Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis nepadirbinėjo jokių dokumentų. UAB „Bitė Lietuva“ salone buvo, bet pateikė savo nepadirbtą dokumentą ir pasirašė savo tikru parašu, nieko klaidingo nepateikė. Į saloną jis atėjo kaip J. G., fizinis asmuo, jis neprisistatė kaip įmonės direktorius. Jis paėmė tai, ką jam davė salone, nebeatsimena, ką tiksliai. Pasirašė savo parašu, nežiūrėjo, ką ten reikia pasirašyti. Sutartyje nurodė savo duomenis, nieko nemelavo. Kaltinime nurodytus daiktus jis gavo, bet atėjo ne su padirbtu dokumentu, o su savo pasu. Gautus telefonus ir televizorių turbūt pardavė. Abonentinių numerių korteles irgi pardavė. Įmokų už daiktus nemokėjo, galėjo kauptis skola, kaip ir kitų sąskaitų. Nežino, ar yra skolingas UAB „Bitė Lietuva“, jam neatsiuntė duomenų, kad jis skolingas už kažką. Jis nepripažįsta žalos, yra kaltinamas, kad atėjo su padirbtais dokumentais, bet jis atėjo su savo dokumentais.

Vasario 2 d. „Ozo“ prekybos centre jis buvo, ten, kur nurodyta kaltinime, tačiau jis buvo su savo asmens dokumentu ir nieko nemelavo. „Telia“ salone jis taip pat buvo su savo dokumentu. Visur bendrovės pasidarė jo paso nuotrauka. Jis negali paaiškinti, kodėl bendrovės nurodė, kad jis pasirašė kaip įmonės direktorius, jis visur ėjo kaip fizinis asmuo, neprisistatė įmonės vadovu. Jam davė telefonus, neturėjo priežasties jų nepaimti. Dėl telefonų buvo kažkoks įsipareigojimas, abonentinis planas, už kurį reikia mokėti kas mėnesį. Jis pasirašė labai nesigilindamas ir pasiėmė daiktus, nes jam tuo metu reikėjo pinigų. Jei už paslaugas jis nesumokėjo, tai tas, kas nukentėjo, turėjo kreiptis į antstolius. Kol kas įmonės yra nukentėjusios nuo jo veiksmų, nes jis dar nėra sumokėjęs tų pinigų, o kai sumokės, tai jos nebebus nukentėjusios. Jis pripažįsta nurodytas sumas ir jas sumokės, turi darbą, galės sumokėti dalimis. Už sutartis jis nemokėjo, nes nebuvo pinigų. Imdamas daiktus jis žinojo, kad tuo metu pinigų neturi, bet neplanavo neatsiskaityti, galvojo, kad atsiskaitys iš atlyginimo. Planavo kažkada atsiskaityti, bet vartojimo kredito jam neduoda. Jis neturi oficialių, pastovių pajamų, nes vykdo individualią veiklą, jo pajamos skirtingos. Jis nedeklaruoja pajamų, darbo sutartys yra kelios, jos yra namuose. Jis dirba statybose, darbai įvairūs, pagal sutartis su darbdaviu, dabar jis nepamena ir negali įvardinti darbdavio pavadinimo. Pagrinde dirba statybose, taip pat tvarko kompiuterius. Tačiau jokių dokumentų, pagal kuriuos turėtų mokėti, jis negavo.

Įmonėms jis nurodė savo kontaktinius duomenis, savo adresą (duomenys neskelbtini), taip pat savo paštą (duomenys neskelbtini) Tikriausiai įmonės pačios sugalvojo, kieno vardu sudaryti sutartis. Jis nematė to, kad nei vienoje sutartyje nėra jo, kaip fizinio asmens, duomenų, o nurodyti MB (duomenys neskelbtini) duomenys ir e. pašto adresas, sutarčių jis neskaitė, pasitikėjo konsultantu, uždėjo parašus ir išėjo, pasiėmęs daiktus. Jis yra klientas visų trijų bendrovių. Nepamena, ar turėjo sutartį su komunikacijomis, jam atrodo, kad ne. Nepamena, koks buvo jo telefono numeris, dažnai keičia telefono numerius. Nepamena, kokiai bendrovei nemokėjo, nepamena, ar sudarė sutartis. Jis tiesiog atėjęs į saloną paklausė, ką gali gauti jei pasirašo naują sutartį, ką jam davė, tą jis paėmė. Jam atrodė normalu, kad duoda, jis tik parašą uždėjo ir davė. Pasirašė fiziniu parašu. Salonuose dirbusių darbuotojų jis nepažinojo. Į „Bitės“ saloną ėjo du kartus, gal iš draugų išgirdo, kad kažkokios akcijos, taip pat pabandė „Telia“, visus abonentus pabandė. Jis neatėjo su padirbtais dokumentais. Salonuose įmonės pavadinimo neminėjo ir kalbos apie vadovą nebuvo. Salonuose jam viską davė savanoriškai, jis neprisistatė kaip įmonės direktorius, neklausė nei įmonės kodo, nei nieko, jis tiesiog padavė savo pasą ir paklausė, ką jam gali duoti. Tai, kad prekes pasiėmė kaip juridinio asmens direktorius, jis pastebėjo po paskutinės sutarties, po 2024 m. balandžio mėnesio, bet niekur dėl to nesikreipė, galvojo, kad įsivėlė klaida ir viskas, apie klaidą niekam nepranešė. Tai sužinojęs jis per „Google“ susirado informaciją apie bendrapavardį asmenį, bet su juo nesusisiekė, niekam nieko nesakė.

Nukentėjusysis J. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kažkada, galimai sausio 25 d. jis gavo pranešimą į paštą, kad yra sudarytos naujos sutartys. Norint jas peržiūrėti, jam reikėjo suvesti keturis skaičius, jis bandė suvesti ir asmens kodo, ir kitus skaičius, bet niekas neatsidarė. Tada jis skambino į „Bitę“ ir jie jam nurodė, kad nemato jokių sutarčių, gal tai buvo per klaidą. Po kelių dienų jie išsiaiškino, kad yra sudarytos naujos sutartys PC „Akropolis“, jie jo teiravosi, ar jis ten buvo. Jis pasakė, kad niekur nebuvo. Jam pasakė, kad jei tai buvo ne jis, tada įmonė tai pasižymės ir išsiaiškins. Praėjus savaitei jis vėl gavo žinutę, tada paskambino, kalbėjo su darbuotoju T., kuris pasakė, kad atėjo du vyrukai, kurie prisistatė J. G., įmonės vadovu, pateikė dokumentus, ir jie tam asmeniui dalino daiktus, klausė, ar tai buvo ne jis. Jam pasakė neskubėti, kad jie išsiaiškins. Po kiek laiko paskambino ir sakė, kad kitas asmuo prisistatė jo vardu ir pavarde ir kad jau yra užvesta baudžiamoji byla, pasakė, kad jam reikia kreiptis iš policijos. Taip pat jam skambino ir iš „Telia“ paklausti, ar pas juos buvo jis, ar ne jis. Po kurio laiko vėl gavo žinutes, kad sudarytos sutartys. Jį ir „Bitė“, ir „Telia“ atakavo, siuntinėjo grasinančius laiškus. „Bitė“ sakė, kad jie nieko blogo nepadarė, kad tas asmuo atėjo ir prisistatė, pateikė dokumentus, ir jie viską atliko teisėtai.

Jis jaučiasi nukentėjęs, policijoje reikėjo rašyti prašymus, po dvi valandas dėlioti parašus ir visa kita. Į policiją jis kreipėsi, nes buvo pasakyta, kad jis prisiėmė daiktų ir turėtų už juos mokėti, tai turėjo įrodyti, kad tikrai ne jis buvo. Į policiją ėjo pats, rašė atskirus lapus su savo vardu ir pavarde, patyrė daug streso. „Bitė“ ir „Telia“ atstovai sakė, kad ten jis, o jis nieko nesuprato, kas vyksta toje sistemoje. Jis sakė, kad tuo metu buvo darbe, bet niekas juo netikėjo, jie jam sakė, kad jis buvo salonuose. Nors jie ir pažymėjo, kad apgaulė, bet toliau buvo imamos tos įrangos ir visa kita, paskui jis tai turėjo įrodinėti policijai. „Bitėje“ jis iš pradžių kalbėjo su mergina, paskui buvo vadybininkas T., kuris pasakė, kad savo pavardės viešinti negali, nes tokia tvarka, jam atrodo, kad tai buvo „Oze“. T. papasakojo, kad atėjo du vyrukai, kurie prisistatė J. G., pateikė dokumentą ir nurodė įmonės kodą, viską sutikrino. T. sakė, kad įmonės kodą nurodė būtent tas asmuo. Jo (nukentėjusiojo J. G.) klausė, ar jis nepametęs paso, darbuotojas aiškino, kad tas žmogus buvo MB (duomenys neskelbtini) direktorius, kad jie nieko blogo nepadarė, viską atliko teisingai, ir sakė jam kreiptis į policiją ir teismą, ieškoti teisybės, nes yra skolingas pinigų. Sąskaitas jam siuntė į elektroninį paštą, visur tų sąskaitų gavo, jam siuntė grasinančius laiškus, taip pat ir įmonės adresu. Tada jis kreipėsi į policiją, pateikė elektroninio pašto išrašus, vyko į apklausą Vilniuje, buvo tampomas ir turėjo įrodinėti, kad čia ne jis, šeimoje juo irgi niekas netikėjo, žmona klausė, ar jis neturi priklausomybių, sumos tūkstantinės. (duomenys neskelbtini) miestelis taip pat yra mažas, jame jis tapatinamas su nusikaltėliu, vadinamas aferistu, jaučiamas nepasitikėjimas. Jo įmonė nebuvo sudariusi telekomunikacijų sutarties. Jo įmonė bendradarbiauja su „Tele2“. Su „Bite“ turi internetą kaip fizinis asmuo. Vaizdo įrašų jis nežiūrėjo, jam niekas nedavė, kažką minėjo, kad ištrinti, ar tai tik vienas vaizdo įrašas yra. Jam davė peržiūrėti nuotraukas iš tų vaizdo įrašų, bet tik jau po kurio laiko. O su salono darbuotojais jis aiškinosi telefonu, jie tvirtino, kad ten buvo jis, klausė, ar jis nebuvo pametęs paso.

