Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-518-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-07
Bylos Nr.: e2A-518-513/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas: M. J.
Trečiasis asmuo: I. P., N. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Ieškovas: V. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-518-513/2019Teisminio proceso Nr.2-06-3-02723-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.2.6.12.1; 3.1.7.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J., trečiojo asmens I. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. J. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys N. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė Luminor bank, B. J., S. J., I. P., uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti su ja nepilnametės dukters O. J. gyvenamąją vietą, dukters išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskirti ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, po santuokos nutraukimo grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę J., o atsakovui M. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę Liulys, įpareigoti atsakovą grąžinti du paveikslus, kurie yra jos asmeninė nuosavybė, santuokos metu įgytus 67 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, santuokos metu įgytus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką, indus, šviestuvus, kiemo dirbtinę žolę, žoliapjovę ir kt., nurodytą ieškinyje) priteisti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo 10 531 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesniąją turto dalį ir už sumažintą ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės dalį; priteisti iš atsakovo 15 307,97 Eur kompensaciją už sumažintą ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, įmonė yra bankrutuojanti. Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 vnt. akcijų, nominali 100 vnt. akcijų vertė yra 1 940 Eur, todėl, įvertinus atsakovo neatsakingą finansinį elgesį, šis turtas turi būti priteistas jai, o atsakovui ieškovė sutinka sumokėti 970 Eur kompensaciją.

3. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos metu sutuoktiniai neįsigijo. Kitas ieškovės įgytas turtas yra asmeninė jos nuosavybė: butas, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 19 600 Eur; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) vertė 132 Eur; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 692 Eur; negyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 181 000 Eur; pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) pirtis (vertė 21 300 Eur), viralinė (vertė 202 Eur), tvartas (vertė 403 Eur), daržinė (vertė 209 Eur), tvartas (vertė 77 Eur). Iki santuokos prisiimti ieškovės įsipareigojimai yra asmeniniai, skola Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. KK07/05/84S yra apie 235 000 Eur. Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistas visas asmeninis turtas, laiduotojai pagal šią sutartį yra ieškovės tėvai.

4. Ieškinyje nurodė, kad santuokos metu atsakovas elgėsi labai neatsakingai, imdavo paskolas, išrašydavo vekselius, kuriuos reikėdavo dengti iš bendrų lėšų. 2011-05-13 atsakovas, nesuderinęs su ja, perėmė skolą pagal skolos perėmimo sutartį Nr. 110513/09-00033EUR iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sumokėjo jos mama B. J., pardavusi savo butą. Atsakovui neatsakingai elgiantis finansiškai, šeima gyveno iš jos asmeninių lėšų, kurias ieškovei dovanojo jos tėvai. Atsakovas savo veiksmais ne tik neprisidėjo prie šeimos turto gausinimo, bet mažino bendrą turtą, taip pat neprisidėjo prie ieškovės asmeninių įsipareigojimų vykdymo.

5. Nurodė, kad iš bendrų šeimos lėšų buvo išlaikomas ir atsakovo sūnus iš ankstesnės santuokos, kuris gyveno kartu su ieškove ir atsakovu. Atsakovas nereikalavo iš vaiko motinos prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, ir ieškovė įgyja teisę reikalauti kompensacijos. Minimaliems atsakovo sūnaus poreikiams buvo išleidžiama ne mažiau negu po 231,70 Eur (MMA) per mėnesį, papildomai buvo skiriamos lėšos kelionėms į užsienį. Per trejus metus atsakovo sūnui išlaikyti buvo išleista 8341,20 Eur (231,70 Eur x 12 x 3 = 8341,20 Eur). Dėl atsakovo aplaidumo būtent tokia suma buvo sumažinta ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl ji prašo tokios sumos dydžio kompensacijos iš atsakovo.

6. Ieškovė nurodė, kad, gyvendami kartu iki 2015 metų spalio mėnesio nuomojamame name bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo baldų, buitinės technikos, elektrotechnikos ir kitų buities daiktų. Atsakovas toliau gyvena name ir naudojasi šiais daiktais, todėl jie turi atitekti atsakovui natūra, o ieškovei priteistina kompensacija. Bendra visų daiktų vertė yra 3 160 Eur, todėl mano, kad tokios vertės kompensacija jai turi būti priteista iš atsakovo.

7. Ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas iki santuokos paėmė kreditą iš Nordea bank Finland Plc pagal 2008-02-19 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/02/32S buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įsigijimui ir remontui refinansuoti. Šio kredito įmokos buvo mokamos iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų, todėl ieškovė turi teisę prašyti kompensacijos dėl lėšų, atsakovo panaudotų asmeniniam turtui įgyti ir pagerinti. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovo asmeninei prievolei pagal būsto kreditavimo sutartį vykdyti laikotarpiu nuo 2008-03-08 iki 2015-10-01 atsakovas pervedė 30 615,94 Eur, todėl prašė priteisti jai 1/2 dalies sumokėtos pinigų sumos dydžio kompensaciją, t. y. 15 307,97 Eur.

