Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Led(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini)darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas (duomenys neskelbtini), viešajame juridiniame asmenyje - Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams (paskirtas į pareigas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus (toliau direktoriaus) 2017-08-01 įsakymu Nr. P-41 ir direktoriaus 2017-10-06 įsakymu Nr. P-88), turėdamas mokyklos direktoriaus administracinius įgaliojimus, privalėdamas planuoti, organizuoti ir vadovauti įstaigos aptarnaujančio personalo darbui, užtikrinti, kad ūkio objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, privalėdamas organizuoti materialinių vertybių apsaugą, turėdamas teisę, savo kompetencijos ribose teikti privalomus nurodymus ūkio personalui ir pedagogams, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; iškraipydamas šiame įstatyme įtvirtintus efektyvumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei principus; pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 punktus, įpareigojančius nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – tai yra, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, siekdamas turtinės naudos – pasisavinti VšĮ „Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos“ turtą – dyzelinį kurą bei dalį jam pavaldžių darbuotojų uždirbtų pinigų, ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai nurodė jam pavaldiems Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinių autobusų vairuotojams R. G., A. R., Ž. V., S. S., K. O. ir reikalavo, kad kiekvienas iš jų, kiekvieną mėnesį, panaudodamas mokyklai (pagal 2017-03-01 tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotą kuro kortelę, iš mokyklai priklausančių lėšų, užpiltų jam po 30 litrų dyzelinio kuro, į jo duotą plastikinę talpą, taip iš vairuotojo R. G. (dirbusio nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.) įgijo 240 litrų dyzelinio kuro, 263,52 eurų vertės, iš vairuotojo A. R. (dirbusio nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d.) įgijo 360 litrų dyzelinio kuro, 407,34 eurų vertės, iš vairuotojo Ž. V. (dirbusio nuo 2018 m. gegužės 4 d.) įgijo 690 litrų dyzelinio kuro, 773,07 eurų vertės, iš vairuotojo S. S. (dirbusio nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.) įgijo 600 litrų dyzelino kuro, 658,68 eurų vertės, iš vairuotojo K. O. (dirbusio nuo 2019 m. vasario 1 d.) įgijo 450 litrų dyzelinio kuro, 484,83 eurų vertės, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – VšĮ Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos turtą – 2340 litrų dyzelinio kuro, viso 2584,44 eurų vertės; be to, jis 2018 m. kovo mėn. neteisėtai nurodė mokyklinių autobusų vairuotojams R. G. ir A. R. ir reikalavo, kad jie už papildomai (direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-27) 2018 metų kovo ir balandžio mėnesiais jiems skirtą 0,25 vairuotojo etatą, kiekvieną mėnesį sumokėtų jam po 100 eurų, taip iš R. G. gavo 200 eurų ir iš A. R. gavo 200 eurų, tokiu būdu pasisavino R. G. ir A. R. teisėtai uždirbtus pinigus, viso 400 eurų. Tokiu būdu jis (t. y. A. S.), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą bei dalį jam pavaldžių darbuotojų uždarbio. Šiais veiksmais jis padarė VšĮ „Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai“ 2584,44 eurų turtinę žalą, taip pat padarė R. G. 200 eurų dydžio turtinę žalą ir A. R. 200 eurų dydžio turtinę žalą bei padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei ir juridiniam asmeniui Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais parodė visišką nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, iškraipė pagrindinius valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą bei sumenkino Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojo autoritetą, jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, teisės aktų nepaisymo sistemą, duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus, pažeidė jam pavaldžių darbuotojų Konstitucines teises: teisę į tinkamas darbo sąlygas, teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, teisę į nuosavybę bei pažemino jam pavaldžių darbuotojų orumą.

Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pagal Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymą nurodytą pranešime apie įtarimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo eiti laikinai direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams pareigas ir po to įvykus konkursui, tęsė minėtas direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas ir dirbo iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Prieš tampant direktoriaus pavaduotoju, kurį laiką dirbo mokyklos vairuotoju. Jis vykdė pranešime apie įtarime nurodytus direktoriaus administracinius įgaliojimus, planavo, organizavo ir vadovavo įstaigos aptarnaujančio personalo darbui, teikė nurodymus ūkio personalui ir pedagogams. Jis vadovavo, būtent, kas liečia ūkio veiklą, mokyklos autobuso vairuotojams, valytojoms, ūkio darbininkams ir mokyklos mokytojams. Su mokyklos vairuotojais stengdavosi būti draugiškas, dalykiškas, žinoma būdavo visko, kartais vairuotojai nesilaikydavo darbo drausmės, todėl tokie atvejai būdavo pranešami direktoriui. Dėl jo netinkamo elgesio su vairuotojais mokyklos administracija nebuvo gavusi jokio rašytinio skundo. Jam nėra žinoma, kad vairuotojai dėl jo netinkamo elgesio su jais, būtų žodžiu kreipęsi į administraciją ar mokyklos direktorių. Pamena, kad su vairuotoju S. S., kai pastarasis atėjo dirbti į jų mokyklą vairuotoju, jis dirbdamas direktoriaus pavaduotoju, su juo apie pusę metų dalinosi vienu mokykliniu autobusu, kurio valstybinių numerių nežino. Kiek pamena, kad dirbdamas direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, jis turėjo dar 0,25 etato vairuotoju. Jis neprisimena, ar dirbdamas direktoriaus pavaduotoju, jis dar ką nors pavadavo iš vairuotojų, ar dar papildomai dirbo vairuotoju. Jam tikrai nėra žinoma, kad vairuotojai R. G., K. V. iš darbo būtų išėję vien dėl jo, kaip vadovo netinkamo elgesio su jais. To tikrai nebuvo. Buvo taip, kad jis turėjo išduotą vieną mokyklos kuro kortelę, kuria dalindavosi tuo metu dirbantys mokyklinio autobuso vairuotojai. Minėta kortelė nebuvo priskirta nei vienam konkrečiam vairuotojui. Praktiškai jis niekada nevažiuodavo su vairuotojais į degalinę užsipilti kuro. O jei kartais ir nuvažiuodavo, tai nebent esant kažkokiam reikalui. Vairuotojams nebuvo nurodyta piltis kurą į mokyklinius autobusus tik vienoje degalinėje, jie galėdavo piltis bet kur, tačiau dažniausiai, kiek jam žinoma, jie degalus pildavosi (duomenys neskelbtini), esančioje ,,(duomenys neskelbtini)" degalinėje. Jis nereikalavo nei iš vieno vairuotojo, kad jie jam vieną kartą kiekvieną mėnesį, į jo duotą plastikinę 30 litrų tuščią tarą, iš mokyklos lėšų, išduota mokyklos kuro kortele, įpiltų dyzelinio kuro. Tokio dalyko nebuvo. Šie kaltinimai jam kilo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnas A. B., apie 2017-2018 metais, būdamas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos tėvų tarybos pirmininku, parašė ant jo skundą, kad jis negali dirbti mokyklinio autobuso vairuotoju, nes apie 2001 m. per autoavariją, per nelaimingą atsitikimą žuvo žmonės, bei, kad neva jis turi sveikatos problemų. Kaip suprato, A. B. su juo norėjo susidoroti ir jį išmesti iš darbo. Kadangi jis toliau liko dirbti minėtoje mokykloje, dėl to mano, kad A. B., norėdamas ir siekdamas su juo susidoroti ir jį išmesti iš darbo, pakurstė vairuotojus parašyti melaginą skundą prieš jį. Jis niekada nekalbėjo su direktoriumi dėl šio aukščiau minėto kuro fakto. Jis prisimena susitikimą su mokyklos direktoriaus pavaduotoja A. C., kuri tuo metu pavadavo direktorių. Minėtas susitikimas vyko apie 2020 m. liepos mėn. Kiek pamena, susitikimas įvyko dėl to, kad vairuotojai S. S. ir K. V. be administracijos žinios susitarė tarpusavyje, kad atostogaujantis asmuo padirbs už dirbantį asmenį. Minėtame susitikime nebuvo minimas aukščiau minėtas kuro faktas. O ar aplamai buvo kalbėta apie kuro faktą neprisimena. Nei mokyklos vairuotojams, nei mokyklos pedagogams, nebuvo duodami jokie jo nurodymai apie tai, kad jie privalo važiuojant į ekskursijas surinkti pinigus iš mokyklos mokinių, nei darbo metu, nei po darbo. Jam tai nėra žinoma. Dėl 2021 m. vasario 19 d. kratos metu rastų plastikinių talpų, gali pasakyti, kad jo namų ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti plastikiniai kanistrai, buvo naudojami jo reikmėms. Tie kanistrai priklausė tiek jo broliui A. S., tiek sesers N. M. sūnui A. M.. Į minėtas taras pildavo tiek benziną, tiek dyzelį. Minėtas kuras būdavo iš degalinės. O jo namų ūkinio pastato rūsyje rastos trys 210 litrų talpos priklausė jam. Tikslaus laiko negali pasakyti ir prieš kiek metų, ten buvo trąšos-chemikalai. Galbūt jose galėjo laikyti ir kurą. Minėtos 210 litrų talpos buvo nenaudojamos apie 10-15 metų.

