Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus (toliau – nuteistojo gynėjo) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi pripažino Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį G. Š. atžvilgiu ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam G. Š. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatė G. Š. 7 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos galutinės 7 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 11 d. ir laiką nuo bausmės atlikimo pradžios Suomijos Respublikoje nuo 2018 m. gegužės 4 d.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teis­mą įpareigoja įvertinti Pamatinis sprendimas, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII–1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas), o skunde išdėstyti nuteistojo gynėjo motyvai iš esmės yra susiję su nuteistojo nenoru atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, nenurodant jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo priimtas nuosprendis negalėtų būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės teisminės institucijos priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra būtų pažeista. Skundžiamoje nutartyje įvertinos viso šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teisingai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsiakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, nėra. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su BK nuostatomis suderinta teisingai, Įstatymo 9 straipsnio 2, 3, 4 dalių reikalavimai nepažeisti. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas buvo išspręstas netinkamai.

7. Skunde teigiama, kad pripažinus Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendį buvo pažeista Pamatinio sprendimo nuostata dėl draudimo nuosprendyje vykdančioje valstybėje adaptuota bausme pasunkinti išduodančiosios valstybės paskirtos bausmės pobūdį ir trukmę, taip pat Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šie nuteistojo gynėjo skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Nuteistajam G. Š. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo suderinta tiksliai laikantis Įstatymo 9 straipsnio nuostatų, įpareigojančių paskirti tokią suderintą bausmę, kurios trukmė labiausiai atitiktų kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę. Užsienio valstybės teismo priimtu nuosprendžiu G. Š. už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atitinkančios BK 260 straipsnio 3 dalyje apibrėžto nusikaltimo sudėtį, buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatų, G. Š. paskyrė suderintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams, t. y. mažesnę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, tačiau, kaip tai imperatyviai įtvirtinta Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, ne didesnę, negu buvo paskirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžiu. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiais teisiniais argumentais nuteistojo gynėjas grindžia manymą, kad bausmių derinimą reglamentuojančias nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos, o skundą nagrinėjantis teismas tokių pažeidimų nenustatė. Paskyrimas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose nuteistojo padėties pasunkinimo, kaip skunde teigia nuteistojo gynėjas, nesąlygoja, kadangi nei suderintos bausmės pobūdžiui, nei jos trukmei jokios reikšmės neturi. Atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta vienareikšmė nuostata, kad nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teismas bausmės atlikimo vietą parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalimi. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumu, nuteistojo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad bausmė skirtina atlikti būtent pataisos namuose. Nesutikti su tokia išvada skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Pažymima ir tai, kad bausmės pobūdis nėra tapatinamas su bausmės atlikimo sąlygomis (režimu), todėl nuteistojo gynėjas visiškai nepagrįstai teismo sprendimą skirti suderintą bausmę atlikti pataisos namuose vertina kaip bausmės pobūdžio pasunkinimą.