8. Atsakovas M. J. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę J.; nustatyti su ieškove nepilnametės dukters O. J. gyvenamąją vietą, jos išlaikymui iki pilnametystės priteisti iš jo 150 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, preliminarios 140 848,31 Eur vertės bendrąją jungtinę nuosavybę padalyti per pusę, prievoles kreditoriams Nordea Bank Finland pagal 2007-05-07 Kreditavimo sutartį Nr. KK07/05/84S su pakeitimais, I. P. pagal 2007-09-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. M- 7059 bei UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2013-10-21 išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-66606 pripažinti solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

9. Priešieškiniu nurodė, kad šalių santuoka yra iširusi dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, paniekino šeimos vertybes, atsakovo garbę ir orumą. Po santuokos nutraukimo atsakovas nori pasilikti santuokinę pavardę, ieškovė neturi jokios moralinės teisės varžyti jo pasirinkimą, nes tai yra tėvų valdžios turinio dalis šalių dukters atžvilgiu. Sutinka teikti vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes šiuo metu jo turtinė padėtis yra kritiška. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų Nordea Bank, AB, moka bankui kas mėnesį po 210,00 Eur skolos ir palūkanų, daiktinių teisių į kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neturi, o pajamos iš darbo teisinių santykių tik minimalios, vidutiniškai po 453,35 Eur kas mėnesį.

10. Dėl prievolių kreditoriams priešieškinyje nurodė, kad atsakovas su ieškove yra solidariai atsakingi Nordea Bank, AB. Ieškovės teismui pateikta 2007-05-07 Kreditavimo sutartis Nr. KK07/05/84S kelis kartus buvo modifikuojama ir keičiama, įtraukti laiduotojais ne tik sutuoktinis, bet ir ieškovės tėvai, laikytina, kad pagal nurodytą kreditavimo sutartį yra vienodai atsakingi ir jie, sutuoktinių atsiskaitymo su kreditore Nordea Bank, AB, klausimai neišspręsti. Neišspręstas klausimas ir dėl atsiskaitymo su kreditore UAB „Mineraliniai vandenys“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje turėtų būti įtraukta į kreditorių sąrašą, nes atsakovo vekselis buvo pasirašytas tada, kai bendromis sutuoktinių lėšomis rekonstruotose baro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, savo veiklą pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavus likusią sumą jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir patalpų savininkas bei šeimos verslo perėmėjas persirašė savo vardu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ liktų viso UAB „Mineraliniai vandenys“ produkto (reklamos, meniu ir pilstomų gėrimų) savininkė. Ieškovė pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau, žinodama apie skolą kreditorei UAB „Mineraliniai vandenys“, vekselio surašymo aplinkybes nuo teismo nuslėpė, slapta nuo atsakovo iškėlė bankroto bylą ir prievolę asmeniškai perkėlė būtent jam. Taip pat nuslėpta ir ginčo šalių skolą kreditorei I. P.

11. Dėl turto padalijimo pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas ne tik kartu nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 86 370,60 Eur vertės baro įrangą, kuri yra nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), įgytame už bendras ginčo šalių lėšas, gautas pagal 2007-05-08 Kreditavimo sutartį Nr. 07/05/84S, kuri buvo keičiama ir papildomai refinansuojama (jam laiduojant), pagal jų verslo planą padarytas kapitalinis remontas, kurį atlikti 2009-03-02 išduotas statybos leidimas, rekonstruojant barą „(duomenys neskelbtini)“ prijungtos sandėliavimo patalpos, 2009-08-21 aktu Nr. STN-593-(14.7) patalpos pripažintos tinkamomis naudoti. Mano, kad į dalytino turto balansą turi būti įtrauktos ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, bet ir anksčiau nurodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris dalytinas pusiau.

12. Trečiasis asmuo I. P. ieškiniu prašė teismo pripažinti 80 000 Eur skolą su 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 80 000 Eur nuo 2017-09-05 iki visiško atsiskaitymo, sutuoktinių solidariąja prievole. Nurodė, kad 2010-12-03 atsakovui M. J. šeimos bendram verslui pradėti dalimis skolino grynuosius pinigus. Skolinti pinigai buvo investuojami į baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini) priklausančių atsakovei V. J., remontą ir įrengimą. M. J. skolintų pinigų laiku negrąžino ir 2014-09-04 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 80 000,00 Eur sumos, t. y. dėl visos paskolintos pinigų sumos litais, iki vekselio išrašymo ši suma konvertuota į eurus pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos banko valiutų kurso duomenis. Atsakovui prievolės neįvykdžius, trečiajam asmeniui buvo išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį pradėtas priverstinis išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovės V. J. ieškinys ir atsakovo M. J. priešieškinis patenkinti iš dalies.

