- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- eB2-704-730/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Analizė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vakarų odontologija“ dėl bankroto bylos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, jog
2. Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti ieškovės UAB „Analizė“ ir atsakovės MB „Vakarų odontologija“ 2024 m. lapkričio 14 d. sudarytą ir teismui pateikiamą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eB2-704-730/2024 šioje taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, civilinę bylą Nr. eB2-704-730/2024 nutraukti, grąžinti ieškovei UAB „Analizė“ 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė nuomonę dėl šalių prašymo ir nurodė, kad prašo atmesti šalių prašymą ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Nesutikimo motyvų esmė, jog prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytiems atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimams bei viešajam interesui. Pagal nurodytos taikos sutarties sąlygas atsakovės vadovas D. B. 2024-11-14 sumokėjo 6 000,00 Eur skolą ieškovei UAB „Analizė“ bei sutarė, kad likusią pagrindinės prievolės 7 337,27 Eur sumą atsakovė įsipareigoja pilnai sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki 2025-01-31 dienos. Tai reiškia, kad pagal sudarytą taikos sutartį, atsakovė MB „Vakarų odontologija“, turėdama įsiskolinimą trečios eilės kreditoriui Fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeisdama imperatyvius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, 2024-11-14 iš dalies atsiskaitė su paskesnės eilės kreditore UAB „Analizė“, o likusią 7 337,27 Eur skolą, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus, įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „Analizė“ ne vėliau kaip iki 2025-01-31 dienos, tai yra, anksčiau nei ketinama atsiskaityti su trečios eilės kreditoriumi Fondo valdybos Klaipėdos skyriumi.
4. 2024 m. lapkričio 20 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovės MB „Vakarų odontologija“ direktorius D. B. pasinaudojo CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta trečiojo asmens teise visiškai ar iš dalies įvykdyti atsakovės prievolę ieškovei ir pagal šio straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Po šio 6 000,000 Eur sumos mokėjimo atsakovės skola ieškovei nesumažėjo, o atsakovė liko skolinga ne ieškovei, o jos direktoriui D. B., todėl CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai ir imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsisakoma iškelti bankroto bylą. Patvirtinama taikos sutartis.
5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Šalies argumentai
6. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktuose yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios įstatyme įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1988/2014).
Šalies argumentai
8. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog aplinkybės, kai juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, yra kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti teismui iškelti bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
10. Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.
11. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas).
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, nurodo, kad pagal sudarytą taikos sutartį, atsakovė MB „Vakarų odontologija“, turėdama įsiskolinimą trečios eilės kreditoriui Fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeisdama imperatyvius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, 2024 m. lapkričio 14 d. iš dalies atsiskaitė su paskesnės eilės kreditore UAB „Analizė“, o likusią 7 337,27 Eur skolą, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus, įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „Analizė“ ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. dienos, tai yra, anksčiau nei ketinama atsiskaityti su trečios eilės kreditoriumi Fondo valdybos Klaipėdos skyriumi, todėl taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui.
13. Kita vertus, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas turi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės varžomos ir tokia sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas).
14. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teisė sudaryti legitimuotiną (teismo nutartimi tvirtintiną) taikos sutartį gali būti realizuota tik tuomet, kai teismas patikrina (ir įsitikina), jog pateikta taikos sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus.
15. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia šalių, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
16. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 išaiškino, kad CK 6.930¹ straipsnis ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ yra CK XLVII skyriuje ,,Atsiskaitymai“, šiame skyriuje reglamentuojami atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais (mokėjimo pavedimais, akredityvais, čekiais, vekseliais, inkaso ir kitomis įstatymų nustatytomis atsiskaitymų priemonėmis).
17. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile.
18. Nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020) nebuvo sprendžiama analogiška situacija šiai bylai, tačiau teismo vertinimu, į tam tikras nuostatas reikalinga atsižvelgti. Būtent, jog išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius, suponuoja, kad įstatyme įtvirtintų draudimų negalima aiškinti per plačiai įstatyme tiesiogiai nenustatytiems civiliniams santykiams.
19. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl taikos sutarties patvirtinimo CK 6.930¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Priešingu atveju, išplečiant šios normos taikymą ir teisiniams santykiams, šalims sprendžiant konkretų ginčą taikos sutarties instituto pagalba, neproporcingai būtų ribojami sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principai. Be to, kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų, taikos sutartimi numatytą mokėjimą - 6 000,00 Eur sumą ieškovei sumokėjo ne atsakovė, o jos direktorius D. B. iš savo asmeninės sąskaitos, byloje nėra įrodymų, jog tai yra atsakovės kaip juridinio asmens lėšos.
20. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė Fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą „Dėl įmokų, delspinigių, baudų įsiskolinimo už apdraustuosius sumokėjimo atidėjimo“ (prašymas dėl skolos sumokėjimo atidėjimo), kuriuo prašoma leisti susidariusį įsiskolinimą sumokėti per 3 mėnesius, lygiomis įmokomis 2024 m. gruodžio 10 d., 2025 m. sausio 10 d., 2025 m. vasario 10 d., kas rodo, kad atsakovė siekia išsaugoti verslą bei įmonės veiklą ir spręsti dėl esamų įsiskolinimų. Trečiasis asmuo, žinant, jog teisme yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir yra JANĮ nustatyti glausti terminai sprendimui priimti, nesiėmė operatyvesnių priemonių vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti atsakovės prašymo.
21. Teismo vertinimu, patvirtinus taikos sutartį, trečiojo asmens interesai nebūtų pažeisti ir todėl, kadangi trečiajam asmeniui atsisakius išdėstyti atsakovės, trečiojo asmens nuomone, esamą įsiskolinimą, trečiajam asmeniui išlieka teisė pareikšti savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei išlieka teisė naudotis ir kitomis įstatymų numatytomis priemonėmis savo interesams ginti.
22. Nagrinėjamu atveju, patvirtinus taikos sutartį, iš šių duomenų, darytina išvada, kad atsakovė patenkino ieškovės, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškime iškelti bankroto bylą nurodytą reikalavimą, kas sudaro savarankišką atsisakymo kelti įmonei bankroto bylą pagrindą, įtvirtintą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
23. Teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgia ir į tai, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę. Remiantis trečiojo asmens pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė turi 5 dirbančius darbuotojus, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė realiai vykdo veiklą. Pagal byloje esančius finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 metus, atsakovės 2023 metais veikla buvo pelninga, pardavimo pajamos sudarė 151 719 EUR, grynasis pelnas – 21 085 EUR. Atsakovės turtas 2023 metais sudarė 225 195 EUR ir neviršijo visų turimų atsakovės įsipareigojimų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 80 973 EUR.
24. Kadangi bankroto bylą atsisakytina kelti, nesprendžiamas nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimas, tai yra, nemokumo administratorius neskiriamas.
25. Sudarius taikos sutartį, ieškovei už ieškinį grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, paduodant ieškinį (CPK 87 straipsniai 2 dalis). Ieškovė, paduodama ieškinį sumokėjo 551 EUR dydžio žyminį mokestį (SEB Banko nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 461 EUR sumai, SEB Banko nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 90 EUR sumai), todėl ieškovei grąžinama 413 EUR žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
teismas nutaria:
patvirtinti šalių, tai yra, uždarosios akcinės bendrovės „Analizė“, atstovaujant direktoriui L. U., ir mažosios bendrijos „Vakarų odontologija“, atstovaujant direktoriui D. B., sudarytą taikos sutartį sekančiomis sąlygomis:
Atsisakyti iškelti atsakovei mažajai bendrijai „Vakarų odontologija“ bankroto bylą.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Analizė“, juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini) , EUR žyminio mokesčio (SEB Banko nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 461 EUR sumai, SEB Banko nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) EUR 90 EUR sumai).
Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiųsti ieškovei, atsakovei, trečiajam asmeniui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.