A. S. parodė, kad, dirbdamas mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, pagal direktoriaus 2018-03-02 įsakymą Nr. P-27, kuriuo vairuotojams buvo skirtas 0,25 etatas, niekada nereikalavo nei iš vieno mokyklos vairuotojo A. R. ir R. G., kad 2018 m. kovo, balandžio mėnesiais jie sumokėtų jam po 100 eurų, jokių pinigų jis iš jų negavo nei vieną nurodytą mėnesį. Tokių dalykų mokykloje nebuvo. Viskas suorganizuota (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūno A. B. nurodymu, mokyklos vairuotojai yra pastarojo kurstomi duoti melagingus parodymus prieš jį. Jo santykiai su A. B. konfliktiški. Jis yra šmeižiamas ir apkalbamas. Kadangi buvo reiklus ir drausmingas, tai vairuotojai juo buvo nepatenkinti, nori jam pakenkti, todėl apkalba įtakoti A. B.. Jokių nusikaltimų nepadarė.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad nuo 2018 m. gegužės 4 d. dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos vairuotojo pareigose. Jis geltonu mokykliniu autobusiuku vežioja moksleivius į mokyklą ir iš jos. Kai jis pradėjo dirbti, A. S. dirbo pusę etato vairuotoju ir minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Jam tik įsidarbinus, A. S. pasakė, kad kiekvieną mėnesį autobuso vairuotojas privalo atiduoti tiesioginiam viršininkui po 30 litrų dyzelinio kuro. O būdavo taip, kad A. S. mokyklos garaže palikdavo 30 litrų talpos kanistrą, kurį nusivežę į degalinę pripildavo jam pilną kanistrą dyzelinio kuro ir po to atgal parveždavo į garažą. Būdavo ir taip, kad A. S. kartais kartu važiuodavo su autobuso vairuotojais į degalinę ir tada jam užpildavo minėtą 30 litrų talpos kanistrą dyzeliniu kuru, ir paduodavo tiesiai į rankas, kur važiuojant link gimnazijos, A. S. gyvena netoli jos, prasukdavo iki pastarojo namų, kur jis pasidėdavo minėtą kanistrą su kuru. Būdavo taip, kad iš pradžių A. S. autobuso vairuotojams duodavo į rankas kuro kortelę, tačiau vėliau jis ją laikydavo pas save. A. S. jiems SMS žinute parašydavo kuro įsipylimo kodą, kurį nurodydavo degalinėje. Kadangi kiekvieną mėnesį A. S. turėdavo užpilti 30 litrų dyzelinio kuro, o autobuso bakas būdavo 75 litrų, todėl jie užsipildavo tik apie 45 litrus, dėl ko jie turėdavo stipriai taupyti kurą, todėl važiuodavo kuo lėčiau, nejungdavo autonominio šildymo ir nuokalnėje važiuodavo laisva pavara. Yra vieną kartą užsipylęs kuro ir iš savo lėšų, kai viduryje kelio baiginėjosi kuras ir paskambinus A. S., šis teigė esantis (duomenys neskelbtini) ir negalintis padėti, tačiau minėti pinigai jam buvo grąžinti. A. S. autobuso vairuotojams sakydavo, kad jeigu jie nedarys taip, kaip jis liepia, t. y. jam kiekvieną mėnesį nepaliks degalų, jis juos atleis iš darbo. Kadangi bijojo prarastą darbą, todėl vykdė A. S. nurodymus. Šiuos nurodymus taip pat vykdė ir jo kolegos S. S. ir K. O.. Prieš du metus savo noru iš darbo išėję trys vairuotojai - R. G., A. R., K. V. jiems pasakojo, kad šis ūkvedžio darbinis metodas naudojamas jau seniai. Dirbant prieš juos buvusiems vairuotojams buvo pusmetį skirti 0,25 etato priedai, bet priedų skyrimo metu vairuotojai turėjo A. S. iš savo algos atiduoti po 100 eurų. A. S. grasindavo atleisti minėtus vairuotojus, jei jie nesidalins su juo pinigais. Be to, po kiekvieno savaitgalinio, arba naktinio keleivių vežimo į ekskursijas, turistams būdavo prisakyta, kad jie surinktų, pvz. po eurą (19 eurų už reisą) ir dalį šių pinigų reikėjo atiduoti A. S.. Pastarasis nurodydavo, kad 30 procentų nuo surinktos sumos jam reikia atiduoti ir su juo dalintis, o likusius pinigus pasilikdavo sau, kadangi važiuodavo po darbo valandų. Jie ne kartą dėl netinkamo A. S. elgesio kreipėsi į mokyklos direktorių A. Š., kuris buvo nusistebėjęs tokiu A. S. elgesiu, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė. Pasak direktoriaus A. Š., jis nurodė visus reikalus tvarkytis su pačiu A. S.. Kadangi jie vairuotojai negalėjo daugiau pakęsti tokio A. S. elgesio, kreipėsi į įvairias institucijas, dėl ko A. S. 2020 m. rugsėjo mėn. išėjo iš darbo savo noru. Kiek jam žinoma, minėti buvę vairuotojai buvo kreipęsi į (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūną A. B. dėl aukščiau minėto A. S. netinkamo elgesio, tačiau vėliau jie jokios iniciatyvos neparodė ir niekur dėl A. S. elgesio daugiau niekur nesikreipė.

Be to, liudytojas Ž. V. parodė, kad jis nuo 2018 m. gegužės 4 d. pradėjo dirbti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokykloje, jam buvo priskirtas mokyklinis autobusas ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, A. S. turėjo dvi kuro korteles, iš kurių vieną pastoviai laikė pas save, o kita kuro kortele naudojosi pasikeisdami visi vairuotojai, kam reikėdavo piltis kurą. Jam asmeniškai nebuvo priskirta kuro kortelė. Tik pradėjus dirbti nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasaros pabaigos minėta kuro kortelė jiems buvo duodama į ,,rankas" naudotis visiems vairuotojams, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo mėn. minėta kuro kortelė jiems nebuvo duodama į ,,rankas" ir kaip minėjo, kai jiems reikėdavo užsipilti kuro, A. S. parašydavo jiems SMS žinutę, kurioje būdavo įsipylimo kodas, kurį reikėdavo nurodydavo degalinėje. Jie vairuotojai pildavosi kurą tik „(duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėse, nes tik šiose degalinėse galiojo minėta kuro kortelė. Dažniausiai jie vairuotojai pildavosi kurą į mokyklos autobusus degalinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). O kai būdavo kituose miestuose, tai būdavo bet kuri ,, (duomenys neskelbtini)" ar ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės. Degalinėje, atsiskaičius kuro kortele arba nurodžius A. S. SMS žinute atsiųstą kodą, jiems būdavo išduodamas kuro apmokėjimo kvitas, kurį prisegdavo prie kelionės lapų. Minėtą kurą į autobusus pildavo panašiai kas trečią dieną, dažniausiai prisipildavo pilną kuro baką, kuris apie 75 litrai. Kai vieną kartą per mėnesį iš mokyklos lėšų pildavo kurą A. S. į mokyklos garaže jo paliktą 30 litrų talpos kanistrą, stengdavosi, kad niekas nepamatytų. Autobuso bakas yra vairuotojo pusėje, dėl ko jiems, norint užpilti kuro, reikėdavo atidaryti vairuotojo pusės dureles, kadangi minėtos durelės uždengdavo bako dangtelį. Dalį kuro pildavo į baką, o kitą dalį, t. y. apie 30 litrų kuro įpildavo į ant įlipimo laiptelių pastatytą 30 litrų kanistrą. Kelionės lapai buvo pildomi kiekvieno vairuotojo asmeniškai. Minėti kelionės lapai buvo pildomi kiekvieną dieną, t. y. ryte buvo užrašoma data, maršrutas, laikas, kiek nuvažiuota vakarykštės dienos kilometrų, tada grįžus po darbo užrašoma kiek pravažiuota kilometrų, kiek sunaudota kuro, kuris buvo sunaudotas tą dieną ir paskaičiuojamas sunaudotas vakarykštės dienos ir šios dienos kuro likutis, kuris užrašomas ir būdavo pylimo grafa, jeigu užsipildavo kuro, ją užpildydavo. Taip pat kelionės lape buvo grafa, ,,atsakingo asmens parašas", ten parašus dėdavo lydintis asmuo, pvz. mokytoja, kai tarkim veždavo vaikus į kokią ekskursiją ar baseiną. Mėnesio gale priduodavo ūkvedžiui A. S. minėtus kelionės lapus su prisegtais kuro apmokėjimo kvitais, o jis perduodavo buhalterijai. Minėtuose kelionės lapuose nebuvo klastojami ar kitaip rašomi klaidingi kuro ir km. rodmenys. Tačiau kadangi jie taupydavo kurą ir gale mėnesio privalėdavo užpilti 30 litrų talpos kanistrą A. S., todėl kelionės lapuose buvo mažesnis esamo kuro likutis bake, o iš tikrųjų autobuso bake kuro likutis buvo didesnis. Tačiau pagal sunaudotą kuro normą, 100 km/13,5 litro jie kuro sunaudodavo mažiau, todėl kuro likutis ir didėjo bake. Todėl minėtus sutaupytus 30 lirų nupildavo A. S. ir tada jiems susilygindavo kelionės lapų likutis su autobuso bake esančiu. Realiai, kad skiriasi rodmenys, jie galėjo pamatyti tik autobuso skydelyje, esančiame kuro daviklyje. O šie rodmenys nebuvo nei fotografuojami ar kitaip užfiksuojami. Jam nežinoma, kur A. S. panaudojo minėtą kurą. Šiai dienai jis jokių pretenzijų A. S. neturi, svarbiausia, kad šis šioje mokykloje jau nebedirba, dėl ko gali turėti padorias darbo sąlygas. Todėl jis nenukentėjo ir jokios žalos nepatyrė.