14. Teismas nusprendė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei V. J. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę J., atsakovui M. J. palikti santuokos metu turėtą pavardę J.; nustatyti nepilnamečio vaiko O. J. gyvenamąją vietą su ieškove V. J.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2016-03-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. J.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nuspręsta vykdyti skubiai. Nuspręsta padalyti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. ieškovei V. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 67 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovui M. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.). Nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei 15 917,81 Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir už atsakovo sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę. Pripažinta, kad negyvenamoji patalpa – baras, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. J. nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Pripažinta, kad ieškovės prievolė akcinei bendrovei Luminor bank (Nordea Bank Finland Plc teisių perėmėjai) pagal 2007-05-07 Kreditavimo sutartį Nr. KK07/05/84S su vėlesniais pakeitimais ir papildymais po santuokos nutraukimo lieka ieškovės prievole, solidariai su laiduotojais pagal šią sutartį S. J. ir B. J.. Pripažinti, kad atsakovo prievolė I. P. pagal 2014-09-04 vekselį dėl 80 000 Eur sumos, kurio pagrindu išduotas 2017-09-08 vykdomasis įrašas Nr. M-7059, ir prievolė UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2013-10-21 išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-6606 po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Kiti ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai bei trečiojo asmens I. P. ieškinys (savarankiškas reikalavimas) atmesti.

15. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi nepilnametį vaiką, teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę pasirinkti po santuokos nutraukimo pavardę J. Nekilus ginčo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

16. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis būtų tokia, kad jis galėtų teikti vaikui didesnį nei pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą per mėnesį.

17. Nekilus ginčo, kad 67 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur, teismas, atsakovui neprieštaraujant, akcijas ieškovei priteisė natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisė 970,16 Eur (28,96 x 67/2) kompensaciją už jam netenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Dėl kilnojamojo turto padalijimo atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, jų vertės bei padalijimo būdo, todėl kilnojamuosius daiktus (kurių bendra vertė 3 160 Eur) priteisė atsakovui natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisė pusės jų vertės kompensaciją, t. y. 1 580 Eur. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jos ieškovės nurodyti paveikslai buvo įsigyti įmonių, o ne sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie paveikslai jai buvo vėliau padovanoti, teismas konstatavo, kad nėra įrodyta aplinkybė, kad jie priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą, kurio žinioje paveikslai yra, juos grąžinti ieškovei.

18. Spręsdamas dėl negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, teismas nustatė, kad ieškovė jį įsigijo iki santuokos 2007-06-20 pirkimo–pardavimo sutartimi, o santuokos metu atlikta baro ir sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, 2009-08-21 aktu ginčo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-12-09 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-06-30 buvo atlikta rekonstrukcijos darbų už 1 038 121,44 Lt, patalpų vidutinė rinkos vertė padidėjo 868 844 Lt. Atsižvelgęs į turto vertės padidėjimą teismas konstatavo, jog atlikti pagerinimai laikytini esminiais. Spręsdamas, ar pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas nustatė, jog rekonstrukcijos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovas, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) buvo sudariusi kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc, 2014-12-30 dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai dovanojo jai 700 000 Lt, todėl konstatavo, kad nėra paneigta ta aplinkybė, jog ieškovė turėjo asmeninių lėšų, kuriomis galėjo atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas jo asmeninėmis arba bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ginčo patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

19. Vertindamas atsakovo prašymą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti 86 370,60 Eur (298 220,42 Lt) vertės baro įrangą, kurią sutuoktiniai kartu nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nustatė, kad 2011-04-29 pirkimo–pardavimo sutartimi šis turtas parduotas, todėl negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą.

20. Spręsdamas dėl šalių prievolių pobūdžio po santuokos nutraukimo teismas nustatė, kad ieškovė su Nordea Bank Finland Plc 2007-05-08 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/05/84S, ją keitė ir pildė 2008-05-08 pakeitimu Nr. KKP08/05/26S, 2009-12-09 pakeitimu Nr. KK09/12/34S, 2010-08-12 pakeitimu Nr. KKP10/08/43L, 2011-02-25 pakeitimu KKP11/02/84L. Pagal šią kreditavimo sutartį bankas ieškovei vartojimo poreikiams tenkinti suteikė 332 900,00 Eur kreditą, atsakovas sudarant sutartį nedalyvavo, sutarties vykdymas buvo užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, paskola panaudota ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Kredito sutartis dėl visos kredito sumos buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, o vėlesni pakeitimai buvo susiję su papildomomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ar kitų sutarties sąlygų keitimu, kurios, teismo vertinimu, neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl prievolės pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ši ieškovės ir trečiųjų asmenų laiduotojų jos tėvų prievolė buvo prisiimta šeimos interesais ar yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