Savo 1000 Eur civilinį ieškinį palaiko, žalą įvertino pagal tai, kad jis turėjo keliauti į Vilnių, moralinė žala susideda iš to, kad jis buvo pažemintas, suterštas jo vardas.

2024 m. sausio 29 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas J. G., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. sausio 23 d., apie 14-15 val. iš UAB „Bite Lietuva“ į savo įmonės elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie naujai sudarytas sutartis. Bandė atidaryti sutartį, tačiau nepavyko. Tuomet susisiekė su UAB „Bitė Lietuva“, nes su minėta įmone apie pusantrų metų nesudarė sutarčių. Jam priklauso mažoji bendrija (duomenys neskelbtini). Yra minėtos mažosios bendrijos vadovas. Minėtos mažosios bendrijos vardu sutartis gali sudaryti tik jis. Daugiau niekas nėra įgaliotas sudaryti sutarčių minėtos mažosios bendrijos vardu. UAB „Bitė Lietuva“ atstovė telefonu nurodė, kad jis turi suvesti keturis paskutinius savo asmens kodo skaičius, kad galėtų atidaryti jų siųstą laišką su sutartimis. Jis suvedė savo asmens kodo paskutinius skaičius, tačiau laiško vis tiek negalėjo atidaryti. Vėliau jiems parašė laišką, kad vis tiek negali prisijungti prie jų siųsto elektroninio laiško su minėtomis sutartimis. Tuomet iš UAB „Bitė Lietuva“ gavo elektroninį laišką, kad tikėtina, jog laišką gavo per klaidą. Vėliau įėjo į savo „Bitė Lietuva“ savitarną ir pamatė pridėtą naują paskyrą MB (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 25 d. vėl paskambino į „Bitė Lietuva“ aptarnavimo skyrių, kur U. jam nurodė, kad įmonės vardu 2024 m. sausio 23 d., apie 14 val., Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos centre „Akropolis“, „Bitės“ atstovybėje buvo sudarytos sutartys. Ši darbuotoja nurodė, kad sutartys buvo sudarytos telefonu ir išsiųstos adresu, kurio dabar nepamena. 2024 m. sausio 26 d. paskambino UAB „Bitė Lietuva“ „Akropolio“ padalinio vadovas, vardu T., kuris pasakė, kad 2024 m. sausio 23 d., apie 14 val. į atstovybės saloną buvo atėję du vyrai, kurie pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jie pasakė mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) kodą ir šiam nekilo abejonių, kad ten buvo ne jis (nukentėjusysis J. G.). T. pasakė, kad su minėtais vyrais sudarė tris sutartis, pagal kurias davė išsimokėtinai televizorių ir du mobiliojo ryšio telefonus su abonentais. Minėti vyrai nurodė ne jo (nukentėjusiojo J. G.) ir ne įmonės elektroninį paštą, ir davė ne jo (nukentėjusiojo J. G.) ir ne įmonės kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Kam priklauso šis numeris, nežino. 2024 m. sausio 23 d. visą dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Vilniuje nėra buvęs apie metus laiko. Turi ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, bei vairuotojo pažymėjimą. Nei savo paso, nei savo asmens tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo nebuvo praradęs ar pametęs, ir niekam neskolino. Niekas negalėjo pasinaudoti jo minėtais asmens dokumentais. Šio įvykio metu kol kas jokia turtinė žala nepadaryta, nes dar negavo sąskaitos dėl išsimokėtinai paimtų daiktų (1 t., b. l. 33-36).

2024 m. gegužės 9 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. G. laisvanoriškai pateikė savo rašysenos pavyzdžius su laisvanoriškai parašytu tekstu „vardas, pavardė, parašas“ (3 lapai) (1 t., b. l. 46-51).

2024 m. gegužės 9 d. MB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 23 d., apie 14 val. iš UAB „Bitė Lietuva“ elektroninio pašto į MB (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad įmonės vardu MB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos naujos sutartys. Įmonės vadovui J. G. susisiekus su UAB „Bitė Lietuva“ atstovais, buvo nurodyta, kad 2024 m. sausio 23 d., apie 14 val. į atstovybės saloną, esantį Vilniuje, Ozo g. 18, buvo atėję du vyrai, kurie pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir, nurodę MB (duomenys neskelbtini) įmonės kodą, sudarė tris sutartis įmonės vardu, kurių pagrindu išsimokėtinai buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai su abonentais ir televizorius. Įmonės vardu bet kokias sutartis sudaryti yra įgaliotas tik įmonės vadovas, tačiau nurodytu laiku MB (duomenys neskelbtini) vadovas J. G. Vilniuje nesilankė, fiziškai atvykęs į UAB „Bitė Lietuva“ saloną nebuvo ir minėtų sutarčių nesudarinėjo (t. 1, b. l. 39).

2024 m. birželio 30 d. MB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 2 d., 20.19 val., Vilniuje, prekybos centre „Ozas“, apgaulės būdu, „Bitė“ salone MB (duomenys neskelbtini) vardu buvo paimtos dvi SIM kortelės su abonentiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung Galaxy A54 5G 8GB“. Nei MB (duomenys neskelbtini), nei J. G., kaip įmonės direktorius, jokių sutarčių su UAB „Bitė Lietuva“ 2024 m. vasario 2 d. nesudarė. Jokių sąskaitų MB (duomenys neskelbtini) neapmokėjo, kol kas turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. vasario 2 d. galimo sukčiavimo MB (duomenys neskelbtini) vardu sudarant neteisėtas sutartis (1 t., b. l. 59).

2024 m. vasario 8 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 5040-153 nurodyta, kad mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vardu buvo sudarytos sutartys:

1) 2024 m. sausio 23 d., 14.38 val. sutartimi Nr. new/66334/2024 įsigyti abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mob. tel. „Samsung Galaxy A54 5G 8GB + 128GB Awesome White“, mob. tel. „Samsung Galaxy A54 5G 8GB + 128GB Awesome White“, sutartis sudaryta salone, adresu Ozo g. 25, PC Akropolis, Vilnius;

2) 2024 m. sausio 23 d., 14:40:56 val. sutartimi Nr. new/66412/2024 įsigytas televizorius „Samsung 55 QLED 4K UHD Smart TV QE55Q60CAUXXH“, pristatymo adresas (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta salone, adresu Ozo g. 25, PC Akropolis, Vilnius;

3) 2024 m. vasario 2 d., 20:19 val. sutartimi Nr. new/103648/2024 abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), mob. tel. „Samsung Galaxy A54 5G 8GB + 128GB Awesome Graphite“, mob. tel. „Samsung Galaxy A54 5G 8GB + 128GB Awesome Graphite“, sutartis sudaryta salone, adresu Ozo g. 18, PC Ozas, Vilnius.

Pridedamos sutartys ir 2024 m. vasario 2 d. salono vaizdo įrašas, 2024 m. sausio 23 d. salonų vaizdo įrašai nebuvo išsaugoti (1 t., b. l. 70-75).

2024 m. lapkričio 7 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 5040-860 nurodyta, kad pateikiama 2024 m. sausio 23 d. paslaugų teikimo sutartis ECOM/1338442/2024 (new/66412/2024_0), 2024 m. vasario 2 d. paslaugų teikimo sutartis Nr.: new/103648/2024 (1 t., b. l. 77-88).

