Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. F. gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pripažintas Rytų Suomijos nuosprendis, kuriuo A. F. paskirta galutinė bausmė ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017-06-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. R 17/321 pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), 2 § straipsnį (1304/1993) už didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą bei perdavimą tolesnio platinimo arba perdavimo tikslais ir jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Asmeniui šiuo metu taikomas kalinimas ir bausmė pagal išduodančios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2022-04-06.Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkintas LR teisingumo ministerijos teikimas dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio A. F. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas A. F., nuteistam 2017 m. birželio 16 d. Rytų Suomijos apeliacinio teismo nuosprendžiu 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), 2 § straipsnį (1304/1993), suderino skirtą bausmę atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paliko tą pačią 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Suomijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. spalio 10 d.Skunde Kauno apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas Vilius Masiulis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepripažinti Rytų Suomijos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, priimto A. F. atžvilgiu.Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo gynėjo atsiliepime nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, jog nuteistasis A. F. 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į kompetentingas Suomijos Respublikos institucijas dėl prieglobsčio suteikimo ir jam yra suteiktas Nr. 2538363, o 2018 m. kovo 28 d. įvyko pirmasis pokalbis šiuo klausimu, tačiau rezultatai dar neaiškūs. Tokiu būdu nuosprendžio pripažinimo klausimas negali būti svarstomas iki nebus išspręstas prieglobsčio suteikimo klausimas.Skunde taip pat teigiama, jog Liudijime, nurodytame 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 4 straipsnyje, jo vertime į lietuvių kalbą netiksliai nurodyta, jog asmuo pagal išduodančios valstybės tik turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai, atlikęs pusę bausmės – 2019 m. liepos 8 d., nes pagal Suomijos Respublikos teisę ir Rytų apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį Nr. 17/123362 nuteistasis ne turi teisę būti paleistas, o turi būti paleistas prieš terminą ar lygtinai, atlikęs pusę bausmės, t. y. 2019 m. liepos 8 d. Tai patvirtina ir gynėjo teismui pateiktas Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų agentūros 2017 m. liepos 19 d. sprendimas dėl A. F. bausmės laiko, kuriame nurodyta tiksli jo paleidimo į laisvę data – 2019 m. liepos 8 d., taip pat ir anksčiausia paleidimo data, atsižvelgiant į bausmės trukmę – 2018 m. rugpjūčio 8 d. kaip nuteistojo paleidimo į laisvę data nurodyta ir 2018 m. balandžio 19 d. pažymoje iš įkalinimo įstaigos. Šie duomenys, apelianto teigimu, patvirtina, jog A. F. pagal 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį paskirta bendra laisvės atėmimo bausmė 5 metai 6 mėnesiai, kurios tik ½ dalis, t. y. iki 2019 m. liepos 8 d., realiai atliekama įkalinimo įstaigoje, o likusi bausmės dalis, kurios pradžia gali būti paankstinta ir prasidėti 2018 m. rugpjūčio 8 d., atliekama ne įkalinimo įstaigoje. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje A. F. nustatytas net dvigubai ilgesnis realios laisvės atėmimo bausmės terminas. Tuo nebuvo užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio reikalavimai, jog nustatyta bausmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės paskirtą bausmę, ji negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė.Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog nesant pakankamai duomenų, užtikrinančių, kad A. F. bausmės atlikimo sąlygos nebus pablogintos, esant neaiškioms aplinkybėms dėl privalomo realiai atlikti bausmės laiko, nesant sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo vertimo į lietuvių kalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo pagrindas atsisakyti pripažinti šį Rytų Suomijos apeliacinio teismo nuosprendį. Teismas atliko tik formalų bylos duomenų vertinimą, nepasinaudojo galimybe konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir priėmė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, jog, įvertinus anksčiausią A. F. galimą paleidimo į laisvę datą – 2018 m. rugpjūčio 8 d., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė nei šeši mėnesiai, todėl netikslinga imtis priemonių ištaisyti Liudijimo trūkumus ir teismas turėjo atsisakyti pripažinti aptariamą sprendimą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 18 straipsnio 6 dalis).Nuteistojo A. F. gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundas tenkinamas iš dalies. