Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 50 (penkiasdešimties ) parų arešto bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, be tikslo platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2023 m. gegužės 12 d. Kauno mieste, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms įsigijo 16 paketėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 11,905 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,4 %, kurią neteisėtai laikė savo kuprinėje, kol 2023 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), bėgdamas nuo policijos pareigūnų, kuprinę išmetė ir šią narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 11,905 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,4 %, jam priklausančioje kuprinėje rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog L. M. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į L. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Baustas administracine tvarka. Anksčiau nesilaikė probacijos sąlygų, dėl ko buvo panaikintas jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu dirba. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su trumpalaikiu izoliavimu. Kadangi nuteistasis pakartotinai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirta didesnė už vidurkį arešto bausmė. Įvertinęs nuteistojo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nuteistasis L. M. ir jo gynėja advokatė Kristina Palienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, paskiriant vietoj arešto bausmės baudą, arba sumažinant arešto bausmę iki mažesnės trukmės nei arešto bausmės vidurkis (iki 30 parų), pritaikant BK 64¹ straipsnį, sumažinant bausmę 1/3 ir atidedant arešto bausmės vykdymą.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo kuprinėje rastos narkotinės medžiagos kiekis buvo 11,905 g, t. y., 6 gramais daugiau nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytas nedidelis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (5 gramai).

3.2. Nuteistasis nurodo, kad vartoja narkotines medžiagas, tačiau neigia esantis nuo jų priklausomas. Retsykiais pavartojamos narkotinės medžiagos jam netrukdo dirbti, užsidirbti pragyvenimui, baudų sumokėjimui. Jis užsiima individualia veikla (pagalbininkas dengiant stogus) ir pagal 2023 m. spalio 9 d. darbo sutartį papildomai įsidarbino Vilniuje. Apeliantų nuomone, bauda jam yra veiksmingiausia bausmė, nes tuomet nuteistasis yra priverstas dar daugiau dirbti, kad gautų didesnį atlygį ir galėtų atsiskaityti su valstybe ir dar liktų pragyvenimui, o tuo pačiu jam nebelieka laiko atsipalaidavimui ir pramogoms su kanapėmis.

3.3. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad L. M. anksčiau nesilaikė probacijos sąlygų, tačiau apeliantai pažymi, kad tai buvo 2017 – 2019 metais, kuomet nuteistajam tebuvo 19 -20 metų ir jo asmenybė dar nebuvo galutinai susiformavusi. Šiuo metu nuteistajam yra 25 metai ir jis yra daug sąmoningesnis, supranta ne tik savo pomėgio vartoti kanapes neteisėtumą, bet ir žalą sau, dėl ko stengiasi šio pomėgio atsikratyti. Kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų jis nedaro.

3.4. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgus į laikytų kanapių mažą kiekį, jų mažesnį pavojingumą žmogaus organizmui, taip pat nuteistojo nekonfliktinę, neagresyvią asmenybę, charakterį, siekį dirbti ir užsidirbti bei po truputį atsikratyti žalingo įpročio vartoti kanapes, labiausiai bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus baudą. Kadangi nuteistasis jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę ir nebenori sugrįžti į įkalinimo įstaigą, jis dės visas pastangas ir imsis visų įmanomų priemonių, kad atsikratytų savo žalingo įpročio svaigintis kanapėmis.

3.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam paskirti didesnę už vidurkį arešto bausmę dėl pakartotinio tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į nuteistojo pastangas dirbti, atsikratyti svaiginimosi kanapėmis ir nebedaryti nusikalstamų veikų, apeliantų nuomone, tokiu atveju, jei nėra galimybės skirti baudos, nuteistajam turėtų būtu paskirta mažesnė nei vidurkis arešto bausmė.

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į rengiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pataisas, pagal kurias planuojama atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės ir orientuotis į minimalios sankcijose numatytos bausmės skyrimą, taip pat numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria būtų įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti su priklausomybės ligų gydymu susijusiose programose ir t. t.