2024 m. gruodžio 12 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 5040-923 nurodyta, kad MB (duomenys neskelbtini) vardu sudarytomis paslaugomis buvo naudotasi: 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 29 d. paslaugų teikimo ataskaitoje: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. paslaugų teikimo ataskaitoje: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pridedamos 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpio paslaugų teikimo ataskaitos (pridedami PDF formato failai). Kitu laikotarpiu naudojimasis paslaugomis nėra fiksuotas. Nei už teiktas paslaugas, nei už įsigytą įrangą jokių apmokėjimų nėra gavę. Pradinės įmokos už įsigytą įrangą mokėtos taip pat nebuvo. Dėl MB (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 23 d. – 2024 m. vasario 2 d. vardu sudarytų sutarčių UAB „Bitė Lietuva“ patyrė 2,178,44 Eur žalą ir pageidauja, kad dėl šio įvykio būtų atliktas tyrimas ir nusikaltimą padarę asmenys būtų nubausti, tačiau civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereikš (1 t., b. l. 91-138).

2024 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Ozas_01_20240206162035602“, kuriame užfiksuota filmuojama prekybos salė, yra matomas įėjimas/išėjimas į saloną. Vaizdo įrašas yra be garso, spalvotas. Vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra data „2024-0202 Fri“ ir einamasis laikas nuo 20:09:33 val.. Apatiniame dešiniajame kampe yra užrašas „V_Ozo2“. Galima pastebėti, kad salono kairėje dalyje yra išdėstyti klientų aptarnavimo stalai, prie vieno iš jų sėdi vyras, tačiau matosi tik dalis jo kūno iš nugaros. Atokiau vyro, stovi moteris, apsirengusi tamsiais rūbais bei turinti ant galvos violetinę kepurę. 20:09:54 val. prekybos salėje pasirodo jaunas vyras, tamsių trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsiais rūbais, kuris vaikščiodamas po saloną, kalbasi telefonu. 20:10:12 val. vyras pasišalina iš vaizdo kameros filmavimo zonos bei daugiau nepasirodo. 20:12:52 val. vyras, kuris sėdėjo prie klientų aptarnavimo staliuko, atsistoja bei neina į prekybos salę. Jis vaikšto po saloną, rankoje laikydamas bei sukiodamas mažą tamsios spalvos daiktą. Atrodo, kad vyras kažko laukia, nes vaikšto daugiausiai šalia kliento aptarnavimo staliuko. Vyras yra apie 30 metų amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis, pilkos spalvos striuke bei šviesiai mėlynos spalvos megztiniu. Vyro batai yra tamsios spalvos. Per dešinį petį jis turi permestą juodos spalvos rankinę su ilga rankena. 20:14:29 val. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 139-143).

Liudytojas T. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmuo, esantis ekrane (kaltinamasis J. G.) jam gali būti matytas, tačiau atpažinti jo negali, nes įvykis buvo seniai. Jis (T. P.) yra dirbęs PC „Akropolis“ esančiame „Bitės“ salone, yra dirbęs ir kituose „Bitės“ salonuose. Dėl su MB (duomenys neskelbtini) sudarytų sutarčių dėl dviejų „Samsung“ telefonų tai minėtas „Samsung Galaxy“ telefonas yra einamoji prekė ir įvykis buvo daugiau nei prieš metus, ateidavo 200 žmonių per dieną, todėl tikrai neatsimena. Dėl to, kokia bendra tvarka, atėjus juridinio asmens vadovui ar asmeniui, kuris sudaro sutartį juridinio asmens vardu, tai vadybininkai elgiasi pagal „Bitės“ procedūras. Iš pradžių patvirtina kliento tapatybę, ar nurodytas asmuo yra įmonės vadovas, ar įgaliotas asmuo, nurodyta sistemoje. Patvirtinus tapatybę, jie išsiaiškina poreikius, kokie planai ir paslaugos. Tapatybę patvirtina pagal „Bitės“ tvarką, visiems taikoma vienoda tvarka. Sistemoje pasižiūrėdavo, kas yra įmonės vadovas, tai daroma pagal vardą pavardę. Dabar tiksliai neatsimena ir nenori sumeluoti dėl to, kokie dar duomenys buvo rodomi sistemose, bet jie sutikrindavo pagal asmens dokumentą ir pagal tai sudarydavo sutartį. Atvykęs asmuo salone turėdavo pateikti asmens dokumentą. Dėl to, kaip sistemoje atsiranda juridinio asmens duomenys, jis nuoširdžiai neatsimena, jau praėjo daug laiko nuo tada, kai ten dirbo. Tačiau užtekdavo suvesti įmonės kodą į „Bitės“ sistemą ir tuos duomenis gaudavo. Įmonės kodą pasakydavo įmonės vadovas, pagal tą kodą arba įmonės pavadinimą galėdavo matyti, kas yra įgaliotas atstovas.

Tokio atvejo, kad atėjęs žmogus būtų prisistatęs kitu asmeniu, neatsimena, jei yra sudaromos sutartys, jie visų asmenų tapatybę tvirtina vienodai. Dėl juridinio asmens atstovo sunku atsakyti, nes jam reikėtų apsilankyti „Bitėje“, prisiminti, kaip ten buvo. Dėl didelio žmonių srauto jis išskirtinai šito ar kažkokio kito įvykio neprisimena. Buvo vienas atvejis, kai jam skambino jo komandos vadovas, kad po sutarties sudarymo buvo gautas skambutis, kad buvo ar sumaišytas asmuo, ar kažkas ne taip patikrinta. Vieną kartą jam (T. P.) teko važiuoti į policijos komisariatą, tikrai neatsimena, kokią dieną. Dėl klientų identifikavimo vyko mokymai prieš tris ar keturis metus, jie būna prieš pradedant dirbti, jie yra ir žodiniai, ir praktiniai, ir internetiniai, į šituos dalykus žiūrima griežtai. Asmenis jie identifikuoja per vidines sistemas, suveda pasą ar ID, tada sistemoje mato, ar tai vadovas, ar įgaliotas asmuo .Nesamas klientas „Bitės“ sistemoje gali atsirasti, įmonė gali tapti nauju klientu. Jei ateina fizinis asmuo ir jis sako, kad yra įmonės atstovas, bet ta įmonė nėra „Bitės“ klientas, tai jis tiksliai neatsimena, kaip tikrindavo duomenis, jam atrodo, kad per rekvizitus, bet gal ir per vidines sistemas rodydavo duomenis. Kai jie registruodavo per vidinę sistemą, tai buvo sistema, kuri susieta su registrų centru, bet tiksliai negali pasakyti. Tada būdavo sekantis momentas, kad tą įmonę patikrindavo ir kita, „Bitės“ ofise dirbanti komanda, jiems tekdavo laukti, kol patikrindavo tą informaciją, tada įmonė gali pasirašinėti sutartis. Įmonės vadovas taip pat yra fizinis asmuo, tai, ar jis yra įmonės vadovas, jie patikrindavo pagal pasą ar ID ir per vidines sistemas, tačiau jis ilgą laiką nebedirba toje įmonėje ir nebeatsimena konkrečių procedūrų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo UAB „Bitė Lietuva“ vadybininku. 2024 m. sausio 23 d. dirbo UAB „Bitė Lietuva“ priklausančiame salone, esančiame prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, ir po pietų atvyko įprastas vidurinio amžiaus vyras, kuris buvo trumpų plaukų, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vyras pateikė savo asmens dokumentą, jis (T. P.) sutikrino dokumento nuotraukoje pavaizduotą vyrą su dokumentą pateikusiu vyru, jam viskas atitiko. Vyras norėjo išsimokėtinai nusipirkti du telefonus darbuotojams įmonės vardu. Jis (T. P.) patikrino UAB „Bitė Lietuva“ sistemoje vyro nurodytą juridinio asmens kodą bei nustatė, kad tokio asmens vardu iš tikrųjų yra registruota įmonė, tačiau sistema nenurodo įmonės savininko asmens kodo, o tik vardą ir pavardę. Kadangi viskas atitiko, jis (T. P.) vyro nurodyto juridinio asmens vardu paruošė sutartį dėl dviejų telefonų „Samsung Galaxy A54“ įsigijimo bei paslaugų teikimo. Prie telefono aparatų buvo paimti du telefono numeriai. Kokios įmonės vardu buvo sudaryta sutartis, neprisimena, taip pat neprisimena, kaip prisistatė tas vyras, tačiau įsidėmėjo šį įvykį, kadangi vėliau paaiškėjo, kad sutartys buvo sudarytos pasinaudojus kito asmens duomenimis. 2024 m. sausio 23 d., sudarant sutartis dėl ankščiau nurodytų telefono aparatų įsigijimo bei paslaugų suteikimo, jis (T. P.) pasiteiravo asmens, ar šis nenori įsigyti televizoriaus, vyras sutiko. Buvo sudaryta dar viena sutartis dėl televizoriaus įsigijimo tos pačios įmonės vardu, užpildyti visi duomenys, reikiami televizoriaus pristatymui per kurjerį. Ruošiant sutartis tarp UAB „Bitė Lietuva“ bei vyro nurodyto juridinio asmens, jis (T. P.) nežinojo ir net negalėjo pagalvoti, kad yra pasinaudota kito asmens duomenimis. Tik vėliau iš vadovybės sužinojo, kad buvo toks atvejis. Abejoja, kad galėtų atpažinti vyrą, kuris įmonės vardu sudarė sutartis 2024 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 162-164).