8. Atmetami, kaip nepagrįsti, ir gynėjo skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės pabaigos laiko. Pasak nuteistojo gynėjo, G. Š. bausmės atlikimo pabaiga Suomijos Respublikoje yra 2020 m. spalio 8 d., o Lietuvoje bausmės laikas būtų ilgesnis. Tačiau Liudijime nurodyta, kad bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turi būti visiškai atlikta iki 2023 m. spalio 8 d., o skundžiama nutartimi apylinkės teismas paskyrė tokią pačią suderintą bausmę, kokia buvo paskirta užsienio valstybės teismo, į ją įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Liudijime pateikta nuoroda į lygtinio paleidimo galimybę 2020 m. spalio 8 d., priešingai, negu mano nuteistojo gynėjas, nereiškia, kad šią dieną nuteistasis būtų laikomas visiškai atlikęs bausmę. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), todėl teise į lygtinį paleidimą nuteistasis, jam atitinkant visas BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas, galės pasinaudoti ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad nuostatos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos yra įtvirtintos ne Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje, o Pamatinio sprendimo įžanginėse nuostatose (9 punkte), numatančiose, kad vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje narėje turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Siekdama įsitikinti, kad vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje iš tiesų būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip, asmens ryšiai su vykdančiąja valstybe, ar jis šią vietą laiko svarbia šeimos, kalbiniu, kultūriniu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu arba jis kaip nors kitaip susijęs su vykdančiąja valstybe. Pripažinti, kad minėti aspektai nebuvo įvertinti, pagrindo nėra. G. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą, su Suomijos Respublika jo jokie šeiminiai, socialiniai ryšiai nesieja (tokie duomenys nėra pateikti), remiantis Liudijime pateikta informacija 2018 m. vasario 16 d. Suomijos Migracijos tarnyba priėmė sprendimą deportuoti nuteistąjį uždraudžiant įvažiuoti į Suomiją iki 2033 m. vasario 16 d. Esant šių aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į BVK 137 straipsnyje įtvirtintas su laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos įgyvendinimu susijusias nuostatas, pripažinti, kad nuteistojo socialinės reabilitacija atliekant jam bausmę Lietuvos Respublikoje, kurios pilietis jis yra ir kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, bus pasunkinta, pagrindo nėra.

10. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo. Šios nuteistojo teisės pažeidimą apeliantas sieja su aplinkybe, kad jam apie posėdį dėl Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nebuvo pranešta, nuteistojo pozicija nebuvo tinkamai atstovaujama ir ginama. Pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą bei dokumentus dėl G. Š. Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo, ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistojo teisę į teisminę gynybą. 2019 m. lapkričio 8 d. priimta nutartis informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių apie tai, kad nuteistajam būtina paskirti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Vytautas Gustas 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje dalyvavo, patvirtino, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, pasisakė svarstomu klausimu. Abejoti advokato profesine kvalifikacija teismas neturi pagrindo. Tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, netenkinantį nuteistojo ar jo gynėjo, nėra pagrindas pripažinti, kad nuteistojo interesai buvo ginami netinkamai. Pažymima, kad proceso dalyvių pozicija svarstomu klausimu teismui nėra privaloma, teismas sprendimą priima įvertinęs pateiktus duomenis, vadovaudamasis įstatymu. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Aptariamo klausimo kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jokie duomenys, jog advokatas Arnoldas Blaževičius iki 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sudaręs susitarimą su nuteistuoju ir ši aplinkybė teismui buvo žinomi, byloje nėra. Su skundu apygardos teismui pateikta atstovavimo sutarties kopija patvirtina, kad susitarimas su nuteistuoju sudarytas 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo pavedant advokatui pateikti skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, taip nuteistajam realizuojant savo teisę į skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo atmetami, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

11. Nuteistojo gynėjas 2020 m. sausio 27 d. pateikė duomenis apie tai, kad G. Š. yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Suomijos Respublikoje, tačiau ši aplinkybė skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Sprendžiant klausimą dėl Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo duomenys apie kreipimąsi dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo pateikti, teismas užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimą išsprendė laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Iš advokato siųsto rašto matyti, kad tokį prašymą nuteistasis pateikė tik po to, kai buvo priimta apylinkės teismo nutartis pripažinti ir vykdyti nuosprendį ir dėl šios nutarties jau buvo pateiktas skundas apygardos teismui (pateiktas – 2020 m. sausio 3 d., gautas – 2020 m. sausio 6 d., klausimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas nuo 2020 m. sausio 10 d.). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. vasario 16 d., kaip minėta, yra priimtas sprendimas deportuoti nuteistąjį, apie kurio panaikinimą ar negaliojimą duomenų byloje nėra, nuteistojo kreipimasis dėl prieglobsčio suteikimo nelaikytinas pagrindu panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

12. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų, nuteistojo procesinių teisių. Todėl naikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį – nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.