Be to, liudytojas Ž. V. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. jis dirbo 0,5 etato Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos autobuso vairuotoju ir su ūkvedžiu A. S., kuris tuo metu dirbo dar ir 0,5 etato vairuotoju, dalinosi vienu mokyklos autobusu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu dažniausiai kuro kortelė būdavo pas A. S., kurą pildavo A. S.. Jam kuro kortelė asmeniškai nebuvo priskirta. Kartais, kai jam reikėdavo užsipilti kuro, A. S. kuro kortelę paduodavo jam. Taip su A. S. minėtu autobusu dalinosi apie metus laiko. Tačiau kaip ir minėjo, tik pradėjus dirbti minėtoje mokykloje, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. A. S. reikalaudavo, kad vieną kartą mėnesio gale, užpiltų jam kuro į 30 litrų talpos kanistrą mokyklos lėšomis. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. jis pradėjo vienas naudotis minėtu autobusu ir tada A. S. kuro kortelės jam nedavė, kiek žino, ir kitiems vairuotojams kuro kortelė nebuvo duodama. Jiems užsipylus kuro, A. S. atsiųsdavo šešių skaičių numerį, kurį nurodydavo degalinės operatorei ir po to jiems būdavo pateikiamas apmokėjimo kvitas už degalus. Degalus pildavo tik degalinėse ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Dažniausiai kurą pildavo tik vienoje ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). O kai būdavo kituose miestuose, pildavo kurą bet kurioje ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. A. S. buvo nurodęs, kad jie privalo stengtis, kad jų niekas nematytų, kai jam užpildavo kuro į 30 litrų talpos kanistrą, todėl jis minėtą kanistrą pasidėdavo ant įlipimo laiptelių, dėl ko praktiškai niekas negalėjo pamatyti, kad kurą pila ne į baką. Kelionės lapus kiekvienas vairuotojas pildydavo asmeniškai kiekvieną dieną. Kai su A. S. dalinosi vienu autobusu, A. S. kelionės lapus pildydavo už save. Tačiau galutinius paskaičiavimus tekdavo pildyti jam, kadangi minėtus lapus su apmokėjimo kvitais A. S. perduodavo jam. Minėtame kuro lape buvo pildoma ryte – maršrutas, išvažiavimo data, rytinis spidometro parodymas, jeigu buvo piltasi kuro, yra įrašoma tos dienos pylimo litražas, o po darbo, vakare - nurodomas pravažiuotas kilometrų rodmuo, nurodoma sunaudoto kuro kiekis, pabaigoje nurodomas tos dienos kuro likutis ir įrašomi galutiniai spidometro parodymai. Minėtuose kelionės lapuose nebuvo klastojami kuro ir kilometrų rodmenys. Kadangi jie stengdavosi taupyti kurą ir sutaupytą likutį atiduodavo A. S., todėl gale mėnesio jiems viskas išsilygindavo ir jokių neatitikimų kelionės lapuose nebuvo. Tačiau tik autobuso skydelyje, esančiame kuro daviklyje jie matydavo, kad kuro likutis yra didesnis, nei kelionės lapuose. Tačiau šie rodmenys nebuvo nei fotografuojami nei kitaip užfiksuojami. Jam nėra žinoma, kur A. S. panaudojo minėtą kurą. Šiai dienai jokių pretenzijų A. S. jis neturi. Jiems buvo svarbiausia, kad A. S. nedirbtų jų mokykloje, kad galėtų turėti normalias darbo sąlygas ir nejausti spaudimo. Todėl jis nenukentėjo ir jokios žalos nepatyrė.

Liudytojas S. S. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos vairuotojo pareigose. Jis geltonos spalvos mokykliniu autobusiuku vežioja moksleivius į mokyklą ir iš jos. Kai jis pradėjo dirbti, A. S. dirbo minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams ir dirbo pusę etato autobusų vairuotoju. Jam tik įsidarbinus, jau pirmą savaitę A. S. nurodė tvarką, kad kiekvieną mėnesį, kiekvienas autobuso vairuotojas privalo atiduoti tiesioginiam viršininkui, t. y. A. S. po 30 litrų dyzelinio kuro. Darydavo taip, kad A. S. mokyklos autobusų garaže palikdavo 30 litrų talpos tuščią plastmasinę tarą, kurią nusivežę į degalinę, pripildavo jam pilną tarą dyzelinio kuro ir po to atgal parveždavo į garažą. Būdavo ir taip, kad A. S. kartais kartu važiuodavo su autobuso vairuotojais į degalinę ir tada jam užpildavo minėtą 30 litrų talpos tarą dyzeliniu kuru. Tada sugrįždavo atgal į mokyklos autobusų garažą, minėtu autobusu įvažiuodavo į garažą, pastatydavo minėtą talpą su kuru ir išvažiuodavo. Po darbo A. S. pasiimdavo minėtą talpą su kuru. Vienu metu A. S. autobuso vairuotojams duodavo į rankas kuro kortelę, tačiau neilgam. Vėliau jis ją laikydavo pas save, jiems SMS žinute parašydavo kuro įsipylimo apie 8 skaičių kodą, kurį nurodydavo degalinėje. Kadangi kiekvieną mėnesį A. S. turėdavo užpilti 30 litrų dyzelinio kuro, o autobuso bakas būdavo iki 80 litrų, todėl jie užsipildavo tik apie 40 litrų, dėl ko jie turėdavo labai stipriai taupyti kurą, todėl važiuodavo kuo lėčiau, nejungdavo autonominio šildymo ir nuokalnėje važiuodavo laisva pavara, tai darydavo visi vairuotojai, kad galėtų sutaupyti minėtą kurą. Yra vieną kartą užsipylęs kuro ir iš savo lėšų, tačiau tai padarė per klaidą, minėti pinigai jam buvo grąžinti jo prašymu. Bijodami prarastą darbą, atiduodavo A. S. kurą. Taip pat elgdavosi ir kiti jo kolegos S. S. ir K. O., jie taip pat bijojo prarasti darbus. Kiek jam žinoma, prieš tai dirbo vairuotojas A. R., kuris taip pat atiduodavo dalį kuro A. S., tačiau kadangi tarp jo ir A. S. darbo metu kildavo daug pykčių, A. R. išėjo iš darbo. Be to, jiems po kiekvieno savaitgalinio, arba naktinio keleivių vežimo į ekskursijas, turistams būdavo prisakyta, kad jie surinktų, pvz. po eurą (19 eurų už reisą) ir dalį šių pinigų iš jų atimdavo A. S.. A. S. nurodydavo, kad 30 procentų nuo surinktos sumos jam reikia atiduoti ir su juo dalintis, o likusius pinigus pasilikdavo sau, kadangi važiuodavo po darbo valandų arba išeiginėmis dienomis. Taip būdavo visada. A. S. dažnai sakydavo: ,,gal tau darbas nepatinka". Jis visada taip lipdavo ant sąžinės. Jie vairuotojai ne kartą dėl netinkamo A. S. elgesio kreipėsi į mokyklos direktorių A. Š., kuris buvo nusistebėjęs tokiu A. S. elgesiu, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė. Direktorius A. Š. nurodė visus reikalus tvarkytis su pačiu A. S.. Kadangi jie vairuotojai daugiau nebegalėjo dirbti tokioje įtampoje ir pakęsti tokio A. S. elgesio su jais, jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną, dėl ko A. S. 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje išėjo iš darbo savo noru.