21. Dėl trečiojo asmens I. P. reikalavimo pripažinti prievolę solidariąja teismas nustatė, kad 2014-09-04 atsakovas davė vekselį dėl 80 000 Eur sumos kreditorei I. P.. Vekselyje nurodyta, kad pinigus pagal jį atsakovas yra gavęs nuo 2010-12-03 grynaisiais pinigais. Šio vekselio pagrindu 2017-09-08 išduotas vykdomasis įrašas Nr. M-7059. Teismas nustatė, jog išduodant vekselį dalyvavo tik atsakovas, o aplinkybė, kad I. P. maniusi pinigines lėšas pagal atsakovo išrašytus vekselius skolinanti baro remontui, nereiškia, kad šios lėšos tam ir buvo panaudotos, juo labiau kad atsakovas paaiškino, kad už šiuos pinigus pirko baldus, išpirko turtą. Teismas laikė labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o ne skirti šeimos poreikiams ir jo, kaip įmonės dalyvio, prisiimti įsipareigojimai netampa solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, konstatavus, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti minėtas baro patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindo daryti ir išvados, kad ginčo prievolė buvo priimta šeimos interesais ar yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

22. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti prievolę UAB „Mineraliniai vandenys“ solidariąja sutuoktinių prievole teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ši prievolė atsakovo buvo prisiimta tiek, kiek susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių veikla, įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma apie skolintas lėšas ar kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nėra, todėl taip pat nepripažino šios prievolės solidariąja.

23. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 8 341,20 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę tiek, kiek, ieškovės teigimu, iš bendrų sutuoktinių ir asmeninių ieškovės lėšų trejus metus buvo išlaikomas atsakovo sūnus, teismas pažymėjo, kad šis atsakovės reikalavimas yra grindžiamas tik hipotetiniais skaičiavimais ir nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl jo netenkino. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo M. J. 15 307,97 Eur kompensaciją už sumažintą ieškovės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tiek, kiek tai susiję su atsakovo paskolos už asmeninės nuosavybės teise įgytą butą mokėjimu, teismas nustatė, kad atsakovas 2008-02-19 sudarė būsto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc ir jo asmeninė prievolė bankui didžiąja dalimi buvo vykdoma santuokos metu. Ieškovės skaičiavimais, pagrįstais atsakovo banko sąskaitos išrašu, laikotarpiu nuo 2008-03-08 iki 2015-10-01, vykdant šią asmeninę atsakovo prievolę, bankui buvo sumokėta 30 615,94 Eur iš atsakovo darbo užmokesčio, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas šių apskaičiavimų neginčijo, įrodymų, pagrindžiančių, kad šią prievolę vykdė iš asmeninių lėšų, į bylą neteikė, todėl teismas konstatavo, kad 30 615,94 Eur lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo panaudota kreditui dengti šalių santuokoje. Po santuokos nutraukimo ginčo butas liko ieškovo nuosavybe, todėl atsakovė turi teisę į 1/2 dalies bendrų lėšų, panaudotų butui įgyti, kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu. Įskaitęs priešpriešines ieškovės ir atsakovo prievoles teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 15 917,81 Eur (1580 + 15 307,97 – 970,16) kompensaciją.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) M. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį dėl sutuoktiniams tenkančių prievolių paskirstymo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kompensacijos ieškovei priteisimo ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Argumentuoja, jog ginčijama sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrojo dalytino turto balanso sudarymą, prievolių kreditoriams vykdymą, neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo teigimu, jam iš ieškovės turėjo būti priteista 30842,66 Eur kompensacija.

Šalies argumentai

26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė ieškovės pozicijai dėl prievolių kreditorei Luminor bank, AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc), pagal 2007-05-08 Kreditavimo sutartį Nr. KK07/05/84S (su pakeitimais) vykdymo, nes santuokos metu jis savo asmeninio turto – išperkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sąskaita sudarė galimybę gauti didesnį kreditą.

27. Taip pat nesutinka dėl atsiskaitymo su kreditoriais I. P. ir UAB „Mineraliniai vandenys“, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje turėtų būti įtraukta į kreditorių sąrašą. Teigia, kad vekselį pasirašė, kai bendromis sutuoktinių lėšomis rekonstruotose baro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, todėl jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir patalpų savininkas bei šeimos verslo perėmėjas, skolą persirašė savo vardu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ liktų viso UAB „Mineraliniai vandenys“ produkto (reklamos, meniu ir pilstomų gėrimų) savininke. Pažymi, kad ieškovė pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau, žinodama apie skolą kreditorei UAB „Mineraliniai vandenys“, vekselio surašymo aplinkybes nuo teismo nuslėpė, be to, slapta nuo jo iškėlė bankroto bylą ir perkėlė prievolę jam asmeniškai. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nėra išnagrinėta, todėl mano, bankroto administratorius turėtų pasidomėti vekselio atsiradimo aplinkybėmis ir, gindamas kreditorių interesus, reikšti teisme actio Pauliana arba netiesioginį ieškinį.