Pagarsinus minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas T. P. nurodė, kad prisimena, jog davė tokius paaiškinimus. Jis, dirbdamas su klientais, viską darė pagal instrukcijas ir atliko savo darbą geriausiai, kaip mokėjo. Neatsimena, ar fizinio asmens kodas yra prie įmonių kodų. Dabar neatsimena, bet jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmuo pateikė įmonės kodą, vadinasi taip ir buvo. Jis nemano, kad jie asmeniui padeda surasti įmonės kodą ar pavadinimą per „Google“, tokiais dalykais jie neužsiima. Tačiau konkrečiai jis įvykio prisiminti negali, todėl ir tokio niuanso neatsimena.

2024 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas T. P.parodė, kad iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų (nuotrauka Nr. 6 yra įtariamasis J. G.) nieko neatpažino, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas po sutarties sudarymo (1 t., b. l. 165-167).

2024 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas T. P.parode, kad iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų (nuotrauka Nr. 4 yra pareiškėjas J. G.) nieko neatpažino, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas po sutarties sudarymo (1 t., b. l. 168-170).

Liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenį, esantį ekrane (kaltinamąjį J. G.) atpažįsta, jį pirmą kartą pamatė „Bitė Lietuva“ salone, PC „Ozas“, Ozo g. 18, kur tuo metu jis (A. J.) dirbo. Minėtas asmuo atėjo įmonės vardu įsigyti du telefonų įrenginius. Asmuo elgėsi labai kultūringai, maloniai bendravo, nekilo jokių įtarimų, kad tai ne tas asmuo. Sutartys buvo sudarytos kaip juridinio asmens, tas asmuo atėjo kaip įmonės atstovas, kuris yra ir savininkas. Jis klausė asmens, kam reikalingi telefonai, jie tai aiškinasi tam, kad galėtų klientui pasiūlyti geriausią variantą, nes yra telefonai už 300 Eur ir už 1000 Eur, tam, kad sužinotų, kokio telefono reikia, jie užduoda klausimus. Šiuo atveju paklausus, kam reikalingi telefonai, asmuo atsakė, kad naujiems darbuotojams, įsigijo du „Samsung“ A klasės telefonus lizingu. Įmonės pavadinimo jis (A. J.) neprisimena, bet pamena, kad įmonė buvo iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rajono.

Tas asmuo pats nurodė, kad nori įsigyti telefonus įmonės vardu. Jis (A. J.) paprašė pateikti asmens dokumentą, asmuo jį pateikė. Jis (A. J.) asmenį tikrino „Bitės“ klientų sistemoje, kuri yra prieinama darbuotojams, toje sistemoje galima pamatyti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų visus duomenis. Jis to asmens paprašė nurodyti įmonės kodą, nes jį suvedus matosi, kas yra savininkas, tai suvedęs jis matė istoriją. Įmonė jau buvo „Bitės“ klientė, nes jau buvo suvesti jos duomenys „Bitės“ sistemoje, tačiau kokios buvo sutartys, kokiems įrenginiams ar paslaugoms, neatsimena, tik matė, kad įmonė turėjo galiojančias sutartis su „Bite“. Tada patikrino rekvizituose, kas yra įmonės savininkas. Pamatė, kad asmens dokumente esantis vardas ir pavardė atitiko įmonės rekvizituose nurodytą vadovo vardą ir pavardę, todėl jokių įtarimų nekilo. Pats asmuo pasakė, kokios įmonės vardu jis ketina sudaryti sutartis. Jei ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis (A. J.) nurodė, kad tai buvo MB (duomenys neskelbtini), vadinasi taip ir buvo. Jei perka vadovas, tai kitų dokumentų nereikia. Įmonės kreditingumą tikrina kitas „Bitės“ skyrius, yra sistema, jie padaro toje sistemoje užklausą, kad įmonės vadovas perka įrenginius, tada laukia patvirtinimo, ar gali suteikti įrenginius, ar ne. Šiuo atveju jie palaukė 10-15 min. ir gavo patvirtinimą į darbinį e. paštą, kad gali „Bitės“ vardu suteikti tuos įrenginius. Išvadoje dėl kreditingumo buvo tik patvirtinimas, kad jie gali lizinguoti du telefonus. Šiuo atveju taip viskas ir buvo padaryta.

Buvo sudarytos sutartys ir asmuo pasirašė ant planšetės. Buvo perkami du „Samsung“ A klasės telefonai, buvo padaryti mokėjimai, t.y. laikmenos mokestis už kiekvieną telefoną, po 5,25 eurus. Telefonai buvo iš karto atiduoti sutarties pasirašymo metu. Sutartyse buvo nurodyta, kad asmuo pasirašė kaip įmonės MB (duomenys neskelbtini) vadovas. Juridinio asmens rekvizitai buvo matomi asmeniui pasirašant. Asmuo neprašė padaryti pakeitimų sutartyse. Jei klientas prašo, jie visada išduoda sutarties popierinę versiją, bet šiuo atveju asmuo prašė sutartį atsiųsti elektroniniu paštu. Jis (A. J.) matė, kad elektroninio pašto pakeitimai buvo padaryti prieš tai, tikriausiai kitame „Bitės“ salone, elektroninis paštas po pakeitimo buvo (duomenys neskelbtini), o prieš tai paštas buvo įmonės pavadinimas. Kaip ir kada buvo pakeistas paštas, negali pasakyti, nes ne jis atliko tą pakeitimą. Tačiau per tiek metų, kiek jis dirbo, buvo matęs visokių e. paštų ir jam toks e. paštas įtarimų nekėlė.

Tai, kad sandorį sudaręs asmuo nebuvo šios įmonės direktorius, jis (A. J.) sužinojo, kai jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia atvykti į policijos komisariatą dėl šito įvykio. Nuotraukos jam buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, jis atpažino asmenį ir dabar jį atpažįsta. Išvada dėl kreditingumo yra saugoma „Bitės“ programėlėje, prie kiekvienos įmonės yra istorija, kur galima pamatyti, kada įsigijo telefoną ir kada neįsigijo, tačiau jis nežino, kiek laiko „Bitė“ saugo duomenis, nes jau ten nebedirba. Asmens dokumento kopiją jie daro ir ją palieka prie konkrečios bylos. Jis aptarnavo labai daug klientų, kartais apie 20-25 per dieną, per mėnesį apie 400-500 klientų. Tūkstančio klientų neatsimena, bet būna atvejų, kai atsimena. Šiuo atveju, kai paskambino pareigūnai, jam nebuvo pasakyta, dėl ko jam reikia atvykti, bet jis tai iš karto suprato, jam buvo įtarimas, nes įmonė iš (duomenys neskelbtini), o asmuo atėjo pas jį vakare, pusę devynių vakaro, ir taip greitai įsigijo du telefonus. Jis supranta, kad žmonės migruoja, bet tokių greitų atvejų jo istorijoje nebuvo. Tuo metu, kai formino dokumentus, jokių įtarimų jam asmuo ar pats sandoris nesukėlė, tačiau įtarimai kilo po poros dienų. Sutartyje jie nenurodo įmonės vadovo asmens kodo, tik vardą ir pavardę, sistemoje yra asmens kodas, bet tik kai didelė įmonė. Tai, ar įmonė didelė, ar nedidelė, jie atskiria pagal sutarčių skaičius, šią įmonę jie laikė maža įmone ir jokių duomenų daugiau nenurodė. Duomenys yra saugomi įmonės istorijoje, joje konsultantas mato įmonės kodą, pavadinimą, telefono numerius, jei asmuo turi ar bandė ką nors pirkti „Bitėje“ ir kokias sutartis turi. Jei klientas buvo salone ir bandė nusipirkti telefoną išsimokėtinai, jie mato, kada tai buvo daryta ir ar sandoris buvo patvirtintas, ar nepatvirtintas. Ar šiuo atveju sutapo kaltinamojo nurodytas telefono numeris su sistemoje esančiu telefono numeriu, negali atsakyti. Jie tikrino tik vardą ir pavardę. Jis sutinka, kad gali būti keli asmenys su tuo pačiu vardu ir pavarde, bet pas jį tokio atvejo anksčiau nebuvo.

2024 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas A. J. iš jam parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 5 (įtariamasis J. G.), kaip asmenį, kuris sudarė sutartį 2024 m. vasario 2 d., Vilniuje, Ozo g. 18, MB (duomenys neskelbtini) vardu. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, šukuoseną (1 t., b. l. 153-156).

2024 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas A. J. parodė, kad tarp jam pateiktų 6 vyrų nuotraukų (nuotrauka Nr. 3 yra pareiškėjo J. G.) nėra pavaizduotas asmuo, kuris 2024 m. vasario 2 d. sudarė sutartį Vilniuje, Ozo g. 18 (1 t., b. l. 158-160).