Liudytojas K. O. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos vairuotojo pareigose. Jis geltonuoja mokykliniu autobusiuku vežioja moksleivius į mokyklą ir iš jos. Kai jis pradėjo dirbti mokykloje, A. S. dirbo 0,25 etato vairuotoju ir minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Jam tik įsidarbinus, A. S. pasakė, kad kiekvieną mėnesį kiekvienas autobuso vairuotojas privalo atiduoti tiesioginiam viršininkui, tai yra jam po 30 litrų dyzelinio kuro. A. S. pasakė, kad jie privalo taupyti kurą, kurio turi likti jam. Būdavo taip, kad A. S. mokyklos garaže palikdavo 30 litrų talpos tuščią kanistrą, kurį nusivežę į degalinę, vairuotojai pripildavo jam pilną kanistrą dyzelinio kuro ir po to atgal parveždavo į garažą. Kartais būdavo taip, kad A. S. pats atvažiuodavo iki degalinės ir pasiimdavo minėtą kanistrą su kuru bei įsidėdavo jį į savo vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių skaičiai 177. Būdavo taip, kad iš pradžių (2019 metais) A. S. autobuso vairuotojams duodavo į rankas kuro kortelę, tačiau vėliau jis ją laikydavo pas save ir jiems SMS žinute parašydavo kuro įsipylimo kodą, kurį nurodydavo degalinėje. Kadangi kiekvieną mėnesį A. S. turėdavo užpilti 30 litrų dyzelinio kuro, o autobuso bakas būdavo apie 75 litrų, todėl jie užsipildavo tik apie 40 litrų, dėl ko jie turėdavo stipriai taupyti kurą, todėl važiuodavo kuo lėčiau, nejungdavo autonominio šildymo ir nuokalnėje važiuodavo laisva pavara. Yra vieną kartą užsipylęs kuro ir iš savo lėšų. A. S. pasakė, kad jis be jo kuro nepils. A. S. norėjo juos lyg kontroliuoti. Tačiau vėliau minėti pinigai jam buvo grąžinti jo prašymu. A. S. autobuso vairuotojams sakydavo, kad jeigu jie nedarys taip, kaip jis liepia, t. y., jam kiekvieną mėnesį nepaliks degalų, jis kalbėdavo netiesiogiai, kad ,,ar tau darbas netinka“, jautė lyg tokį psichologinį spaudimą iš jo, kad jis gali atleisti juos iš darbo, jeigu nesielgs taip, kaip jis nori. Kadangi bijojo prarasti darbą, todėl vykdė ką A. S. buvo paliepęs. Šiuos nurodymus taip pat vykdė ir jo kolegos S. S. ir Ž. V.. Buvęs minėtos mokyklos autobuso vairuotojas A. R. išėjo savo noru, kadangi nebepakentė A. S. elgesio. A. R. jam taip pat buvo pasakojęs, kad A. S. ir jam liepdavo užpilti 30 litrų kuro ir dalytis su juo atlygiu, kuris likdavo nuo įvairių išvykų. Be to, jiems po kiekvieno savaitgalinio, arba naktinio keleivių vežimo į ekskursijas turistams būdavo prisakyta, kad jie surinktų, pvz. po eurą (19 eurų už reisą) ir dalį šių pinigų iš jų atimdavo A. S.. Pastarasis nurodydavo, kad 30 procentų nuo surinktos sumos jam reikia atiduoti ir su juo dalintis, o likusius pinigus pasilikdavo sau, kadangi važiuodavo po darbo valandų. A. S. teigė, kad mokykloje yra nusistovėjusi tokia praktika, kuri yra taikoma jau senai. Jie ne vieną kartą dėl netinkamo A. S. elgesio kreipėsi į mokyklos direktorių A. Š.. Tiesiogiai minėtam direktoriui dėl kuro nebuvo minėję, todėl, kad suprato, jog A. S. kartu su A. Š. gerai sutaria ir iš mokyklos valdžios buvo girdėję, kad čia yra bergždžias reikalas. Direktorius A. Š. nurodė visus reikalus tvarkytis su pačiu A. S.. Kadangi jie vairuotojai negalėjo daugiau pakęsti tokio A. S. elgesio, kreipėsi į įvairias institucijas, dėl ko A. S. 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje išėjo iš darbo savo noru. Vaizdo įrašus, susijusius su A. S., kiek jam žinoma, turi buvęs vairuotojas A. R., kuris minėtus vaizdo įrašus rodė (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnui A. B..

Be to, liudytojas K. O. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. pradėjus dirbti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokykloje, jam buvo priskirtas mokyklinis autobusas ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, ūkvedys A. S. turėjo dvi kuro korteles. Viena kuro kortele naudojosi jis, o kita kuro kortele naudojosi jie vairuotojai. Jis asmeniškai neturėjo priskirtos kuro kortelės. Minėtą kuro kortelę A. S. duodavo iki 2019 m. rugsėjo mėn., o po to, A. S. parašydavo jiems SMS žinutę su įsipylimo kodu, kurį padiktuodavo degalinėje esančiai operatorei. Už užsipiltą kurą, visada gaudavo apmokėjimo kvitą. Degalus galėdavo piltis tik degalinėse ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Dažniausiai pildavosi ir patogiausia buvo piltis į mokyklinius autobusus degalus degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). O kai būdavo kituose miestuose, pildavosi degalinėse ,,(duomenys neskelbtini)“ ar ,,(duomenys neskelbtini)“. Į mokyklinius autobusus pildavo kuro panašiai kas trečią dieną, dažniausiai prisipildavo pilną kuro baką. Vieną kartą per mėnesį, mėnesio gale, A. S. nurodymu, jie turėdavo užpilti jam kuro į jo mokyklos garaže paliktą plastikinį 30 litrų kanistrą. A. S. jiems sakė, kad nebūtų jokių kalbų iš kitų žmonių, todėl jie stengdavosi, kad degalinėje niekas nepamatytų, kad jie minėtą kurą jam pila į kanistrą, o būtent, jis atsidaręs vairuotojo dureles, pasistatydavo kanistrą ant autobuso laiptelių ir taip niekas nematydavo, kad kurą pila ne į kuro baką, o į kanistrą. Dirbant su mokykliniu autobusu, buvo pildomi kelionės lapai. Vairuotojai pildydavo kiekvienas asmeniškai, kiekvieną dieną, t. y. ryte buvo užrašomas maršrutas, data/laikas, pravažiuoti kilometrai, kuro sunaudojimo norma, kuri buvo parašyta kelionės lape, vasarą buvo 100km/13,5 litro, o žiemą buvo 100km/14,85 litro, tada užrašomas tos dienos kuro likutis ir jei pilamas kuras, buvo įrašomas pilto kuro kiekis, o vakare po darbo, buvo užrašoma pravažiuoti kilometrai, sunaudotas kuras ir kuro likutis. Gale mėnesio prie kelionės lapų buvo prisegami apmokėjimo kvitai už kurą ir šie kelionės lapai buvo perduodami A. S., kuris juos atšviesdavo ir perduodavo buhalterijai. Minėtuose kelionės lapuose rodmenys nebuvo klastojami. Tačiau iš tikrųjų, prieš atiduodant A. S. 30 litrų sutaupytų degalų per mėnesį, autobuso skydelyje, pagal kuro daviklį, buvo matyti, kad kelionės lapuose yra mažesnis kuro likutis bake, nei realiai autobuso bake. Tačiau po to viskas susilygindavo ir nebūdavo jokių neatitikimų. Jis nefiksavo autobuso skydelyje esančio kuro daviklio rodmenų. Jam nėra tiksliai žinoma, kokiais tikslais ir kur A. S. panaudojo minėtą kurą. Jokios žalos jis nepatyrė, nesijaučia nukentėjęs, jiems visiems vairuotojams buvo svarbiausia, kad pavaduotojas A. S. būtų atleistas iš užimamų pareigų ir jiems nevadovautų.