3.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo atidėti L. M. paskirtos bausmės vykdymo. Nurodoma, kad nuteistasis kaltę nuoširdžiai pripažįsta, gailisi, stengsis atsikratyti žalingo įpročio, yra dirbantis. Be to, L. M. neprieštarauja, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės ligų. Todėl tikimybė, kad bausmės tikslai bus pasiekti , yra daug didesnė paskyrus baudą ar atidėjus arešto bausmės vykdymą nei skiriant realią arešto bausmę.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė atsiliepime į nuteistojo L. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, įvertino jo kaltės formą ir rūšį, tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir L. M. asmenybę, kad jis teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Anksčiau jam buvo skirta švelnesnio pobūdžio bausmė - bauda, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau L. M. pažeidė jo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės. Nors apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad nuteistasis probacijos sąlygas pažeidė būdamas 19 - 20 metų, o šiuo metu jis yra ženkliai sąmoningesnis, tačiau akivaizdu, jog tai nuo nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis dirba tik sezoninius darbus. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismas tinkamai nusprendė, jog L. M. tinkamiausia arešto bausmė, didesnė už vidurkį. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra griežta, atitinka L. M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo pavojingumą bei BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

4.2. Kadangi nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, o anksčiau taikytos atsakomybės priemonės - baudos skyrimas, teismo parodytas pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakaitė, teigiamų išvadų jis nepadarė, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. M. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo L. M. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis teismų praktika, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę L. M. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, nuteistojo neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų – kanapių kiekis yra artimesnis nedideliam kiekiui. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas įvertino ir L. M. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis dirba, tačiau taip pat vertino ir tai, kad praeityje jis teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. L. M. anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad probacijos sąlygų nesilaikymą lėmė apelianto jaunas amžius, asmenybės nebrandumas ir tikinama, kad šiuo metu nuteistasis yra daug sąmoningesnis, jo veiksmai byloja priešingai. Pastebėtina, kad baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų) jis padarė praėjus vos pusantro mėnesio po to, kai atliko jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo (neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų tikslu jas platinti) ir baudžiamojo nusižengimo (neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti) padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y., jau būdamas vyresnio amžiaus. O dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus beveik pusei metų po Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo L. M. buvo nuteistas už minėto baudžiamojo nusižengimo padarymą ir jam paskirta baudos bausmė. Taigi vyresnis amžius, darbinė veikla nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaiko. Nors paskirta bauda sumokėta, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis pakartotinai nusikalto, akivaizdu, kad nei baudos bausmė, nei anksčiau nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jo nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo taip pat nesulaiko. Nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Nuteistasis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Pastebėtina, kad visos L. M. padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos, tačiau jis neigia esantis priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, t. y., nepripažįsta turintis problemą. Nors tikina, kad dės visas pastangas atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų tam, kad atsikratytų šio žalingo įpročio, skatinančio ir jo nusikalstamumą, kas leidžia daryti išvadą, kad jo teiginiai apie siekį keisti gyvenimo būdą yra deklaratyvūs. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus antrą pagal griežtumą sankcijoje numatytą – arešto bausmę, kurios dydis didesnis nei šios bausmės vidurkis. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam L. M. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus kaltininkas ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių sunkumų. Tad nors nuteistasis šiuo metu dirba ir deklaruoja ketinimus keisti savo gyvenimo būdą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę.

8. Minėtos išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais projektas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvairios įstatymų iniciatyvos ir projektai Seime gali būti atmesti, teisėkūros proceso metu jie gali būti iš esmės pakeisti, gali būti atidėtas jų įsigaliojimas ir pan. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tad aplinkybė, kad yra parengtos ir Lietuvos Respublikos Seime registruotos BK bendrosios dalies pataisos įtakos L. M. teisinei padėčiai neturi.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

11. Kaip ir minėta, L. M. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Yra dirbantis. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visumos nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų ir nusikaltimo padarymo aplinkybių. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. M. yra charakterizuojamas labiau neigiamai, kaip nusikalsti linkusi asmenybė. Skundžiamu nuosprendžiu jis už analogišką nusikalstamą veiką nuteistas trečią kartą. Kaip ir minėta anksčiau, L. M. atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė probacijos sąlygų, teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko jam buvo panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, naujas nusikalstamas veikas vykdė ir atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat sumokėjęs už baudžiamąjį nusižengimą skirtą baudą. Visa tai rodo, kad L. M. yra linkusi nepaisyti įstatymo reikalavimų asmenybė.

12. Tad, atsižvelgus į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai L. M. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, kadangi tuo būtų paneigiama baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuotųsi nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui. Be to, tuo būtų paneigiamas iš baudžiamosios teisės kylantis reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl tenkinti nuteistojo L. M. ir jo gynėjos apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. M. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinį skundą atmesti.