Liudytoja V. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmens, esančio ekrane (kaltinamojo J. G.) ji nepažįsta. 2024 m. sausio 25 d. įsigijo baltos spalvos „Samsung“ telefoną iš elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini). Telefonas kainavo 299 Eur. Tai buvo pigesnė kaina, nei kitur. Jai nebuvo žinoma, iš kur tame puslapyje atsiranda telefonai ar kas yra jų pardavėjai. Puslapis veikia ir dabar, jai jis pasirodė patikimas. Su pardavėju ji iš pradžių kalbėjo telefonu, numeris buvo nurodytas tame puslapyje, paskui ji padarė pavedimą. Pardavėjas žadėjo telefoną atsiųsti, bet kadangi tą dieną ji pati buvo Vilniuje, atvažiavo paimti telefono. Pavedimą ji padarė į V. R. banko sąskaitą, šis asmuo jai padavė telefoną, jį atsiėmė asmens bute. Adresas buvo nurodytas e. parduotuvės puslapyje. Tas vyras, kuris jai padavė telefoną, buvo tamsių plaukų, aukštas, stambus. Telefonas buvo įpakuotas, tvarkingas, naujas. Jame nebuvo jokios SIM kortelės. E. pašte buvo pirkimo-pardavimo sutartis, joje pardavėjas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Telefonas rinkoje buvo brangesnis 40 eurų, tai jai jokių įtarimų nekilo. To asmens, kuris perdavė telefoną, neklausė, iš kur buvo įsigytas telefonas. Ar prie telefono buvo papildomų dokumentų, nepamena. Telefonas buvo veikiantis ir viskas buvo gerai. Apie tai, kad telefonas buvo įgytas neteisėtai, ji sužinojo iš policijos, jai paskambino ir pasakė, kad jai reikės duoti parodymus, ji tą telefoną grąžino policijai.

2024 m. birželio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja V. B. pateikė baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A54 5G“. Taip pat V. B. iš savo elektroninio pašto į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persiuntė elektroninius laiškus dėl telefono užsakymo ir patvirtinimą dėl pinigų gavimo, bei atsiuntė bankinio pavedimo ekranvaizdį (1 t., b. l. 196-200).

2024 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta dėžutė baltos spalvos, ant dėžutės dangtelio yra pavaizduotas išmanusis baltos spalvos telefonas su trimis kameromis. Dėžutės priekyje aiškiai matomas telefono pavadinimas – „Samsung Galaxy A54 5G“. Ant dėžutės šono pritvirtintas lipdukas su telefono IMEI numeriais IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini). Atidarius dėžutę, jos viduje matomas išmanusis telefonas, kurio ekranas juodos spalvos, apvertus telefoną matomas baltos spalvos korpusas su trijų kamerų objektyvais. Ant telefono galinio korpuso yra lipdukas su IMEI numeriais – IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini). Atrakinus telefoną ir peržiūrėjus telefono nustatymus, matoma, kad įrenginys yra „Samsung Galaxy A54 5G“, o IMEI numeriai sutampa su tais, kurie nurodyti tiek ant dėžutės, tiek ant telefono galinės korpuso dalies (2 t., b. l. 1-6).

2024 m. gruodžio 15 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A54 5G“ grąžintas V. B. (2 t., b. l. 7).

Liudytojas V. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenį, esantį ekrane (kaltinamąjį J. G.) atpažįsta. V. R. yra jo (V. R.) tėvas. Jis (V. R.) atsimena, kad 2024 m. žiemą, po Naujųjų Metų, pas juos parduotuvėje buvo telefono „Samsung A54“ užsakymas. Telefonus jie perka iš tiekėjų, tačiau tuo metu tiekėjai tokio telefono neturėjo. Jam reikėjo skubiai surasti, todėl jis (V. R.) ieškojo telefono per „skelbiu.lt“ ir rado tokį skelbimą, susitiko su tuo asmeniu ir nupirko telefoną. Asmenį, esantį ekrane (kaltinamąjį J. G.) atpažįsta kaip žmogų, iš kurio pirko telefoną „Samsung A54“, šį asmenį atpažino ir iš fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu. Dabar neprisimena, kur jie susitiko, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs tiksliai. Apklausiamas jis nurodė, iš kokio telefono asmuo skambino, nes prieš apklausą pasižiūrėjo duomenis savo lentelėje. Jis visada susiveda kompiuteryje duomenis asmenų, iš kurių perka telefonus per „skelbiu.lt“, t.y. vardą, pavardę ir telefono numerį, kad save apsaugotų. Jei ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodytas telefono numeris, tai jis tikrai toks ir yra.

Telefonas buvo naujas, o tas žmogus jam paaiškino, kad buvo pirktas ant įmonės, sąrašas ilgesnis, dėl to negalėjo jam (V. R.) duoti elektroninio dokumento. Jam atrodo, kad asmuo sakė, jog telefonas pirktas iš „Tele2“, neatsimena tiksliai, galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Už telefoną sumokėjo gal 250 eurų, tiksliai sumos nebeatsimena. Kai asmuo perka per puslapį, tai iš savo sąskaitos perveda į jo (V. R.) tėvo sąskaitą, kuri yra kaip įmonės sąskaita. Jie su tėvu abu yra įmonės savininkai, bet prie tėvo sąskaitos pririšti pirkimai per puslapį, o prie jo (V. R.) sąskaitos – lizingo sutartys. Dėl garantinių dokumentų tai „Samsung“ telefonams galioja gamintojo 24 mėnesių garantija nuo telefono naudojimosi pradžios. Pirkėjas, kai nusiperka telefoną iš jų parduotuvės, turi sąskaitą-faktūrą, tai yra kaip pirkimo pardavimo sutartis, kai žmogus pradeda naudotis telefonu, tada pradeda galioti ir garantija. Atskirai jie dokumentų neteikia, e. paštu atsiunčia sąskaitą-faktūrą PDF formatu.

Asmuo, kuris pardavė telefoną, jam savo asmens dokumento nerodė, bet rodė kažkokius dokumentus, dabar jau neatsimena, kokius. Asmuo sakė, kad atiduoti dokumentų negali. Jis (V. R.) matė kažkokius dokumentus, nes kitaip nebūtų pirkęs telefono. Neatsimena, kas buvo parašyta tuose dokumentuose, įmonės pavadinimo neprisimena, tačiau jis tokius dalykus tikrina, be jokio dokumento nepirktų. Tai, ar telefonas nėra vogtas, tikrina, yra puslapis „manoimei.lt“, ten suvedus IMEI kodą galima pamatyti, ar yra lizingo skolų, operatorių skolų, tuo metu viskas buvo tvarkoje, nes degė trys žalios varnelės. Jis asmenų visada klausia, iš kur jie įsigijo telefoną ir ar jis pirktas lizingu, šiuo atveju asmuo atsakė, kad telefonas pirktas lizingu ir kad jų pirkta daugiau, tačiau dokumento duoti negali, nes tai įmonės dokumentas. Asmuo pasakė, kad telefonas pirktas įmonės vardu ir parodė kažkokius dokumentus, kad jį (V. R.) įtikintų pirkti telefoną. Jis (V. R.) neprašė sąskaitos-faktūras. Būna, kad per kalėdinį laikotarpį įmonės darbuotojai telefonus gauna dovanų ir masiškai parduoda už mažesnę kainą. Kalėdiniu laikotarpiu, t.y. po švenčių yra didesnė pasiūla ir kainos labai nukrenta. Jei iki švenčių telefonas kainavo 330 Eur, tai po švenčių gali jį už 250 Eur nusipirkti. Už šį telefoną jis sumokėjo grynais pinigais. Šį atvejį atsimena, per mėnesį jie parduoda apie 30 telefonų, tai nėra toks didelis kiekis, kad neatsimintų žmogaus.

2024 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas V. R. iš jam pateiktų penkių vyrų nuotraukų atpažino vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 4 (įtariamasis J. G.), iš kurio 2024 m. sausio 24 d. nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A54“. Atpažino iš bendrų veido bruožų ir šviesiai rudų plaukų. Vyras tą dieną buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu (2 t., b. l. 22-29).

2024 m. birželio 4 d. MB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 18 d., 16.00 val., Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ ir 2024 m. balandžio 19 d., 20.00 val., Vilniuje, prekybos centre „BIG“, apgaulės būdu, „Telia“ salonuose pateikiant suklastotus MB (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus, iš viso įmonės vardu buvo paimtos 6 vnt. SIM kortelių su abonentiniais numeriais, kurių bendra neapmokėta paslaugų sąskaita šiai dienai yra 641,52 Eur. Kadangi įmonė ir jis (J. G.) su „Telia“ nesudarė jokių sutarčių, šių sąskaitų neapmokėjo, kol kas turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo įmonės vardu sudarant neteisėtas sutartis (2 t., b. l. 36).

2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas salonas „Telia“, esantis Ukmergės g. 369, Vilniuje (2 t., b. l. 42-49).

2024 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas salonas „Telia“, esantis prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 50-55).

2024 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 4 vaizdo įrašai, užfiksuoti „Telia“ salone.