Liudytojas K. V. parodė, kad jis nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir po to nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos autobuso vairuotoju. Jam dirbant apie 2016 m. rugsėjį į darbą atėjo dirbti A. S., kuris tuo metu dirbo autobuso vairuotoju. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. sausio 11 d., kai dirbo su A. S., jokių nusiskundimų ir problemų nebuvo, A. S. buvo paprastas vairuotojas. Pirmą kartą, kai jis išėjo iš darbo, išėjo dėl prastos sveikatos. Kai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. vėl sugrįžo vėl į darbus Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje A. S. jau buvo pradėjęs dirbti direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams ir 0,5 etato vairuotoju. Darbe buvo tokia tvarka, kad jie visi vairuotojai, t. y. jis, A. R. ir R. G. naudojosi išduota viena kuro kortele. Užsipylus kuro degalinėje gaudavo apmokėjimo kvitą už užsipiltą kurą, kurį prisegdavo prie kelionės lapų. Dažniausiai buvo užsipilamas pilnas kuro bakas. Per savaitę kuro buvo užsipilama įvairiai, priklausomai, kiek kuro išvažinėji. Mažiausiai pildavo 2 kartus. Kelionės lapai, kiek pamena, buvo pildomi kiekvieną dieną, t. y. ryte buvo užrašomas kelionės maršrutas, tada užpildydavo spidometro parodymus kiek km (kokia rida), kuro likutis bake, grįžus po darbo vėl pildydavo spidometro parodymus, kiek km(kokia rida), kiek nuvažiuota ir kuro likutis bake ir viso paskaičiuodavo, kiek tą dieną yra nuvažiuota km ir kiek sunaudota kuro. Minėtus kelionės lapus pildydavo kiekvienas vairuotojas asmeniškai. Minėtus kelionės lapus priduodavo mėnesio gale ūkvedžiui A. S., o jis buhalterijai. Minėtą kurą pildavosi bet kurioje miesto degalinėje, degalinė nebuvo priskirta. Tačiau, jeigu būdavo (duomenys neskelbtini) mieste, pas juos yra tik viena degalinė ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje pildavosi kurą. Kai jis sugrįžo į darbą 2017 m. rugsėjo mėnesio 1 d., jis vieną mėnesį važinėjo su senu mokyklos autobusu ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena, kurą pildavosi pats. Už užsipiltą kurą gaudavo apmokėjimo kvitą, kurį prisegdavo prie kelionės lapų, kelionės lapus pildė pats, gale mėnesio pridavė A. S.. 2017 m. spalio 5 d. jam buvo duotas vairuoti naujas mokyklos autobusas ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dalinosi su A. S., kadangi pastarasis tuo metu dirbo dar ir 0,5 etato vairuotoju. Važinėdamas šiuo autobusu, jis kuro kortelės niekada negavo, kadangi kurą į minėtą autobusą pylė A. S., pas kurį ir buvo minėta kuro kortelė. Nors A. S. dirbo 0,5 etato vairuotoju ir pildavo kurą į jų abiejų vairuojamą autobusą, tačiau jis niekada nepildė kelionės lapų. Minėtus kuro lapus jis pildydavo už A. S., nes pastarasis teigdavo, kad jis dirba direktoriaus pavaduotoju ir pats negali jų pildyti. Jam tik pradėjus dirbti, vairuotojai A. R. ir R. G. jam papasakojo, kad jiems A. S. buvo paliepęs iš mokyklos lėšų išduota kuro kortele užpilti jam kuro, kuris buvo skirtas autobusams. Kiek tiksliai litrų ir kiek kartų per mėnesį vairuotojai įpildavo A. S. kuro, jam nežinoma. Taip pat minėti vairuotojai jam yra pasakoję, kad kurą atveždavo A. S. net iki namų. Kadangi jis kuro kortelės nebuvo gavęs, todėl tokių paliepimų iš A. S. nebuvo gavęs. Tačiau, kai pildydavo kelionės lapus už A. S., pagal kuro apmokėjimo kvitus jis buvo pastebėjęs, kad kuro yra įsipilta daugiau nei telpa į kuro baką, t. y. pagal autobuso skydelyje esantį kuro daviklį pastebėdavo, kad kuro rodiklis yra žymiai mažesnis, nei yra nurodyta realiai pilto kuro. Dėl minėto kuro neatitikimų jis kalbėjosi su A. S., tačiau pastarasis nieko konkretaus nenurodė, kur buvo panaudotas degalinėje užsipiltas ir apmokėtas kuras. Jis kreipėsi į mokyklos direktorių A. Š., kuriam papasakojo apie minėto kuro neatitikimus, tačiau direktorius A. Š. nurodė visas susidariusias problemas spręsti su pavaduotoju A. S.. Jis nežino, ar vairuotojai A. R. su R. G. kreipėsi į mokyklos direktorių A. Š., dėl to, kad A. S. reikalauja iš jų kuro. Iš minėtos darbovietės išėjo dėl netinkamo A. S. vadovavimo, jo bendravimo kultūros. Jis jokių pretenzijų neturi, nesijaučia nukentėjęs, jokios žalos nepatyrė.

