Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-04-20 · Civilinė byla Nr. eB2-258-368/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-04-20Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
eB2-258-368/2023
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00147-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Egidijus Mockevičius (pirm.)
Pareiškėjas
BUAB „Spedo“
Suinteresuotas asmuo
M. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, A. Š., L. O., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB ,,Šiaulių energija“, VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB ,,Bitė Lietuva“, MB ,,Debt Legal“, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Bitė Lietuva, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, "Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras", Daugiabučio namo savininkų bendrija P.Cvirkos g. 65B, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, „Debt Legal“, "Juris LT", "Šiaulių energija"
Ieškovas
UAB "SPEDO", MB "Nemo.lt"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-258-368/2023 (S) Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00147-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos BUAB „Spedo“ nemokumo administratoriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, A. Š., L. O., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB ,,Šiaulių energija“, VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB ,,Bitė Lietuva“, MB ,,Debt Legal“, antstolei E. R., Užimtumo tarnybai prie LR SADM, UAB ,,Juris LT“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai Greimo 65 B dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Spedo“, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB ,,Nemo.lt“, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spedo“ bankrotą tyčiniu.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2022-09-15 Šiaulių apygardos teismas iškėlė nemokumo bylą UAB ,,Spedo“, nemokumo administratoriumi paskirta MB ,,Nemo.lt“. Šiaulių apygardos teismas 2022-11-11 nutartimi patvirtino BUAB ,,Spedo“ kreditorinius reikalavimus 38 597,49 Eur sumai.

3. Šiaulių apygardos teismas 2022-09-15 nutartimi įpareigojo UAB ,,Spedo“ vadovą M. B. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2022-11-10. BUAB „Spedo“ vadovas M. B. nevykdo pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, nepaisant to, jog už minėtos nutarties nevykdymą Šiaulių apygardos teismo 2022-11-30 nutartimi jam yra skirta 300,00 Eur bauda.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja nurodo, jog įmonės vadovas M. B. dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB ,,Spedo“ turėjo kreiptis jau po 2021 m. gegužės mėn. 14 dienos sudarius įmonės balansą už 2020 m. Tuo metu įmonė turėjo ilgalaikio turto tik už 13 199,00 Eur, o įmonės įsipareigojimai siekė net 38 230,00 Eur. Taigi, įmonės turimas turtas buvo tris kartus mažesnis, nei įsipareigojimai.

5. Be to, buvęs įmonės vadovas M. B. nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų, didžiosios knygos, kasos knygos, o perduoti dokumentai yra fragmentiški, todėl tokie buvusio vadovo veiksmai pareiškėjos nuomone patvirtina sąmoningą bei aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Teigia, jog nemokumo administratoriui neperduotas įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Teigia, kad UAB ,,Spedo“ kaip juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

6. Suinteresuotieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB ,,Šiaulių energija“ ir antstolė E. R. prašo pareiškėjos BUAB „Spedo“ nemokumo administratoriaus pareiškimą tenkinti ir UAB „Spedo“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotasis asmuo M. B. prašo netenkinti nemokumo administratoriaus prašymo UAB „Spedo“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teigia, jog visų nemokumo administratoriaus įvardintų požymių, tariamai atspindinčių bendrovės bankrotą buvus tyčiniu, byloje nėra. Nurodo, kad net pats administratorius nenurodė kaip konkrečiai dėl šių aplinkybių, net jeigu jos ir būtų nustatytos nagrinėjamoje byloje, bendrovė tapo nemoki ar būdama nemoki dar labiau pablogino savo padėtį. Laiko, jog ieškinys yra deklaratyvus ir ieškovės nurodyti atskiri epizodai, kurie neturi priežastinio ryšio su bendrovės nemokumu. Tvirtina, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

Šalies argumentai

Pareiškėjos BUAB „Spedo“ nemokumo administratoriaus prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu netenkinamas.

8. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Spedo“, minėta nutartis įsiteisėjo 2022-09-26. Nemokumo administratoriumi paskirta MB ,,Nemo.lt“. Šiaulių apygardos teismas 2022-11-11 nutartimi patvirtino BUAB ,,Spedo“ kreditorinius reikalavimus 38 597,49 Eur sumai. Kaip matyti iš šioje byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Spedo“ bendrovės vadovu buvo suinteresuotas asmuo M. B..

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymi, kad bankroto byla UAB ,,Spedo“ yra iškelta 2022 m. rugsėjo 15 d., pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra pateiktas galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Be to, nagrinėjamu atveju vertinami UAB „Spedo“ vadovo bei akcininko veiksmai, atlikti nuo 2020 metų. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu yra materialiosios teisės normos, analizuojamu atveju taikytina teisė, galiojusi galimai tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu. Todėl šioje byloje taikytinos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu. Kita vertus, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio, kuris reglamentuoja tyčinį bankrotą, nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismas šioje byloje vadovaujasi iki 2020 m. sausio 1 d. kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo.

10. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, todėl vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1511-450/2020; Nr.e2-1461-241/2020 ir kt.).

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

12. Esant minėtoms nuostatoms, pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo vadovaujantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

Dėl įmonės nemokumo momento

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tik nustačius konkretų įmonės nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų bei akcininkų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą. Pareiškėja nurodė, kad UAB ,,Spedo“ jau 2020 metais buvo nemoki – įmonė patyrė 20 798,00 Eur nuostolių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pripažįsta pareiškėjos teiginius dėl nemokumo momento įrodytais ir pagrįstais.

15. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2022 m. rugsėjo 15 d. (Šiaulių apygardos civilinė byla Nr. eB2-465-368/2022). Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

16. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB ,,Spedo“ yra konstatuota, kad teismas sprendžia, jog UAB „Spedo“ negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki.