Vaizdo įraše pavadinimu „2024.04.18 15_41_47 (UTC+03_00)“ matoma data 2024-04-18 ir laikas 15:41:47 val.. Įrašo trukmė 25 minutės 38 sekundės. Užfiksuota, kaip į patalpą, kurioje stovi stendai su prekėmis ir stalai, užeina vyras, dėvintis pilką džemperį su gobtuvu, šviesiai rudos spalvos kelnes, turintis tamsiai pilkos spalvos rankinę per petį ir rudus batus (atpažįstamas kaip įtariamasis J. G.). J. G. prieina prie parduotuvės darbuotojo, kuris sėdi prie stalo. J. G. išima kažką iš rankinės ir paduoda darbuotojui bei atsisėda ant kėdės. Po tam tikro laiko matoma, kaip salono darbuotojas atsistoja ir išeina iš vaizdo kameros matymo lauko, o vėliau grįžta ir atsisėda atgal į savo vietą. J. G. atsistoja, apeina saloną apžiūrėdamas prekes ir grįžta prie stalo bei atsisėda. Parduotuvės darbuotojas perduoda jam kažką, po ko J. G. išeina iš salono.

Vaizdo įraše pavadinimu „2024.04.18 15_41_53 (UTC+03_00)“ matoma data 2024-04-18 bei laikas 15:41:53 val.. Įrašo trukmė 25 minutės 27 sekundės. Vaizdas fiksuojamas kamera, pakabinta virš stalo. Prie stalo sėdi vyras. Prie jo prieina rudų tiesių plaukų vyras, dėvintis pilką džemperį su gobtuvu, šviesiai rudas kelnes, turintis tamsiai pilkos spalvos rankinę per petį ir rudus batus (atpažįstamas kaip įtariamasis J. G.). J. G. paduoda darbuotojui pasą ir atsisėda. J. G. išsitraukia telefoną ir jame naršo. Darbuotojas atlieka veiksmus ant stalo stovinčiame kompiuteryje. Darbuotojas išima kortelę iš stalo stalčiaus, po kurio laiko darbuotojas atsistoja ir išeina iš vaizdo kameros matymo lauko. Vėliau jis grįžta, atneša ir padeda dar vieną kortelę ant stalo ir toliau pildo dokumentus. Po kurio laiko darbuotojas išima dar vieną kortelę iš stalo stalčiaus ir padeda ant stalo. J. G. atsistoja, nueina prie lentynos su įvairiais daiktais, apžiūri juos ir išeina iš vaizdo kameros matymo lauko. Po kurio laiko J. G. grįžta ir atsisėda. Darbuotojas pasuka link J. G. ant stalo gulinčią planšetę ir 16:06:11 val. J. G. pasirašo pieštuku planšetės ekrane. 16:06:47 val. J. G. antrą kartą pieštuku pasirašo planšetės ekrane. Po J. G. pasirašymo, darbuotojas jam perduoda tris korteles ir pasą. J. G. paima pasą ir korteles, 16:07:16 val. nueina link išėjimo.

Vaizdo įraše pavadinimu „2024.04.19 19_47_07 (UTC+03_00)1“ matoma data 2024-04-19 ir laikas 19:47:07 val.. Įrašo trukmė 10 minučių 38 sekundės. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą iš viršaus virš stalo, ant kurio stovi monitorius. Prie stalo sėdi darbuotoja. 19:47:19 val. ant kėdės priešais darbuotoją atsisėda rudų tiesių plaukų vyras, dėvintis juodą megztinį, ant viršaus užsidėjęs striukę su žalsvos spalvos elementais, taip pat šviesiai rudas kelnes ir juodus batus bei turintis tamsiai pilkos spalvos rankinę per petį (atpažįstamas kaip įtariamasis J. G.). J. G. išsiima iš rankinės pasą ir padeda ant stalo. Darbuotoja nueina iki salone prie sienos stovinčio stendo, jį atidaro, žiūri ir grįžta atgal. Darbuotoja atlieka darbą kompiuteryje, o J. G. išsiima telefoną ir naršo jame. 19:55:38 val. darbuotoja pasuka link J. G. planšetę, kurios ekrane J. G. pasirašo dešinės rankos pirštu. 19:56:41 val. darbuotoja grąžina J. G. pasą ir J. G. antrą kartą dešinės rankos pirštu pasirašo planšetės ekrane. 19:57:21 val. J. G. trečią kartą pasirašo dešinės rankos pirštu planšetės ekrane. Darbuotoja perduoda J. G. tris geltonos spalvos korteles. J. G. paima korteles ir 19:57:35 val. nueina link išėjimo.

Vaizdo įraše pavadinimu „2024.04.19 19_47_07 (UTC+03_00)“ matoma data 2024-04-19 ir laikas 19:47:07 val.. Įrašo trukmė 10 minučių 37 sekundės. Užfiksuota, kaip salone prie stalo sėdi darbuotoja. 19:47:13 val. į saloną užeina rudų tiesių plaukų vyras, dėvintis juodą megztinį, ant viršaus užsidėjęs juodos spalvos striukę su žalsvos spalvos elementais, šviesiai rudos spalvos kelnes ir juodus batus, su tamsiai pilkos spalvos rankine per petį (atpažįstamas kaip įtariamasis J. G.). J. G. atsisėda ant kėdės prie stalo priešais salono darbuotoją ir iš rankinės išsiima pasą bei padeda ant stalo. Darbuotoja atsistoja ir išeina iš vaizdo kameros matymo lauko. Po kurio laiko grįžusi prie stalo darbuotoja pradeda pildyti dokumentus kompiuteryje, po ko darbuotoja iš stalo stalčiaus išsiima tris korteles, padeda ant stalo ir tęsia pildyti dokumentus kompiuteryje. 19:55:38 val. darbuotoja pasuka link J. G. ant stalo gulinčią planšetę, kurios ekrane J. G. pasirašo dešinės rankos pirštu. 19:56:41 val. darbuotoja grąžina J. G. pasą ir J. G. antrą kartą dešinės rankos pirštu pasirašo planšetės ekrane. 19:57:21 val. J. G. trečią kartą pasirašo dešinės rankos pirštu planšetės ekrane. Darbuotoja perduoda J. G. tris geltonos spalvos korteles. 19:57:41 val. J. G. išeina iš salono (2 t., b. l. 117-120).

2024 m. birželio 17 d. Telia Lietuva, AB rašte Nr. 2024-01218 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 18 d. MB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vardu (toliau – Klientas) Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) prekybos salone, adresu Ozo g. 25, Vilnius PC „Akropolis“ (toliau – Salonas_1) su Bendrove buvo sudaryti Sutartiniai dokumentai: Abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. B5610466, pasirenkant mokėjimo planą „PRO NERIBOTAI“ ir duomenų planą „PLIUS NERIBOTAI“ ir pajungti nurodyti 3 abonentai, bei Akcijos užsakymo dokumentas Nr. B5610466, kuriuo pritaikyta nuolaida mokėjimo planams. Vėliau, 2024 m. balandžio 19 d., jau kitame Bendrovės prekybos salone, adresu Ukmergės g. 369, Vilnius PC „BIG“ (toliau – Salonas_2) Kliento vardu su Bendrove buvo sudaryti papildomi Sutartiniai dokumentai: Abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. B5611254, pasirenkant mokėjimo planą „PRO NERIBOTAI“ ir duomenų planą „PLIUS NERIBOTAI“ ir pajungti dar 3 nurodyti abonentai, bei Akcijos užsakymo dokumentas Nr. B5611254, kuriuo pritaikyta nuolaida mokėjimo planams.

Salone klientai identifikuojami gyvai, pagal vieną iš asmens dokumentų: pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą.

2024 m. balandžio 18 d. Sutartinius įsipareigojimus derino bei Sutartinius dokumentus su Kliento direktoriumi – J. G. prisistačiusiu ir pateikusiu asmens dokumentą – pasą Bendrovės Salone_1 sudarė Salono_1 konsultantas T. A..

2024 m. balandžio 19 d. Sutartinius įsipareigojimus derino bei Sutartinius dokumentus su Kliento direktoriumi – J. G. prisistačiusiu ir pateikusiu asmens dokumentą – pasą Bendrovės Salone_2 sudarė tuo metu Salono_2 konsultantė V. S. (nedirba).

Bendrovės prekybos salonuose Sutartiniai dokumentai sudaromi dviem būdais: popierine forma ir pasirašomi arba elektronine, kur pasirašomi grafiniu būdu – įrenginyje (planšetėje) / platformoje (pateikiami Klientui savitarnoje arba el. paštu). Šiuo atveju Sutartiniai dokumentai buvo sudaryti elektronine forma ir pasirašyti grafiniu būdu (pridedami Sutartiniai dokumentai pasirašyti grafiniu parašu).

2024 m. birželio 17 dienai Kliento vardu skola už suteiktas GSM paslaugas (abonentų plano mokesčiai ir papildomos mokamos paslaugos, kurios buvo užsakytos naudojantis Kliento vardu pajungtais abonentais – elektroninis turinys, informacinės paslaugos) sudaro 807,78 Eur, ir atidėtas vienkartinis mokėjimas už prekes (abonentų SIM korteles) – 18 Eur, viso 825,78 Eur. Dėl neteisėtų veiksmų/nusikalstamos veikos, apgaule panaudojus Kliento duomenis, siekiant įgyti svetimą turtą ir (ar) išvengti turtinės prievolės, Kliento vardu sutarius Sutartinius dokumentus, pajungiant abonentinius numerius ir naudojantis GSM paslaugomis bei užsakant papildomas mokamas paslaugas, minimali Telia Lietuva, AB padaryta turtinė žala sudaro 825,78 Eur, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat prašo Telia Lietuva, AB pripažinti civiliniu ieškovu ir padarytą žalą priteisti iš kaltų dėl nusikalstamų veikų asmenų.