Liudytojas R. G. parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklos mokyklinio autobuso vairuotoju. Kartu su juo dirbo A. R. ir K. V.. Jo tiesioginis vadovas buvo A. S., kuris užėmė Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pavaduotojo pareigas ūkio reikalams. Kiek jam žinoma, prieš tai A. S. dirbo mokyklinio autobuso vairuotoju. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo ne mažai laiko, tačiau, kiek pamena, kiekvienam mokyklinio autobuso vairuotojui A. S. nurodė, kad kiekvieną mėnesį jie privalo iš mokyklos skirtų lėšų, užpilti ir jam atiduoti mažiausiai 20 litrų kuro (kiekio nepamena, gal ir daugiau), kuris turėjo būti panaudotas mokykliniams autobusams. Kiek pamena, A. S. palikdavo tuščią tarą, į kurią degalinėje pripildavo kuro. Kartais A. S. važiuodavo kartu su jais iki degalinės, kur neišlipęs iš autobuso, paduodavo kuro kortelę. Tuomet jis užsipildavo nepilną mokyklinio autobuso kuro baką ir likutį kuro įpildavo į minėtą A. S. paduotą tuščią tarą. Nepamena, kokia tiksliai buvo mokyklinio autobuso bako talpa, tačiau, kadangi jie A. S. atiduodavo dalį kuro, jie turėdavo jį taupyti važiuodami mokykliniu autobusu. Jam nėra žinoma kur A. S. panaudodavo minėtą kurą, t. y. ar jis naudodavo sau ar perduodavo kitiems. Būdavo ir taip, kad darbo pabaigoje garaže palikdavo A. S. pilną tarą su kuru. A. S. vairuotojams buvo netiesiogiai pasakęs, kad jeigu jiems nepatinka tokia tvarka, jie gali išeiti iš darbo. Kadangi jam tokia tvarka buvo nepriimtina, todėl jis ne kartą buvo nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorių A. Š. ir jam viską papasakojęs. Jis negali tiksliai tvirtinti, kad mokyklos direktoriui A. Š. buvo žinoma apie kuro įpylimus S., tačiau mano, kad kiti vairuotojai buvo apie tai kalbėję su juo. Jiems su A. S. buvo problemų ne tik dėl kuro įpylimo ir atidavimo jam, tačiau ir aplamai jiems buvo nepriimtinas jo elgesys kaip vadovo, todėl su A. S. turėjo ne vieną konfliktą. Pats mokyklos direktorius A. Š. jokių realių veiksmų dėl A. S. elgesio nesiėmė. Direktorius A. Š. jiems sakė, kad jie patys spręstųsi iškilusias problemas su A. S.. Kai jo kolega K. V. išėjo iš darbo ir jis su A. R. liko dviese, A. S. padalino K. V. etatą, t. y. 0,5 etato A. S. pasiėmė sau, o jam ir A. R. padalino po 0,25 etato. Mažiausiai keletą mėnesių už 0,25 etatą jie atiduodavo A. S. savo uždirbtus pinigus. Būdavo taip, kad jis gaudavo algą ir po to A. S. konkrečiai pasakydavo, kiek jie turi jam atiduoti pinigų už 0,25 etatą. A. S. teigdavo, kad jiems tie pinigai nepriklauso, o jei kas nors nepatinka, gali eiti iš darbo. A. S. taip pat važiuodavo mokykliniu autobusu, bet tikrai mažiau valandų nei priklauso 0,25 etatui ir tikrai ne 0,5 etato. Jiems važiuojant į ekskursijas, visus piniginius reikalus tvarkydavo A. S.. Kadangi minėtame darbe niekas nesikeitė, jis pats savo noru parašė prašymą išeiti iš darbo. Šiai dienai jis neturi jokių pretenzijų dėl aukščiau minėtos situacijos, jis nenukentėjo, žalos nepatyrė.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinio autobuso vairuotoju. Jis mokykliniu geltonos spalvos autobusu vežiodavo moksleivius į mokyklą ir iš jos. Taip pat vežiodavo vaikus į įvairias išvykas ir ekskursijas. Jam buvo priskirtas mokyklinis autobusas ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena. Kai jis pradėjo dirbti, A. S. dirbo pusę etato vairuotoju bei buvo paskirtas laikinai mokyklos pavaduotoju ūkio reikalams. Tik pradėjus dirbti, nuo pirmo darbo mėnesio, t. y. nuo 2017 m. spalio mėn. A. S. pareikalavo, kad jis kiekvieną mėnesį, vieną kartą privalo sutaupyti mokyklos lėšų sąskaita kurą ir jam užpilti kuro į jo paliktą mokyklos garaže plastikinį 30 litrų talpos kanistrą. Būdavo taip, kad nuvažiavęs į degalinę, pirmiausia kuro pripildavo į autobuso baką, pvz. įpildavo 50 litrų (bakas apie 80 litrų), o likusius apie 30 lirų pripildavo į duotą kanistrą. Arba būdavo taip, kad visą mėnesį praktiškai taupo ir tada sutaupytą 30 litrų kuro užpildavo į A. S. duotą kanistrą. Pilant kurą minėtą kanistrą padėdavo ant mokyklinio autobuso įlipimo laiptelių. Stengėsi, kad niekas nepamatytų. Būdavo ir taip, kad minėtą kanistrą su kuru jis nuveždavo iki A. S. namų ir palikdavo jo garaže. Arba A. S. nurodydavo jiems palikti minėtą kurą mokyklos garaže arba už mokyklos ribų. Susitikus su juo pakelėje, įdėdavo jam kanistrą į jo automobilio bagažinę. A. S. teigdavo, kad kuro reikia ne jam, o direktoriui. Nors kaip ir minėjo, kurą veždavo A. S. net iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Vieną kartą A. S. buvo paminėjęs, kad minėtą kurą duodavo savo sūnui. Kelis kartus paklausus mokyklos direktoriaus A. Š. dėl minėto kuro, jis tiesiogiai jam nieko neatsakydavo ir diplomatiškai sugebėdavo išsisukti, ar minėtas kuras būdavo jam, ar ne. Taip pat jie, vairuotojai, mokyklos direktoriui A. Š. buvo sakę, apie tai, kad A. S. iš jų reikalauja kiekvieną mėnesį kuro, tačiau direktorius A. Š. jokių realių veiksmų nesiėmė. Direktorius jiems pasiūlydavo su A. S. išgerti ,,butelį" ir išsispręsti visas esančias problemas. Kiek jam žinoma, pripilti kuro A. S. turėjo kiekvienas iš jų vairuotojas. A. S. nurodymus vykdė dėl to, kad bijojo prarasti darbą. A. S. sutaupydavo kurą paprasčiausiai lėtai važiuodami, arba, pvz. žiemą nejungdami autonominio šildymo. Jam asmeniškai kuro kortelė nebuvo priskirta. Vairuotojai, t. y. jis, R. G., K. V. ir A. S. dalinosi viena kuro kortele. Maždaug po pusės metų A. S. gavo antrą kuro kortelę, kurią turėjo su savimi. O pirmą kortelę duodavo jiems, t. y. jam, R. G. ir K. V.. Apie 2018 m. pavasario pabaigoje, A. S. minėtos kuro kortelės jiems jau nedavė. Būdavo taip, kad A. S. važiuodavo kartu su vairuotojais užsipilti kuro. A. S. sėdėdavo autobuse ir jiems paduodavo kuro kortelę. Užsipylę kuro nueidavo susimokėti degalinėje už kurą ir gaudavo apmokėjimo kvitą. Kurą į mokyklinį autobusą pildavo tik (duomenys neskelbtini) esančioje vienintelėje degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Vairuojant autobusą, darbo metu buvo pildomi kelionės lapai. Ryte buvo supildomas maršrutas, data, laikas, kuro parodymai- likutis, spidometro parodymai, kiek km nuvažiuota ir kiek užsipilta kuro, jei tą dieną pilta, kuro norma. Kokia buvo tiksli kuro norma, nepamena. O vakare, kuro parodymai, kiek kuro sunaudota – likutis, spidometro parodymai, kiek km nuvažiuota ir tada pylimas kuro jeigu pilta. Prie kelionės lapų buvo prisegami apmokėjimo kvitai už kurą ir po to mėnesio gale minėti kelionės lapai buvo perduodami A. S.. Kelionės lapuose rodmenys nebuvo klastojami. Galbūt savo kompiuteryje yra išsisaugojęs vaizdinės, garsinės ar kitokios medžiagos, kuri galėtų padėti tyrimui. Ką ras, tą pateiks prie tyrimo medžiagos. Taip pat A. S. buvo nurodęs, kad kai jis veždavo vaikus į įvairias olimpiadas, sporto varžybas, jis liepdavo surinkti iš kiekvieno vaiko po 2 eurus. Minėtus pinigus atiduodavo A. S.. Taip darydavo visi dirbantys vairuotojai. Ne vieną kartą dėl aukščiau minėtų įvykių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūną A. B. su prašymu, padėti išspręsti minėtas problemas, tačiau nusprendė nieko nedaryti ir tiesiog išeiti iš darbo dėl nepakeliamo A. S. elgesio vairuotojų atžvilgiu. Jis neturi jokių pretenzijų, jis nenukentėjo ir jokios žalos nepatyrė.