28. Argumentuoja, kad aiškindamasis vekselių davimo, t. y. prievolių kreditorėms UAB „Mineralinai vandenys“ ir I. P. atsiradimo, aplinkybes teismas turėjo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylose esančius finansinius dokumentus, nes už I. P. skolintas lėšas baro įrangai pirkti atsakingi abu sutuoktiniai. Atsakovo teigimu, šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos 2014-12-09 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-2211 išdėstytos aplinkybės. Pažymi, kad VMI pranešime nurodyta, jog, atlikus baro ir sandėliavimo patalpų rekonstrukcijos darbus, V. J. gavo pajamų natūra 909 890 Lt, kurių, kaip ir pajamų iš nurodytų patalpų nuomos, teismas neskaičiavo ir neįtraukė į dalytino turto balansą, nors jos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, nuo darbų pradžios 2008-10-01 iki 2009-06-30 ji patyrė 909 890 Lt išlaidų ir pagerino nuomojamų patalpų būklę, tokia pačia suma jo sutuoktinė gavo pajamas natūra, todėl teismo išvada, kad jis į šias pajamas negali pretenduoti, nes darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįsta. Teigia, kad išlaidos barui įrengti buvo šeimos piniginės lėšos, kurias ieškovė slėpė ir slėpdama jas pasididino dar 700 000 Lt suma fiktyvia 2014-12-30 dovanojimo sutartimi tarp jos ir jos tėvų.

29. Apeliantas argumentuoja, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikytinas jungtine nuosavybe, nes buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Be to, sutuoktiniai nusipirko 86 370,60 Eur vertės baro įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, baro įranga yra šiame nekilnojamajame turte, įgytame už bendras ginčo šalių lėšas, gautas pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. 07/05/84S. Paskutinis rekonstruoto ir atnaujinto baro patalpų įvertinimas buvo atliktas 2011-02-15, rinkos vertė nustatyta 525 370,71 Eur, jos ieškovė neginčijo, todėl dalytino turto balansą, atsakovo teigimu, sudaro 613 681,31 Eur vertės turtas, o ne ieškovės ieškinyje minimi baldai, kurių vertė, ieškovės vertinimu, sudaro 3160,00 Eur ir kuriuos išsivežė ieškovė pas savo tėvus. Teigia, kad teismas neišsiaiškino, kur baldai yra, tačiau juos priteisė jam.

30. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad į dalytino turto balansą įtrauktinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 940,00 Eur vertės akcijos.

Šalies argumentai

31. Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pagal 2008-02-19 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/02/325 buvo panaudota 35 670,88 Eur bendrų sutuoktinių lėšų. Teigia, kad paskolą asmeniškai mokėjo pats, nes prievolės vykdymo pagal būsto kredito sutartį užtikrinimas yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimas bei išskirtinai jo asmeninių lėšų mokėjimas kreditoriui.

32. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo (apeliantė) I. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti.

33. Apeliantės teigimu, teismas nuodugniai nevertino ieškovės pateiktos 2014-12-30 dovanojimo sutarties, kuria jai tėvai dovanojo per tam tikrą laiką iki sutarties įforminimo lėšas, neva skirtas negyvenamųjų patalpų – baro, adresu (duomenys neskelbtini), remontui, t. y. nesigilino, kada, kaip pinigai buvo dovanojami (pavedimu ar grynaisiais), kokia buvo tikroji dovanotų pinigų paskirtis ir kodėl dovanojimo sutartis sudaryta praėjus daugiau nei 5 metams po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo ir 7 metams po 2007-06-20 pirkimo–pardavimo sutarties, kuria įsigytos minėtas patalpas. Teismas nepareikalavo pagrįsti gautų dovanotų pinigų fakto, nepareikalavo iš ieškovės gyventojo pajamų ir turto deklaracijų, teismas taip pat nesigilino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus ir vykdytą veiklą, nereikalavo akcininkų sprendimų ir atsakingų asmenų sąrašo, nesiaiškino, kas finansavo įmonės veiklą, kurie akcininkai ir kokius įnašus įnešė, kokios skolos ir kurių akcininkų lėšomis buvo sumokėtos, nesiaiškino, ar ieškovės tėvai jų nurodytais laikotarpiais turėjo galimybes jai dovanoti 700 000 Lt ir pan.

34. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), nepripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir skolos solidariąja prievole.

Atsiliepimas

35. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė V. J. prašo apelianto M. J. ir apeliantės trečiojo asmens I. P. apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

36. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ji su Nordea Bank Finland Plc 2007-05-08 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 07/05/84S, kuria jai vartojimo poreikiams tenkinti suteiktas 332 900,00 Eur kreditas. Sutartis buvo keičiama ir pildoma, tačiau atsakovas ją sudarant nedalyvavo, sutarties vykdymas buvo užtikrintas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, panaudotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Sutinka su teismo išvadomis, kad kredito sutartis dėl visos kredito sumos buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, o vėlesni pakeitimai buvo susiję su papildomomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ar kitų sutarties sąlygų keitimu, kurios neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl prievolės pobūdžio. Pažymi, jog pagal 2014-12-30 dovanojimo sutartį tėvai jai dovanojo 700 000 Lt, todėl ji turėjo visas galimybes savo asmeninėmis lėšomis atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją. Teigia, jog neaišku, kodėl ir kokiu būdu apeliaciniame skunde keičiasi dalytino turto vertė, o dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir ji išregistruota 2018-03-21, todėl nesuprantami apelianto teiginiai, kad bankroto administratorius turėtų inicijuoti procesus dėl kreditorių teisių gynimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

37. Dėl apeliantės trečiojo asmens I. P. apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai nepripažino, kad ji skolinga trečiajam asmeniui. Teigia, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nedalyvavo nei išduodant vekselį, nei pinigų perdavimo metu, jai nėra žinomos aplinkybės, susijusios su paskolos sandoriais tarp I. P. ir M. J., byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti pinigai būtų buvę panaudoti šeimos poreikiams.

Atsiliepimas

38. Atsiliepimu į trečiojo asmens I. P. apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo jį patenkinti, pripažinti 80 000,00 Eur skolą kreditorei I. P. solidariąja V. J. ir M. J. prievole. Teigia, kad trečiojo asmens paskolinti pinigai buvo naudojami ne tik šeimos poreikiams tenkinti, bet ir baro įrangai įsigyti. Be to, baro patalpų rekonstrukcija kainavo 909 890 Lt (263 522,36 Eur), kurių ieškovė neturėjo. Baro įranga buvo įsigyta pagal ilgalaikio turto perleidimo sandorius tarp V. J. (pirkėjos) ir vėliau bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo), kurios direktoriumi ir buvo atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

40. Apeliaciniu skundu apeliantas M. J. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalimi dėl sutuoktiniams tenkančių prievolių paskirstymo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kompensacijos ieškovei priteisimo, o apeliantė I. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

41. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

42. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro turto ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalijimo

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

44. Atsakovui argumentuojant, jog į dalytino turto balansą turi būti įtraukta 67 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas būtent tai ir padarė, priteisęs akcijas asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 970,16 Eur (28,96 x 67 / 2) kompensaciją už jam netenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Atsakovui nekeliant ginčo dėl akcijų vertės ar jų padalijimo būdo plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

45. Apeliaciniu skundu atsakovas argumentuoja, kad kilnojamieji daiktai (namų apyvokos reikmenys, baldai, buitinė technika ir pan.), kurių bendra vertė 3 160 Eur, jam priteisti nepagrįstai, nes juos pasiėmė ieškovė, o šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Atsakovas nenurodo, kada jam priteistus daiktus, jo teigimu, pasiėmė ieškovė, ar ši aplinkybė egzistavo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas pažymėjo, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, jų vertės bei padalijimo būdo, todėl šį ieškinio reikalavimą patenkintino, kilnojamuosius daiktus priteisė atsakovui natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisė pusės jų vertės kompensaciją, t. y. 1 580 Eur (3 160/2). Jeigu, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, jam priteistus daiktus neteisėtai pasiėmė ieškovė, atsakovas gali imtis kitų teisinių priemonių dėl šių daiktų išreikalavimo.

46. Pirmosios instancijos teismas pripažino negyvenamąją patalpą – barą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, nedalytina nutraukiant santuoką. Apelianto teigimu, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes iš esmės pagerintas santuokos metu, t. y. atlikta patalpų rekonstrukcija.

47. Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. II, b. l. 148–149) patvirtina, kad ginčo turtą ieškovė įsigijo iki santuokos sudarymo 2007-06-20. Byloje nekilo ginčas ir dėl aplinkybės, jog santuokos metu turtas pagerintas iš esmės, t. y. atlikta patalpų rekonstrukcija, 2009-08-21 ginčo patalpos pripažintos tinkamomis naudoti (t. II, b. l. 70–71). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-12-09 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą (t. IV, b. l. 83–86) užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-06-30 atliktų patalpų rekonstrukcijos darbų vertė 1 038 121,44 Lt, aiškinamajame 2010 metų finansinės atskaitomybės rašte nurodyta, kad išlaidos patalpų remontui ir rekonstrukcijai sudarė 909 890 Lt. Nustatyta, kad patalpų vidutinė rinkos vertė padidėjo 868 844 Lt. Bylos duomenimis ir mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos barui įrengti negali būti tapatinamos su atsakovo asmeninėmis ar sutuoktinių bendromis lėšomis, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas buvo šios įmonės dalyvis.

48. Atsakovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prašė pripažinti 86 370,60 Eur (298 220,42 Lt) vertės baro įrangą, teigdamas, kad ją sutuoktiniai kartu nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių įrodymų matyti priešingai. Kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros ir jų priedai patvirtina, kad už prekes mokėjo ieškovė, o atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas, savo parašu patvirtino pinigus gavęs (t. V, b. l. 75–90). Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad baro įranga yra parduota 2011-04-29 sutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Iš šios sutarties matyti priešingai, t. y. ieškovė įsigijo, o ne pardavė baro įrangą (t. II, b. l. 167–170).

49. Atsakovas, teigdamas, kad baro įranga įgyta už bendras sutuoktinių lėšas, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) buvo sudariusi kreditavimo sutartį vartojimo reikmėms su Nordea Bank Finland Plc (t. II, b. l. 14), taip pat pateikė 2014-12-30 dovanojimo sutartį, kuria ieškovės tėvai jai dovanojo 700 000 Lt (t. II, b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tretieji asmenys (ieškovės tėvai) paaiškino, kad šios lėšos buvo padovanotos ieškovei per tam tikrą laiką iki dovanojimo sutarties įforminimo. Įvertinus byloje esančius įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų, kuriomis galėjo atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją ir pirkti baro įrangą. Atsakovui keliant abejones dėl dovanojimo sutarties tikrumo ir neformuluojant konkrečių reikalavimų, pažymėtina, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas atsakovo asmeninėmis arba bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ginčo patalpas ir jose esančią baro įrangą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl sutuoktinių prievolių ir kompensacijų priteisimo

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto M. J. teiginiais, jog liko neišspręstas ieškovės prievolės pagal 2007-05-08 kredito sutartį klausimas, ir jo argumentais, jog, įkeisdamas savo asmenine nuosavybe turimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, ir juo laiduodamas, sudarė sąlygas sutuoktinei padidinti gauto kredito sumą. Iš bylos duomenų ir banko, suteikusio kreditą, atsiliepimų (t. II, b. l. 118–120, t. VI, b. l. 1–6) matyti priešingai.

52. Nustatyta, kad ieškovė su Nordea Bank Finland Plc 2007-05-08 (t. y. iki šalių santuokos) sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 07/05/84S (t. II, b. l. 7, 9–10, 14), kuria ieškovei vartojimo poreikiams tenkinti suteiktas 332 900,00 Eur kreditas. Sutartis buvo keičiama ir pildoma 2008-05-08 pakeitimu Nr. KKP08/05/26S, 2009-12-09 pakeitimu Nr. KK09/12/34S, 2010-08-12 pakeitimu Nr. KKP10/08/43L, 2011-02-25 pakeitimu KKP11/02/84L (t. I, b. l. 112–113, t. II, b. l. 64–69). Sutarties vykdymas užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu bei B. J. ir S. J. laidavimu. Iš proceso dalyvių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose matyti, jog kredito lėšos panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.

53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kredito sutartis dėl visos ieškovei suteiktos kredito sumos (332 900,00 Eur) buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, o nurodyti pakeitimai buvo susiję su papildomomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (ieškovės tėvų laidavimu) ar kitų sutarties sąlygų keitimu, kurios nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl prievolės pobūdžio. Pažymėtina, jog, priešingai, nei teigia apeliantas, nė vienu kredito sutarties pakeitimu nebuvo padidinta suteikto kredito suma, o 2009-12-09 pakeitimu Nr. KK09/12/34S nurodyta, jog 2009-12-15 negrąžinta kredito suma sudaro 309 939,91 Eur, t. y. mažiau nei pradinė kredito suma. Tuo tarpu atsakovas savo asmenine nuosavybe turimą butą įkeitė ne ieškovės sudarytai kredito sutarčiai, o savo iki santuokos 2008-02-19 sudarytai kreditavimo sutarčiai Nr. BK 08/02/32S užtikrinti, pagal kurią kredito gavėjui M. J. suteiktas 83 410,57 Eur būsto kreditas (paskirtis – paskolos iš AB Sampo banko refinansavimui pagal kreditavimo sutartį Nr. BP3030050647 ir nuosavų lėšų, skirtų buto remontui, refinansavimui) iki 2048-02-18 (t. II, b. l. 84–85). Šias aplinkybes pagrindžia ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie atsakovo butui įregistruotą hipoteką (t. II, b. l. 51–52). Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę AB Luminor bank (Nordea Bank Finland Plc teisių perėmėjai) pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. KK07/05/84S su vėlesniais pakeitimais ir papildymais po santuokos nutraukimo pripažino ieškovės prievole solidariai su laiduotojais pagal šią sutartį S. J. ir B. J..

54. Iš bylos duomenų (atsakovo banko sąskaitos išrašų) matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-03-08 iki 2015-10-01, vykdydamas savo asmeninę prievolę pagal 2008-02-19 kreditavimo sutartį Nr. BK 08/02/32S, atsakovas iš viso bankui sumokėjo 30 615,94 Eur (t. III, b. l. 73–139). Iš teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad didžiąją dalį įplaukų į atsakovo banko sąskaitą, iš kurios buvo vykdoma prievolė, sudarė jo gaunamas darbo užmokestis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito įmokos buvo mokamos iš lėšų, kurios pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po santuokos nutraukimo butui likus atsakovo nuosavybe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į 1/2 dalies bendrų lėšų, panaudotų butui įgyti, kompensavimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas pagrįstai ieškovei priteisė pusės sumokėtų įmokų dydžio kompensaciją – 15 307,97 Eur.

55. Ginčas kilo ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria prievolė I. P. pagal 2014-09-04 vekselį dėl 80 000 Eur sumos, kurio pagrindu išduotas 2017-09-08 vykdomasis įrašas Nr. M-7059, po santuokos nutraukimo pripažinta asmenine atsakovo M. J. prievole. Apeliantai siekė, kad ši prievolė būtų pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

56. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

57. Analizuodamas 2014-09-04 vekselio (t. III, psl. 65–66) davimo kreditorei I. P. aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pinigus pagal jį atsakovas teigė gavęs dalimis nuo 2010-12-03 grynaisiais. Pažymėtina, kad atsakovas kreditorei vekselius buvo išdavęs ir 2012-03-05 bei 2012-05-08 (t. V, b. l. 50–51). Ieškovei neigiant žinojus apie išduotą vekselį, liudytojui R. P. pirmosios instancijos teisme parodžius, kad skolinantis pinigus ir išduodant vekselį dalyvavo tik atsakovas, kreditorei I. P. šią aplinkybę patvirtinus, o atsakovui ir trečiajam asmeniui, siekiantiems prievolę pagal vekselį pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole, neteikiant tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o ne skirti šeimos poreikiams. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir kiti bylos duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės. Iš paties atsakovo elektroninio susirašinėjimo (t. V, b. l. 8) matyti, jog atsakovas duodamas vekselį UAB „Mineraliniai vandenys“, pagal kurį kilusią prievolę taip pat prašo pripažinti solidaria su ieškove, sau asmeniškai prisiėmė bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinius įsipareigojimus, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad šią prievolę ieškovė jam perkėlė ir padarė tai slapta nuo jo. Be to, skolos perkėlimo sutartimi (2011-05-13) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakovas sau asmeniškai prisiėmė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles (70 000 Eur skolą) kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ (t. II, b. l. 8). UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptariamu laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, 2011-07-19 jai iškelta bankroto byla, 2012 m. kovą įmonė išregistruota.

58. Nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad labiau tikėtina, jog tiek prievolė I. P., tiek prievolė UAB „Mineraliniai vandenys“, kurios naudai iš atsakovo vyksta išieškojimas pagal 2013-10-21 išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-6606, buvo prisiimtos tiek, kiek jos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių veikla. Teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylose esančius finansinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju kilęs šeimos teisinių santykių ginčas, sprendžiamas santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo klausimas, o ne įmonių bankroto bylos ir įmonių turtiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog asmens dalyvavimas įmonės veikloje, net jei iš šios įmonės gaunamomis pajamomis yra išlaikoma šeima, nereiškia, kad asmens, kaip įmonės dalyvio prisiimti įsipareigojimai, tampa solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas vekselį išdavė vienas, įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma apie skolintas lėšas, ar kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo aptariamas prievoles pripažinti solidariomis šalių prievolėmis.

59. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nesant kitų leistinų įrodymų, vien atsakovo pateiktas vekselis nėra pakankamas jo prašomam prievolės pobūdžiui pripažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, plačiau jų nekartodama, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tokio pagrindo, skirtingai nei teigia atsakovas, nesudaro ir Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos 2014-12-09 pranešime Nr. FR0687-2211 išdėstytos aplinkybės apie atliktą mokestinį tyrimą, o ne santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantai, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepagrįsti šalių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes.

61. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida – neteisingai nurodyta kredito sutarties Nr. KK 07/05/84S data, t. y. nurodyta 2007-05-07, o turi būti 2007-05-08. Klaida taisytina (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantų) apeliaciniai skundai atmesti, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

65. Ieškovė prašo priteisti 1 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą už susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, iš jų 900 Eur prašo priteisti iš atsakovo M. J., 1 000 Eur iš trečiojo asmens I. P.. Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės V. J. naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą: 900 Eur (devyni šimtai eurų) iš atsakovo M. J., 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) iš trečiojo asmens I. P..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą – nurodyti, kad kredito sutarties Nr. KK 07/05/84S data yra 2007-05-08.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajAlmantas Padvelskis