Kartu su pranešimu pateikti MB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti Sutartiniai dokumentai, Prekinių sąskaitų kopijos bei sąskaitos už 2024 m. balandžio ir gegužės mėnesio paslaugas, Salono_1 ir Salono _2 apsaugos kamerų vaizdo įrašai (2 t., b. l. 70-103).

Liudytojas T. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ekrane esančio asmens (kaltinamojo J. G.) neprisimena. 2024 m. balandžio 18 d. jis (T. A.) dirbo AB „Telia Lietuva“ prekybos salono konsultantu PC „Akropolyje“, dirba iki šiol tose pačiose pareigose. To, kad MB (duomenys neskelbtini) paėmė tris abonentines korteles, neprisimena. Atėjus klientui, jie užduoda klausimą ir išsiaiškina, ar asmuo nori gauti paslaugas kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinis. Standartinis asmens identifikavimas vyksta pagal asmens dokumentą, jie paprašo dokumento, sutikrina, ar viskas sutampa, o sistemoje mato įmonės direktoriaus vardą ir pavardę. Tai, kad nori paslaugų juridinio asmens naudai, turi pasakyti pats klientas, tuomet jie paprašo įmonės kodo. Pagal įmonės kodą jie sutikrina pavadinimą. Jei asmuo yra įmonės direktorius, užtenka jo asmens dokumento, jie sistemoje patikrina, ar sutampa vardas ir pavardė. Atvykusiam į saloną asmeniui užtenka pateikti asmens dokumentą, kad jis būtų susietas su juridiniu asmeniu. Toje sistemoje mato direktoriaus vardą ir pavardę, asmens kodo ar gimimo datos nemato. Taip pat jie sutikrina, kad sutaptų su viešai skelbiamais rekvizitais. Telefoną ir e. paštą jie mato, bet neklausia, ar šie duomenys sutampa. Į sutartį automatiškai perkeliami duomenų bazėje esantys telefono numeris ir e. paštas. Atvykęs asmuo neturi patvirtinti, kad būtent tas e. paštas, jei duomenys yra suvesti, tuomet jie dažniausiai nebetikrina. Tai, kad įmonei galima suteikti paslaugas, identifikuoja pati sistema, jei yra kažkokių viešų skolų, tuomet dega raudonai ir jie paslaugų suteikti negali.

Sutarčių pasirašymas vyksta fiziniu parašu, įvykis buvo 2024 m., tai pasirašoma planšetėje ir saugoma sistemoje. Sutartis yra elektroninės formos, asmuo, gavęs sutartį, mato savo vardą ir pavardę, jei sutartis juridinio asmens vardu, tai, jam atrodo, irgi tik vardas ir pavardė, įmonės pavadinimas, kodas, adresas jau būna sistemoje, o jei nėra kliento, tuomet jie suveda duomenis, gautus iš kliento, įmonės kodą, pavadinimą, visą kontaktinę informaciją gauna iš jo, internete jau nebeieško. Bet dažniausiai įmonės jau būna registruotos, savo praktikoje jis nelabai atsimena, kad būtų išvis nauja įmonė. Ar įmonė MB (duomenys neskelbtini) turėjo ankstesnių sutarčių, jis neatsimena. Tai, kad įmonė ima 3 korteles yra įprasta praktika, jei imtų 10, tuomet gal kiltų įtarimas. Jie klausia, kokiu tikslu perkama įranga, tai dažniausiai atsako, kad darbuotojams, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, jis neprisimena. Paso ar asmens dokumento kopijos paslaugų sutarties sudarymui jie nebedaro, tokios praktikos nebetaiko. Skeneris salone yra naudojamas tik mobiliam parašui, paso kopijai daryti jis nebenaudojamas. Pasirašymui planšetėje turėjo būti pateikti dokumentai, asmuo pasirašo tam, kad užtvirtintų dokumentą, asmens parašą jie lygina su dokumento parašu. Klientų, kurie perskaito sutartį, yra vienetai, dauguma pasižiūri, ar sutampa duomenys ir pasirašo.

Liudytoja V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ekrane esančio vyro (kaltinamojo J. G.) ji nepažįsta, gal yra mačiusi, bet tikrai neprisimena. Ji dirbo AB „Telia Lietuva“ salone, esančiame PC „Big“, Ukmergės g. Turėjo daug klientų, todėl sunku visus prisiminti. Kai kreipiasi asmuo dėl paslaugos gavimo, jie asmens paklausia, ko jis norėtų, ar įrenginio, ar kokių paslaugų. Būtinai reikėdavo, kad asmuo pateiktų dokumentą. Jei klientas paslaugą perka sau, namams, tuomet tai fizinis asmuo, o jei ketina įmonės vardu sudaryti sutartis, tada asmuo turi pateikti įgaliojimą, kad gali įmonės vardu pirkti paslaugas. Ji neprisimena, ką turėdavo pateikti įmonės direktorius, nes jau nebedirba įmonėje. Asmens dokumentas tikrai buvo reikalingas, o ar reikalingi kokie kiti dokumentai – neprisimena. Klientui atėjus jie pirmiausia suvesdavo kliento duomenis į sistemą, joje ieškodavo, ar tas asmuo ar įmonė jau buvo pirkę paslaugas. Asmenis tikrindavo pagal asmens kodą, o juridinius asmenis – pagal įmonės kodą. Jei asmuo turėdavo įgaliojimą, įmonės kodą jie įvesdavo iš jo. Jei patikrinę tokio įmonės kodo nerasdavo, tada įvesdavo naują klientą su tuo kodu ir atsakingu asmeniu. Šiuo atveju gali būti, kad juridinis asmuo buvo vedamas iš naujo, bet ji tikrai neatsimena. Įmonės kodą turi pasakyti klientas, internete juridinio asmens kodo jie neieško, bent jau jai nėra tekę to daryti.

Sudarant sutartis gali būti suteiktos įvairios paslaugos ir įrenginiai, telefonai, SIM kortelės, televizija, internetas. Ji neprisimena, kokios šiuo atveju buvo suteiktos paslaugos. Jie patikrina sistemoje, ar leidžiama subsidija, tada klientas gali daug ką pasiimti, dažna praktika, kad įmonės perka kelis telefonus ar kelias SIM korteles. Dėl asmens patikimumo jie pirmiausia duoda pasirašyti dokumentą, kad asmuo leidžia tikrinti jo arba įmonės duomenis, tada sistemoje įrašydavo asmens kodą ar įmonės kodą ir sistema pati patikrina, ar nėra įsiskolinimo, parodydavo sumą. Duomenis pateikia klientas, o ji (V. S.) juos suveda. Sutartys buvo sudaromos įvairiai, ir popierinės, ir elektroninės. Gali būti, kad tuo metu neveikė planšetė ir dėl to buvo popierinė sutartis, bet ji tiksliai neprisimena. Sutartyje asmuo, kuris pasirašo sutartį, mato įmonės kodą ir kontaktinę informaciją, tai yra ta informacija, kurią pateikė pats žmogus. Jei buvo kurtas naujas klientas, tai bus tie duomenys, kuriuos pateikė pats atvykęs žmogus, t.y. įmonės kodas, pavadinimas, adresas ir atstovo informacija.

Ji „Telia“ salone (duomenys neskelbtini). Kai darbinosi konsultante, buvo mokymai dėl duomenų apsaugos, kokius dokumentus būtina patikrinti prieš pradedant dirbti su klientu. Jei gerai prisimena, „Telia“ turi instrukcijų portalą, kuriame patalpintos instrukcijos, to, kad jas pasirašytų, ji neprisimena. Tokių mokymų, kad sutikrintų juridinio asmens atstovą internete, jie neturėjo, šiuos duomenis pateikia klientas ir pagal tai būna suvesta. Įmonės duomenys, t.y. kreditingumą vertina pati sistema, į kurią suvedami duomenys, tai yra 1-2 minučių klausimas ir gaunami duomenys apie įmonę. Kreditingumui patikrinti, kiek pamena, užtenka suvesti įmonės kodą. Ji neprisimena, ar kaltinamasis jai nurodė telefono numerį, bet jie visada klausdavo kontaktinio telefono numerio. Esminės reikšmės, kad numeris ne „Telia“ abonentas, neturi, paslaugos gali nupirktos individualiai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi kažkur kitus telefono numerius. Neprisimena, ar tikrino, ar telefono numeriai sutampa, bet jei buvo įvestas naujas klientas, tai ir telefono numeris buvo įvestas naujai. Ji neprisimena, ar MB (duomenys neskelbtini) buvo naujas klientas ir ar įmonė turėjo galiojančių sutarčių su „Telia“, nes ji turėjo daug klientų ir pakeitė du darbus. Neprisimena, kaip ir ką pirko kaltinamasis, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat sakė, kad nežino, ką pirko.

