Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. F. gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pripažintas Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendis, kuriuo A. F. paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. R 17/321 nuteistas pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), 2 § straipsnį (1304/1993) už didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą bei perdavimą tolesnio platinimo arba perdavimo tikslais ir jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 28 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laivės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje pagrindu persiųstas Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymas dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą tenkino – pripažino Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį, nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos įstatymais. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, nuteistojo A. F. gynėjas advokatas Vilius Masiulis ją apskundė apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundą tenkino iš dalies – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas pažymėjo, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. F. yra kreipęsis į Suomijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, o prieglobsčio suteikimas nuteistajam valstybėje, kurios sprendimą prašoma pripažinti ir vykdyti, būtų reali kliūtis nuteistojo perdavimui Lietuvos Respublikai. Taigi, žemesnės instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškini A. F. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo svarstymo rezultatus, tačiau jis šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, dėl ko apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą tenkino – pripažino Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį, priimtą A. F. atžvilgiu, ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. F. Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), 2 § straipsnį (1304/1993) paskirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, ir nustatė A. F. 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 16 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotas A. F. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. birželio 16 d. Apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog A. F. nepalankus sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo yra apskųstas, neturi esminės reikšmės ir nesustabdo klausimo dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo A. F. atžvilgiu ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas Vilius Masiulis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepripažinti Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio.Skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog šiuo metu sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo A. F. yra apskųstas, esminės reikšmės neturi ir nesustabdo klausimo dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo nagrinėjimo. Ši išvada, anot nuteistojo gynėjo, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, numatančiai ir įpareigojančiai šalis nares realiai užtikrinti prieglobsčio teisės įgyvendinimą, kurio vienas iš aspektų yra teisė skųsti teismo sprendimą prieglobsčio suteikimo klausimu apeliacine tvarka ir sulaukti šio teismo galutinio sprendimo, ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuris numato, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad teisė į prieglobstį garantuojama pagal Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad išduodančioje valstybėje nėra galutinai išspręstas prieglobsčio suteikimo nuteistajam A. F. klausimas, taigi nėra galimybių teisingai išspręsti nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartyje, nurodęs, jog prieglobsčio suteikimas kitos valstybės priimto sprendimo vykdymą Lietuvos Respublikoje padarytų neįmanomą. Nuteistojo gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundas tenkinamas iš dalies. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi, nustačius, jog žemesnės instancijos, spręsdamas klausimą dėl Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymo pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą, nesiaiškino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl galimo prieglobsčio Suomijos Respublikoje nuteistajam suteikimo, byla buvo perduota nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje konstatuota, jog prieglobsčio suteikimas nuteistajam valstybėje, kurios sprendimą prašoma pripažinti ir vykdyti, būtų reali kliūtis nuteistojo perdavimui Lietuvos Respublikai, nepaisant to, kad nuteistasis A. F. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, jog teismas privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti A. F. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo svarstymo rezultatus, atsakymą, užklausti Suomijos kompetentingą instituciją. Po bylos grąžinimo, apylinkės teismas kreipėsi į Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinį administracinį padalinį prašydami pateikti teismui informaciją apie tai, ar nuteistasis A. F. kreipėsi į Suomijos imigracijos tarnybos prieglobsčio skyrių dėl prieglobsčio suteikimo, jei taip – ar jo prašymas buvo priimtas nagrinėti, jei buvo priimtas – ar prašymas yra išnagrinėtas ir koks sprendimas nuteistojo A. F. atžvilgiu priimtas, taip pat pateikti teismui informaciją, ar nuteistojo A. F. atžvilgiu nėra priimtas teismo, administracinis ar kitos institucijos sprendimas dėl nuteistojo A. F. deportacijos iš Suomijos Respublikos jam atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį. Atsakydama į šį raštą, Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinė administracija informavo, jog 2018 m. vasario 1 d. buvo priimtas Suomijos imigracijos tarnybos sprendimas dėl A. F. deportacijos, kuriuo jam uždrausta 12 metų įvažiuoti į Suomijos Respubliką, nes nuteistasis yra pavojingas viešajai tvarkai ir saugumui, tačiau pažymėjo, jog šis sprendimas nėra galutinis. Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinė administracija 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu taip pat informavo, jog visa informacija dėl prieglobsčių prašymų ir paraiškų tvarkymo, vadovaujantis Akto dėl Vyriausybės veiklos atvirumo 24(1) (24) skyriumi, yra slapta ir negali būti atskleista.Apsiribodami Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinės administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte pateikta informacija, t. y. negavus jokių duomenų apie prieglobsčio prašymo A. F. atžvilgiu procedūros eigą, jos rezultatus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi priėmė sprendimą tenkinti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės, kurios buvo nurodytos Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje, taip ir liko neišsiaiškintos. Nuteistojo gynėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos yra priėmusios nepalankų A. F. sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas. Nepaisant to, apylinkės teismas sprendė, jog sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo apskundimas neturi esminės reikšmės ir nesustabdo klausimo dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo A. F. atžvilgiu ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo. Su tokia žemesnės instancijos teismo pozicija skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Kaip teisingai pastebėta nuteistojo gynėjo skunde, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali teisė. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kurią yra ratifikavusi tiek Lietuvos Respublika, tiek Suomijos Respublika, 33 straipnis numato draudimą išsiųsti pabėgėlius arba juos priverstinai grąžinti į šalis, iš kurių jie atvyko. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta šio draudimo išimtis – nuostata dėl draudimo išsiųsti pabėgėlius arba juos grąžinti į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų negali būti taikoma taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, jog tuo atveju, jei A. F. gautų pabėgėlio statusą Suomijos Respublikoje, jo grąžinimas į Lietuvos Respuliką pažeistų ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus, taigi taptų neįmanomas, kas jau buvo konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje. Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinės administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, jog 2018 m. vasario 1 d. Suomijos imigracijos tarnyba priėmė sprendimą dėl A. F. deportacijos, kuriuo jam uždrausta 12 metų įvažiuoti į Suomijos Respubliką, nes nuteistasis yra pavojingas viešajai tvarkai ir saugumui. Minėto sprendimo pagrindu būtų galima svarstyti, ar nagrinėjamu atveju nuteistojo atžvilgiu netaikytina Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo išsiųsti pabėgėlius arba juos priverstinai grąžinti į šalis, iš kurių jie atvyko, išimtis, tačiau 2018 m. vasario 1 d. Suomijos imigracijos tarnybos sprendimas dėl A. F. deportacijos, kaip nurodyta Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento centrinės administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte, nėra galutinis. Taigi akivaizdu, jog apylinkės teismas, nesulaukęs įsiteisėjusio kompetentingos Suomijos Respublikos institucijos sprendimo dėl A. F. deportacijos ar atsisakymo suteikti jam prieglobstį, negalėjo spręsti klausimo dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Apygardos teismo manymu, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, žemesnės instancijos teismas privalėjo dar kartą kreiptis į atitinkamą kompetentingą Suomijos Respublikos instituciją, pareikalauti papildomų duomenų apie sprendimų dėl A. F. deportacijos ar atsisakymo suteikti jam prieglobstį rezultatus, jų įsiteisėjimo datą, kadangi šių duomenų trūko teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui. Įvertinus anksčiau aptartą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo priimta neįsigilinus į visus bylos duomenis, neištyrus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymas dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje grąžinamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo, tokiu būdu užtikrinant nuteistojo teisę apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. F. gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.