Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. gynėjo advokato Valdo Bugelevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos pilietis G. K. (toliau – ir G. K.) Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistas dėl sunkaus su narkotinėmis medžiagomis susijusio nusikaltimo padarymo pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnį. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 29 d. G. K. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2024 m. rugsėjo 12 d.

2. Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su 2022 m. spalio 24 d. prašymu (liudijimu) dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio G. K. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau - liudijimas). Šis liudijimas buvo persiųstas pagal teismingumą į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

4. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo G. K. gynėjo advokato Valdo Bugelevičiaus apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuriuo prašoma Suomijos Respublikos sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos nuteistojo G. K. atžvilgiu grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

4.1. Skunde teigiama, kad sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie prieglobsčio nuteistajam sutikimą Suomijos Respublikoje neturi esminės reikšmės ir nestabdo klausimo dėl prašymo išsprendimo, nėra pagrindo. Skunde akcentuojama, kad dar iki prašymo šioje byloje gavimo ir liudijimo priėmimo nuteistasis kreipėsi į Suomijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl prieglobsčio jam suteikimo. Liudijime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nesutinka, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti, kadangi, be kita ko, nuteistasis bando ištrūkti iš žmonių rato, privedusio prie nusikaltimų, ir tai, jo teigimu, jam geriausia padaryti Suomijos Respublikoje. Šis jo kreipimasis jokiu galutiniu sprendimu šiuo metu dar nėra išnagrinėtas, o tai reiškia, kad jo išnagrinėjimo rezultatas buvo ir yra reikšmingas tinkamam byloje nagrinėjimo Suomijos Respublikos departamento prašymo išsprendimui. Tuo atveju, jeigu G. K. būtų suteiktas prieglobstis ir jis gautų pabėgėlio statusą Suomijos Respublikoje, jo grąžinimas į Lietuvą pažeistų ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus, taigi, taptų neįmanomas, kas aiškiai paneigia skundžiamoje nutartyje suformuluotą išvadą, jog duomenys apie prieglobsčio nuteistajam suteikimą Suomijos Respublikoje neturi esminės reikšmės ir nestabdo klausimo dėl prašymo išsprendimo.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas teismų praktikos pavyzdžius, jais neteisingai remiasi, nutarties išvadas bando grįsti tik pavieniais, iš konteksto ištrauktais teiginiais, neatitinkančiais pacituotų teismų priimtų procesinių sprendimų ir priimtų galutinių išvadų, neatsižvelgiant į tai, kad cituojamuose sprendimuose galiausiai buvo aiškiai konstatuota, kad pagrįstam ir teisingam prašymo išnagrinėjimui būtina išreikalauti duomenis apie prieglobsčio asmeniui suteikimą/nesuteikimą ir dėti visas įmanomas pastangas gauti tokius duomenis į bylą. Priešingai nei analizuojamu atveju, cituojamoje byloje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-46-966/2020) prašymas dėl prieglobsčio buvo pateiktas tik po to, kai buvo priimta apylinkės teismo nutartis pripažinti ir vykdyti nuosprendį ir dėl šios nutarties jau buvo pateiktas skundas apygardos teismui. Taip pat ir nuteistojo gynėjas, dar iki nagrinėjant prašymą Kauno apylinkės teisme, pateikė atsiliepimą, kuriame pristatė šiuos duomenis ir suformulavo prašymą išreikalauti juos į bylą. Teismas taip pat nevertino to, kad savarankiškai rinkti ir gauti šių prašomų išreikalauti duomenų Suomijos Respublikoje nei nuteistojo gynėjas, nei pats nuteistasis neturi galimybių, todėl nagrinėjamu atveju tik teismas turi galimybę tinkamai ir savalaikiai surinkti prašomus duomenis.

4.3. Nors teismas taip pat cituoja Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1S-713-810/2018, teigdamas, kad informacija dėl prieglobsčių prašymų ir paraiškų Suomijos Respublikoje tvarkymo yra slapta ir negali būti atskleista, tačiau cituojama nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Priešingai nei nurodo teismas, minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad, nepriklausomai nuo to, jog Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento administracija nurodė, kad informacija dėl prieglobsčių prašymų ir paraiškų tvarkymo yra slapta, tačiau teismas turi pareigą papildomai aiškintis ir bandyti gauti tokius duomenis. Tokios praktikos laikomasis ir kitoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-430-397/2018.

4.4. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad 2023 m. gegužės 14 d. nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus dalį jam paskirtos bausmės, todėl išnyktų prašymo dalykas. Tuo tarpu nutartimi pripažinus Helsinkio pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį vykdant Lietuvos Respublikoje nuteistasis nebetenka teisės be jokių papildomų vertinimų ir sprendimų būti paleistas į laisvę 2023 m. gegužės 14 d., kadangi lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir kiti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pripažinus bei vykdant nuosprendį Lietuvos Respublikoje būtų aiškiai pažeidžiamos nuteistojo teisės ir laisvės, nes jo bausmės atlikimo sąlygos taptų griežtesnės nei dabar yra taikomos Suomijos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. gynėjo advokato V. Bugelevičiaus skundas tenkinamas

5. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas teikimą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas už kriminalinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išnagrinėjo tik formaliai, neišsiaiškinus šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl galimo prieglobsčio Suomijos Respublikoje nuteistajam suteikimo, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

6. Šiame kontekste visų pirma sutiktina su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog prieglobsčio suteikimas nuteistajam valstybėje, kurios sprendimą prašomą pripažinti ir vykdyti, būtų reali kliūtis nuteistojo perdavimui Lietuvos Respublikai atlikti prieglobstį suteikusios valstybės skirtą laisvės atėmimo bausmę, nepaisant to, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, apie tai, kad G. K. yra kreipęsis į Suomijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, raštu nurodė nuteistojo gynėjas atsiliepime, o taip pat teismui pateikė ir dokumentus, susijusius su G. K. prašymo svarstymu. Iš Kauno apygardos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad G. K. prašymas suteikti prieglobstį buvo gautas ir jam buvo suteikta teisė teisėtai gyventi Suomijoje, kol nagrinėjama jo byla. Šie duomenys patvirtina, jog G. K. iš tiesų yra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo, procedūra yra prasidėjusi, tačiau rezultatas, kuris reikšmingas priimant sprendimą dėl Suomijos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, nėra aiškus. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti G. K. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo svarstymo rezultatus, atsakymą, užsiklausti Suomijos kompetentingą instituciją, tačiau šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Aukštesniojo teismo vertinimu, neišsiaiškinus šių aplinkybių, nebuvo galima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl Suomijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Tai svarbios aplinkybės, nes prieglobsčio suteikimas kitos valstybės priimto sprendimo vykdymą Lietuvoje padarytų neįmanomą, todėl ir sprendimo pripažinimas būtų beprasmis, juo labiau, kad asmuo šiuo metu realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

7. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 6 punktą teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti. Atitinkamai ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kurią yra ratifikavusi tiek Lietuvos Respublika, tiek Suomijos Respublika, 33 straipsnis numato draudimą išsiųsti pabėgėlius arba juos priverstinai grąžinti į šalis, iš kurių jie atvyko. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta šio draudimo išimtis – nuostata dėl draudimo išsiųsti pabėgėlius arba juos grąžinti į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai. Visgi, nagrinėjamu atveju liudijimą pateikusį valstybė nėra pateikusi sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimo į lietuvių kalbą, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės spręsti, ar nuteistojo atžvilgiu netaikytina Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo išsiųsti pabėgėlius arba juos priverstinai grąžinti į šalis, iš kurių jie atvyko, išimtis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, ar nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta deportacija.

8. Sutiktina, kad informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama, tačiau nagrinėjamu atveju aktualus tik toks prašymo išsprendimo rezultatas ir teismas privalo pareikalauti papildomų duomenų apie sprendimų dėl G. K. deportacijos ar atsisakymo suteikti jam prieglobstį rezultatus, jų įsiteisėjimo datą, kadangi šių duomenų trūko teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui.

9. Kitas skundo argumentas susijęs su palankesnėmis lygtinio paleidimo sąlygomis pagal Suomijos Respublikos teisę. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) teisė. Tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant lygtinio paleidimo pagrindus. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 17 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybės narės gali numatyti, kad priimant sprendimą dėl paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai taip pat būtų galima atsižvelgti į tas išduodančiosios valstybės nurodytas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias asmuo nustatytu metu turi teisę būti paleistas nesuėjus terminui ar lygtinai, tačiau įgyvendindama šią nuostatą nacionalinėje teisėje Lietuva šia teise nepasinaudojo – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtino, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Priimant sprendimą dėl sprendimo pripažinimo ir derinant paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis, svarbu, jog nebūtų pažeisti minėto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti principai, jog suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o taip pat negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Tačiau skunde nurodomi lygtinio paleidimo terminų skaičiavimo ypatumai, sąlygos ir tvarka, kaip jau minėta, yra susiję ne su bausmės paskyrimu ir derinimu, o su jos vykdymo sąlygomis, kurios, kaip jau minėta, priklauso bausmę vykdančios valstybės kompetencijai, todėl tai, kad jos prašančioje valstybėje yra palankesnės nuteistajam, nesudaro pagrindo konstatuoti minėto Įstatymo numatytų bausmių derinimo principų pažeidimą. Šie skundo argumentai nesuteikia pagrindo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl jie atmetami, tačiau Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta dėl anksčiau nurodytų argumentų, t. y. dėl to, jog nebuvo išaiškintos aplinkybės, ar nėra kliūčių svarstyti sprendimo pripažinimo klausimą. Kadangi šiuo atveju keliamas paties teikimo dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo svarstymo pagrįstumo klausimas, ir, aukštesnės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, šalys prarastų teisę į apeliaciją dėl sprendimo turinio, apylinkės teismo nutartis naikinama, o byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. gynėjo advokato Valdo Bugelevičiaus skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje grąžinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.