Be to, liudytojas A. R. parodė, kad apie 2018 m. kovo mėn., iš darbo išėjus vairuotojui K. V., mokyklos direktoriaus A. Š. įsakymu, buvo padalintas K. V. etatas, t .y. jis ir jo kolega R. G. kiekvienas gavo po 0,25 etato vairuotojo priedą, o mokyklos direktoriaus pavaduotojas A. S. gavo 0,5 vairuotojo priedą. Minėtą priedą gavo iki kol bus surastas naujas vairuotojas. Kiek pamena, pinigus už 0,25 etato priedą gavo mažiausiai apie du mėnesius, iki kada tiksliai dirbo nepamena. A. S. iš karto jiems pasakė, kad šie 0,25 etato priedai jiems nepriklauso, nors jie tikrai išdirbdavo priedo valandas. A. S. aiškindavo, kad jis važiuoja K. V. maršrutais, o jie K. V. maršrutais nevažinėja, todėl jiems nepriklauso 0,25 priedo etatas. Tačiau jie važinėdavo tiek savo maršrutais, tiek ir papildomai važinėdavo kitais maršrutais, dėl ko jie išdirbdavo 1,25 etato valandas. Tačiau kadangi A. S. buvo kategoriškas, todėl jis ir, kiek jam žinoma, ir R. G. gavę algą su priedu, nuo savo banko sąskaitos išgrynindavo 100 eurų ir šiuos pinigus paduodavome A. S.. Nepamena kada, tačiau mokyklos direktoriui A. Š. jie buvo minėję apie tai, kodėl jie atidirbę valandas, turi atiduoti A. S. už minėtą priedą 100 eurų. Direktorius A. Š. visada sugebėdavo diplomatiškai išsisukti. Jis tiesiog pasakydavo, kad jie turi gražiai susitarti su A. S. arba ne kartą direktorius A. Š. buvo paminėjęs, kad visi vairuotojai susėstų su A. S. ir išgertų butelį, ir išspręstų visas iškilusias problemas.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūno pareigose. 2017 m. sausio 27 d. jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklos tarybos pirmininku. Apie 2017 m. birželio mėn. vienas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklos autobuso vairuotojų A. R. kreipėsi į jį, pateikdamas problemą, kad jų tiesioginis vadovas, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, prieš mokyklos autobuso vairuotojus – A. R., R. G., K. V., naudoja psichologinį smurtą, kiekvieną mėnesį A. S. iš minėtų vairuotojų reikalaudavo, kad jie iš mokyklos skirtų lėšų kurui, kuris visas turėjo būti panaudojamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos autobusams, 30 litrų kuro užpiltų į A. S. duotą tuščią plastikinę tarą. Minėtą kurą jie užsipildavo kartu su A. S., kuris važiuodavo kartu su jais, po to A. S. nuveždavo iki namų, kuris išimdavo minėtą pilną kanistrą su kuru ir jį pastatydavo šalia namų po egle. Vairuotojas A. R. sakė, kad A. S. jiems nurodė, kad, jei jie nevykdys jo reikalavimų, tai jie minėtoje įstaigoje nedirbs. Tuo metu vairuotojas A. R. per savo mobilų telefoną rodė jam garso įrašus, kuriuose buvo girdėti A. S. nepasitenkinimai vairuotojų darbu, kad jie neva neišdirba valandų, dėl ko liepdavo jiems užpilti jam kuro. Taip pat A. R. jam buvo pasakojęs, kad vairuotojams paskyrus priedus, A. S. jiems nurodė, kad vairuotojai kiekvieną mėnesį privalo jam atiduoti po 100 eurų. Minėti vairuotojai buvo prigrasinti, jeigu jie neduos pinigų, jie neteks darbo. Sužinojęs visa tai, jis vairuotojui A. R. pasakė, kad jis apie visas šias aplinkybes parašytų jam oficialių raštą, pridėdamas minėtus garso įrašus. Po kelių dienų jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklą pasikalbėti su direktoriumi A. Š.. Papasakojus apie minėtas vairuotojų problemas, apie A. S. kuro grobstymą, vairuotojų šantažavimą, psichologinį smurtą, direktorius A. Š. atsakė, kad ,,tu žinai A., jis kartais perlenkia lazdą“. Direktorius A. Š. neminėjo, kad jis imsis kokių nors priemonių, kad tokie dalykai mokykloje nevyktų. Jam pasirodė, kad direktoriui A. Š. visa tai yra ne naujiena ir apie tai jau žinoma, kadangi A. Š. nenusistebėjo, o šį reikalą baigė kalbėdamas juokais. Po kelių savaičių jis paskambino vairuotojui A. R. paklausti, kodėl jis nepateikė oficialaus rašto dėl apkalbėtų problemų (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokykloje. A. R. atsakė, kad jam gaila (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus A. Š., kadangi bus paviešinti tokie dalykai. Kiek jam žinoma, po jų pokalbio, A. R. su kitais minėtais vairuotojais, maždaug po poros mėnesių buvo atleisti. 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, pas jį į (duomenys neskelbtini) seniūniją atvyko (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklos autobuso vairuotojai – Ž. V., K. O. ir S. S., kurie nurodė, kad jie nebegali taikstytis su (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklos pavaduotojo ūkio reikalams A. S. elgesiu. Jie nurodė, kad A. S., kaip ir aukščiau minėtiems vairuotojams, liepdavo kiekvieną mėnesį iš mokyklos autobusui skirtų kuro lėšų, 30 litrų kuro įpilti į A. S. mokyklos garaže paliktą plastikinį kanistrą. Jie nurodė, kad A. S. juos gąsdindavo, kad, jeigu jie nevykdys jo nurodymų, jie bus atleisti. Be to, minėti vairuotojai nurodė, kad po kiekvieno savaitgalio arba naktinio keleivių vežimo į ekskursijas, A. S. nurodydavo surinkti pinigus mokytojams iš vaikų už važiavimą, ir šiuos pinigus pasiimdavo A. S.. Jis nurodė minėtiems vairuotojams pateikti jam oficialų raštą dėl minėtų neteisėtų A. S. veiksmų, kad galėtų užkristi kelią A. S. piktnaudžiavimui. Gavęs oficialų raštą iš minėtų vairuotojų, 2020 m. rugsėjo 4 d. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyrių, pridėdamas minėtų vairuotojų kreipimąsi, kad jie išsiaiškintų nurodytame rašte aplinkybes ir atsakymą pateiktų jam raštu. Gautą atsakymą iš (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat jam žinoma iš minėtų vairuotojų, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotoja A. C., 2020 m. liepos mėn. pavadavo direktorių A. Š. ir minėti vairuotojai jai papasakojo apie minėtas problemas susijusias su A. S.. Kiek jam žinoma, pavaduotoja A. C. buvo pasikvietusi pati A. S. ir kalbėjo su juo apie minėtas problemas. Tikėtina, kad šią informaciją A. C. perdavė mokyklos direktoriui. Tačiau po minėto pokalbio vairuotojai kalbėjo, kad niekas nepasikeitė ir toliau A. S. reikalaudavo užpilti jam kuro iš mokyklos lėšų. Jo santykiai su A. S. komplikuoti, konfliktiniai.

Liudytoja A. C. parodė, kad ji dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotoja viduriniam ugdymui. A. S. yra jos buvęs kolega, kuris iš pradžių dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos autobuso vairuotoju ir po to pradėjo eiti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ūkio reikalams. A. S. buvo pavaldūs mokyklos autobusų vairuotojai ir visi kiti aplinkos darbuotojai, valytojos, sargai. A. S. buvo reiklus, iniciatyvus, draugiškas kolega, nekonfliktiškas. 2020 m. nuo liepos pradžios apie porą savaičių ji pavadavo mokyklos direktorių A. Š.. Apie 2020 m. liepos mėn. vidurį ji inicijavo susitikimą su mokyklos vairuotojais, tai yra Ž. V. ir S. S., o K. O. tuo metu atvykti nesutiko, kadangi jis atostogavo. Taip pat kartu dalyvavo pavaduotojas A. S.. Buvo tokia situacija, kad prieš kelias dienas vairuotojas Ž. V. dirbo vienas, o K. O. ir S. S. buvo atostogose. Ž. V. sunegalavo ir vietoj to, kad jis turėjo pranešti savo tiesioginiam vadovui A. S. apie, tai, kad jis negali atvykti į darbą, Ž. V. paskambino vairuotojui S. S., ir paprašė, kad šis už jį padirbėtų. Todėl A. S. nurodė Ž. V. parašyti pasiaiškinimą. Kiek pamena, minėtame pasiaiškinime buvo nurodytos aplinkybės, apie tai, kad darbe jaučiama įtampa, yra blogas mikroklimatas tarp vairuotojų ir pavaduotojo A. S., taip pat buvo paminėtas kuro faktas. Kas tiksliai buvo paminėta apie tą kurą, nepamena. Jai aktualiausia buvo tai, kad susirinkimo metu galėtų išsispręsti nesutarimus tarp vairuotojų ir A. S.. O jai tai pavyko padaryti. Vairuotojai paspaudė vienas kitam ranką ir manė, kad jų tolimesnis bendravimas pasikeis. Apie kurą per daug nieko nesiaiškino, tiksliai kaip ir kas, tačiau paminėjo, kad jeigu kuro lieka ir jo užtenka, vadinasi reikia perskaičiuoti kuro normas ir šis klausimas bus svarstomas administracijoje. Apie kuro faktą ji direktoriui paminėjo tada, kai iš Kauno rajono savivaldybės švietimo skyriaus atvyko sudaryta komisija aiškintis dėl vairuotojų skundo.

Liudytojas R. R. parodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. pradėjo dirbti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Jis yra atsakingas už mokyklinių autobusų vairuotojų darbą, vykdo mokyklos direktoriaus įgaliojimus, vadovauja mokyklos aptarnaujančiam personalui, teikia nurodymus ūkio personalui, planuoja jo darbą. Apie 2020 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena, mokyklos gimnazija sudarė komisija, kuri atliko mokyklinių autobusų - ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,M(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinius važiavimus. Kontrolinių patikrinimų metu buvo patikrinta tik mokyklinių autobusų kuro sąnaudos. Buvo nustatyta, kad visiems trims minėtiems mokykliniams autobusams buvo nustatyta vidutiniškai mažesnės apie 0,5 litro kuro sąnaudos nei nustatyta norma. 2020 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Kultūros švietimo ir sporto skyrius sudaręs savo darbo grupę atliko aukščiau minėtų mokyklinių autobusų kontrolinius patikrinimus bei kelionės lapų patikras. Mano, kad jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, kadangi tokios informacijos jis negavo. Todėl remiantis abiejų kontrolinių važiavimų patikros rezultatais 2020 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeistos mokyklinių autobusų kuro normos, kurios buvo sumažintos. Jokių kitų pažeidimų susijusių su minėtais mokykliniais autobusais nebuvo nustatyta.