17. Kadangi bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti byla asmenys nepateikė naujų įrodymų apie kokio nors turto, išskyrus debitorių skolas, egzistavimą 2020 metais, teismas daro išvadą, kad UAB ,,Spedo“ jau buvo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyčinio bankroto požymiais laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

20. Nagrinėjamos bylos atveju be deklaratyvių nemokumo administratoriaus teiginių nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad bendrovės apskaita būtų buvusi vesta klaidingai. Vienintelė aplinkybė, kuria administratorius remiasi įrodinėdamas klaidingai vestą bendrovės apskaitą, yra tai, kad suinteresuotas asmuo M. B. yra neperdavęs dalies bendrovės dokumentų. Tačiau tai nepatvirtina administratorius argumentų, ko konkrečiai jis negali nustatyti pagal turimus dokumentus, o ką – gali. Be to, administratorius nėra nurodęs kokius įmonės dokumentus jis iš M. B. gavo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog administratoriui nebuvo perduoti reikšmingi bendrovės dokumentai dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai, jog už nevykdymą pareigos perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto Šiaulių apygardos teismo 2022-11-30 nutartimi M. B. yra skirta 300,00 Eur bauda, nepatvirtina administratoriaus argumentų, jog bendrovės apskaita būtų buvusi vesta klaidingai.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

21. Nors ieškinyje nurodoma, kad šiuo atveju yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnis dėl atsiskaitymų eiliškumo, vis tik pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, bei nenurodė jokių su tuo susijusių faktinių aplinkybių – kada bendrovė atliko kokius nors mokėjimus, ar tuomet turėjo prievolę laikytis mokėjimų eiliškumo, kam neteisėtai suteikė prioritetą ir pan. Ieškinyje nesant nurodyto nei faktinio, nei teisinio pagrindo dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, t. y. JANĮ 70 str. 2 d. 3 p. pagrindu.

22. Administratorius nurodo, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis, kadangi bendrovės turtas yra galimai paslėptas. Šiuo atveju pažymėtina, kad bendrovės turtas atsispindi balanse, sudarytame 2022-09-26 datai. Šiaulių apygardos teismo 2022-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-465-368/2022 dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei nurodyta, kad teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę. Akivaizdu, kad jų neturi ir administratorius, kadangi savo pareiškime nenurodė jokių konkrečių duomenų apie bendrovės turtą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, administratoriaus teiginys, kad suinteresuotas asmuo M. B. yra paslėpęs bendrovės turtą, yra tiesiog prielaida. Abejonėmis ir prielaidomis teismo sprendimas grįstas negali būti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu vien dėl to, kad administratorius daro prielaidą, jog bendrovė turėjo turto, kuris yra paslėptas.

23. Pažymėtina, jog suinteresuotasis asmuo M. B. pripažįsta, jog pirminiuose bendrovės apskaitos dokumentuose, t. y. pasisakant dėl ilgalaikio bendrovės turto, kuris atsispindi bendrovės 2022 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad visa šio turto vertė – 771,72 Eur. Kaip minėta aukščiau, remiantis teismų praktika, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. B. žinioje likęs bendrovės ilgalaikis turtas, kurio vertė 771,72 Eur nėra tokia, kad galėtų lemti bendrovės bankrotą ar esmingai pabloginti jau nemokią bendrovės būklę. Šio turto vertė santykinai yra labai maža ir iš esmės nereikšminga, nelemianti bendrovės nemokumo. Kita vertus, M. B. atsiliepime į pareiškimą dėl tyčinio bankroto nurodo, jog artimiausiu metu perduos nemokumo administratoriui jo žinioje esantį bendrovės ilgalaikį turtą, kuris saugomas bendrovės nuomojamose patalpose.

24. Nors administratorius į bylą pateikė dvejų bendrovės transporto priemonių pardavimą atspindinčius sandorius, pagal kuriuos dvi bendrovės transporto priemonės parduotos už bendrą 150 Eur su PVM kainą, vis tik pažymėtina, kad šių transporto priemonių būklė buvo prasta, viena iš jų buvo patekusi į eismo įvykį, todėl faktinė jų būklė neatitiko jų rinkos vertės. Tai patvirtina ir prie administratoriaus pareiškimo pridėta Šiaulių apygardos teismo 2022-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-465-368/2022 dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo, kurioje nurodyta, kad „atsakovė turi keturias transporto priemones, trijų iš jų dalyvavimas viešajame esme draudžiamas“.

25. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens M. B. argumentais, jog ribojimas dalyvauti eisme transporto priemonėms tam ir yra taikomas, kad dėl jų netinkamos techninės būklės jos negali dalyvauti viešame eisme. Taigi, tai patvirtina, kad bendrovės parduotos transporto priemonės buvo blogos techninės būklės, kas pateisina jų mažą pardavimo kainą. Be to, viena iš jų buvo užsienyje (Norvegijoje), t. y. jos pargabenimas į Lietuvą būtų pareikalavęs tam tikrų išlaidų. Kadangi pirkėjui viena iš bendrovės transporto priemonių parduota nepargabenus į Lietuvą, kaina atsižvelgiant į tai taip pat buvo sumažinta. Kita vertus, pažymėtina, kad administratorius šių sandorių neginčija actio Pauliana pagrindu, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad šie sandoriai yra neteisėti. Kita vertus, šių sandorių pripažinimas negaliojančiais/žalos atlyginimas galėtų būti atskirų civilinių bylų objektu, teigiant, kad tokie sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės teises, tačiau nėra tyčinio bankroto bylos objektas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu teismas,

nutaria:

Pareiškėjos BUAB „Spedo“ nemokumo administratoriaus prašymo bankrotą pripažinti tyčiniu netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius