ginčo laikotarpiu CK 6.250 straipsnio prasme ieškovei būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jos subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. VĮ Turto bankas pateikė atsakymus į visus ieškovės teiktus raštus (paklausimus / prašymus), į pirmus du raštus atsakė 2020 m. gruodžio 16 d., VAĮ nustatytą terminą pažeidęs nežymiai. Nėra pagrindo išvadai, kad VĮ Turto bankas nebendradarbiavo. Sutiktina, kad ieškovei kilo rūpesčių ginant savo teises, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad tie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu laiko ir mąsto atžvilgiu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės teisių pažeidimas neturėjo negrąžinamų pasekmių (jos teisė į nuostolių atlyginimą įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi buvo realizuota) bei įvertinusi VĮ Turto banko padaryto pažeidimo pobūdį, sprendžia, kad ieškovė neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto bei dydžio. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei dydį (CK 6.271 straipsnio prasme) privalėjo įrodyti ieškovė. Kadangi byloje nenustatytas žalos padarymo faktas, nėra visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai priteisti, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu priteisdamas ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymą, tinkamai neįvertino teisingam šio reikalavimo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos sprendimą pakeisti, panaikinant jos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 874,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 760,46 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant ieškinį, teisines konsultacijas bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu, taip pat sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio). Byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį už teisines konsultacijas bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, be to, 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdis trūko 2 val., o ne 2,75 val., kaip nurodyta ieškovės pateiktuose dokumentuose. Todėl pagal rekomendacijose nurodytus dydžius apskaičiuotos ieškovės advokato pagalbos išlaidos sudaro 2 303,08 Eur (1 200 Eur (už ieškinio parengimą) + 119,86 Eur (už teisines konsultacijas) + 479,43 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 28 d. teismo posėdyje) + 503,79 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad patenkinta 66,66 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteistina 1 611,23 Eur ((2 303,08 Eur + 114 Eur) x 66,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
40. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovės V. V. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistą bendrą 1 914,39 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 1 611,23 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.