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas teikimą dėl Rytų Suomijos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo A. F. nuteistas už kriminalinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išnagrinėjo tik formaliai, visiškai nesigilindamas ir nesiaiškindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl galimo prieglobsčio Suomijos Respublikoje nuteistajam suteikimo, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Pažymėtina, jog prieglobsčio suteikimas nuteistajam valstybėje, kurios sprendimą prašomą pripažinti ir vykdyti, būtų reali kliūtis nuteistojo perdavimui Lietuvos Respublikai atlikti prieglobstį suteikusios valstybės skirtą laisvės atėmimo bausmę, nepaisant to, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, apie tai, kad A. F. yra kreipęsis į Suomijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, raštu nurodė nuteistojo gynėjas atsiliepime, o taip pat šias aplinkybes išdėstė ir posėdžio metu. Prie atsiliepimo taip pat pridėtas ir asmens tapatybės, maršruto ir atvykimo (iš)tyrimo protokolas U3A suomių kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. A. F. kreipėsi į Suomijos imigracijos tarnybos prieglobsčio skyrių. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, jog 2018 m. kovo 28 d., t. y. dar iki teikimo nagrinėjimo teisme dienos, įvyko pirmasis pokalbis dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jo rezultatai nėra aiškūs. Šie duomenys patvirtina, jog A. F. iš tiesų yra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo, procedūra yra prasidėjusi, tačiau rezultatas, kuris reikšmingas priimant sprendimą dėl Suomijos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, nėra aiškus. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti A. F. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo svarstymo rezultatus, atsakymą, užsiklausti Suomijos kompetentingą instituciją, tačiau šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Aukštesniojo teismo vertinimu, neišsiaiškinus šių aplinkybių, nebuvo galima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl Suomijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Tai svarbios aplinkybės, nes prieglobsčio suteikimas kitos valstybės priimto sprendimo vykdymą Lietuvoje padarytų neįmanomą, todėl ir sprendimo pripažinimas būtų beprasmis, juo labiau, kad asmuo šiuo metu realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Kitas skundo argumentas susijęs su palankesnėmis lygtinio paleidimo sąlygomis pagal Suomijos Respublikos teisę. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) teisė. Tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant lygtinio paleidimo pagrindus. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 17 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybės narės gali numatyti, kad priimant sprendimą dėl paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai taip pat būtų galima atsižvelgti į tas išduodančiosios valstybės nurodytas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias asmuo nustatytu metu turi teisę būti paleistas nesuėjus terminui ar lygtinai, tačiau įgyvendindama šią nuostatą nacionalinėje teisėje Lietuva šia teise nepasinaudojo – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtino, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Skunde akcentuojama, jog, priimant sprendimą dėl sprendimo pripažinimo ir derinant paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis, svarbu, jog nebūtų pažeisti minėto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti principai, jog suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o taip pat negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Tačiau skunde nurodomi lygtinio paleidimo terminų skaičiavimo ypatumai, sąlygos ir tvarka, kaip jau minėta, yra susiję ne su bausmės paskyrimu ir derinimu, o su jos vykdymo sąlygomis, kurios, kaip jau minėta, priklauso bausmę vykdančios valstybės kompetencijai, todėl tai, kad jos prašančioje valstybėje yra palankesnės nuteistajam, nesudaro pagrindo konstatuoti minėto Įstatymo numatytų bausmių derinimo principų pažeidimą. Šie skundo argumentai nesuteikia pagrindo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl jie atmetami, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta dėl anksčiau nurodytų argumentų, t. y. dėl to, jog nebuvo išaiškintos aplinkybės, ar nėra kliūčių svarstyti sprendimo pripažinimo klausimą. Kadangi šiuo atveju keliamas paties teikimo dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo svarstymo pagrįstumo klausimas, ir, aukštesnės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, šalys prarastų teisę į apeliaciją dėl sprendimo turinio, apylinkės teismo nutartis naikinama, o byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. F. gynėjo advokato Viliaus Masiulio skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.