Jei ateina asmuo su tokiu pačiu ar panašiu vardu ir pavarde, jie tikrina paskyroje pagal asmens kodą, o jei asmuo yra įvestas sistemoje, tuomet tikrina pagal dokumentą. Šiuo atveju ji greičiausiai tikrino asmenį pagal asmens kodą. Jei tai fizinis asmuo, tuomet tikrina pagal asmens kodą, o jei juridinis – tada pagal įmonės kodą. Yra skirtingi paieškos langai, vienas fiziniam asmeniui, kitas – juridiniam. Dokumento kopijas jie daro, jie nuskenuojami, kopijos atiduodamos vadovui. Kai asmuo pasirašo, kad jį galima tikrinti, yra sistema, kurioje įveda įmonės kodą ir sistema patikrina, tiksliai nežino, kaip ta sistema veikia, gal ji kreipiasi į bankus. Jei ieškomas klientas pagal įmonės kodą, tai, kiek ji supranta, gaunami tik įmonės duomenys, bet tiksliai atsakyti negali, nes tikslesnio veikimo jai niekas neaiškino.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, kai svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nurodytos veikos dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Šioje byloje kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Nors kaltinamasis pripažino tą aplinkybę, kad kaltinime nurodytais laikais buvo UAB „Bitė Lietuva“ ir Telia Lietuva, AB salonuose ir juose sudarė kaltinime nurodytas telekomunikacinių paslaugų sutartis bei jų pagrindu įgijo kaltinime nurodytą įrangą bei telekomunikacines paslaugas, tačiau kaltinamasis neigė aplinkybę, kad minėtas sutartis jis sudarė MB (duomenys neskelbtini) vardu, melagingai prisistatęs šios įmonės direktoriumi J. G., ir už šį asmenį pasirašydamas dokumentuose. Kaltinamasis nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl bendrovės nurodė, kad jis dokumentuose pasirašė kaip įmonės direktorius, kadangi į bendrovių salonus jis atėjo kaip fizinis asmuo, neprisistatė įmonės vadovu. Kaltinamasis teigė, kad jis, atėjęs į saloną, tiesiog paklausė, ką gali gauti, jei pasirašo naują sutartį. Tačiau salonuose įmonės pavadinimo jis neminėjo ir kalbos apie vadovą nebuvo, jo neklausė įmonės kodo, jis tiesiog pateikė savo tikrą pasą ir paklausė, ką jam gali duoti, ir tuomet paėmė tai, ką jam davė, t.y. kaltinime nurodytus daiktus. Kaltinamasis teigė nematęs to, kad nei vienoje sutartyje nebuvo jo, kaip fizinio asmens, duomenų, o buvo nurodyti MB (duomenys neskelbtini) duomenys, sutartis jis pasirašė savo parašu, neskaitydamas jų, kadangi pasitikėjo konsultantais. Kaltinamojo nuomone, įmonės tikriausiai pačios sugalvojo, kieno vardu sudaryti sutartis.

Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti tokia kaltinamojo nurodyta įvykių versija, kadangi ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti asmenys, įvykių metu dirbę UAB „Bitė Lietuva“ bei Telia Lietuva, AB konsultantais ir dalyvavę kaltinamajam J. G. sudarant kaltinime nurodytas sutartis su atitinkamomis bendrovėmis – liudytojai T. P. ir A. J., dirbę UAB „Bitė Lietuva“, bei liudytojai T. A. ir V. S., dirbę Telia Lietuva, AB. Visi minėti liudytojai nurodė panašias aplinkybes dėl kaltinamojo J. G. apsilankymo bendrovių salonuose ir visi teigė, kad būtent kaltinamasis prisistatė įmonės vadovu bei nurodė minėtos įmonės kodą, pagal kurį jie tikrino duomenis ir suformavo sutartis kaltinamojo nurodytos įmonės vardu. Konkrečiai, liudytojas T. P., 2024 m. sausio 23 d. dirbęs prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilnius, esančiame UAB „Bitė Lietuva“ salone, nurodė, kad įmonės kodą pasakydavo įmonės vadovas, taip buvo ir šiuo atveju, atėjusio asmens nurodytą juridinio asmens kodą jis patikrino sistemoje ir nustatė, kad tokio asmens vardu iš tikrųjų registruota įmonė. Taip pat nurodė, kad jie (konsultantai) nepadeda asmeniui surasti įmonės kodo, ar pavadinimo. Liudytojas A. J., 2024 m. vasario 2 d. dirbęs prekybos centre „Ozas“, adresu Ozo g. 18, Vilnius, esančiame UAB „Bitė Lietuva“ salone, nurodė, kad šiuo atveju asmuo atėjo kaip įmonės atstovas bei savininkas, asmuo pats nurodė, kad nori įsigyti telefonus įmonės vardu ir pats pasakė, kokios įmonės vardu ketina sudaryti sutartis, tada jis (A. J.) asmens paprašė nurodyti įmonės kodą, pagal kurį tikrino duomenis, pamatė, kad rekvizituose nurodytas vadovo vardas ir pavardė atitiko atėjusio asmens dokumente esantį vardą ir pavardę. Taip pat liudytojas teigė, kad juridinio asmens rekvizitai buvo matomi asmeniui pasirašant ir asmuo neprašė padaryti pakeitimų sutartyse. Liudytojas T. A., 2024 m. balandžio 18 d. dirbęs prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilnius, esančiame Telia Lietuva, AB salone, nurodė, kad atėjus klientui, jie užduoda klausimą, ar asmuo nori gauti paslaugas kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinis. Tai, kad paslaugas nori gauti juridinio asmens naudai, turi pasakyti pats klientas, tokiu atveju jie (konsultantai) prašo nurodyti įmonės kodą, pagal kurį sutikrina pavadinimą. Jei asmuo yra įmonės direktorius, jie pagal pateiktą asmens dokumentą patikrina sistemoje, ar sutampa juridinio asmens direktoriaus vardas ir pavardė. Tačiau sistemoje mato tik direktoriaus vardą ir pavardę, asmens kodo ar gimimo datos nemato. Taip pat jie sutikrina, kad informacija sutaptų su viešai skelbiamais rekvizitais. Liudytoja V. S., 2024 m. balandžio 19 d. dirbusi prekybos centre „Big“, adresu Ukmergės g. 369, Vilnius, Telia Lietuva, AB salone, nurodė, kad jei klientas paslaugą pirkdavo sau, tuomet tai fizinis asmuo, juos tikrindavo pagal asmens kodą, o jei ketindavo įmonės vardu sudaryti sutartis, tada tikrindavo pagal įmonės kodą. Įmonės kodą turėjo pasakyti klientas, internete juridinio asmens kodo jie (konsultantai) neieškodavo, jai nebuvo tekę to daryti. Duomenis pateikdavo pats klientas, ji juos tik suvesdavo.

Taigi, visi keturi liudytojai, dirbę kaltinimui aktualiais laikotarpiais ir dalyvavę kaltinamajame akte nurodytų telekomunikacinių paslaugų sutarčių sudaryme, nurodė, kad faktą, jog nori sudaryti sutartį juridinio asmens vardu, bei minėto juridinio asmens duomenis (įmonės kodą) turi nurodyti klientas, konsultantai savo nuožiūra tokio sprendimo nepriima, taip pat nepadeda klientams surasti juridinio asmens duomenų. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad visuose kaltinimo epizoduose kaltinamasis J. G., prisistatęs MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi J. G., sudarė kaltinime nurodytas telekomunikacinių paslaugų sutartis, kurių pagrindu įgijo kaltinime nurodytą turtą bei paslaugas. Kaltinamojo nurodytą įvykių versiją, kad jis, pateikęs savo asmens dokumentą, tiesiog paklausė, ką gali gauti pasirašęs naują sutartį, o bendrovės neva pačios sugalvojo sutartis sudaryti juridinio asmens vardu, teismas atmeta kaip nelogišką, kadangi iš anksčiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog šią informaciją jie turėjo gauti iš kliento, taip pat vykdydavo informacijos tikrinimo procedūras, kurios užtrukdavo tam tikrą laiką, tokiu būdu nėra pagrindo tikėti, jog nagrinėjamu atveju sutartys MB (duomenys neskelbtini) vardu buvo sudarytos telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių iniciatyva, o tuo labiau neįtikėtina, kad kaltinamasis visų šių procedūrų metu galėjo to nepastebėti ir nesuprasti.

Nukentėjusysis J. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad savo 1000 Eur civilinį ieškinį palaiko, žalą įvertino pagal tai, kad jis turėjo keliauti į Vilnių, moralinė žala susideda iš to, kad jis buvo pažemintas, suterštas jo vardas, juo iš pradžių niekas netikėjo, net šeimoje, (duomenys neskelbtini) miestelis taip pat yra mažas, jis buvo tapatinamas su nusikaltėliu, aferistu.