Liudytojas A. Š. parodė, kad nuo 2007 metų dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigose. Panašiai nuo 2015-2016 m. A. S. jų mokykloje dirbo vairuotoju, kuris važinėjo mokykliniu autobusu, veždamas vaikus į mokyklą ir kitas išvykas susijusias su mokykla. Apie 2017 m. A. S. pradėjo eiti direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Išėjo į pensiją asmuo, kuris vykdė direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams funkcijas, vyko konkursas, kurį laimėjo A. S.. A. S., vykdydamas pavaduotojo ūkio reikalams funkcijas, buvo nusimanantis savo darbą, jis buvo reiklus vadovas, mėgo, kad mokyklos vairuotojai laikytųsi darbo tvarkos taisyklių. Mokyklos vairuotojai skųsdavosi jam dėl per didelio A. S. reiklumo. Paprasčiausiai nebuvo susikalbėjimo tarp vadovo ir vairuotojų. Be vairuotojų A. S. buvo pavaldūs kiti darbuotojai: valytojos, kiemsargiai, sargai, pastatų priežiūros darbininkai. Tarp jo ir A. S. buvo tik darbiniai santykiai. Jie nėra jokie nei geri draugai, nei iš ankščiau pažįstami nebuvo. Tiek buvę mokyklos vairuotojai, tiek esami (t. y. A. R., R. G., Ž. V., S. S., K. O.) niekada nėra atėję pas jį ir skundęsi, tiesiogiai ar netiesiogiai, kad direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. S. iš jų reikalaudavo, jog jie iš mokyklos lėšų, kiekvieną mėnesį priskirtos kuro kortelės degalinėje jam užpiltų kuro į kanistrą jo reikmėms. Aplamai iš vairuotojų apie kuro grobstymą nebuvo girdėjęs. Taip pat nėra girdėjęs, kad A. S. būtų davęs nurodymą, jog vairuotojai išvykų ar ekskursijų metu, vežantys moksleivius po darbo valandų, privalo surinkti pinigus iš kiekvieno moksleivio ir dalintis jų uždirbtais pinigais su A. S.. Gimnazijoje nebuvo tvarkos, kad ekskursijų ar kitų išvykų metu rinkti pinigus iš moksleivių. Taip pat nėra girdėjęs apie tai, kad vairuotojai iš savo atlyginimo turėtų tam tikrą dalį pinigų atiduoti A. S.. Sunkiai suvokia, kaip galėjo vykti tokie dalykai. Vairuotojai Ž. V., S. S., K. O. maždaug prieš metus laiko buvo skundęsi, kad A. S. neduoda jiems į rankas kuro korteles, jiems tai buvo nepatogu. Tada jis iškart davė nurodymą A. S., kad jis duotų vairuotojams naudotis minėta kuro kortele. Minėtiems vairuotojams būdavo išduota viena kuro kortelė, kuria jie visi dalindavosi. Negali pasakyti, kiek iš viso kuro kortelių buvo išduota. Paskutinį kartą vairuotojai dėl kuro kortelės skundėsi 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Apie minėtą kuro grobstymo faktą sužinojo tik tada, kai 2020 m. rugsėjo mėn. iš (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Švietimo kultūros ir sporto skyriaus atvažiavo vedėjo pavaduotoja N. B. ir vyriausioji specialistė J. K.. Jos jam papasakojo, kad yra gauti mokyklos vairuotojų nusiskundimai dėl A. S. elgesio ir apie kuro faktą. Kiek jam žinoma, jos kalbėjosi su visais vairuotojais. Raštu jokio atsakymo iš minėto skyriaus nebuvo gavęs, tik žodžiu girdėjo, kad skyrius atliks vidinį tyrimą dėl vairuotojų nusiskundimų. Jokių išvadų iš minėto skyriaus negavo. Taip pat tuo metu direktoriaus pavaduotoja viduriniam ugdymui A. C. jam pasakė, kad ji buvo pamiršusi pasakyti, jog jai pavaduojant jį atostogų metu, apie 2020 m. liepos mėn., ji buvo padariusi susitikimą su A. S. ir mokyklos vairuotojais, tarp jų buvo kilę kažkokie nesutarimai, tačiau A. C. teigimu, jai pavyko juos sutaikyti. Ji užsiminė, kad minėto susitikimo metu buvo kalbama apie kurą, tačiau kas ir kaip, ji nenurodė. Maždaug trijų savaičių bėgyje pas juos į mokyklą atvažiavo sudaryta minėto skyriaus darbo komisija, kuri atliko mokyklinių autobusų kontrolinius važiavimus bei tikrino kelionės lapų pildymo tvarką. Pažeidimų susijusių su kelionės lapų pildymo tvarka nerasta. Tačiau kontrolinių važiavimų metu buvo nustatyta mažesnė kuro sąnaudų norma, todėl minėto skyriaus vedėjo įsakymu buvo sumažintos minėtų mokyklinių autobusų kuro normos. Kai į darbą atėjo vairuotojas S. S., kadangi jis turėjo mažai patirties, tuo metu A. S. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, dar dirbo 0,25 etato vairuotoju. Jam žinoma, kad tarp A. S. ir (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūno A. B. yra buvę nesutarimų. Kiek jam žinoma, A. S. yra dirbęs (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijoje, kada dirbo ir A. B.. Kiek jam žinoma, kai A. B. buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos tarybos pirmininku ir A. S. dirbo mokyklos vairuotoju, A. B. norėjo nušalinti A. S. nuo užimamų pareigų. A. B. sužinojo iš vienos moksleivės mamos, kad A. S. vežant vaikus, staigiai stabdant, viena mergaitė užsigavo lūpą į sėdynės atlošą. Be to, A. B. sužinojo, kad kažkada A. S. eismo įvykio metu pražudė žmones, dėl to A. B. visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi nušalinti A. S. nuo vairuotojo pareigų. Jis su A. B. kažkada yra kalbėjęs apie A. S. netinkamą vairavimą, kai pastarasis dar dirbo mokyklos vairuotoju. Jis nepamena, kad A. S. jau dirbant pavaduotoju ūkio reikalams, jis būtų kalbėjęs su A. B., jog gimnazijos vairuotojai A. B. skundžiasi dėl A. S. netinkamo bendravimo su jais, apie kuro grobstymo faktą. Mokyklos garaže nėra matęs tuščių ar pilnų kanistrų. Nežino, ar tokie dalykai galėjo dėtis mokykloje. Gali būti, kad vairuotojai nurodė tokias aplinkybes, norėdami pakenkti A. S., todėl, kad jis buvo pastebėjęs, jog tarp minėtų vairuotojų nebuvo ryšio. Mano, kad A. S. kartais juos per daug paspausdavo, buvo reiklus, o jiems tai nepatiko.

Liudytojas J. T. parodė, kad nuo 2014 metų dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos ugdymo reikalams pavaduotoju, taip pat kartais dėsto mokiniams tikybos pamokas. Maždaug prieš ketverius metus A. S. laimėjęs konkursą tapo mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, prieš tai dirbo mokyklos vairuotoju. Darbe A. S. jam pasirodė darbštus, reiklus, iniciatyvus, neskaičiuojantis darbo valandų, draugiškas. Iš žiniasklaidos ir aplinkinių girdėjęs, kad A. S. turėjo ne vieną skandalą, kad sukėlė eismo įvykį, buvo sužaloti žmonės. Mano, kad A. S. turėjo priešų, kurie norėjo jį pažeminti, sumenkinti, sugadinti jo reputaciją. Jis rašė jam parodytą 2018-09-12 prašymą, prašė leisti vykti su (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokiniais į (duomenys neskelbtini), kuri vyko 2018-09-13 (duomenys neskelbtini) ir kad būtų paskirtas mokyklinis autobusas. Į kelionę išvyko anksti ryte, grįžo galimai po darbo valandų. Mokyklinį autobusą vairavo vairuotojas A. R.. Nebuvo reikalavimo iš vairuotojo A. R. ar pavaduotojo A. S., kad minėtos išvykos metu iš mokinių būtų surinkti pinigai už kelionę. Tokių nurodymų niekada nėra gavęs. Tačiau tarp moksleivių ir jų tėvų buvo žodinis susitarimas su mokytojais, jeigu kelionė ar tam tikra išvyka užtrunka, dėl ko vairuotojai dirba viršvalandžius po darbo, už kurį nėra mokamas darbo užmokestis, iš kiekvieno moksleivio buvo surenkami pinigai, pvz. po 1-2 eurus. Nepamena, kam tiksliai buvo paduodami surinkti pinigai, t. y. ar vairuotojui ar A. S.. Apie pinigų perdavimą jokių dokumentų nepildė. Kiek jam žinoma, vairuotojai skundėsi, kad šiais uždirbtais pinigais reikėdavo dalintis su ūkvedžiu A. S.. Kiek jam žinoma, mokyklinių autobusų vairuotojai A. R., K. O. ir kt. buvę vairuotojai, kurių vardų, pavardžių nepamena, nesutarė su ūkvedžiu A. S., skundėsi netinkamomis darbo sąlygomis, vairuotojai A. R., K. O., S. S. jam buvo minėję, kad A. S. iš jų reikalavo kažkokių pinigų. Jis patardavo, kad jie nueitų šiuos reikalus išspręsti pas mokyklos direktorių A. Š..

Liudytoja S. S. parodė, kad nuo 1984 metų dirba Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja. