Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-01 · Civilinė byla Nr. e2-564-553/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-04-20Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
e2-564-553/2023
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00147-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aldona Tilindienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Spedo“
Suinteresuotas asmuo
"Juris LT", „Debt Legal“, Daugiabučio namo savininkų bendrija P.Cvirkos g. 65B, Bitė Lietuva, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, "Šiaulių energija", "Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Ieškovas
MB "Nemo.lt", UAB "SPEDO"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-564-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00147-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Spedo“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties netenkinti prašymo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spedo“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Spedo“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemo.lt“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Spedo“ bankrotą tyčiniu.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bendrovei „Spedo“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemo.lt“. Bendrovės vadovas – M. B., nevykdė teismo nutartyje bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyto įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei, dėl ko Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi jam paskirta 300 Eur bauda.

3. Pareiškimą dėl BUAB „Spedo“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja grindė tuo, kad bendrovės vadovas nėra perdavęs administratorei visų apskaitos dokumentų – didžiosios, kasos knygų, o perduoti dokumentai yra fragmentiški. Tai, anot administratorės, patvirtina aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Nurodė, kad nebuvo perduotas ir bendrovės turtas, kad bendrovės atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, dalis bendrovės turto buvo parduota mažesnėmis nei rinkos kainomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį juridinio asmens bankrotas pripažintinas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, priimdamas nutartį dėl tyčinio juridinio asmens bankroto.

6. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tik nustačius konkretų įmonės nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų bei akcininkų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą.

7. Įvertinęs teismo nutartyje iškelti UAB „Spedo“ bankroto bylą nustatytas aplinkybes bei tai, kad suinteresuoti asmenys byloje nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad bendrovė nemoki buvo 2020 m. gruodžio 31 d.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

8. Nurodė, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

9. Nurodė, kad pareiškėja, be deklaratyvių teiginių, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą. Sprendė, kad aplinkybės, jog buvęs bendrovės vadovas nėra perdavęs dalies bendrovės dokumentų bei jam yra skirta bauda už šio įpareigojimo nevykdymą, savaime nepatvirtina administratorės teiginių, kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių

10. Nurodė, kad prašyme nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti tyčinio bendrovės bankroto dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, t. y. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

11. Atmetė administratorės argumentus, kad bendrovės bankrotas tyčiniu pripažintinas ir dėl galimai paslėpto jos turto. Teismas nurodė, kad bendrovės turtas atitinka 2022 m. rugsėjo 26 d. balanso duomenis, tuo tarpu administratorės argumentą, kad bendrovės vadovas yra paslėpęs bendrovės turtą, vertino kaip niekuo nepagrįstą prielaidą. Nors atsiliepime į pareiškimą bendrovės vadovas nurodė, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė 2022 m. buvo 771,72 Eur, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog šis turtas liko buvusio bendrovės vadovo žinioje, nelemtų bendrovės nemokumo ar esmingo jos pabloginimo.

12. Sprendė, kad dviejų bendrovės transporto priemonių pardavimas už bendrą 150 Eur kainą, atsižvelgiant į byloje nustatytą prastą jų techninę būklę, neįrodo šio turto pardavimo kainos nepagrįstumo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl BUAB „Spedo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje, kuri išlieka aktuali ir taikant naująjį JANĮ reglamentuojamą tyčinio bankroto institutą, pasisakytina, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra slepiami, sunaikinami, sugadinami ar apskaita netvarkoma arba tvarkoma aplaidžiai ar neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

13.2. BUAB „Spedo“ bankrotas yra pripažintinas tyčiniu, nes bendrovės vardu buvo sudaryti nuostolingi ir (ar) nenaudingi sandoriai, taip pat galimai bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, o didžioji dalis jos net nebuvo perduota nemokumo administratorei. Be to, nėra aišku, kaip ir kur buvo panaudota didelė suma bendrovės kasos lėšų, kurios būtų leidusios atsiskaityti su kreditoriais.

13.3. Buvusiam bendrovės vadovui neperdavus dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės spręsti apie bendrovės sudarytų sandorių naudą bendrovei, o tai tik patvirtina argumentus dėl itin aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir galimo siekio nuslėpti šias aplinkybes, siekiant išvengti atsakomybės.

13.4. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

13.5. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo, galimo siekio nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus ir sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, BUAB „Spedo“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, o atsakingu už šiuos veiksmus – buvęs bendrovės vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Spedo“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl BUAB „Spedo“ bankroto pripažinimo tyčiniu

15. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

17. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą BUAB „Spedo“ bankrotą pripažinti tyčiniu iš esmės grindė trimis JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais – turto pardavimu mažesne nei rinkos kaina (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas), mokėjimų pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą tvarką vykdymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas), apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas yra paslėpęs jos turtą.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme dėl tyčinio BUAB „Spedo“ bankroto pripažinimo nurodytas faktines aplinkybes bei joms pagrįsti pateiktus duomenis, konstatavo, kad reikalavimas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindais, tuo tarpu argumentai dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto požymių – galimai netinkamai vestos bendrovės buhalterinės apskaitos, turto pardavimo mažesne nei rinkos kaina, taip pat dėl bendrovės turto paslėpimo yra deklaratyvaus pobūdžio – grindžiami tik nemokumo administratorės prielaidomis.

20. Skunde apeliantė akcentuoja teismų praktiką, kurioje pasisakyta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus – sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

21. Visų pirma, pažymėtina, kad vien deklaratyvus nemokumo administratorės pareiškimas, kad jai nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, nėra pakankamas aplinkybei dėl BUAB „Spedo“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo konstatuoti. Bylos duomenys tvirtina, kad dalis bendrovės dokumentų administratorei BUAB „Spedo“ buvusio vadovo – M. B., buvo perduoti, tačiau, administratorės teigimu, perduotos tik kelios 2016-2022 m. bylos, dėl to nėra galimybės nustatyti bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, įvertinti įsipareigojimų kreditoriams pagrįstumą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdis neturi esminės reikšmės sprendžiant bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą – šiuo atveju aktualūs bendrovės turto, jo sudėties, įsipareigojimų kreditoriams dydžiai ir kiti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose apskaitomi duomenys, taip pat aktualu ir tai, kaip keitėsi šie finansiniai rodikliai, kokie bendrovės valdymo organų sprendimai buvo priimti ir kokie veiksmai atlikti esant atitinkamai bendrovės finansinei situacijai. Tuo tarpu bendrovės vykdyta ūkinė komercinė veikla savaime nepatvirtina nei JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas juridinio asmens bankrotą pripažįsta tyčiniu, nei JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų tyčinio bankroto požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas tyčinio bankroto pripažinimo klausimą.

23. Kaip matyti iš BUAB „Spedo“ bankroto bylos duomenų, bendrovės nemokumo klausimas buvo sprendžiamas pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus viešai prieinamus, taip pat bendrovės kreditorių pateiktus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės vadovas vykdė jam teisės aktuose nustatytą pareigą teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius. Tai, kad apeliantė iš jai perduotų bendrovės dokumentų negali nustatyti bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, nesudaro pagrindo teigti apie apgaulingą ir (ar) aplaidų BUAB „Spedo“ buhalterinės apskaitos vedimą.

24. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl dalies neperduotų bendrovės dokumentų negalima nustatyti jos kreditorių reikalavimų pagrįstumo, tačiau BUAB „Spedo“ bankroto bylos duomenys tvirtina, jog apeliantė pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymus dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir teismas tokius jos prašymus patenkino. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nurodytų prašymų pateikimui ir jų pagrįstumo įvertinimui tiek apeliantei, kaip nemokumo administratorei, tiek teismui duomenų pakako.

25. Antra, net jei nagrinėjamu atveju apeliantė būtų įrodžiusi netinkamai vestos BUAB „Spedo“ buhalterinės apskaitos aplinkybę, tai nebūtų pakankamas pagrindas šios bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kaip minėta, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nelemia išvados apie tyčinį juridinio asmens bankrotą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo nei vienos iš JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų egzistavimo (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Apeliantei šioje byloje neįrodžius aplaidaus ir (ar) apgaulingo BUAB „Spedo“ buhalterinės apskaitos vedimo, ji daro nepagrįstą prielaidą dėl bendrovei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimo ir sandorių sudarymo. Viena prielaida neįrodo kitos prielaidos. Apeliantė, išskyrus aplinkybę dėl bendrovės turto pardavimo mažesnėmis nei rinkos kainomis, nenurodė, kokie bendrovės vadovo sudaryti sandoriai ar priimti sprendimai galėtų būti vertinami kaip nenaudingi bendrovės ir jos kreditorių interesams. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės argumentus dėl nepagrįsto turto – konkrečiai dviejų transporto priemonių, mažesnėmis nei rinkos kainomis pardavimo. Teismas nustatė, kad dvi bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo parduotos už bendrą 150 Eur sumą, tačiau, įvertinęs, kad abiejų jų techninė būklė buvo prasta, viena iš jų buvo apgadinta eismo įvykio metu, sprendė, kad nurodytos aplinkybės pateisina mažą šio turto pardavimo kainą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio proceso paskirtį (CPK 320, 338 straipsniai) ir tai, kad apeliantė skunde nenurodė kitų nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, neturi pagrindo pasisakyti dėl skunde cituojamų tyčinio bankroto institutą reglamentuojančių teisės normų bei jų pagrindu pateiktų teismų išaiškinimų.

28. Papildomai pažymėtina, kad teise prašyti bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir (ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi net ir nepripažinus tyčinio bankroto, nemokumo administratorė ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pareiškėjos BUAB „Spedo“ nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė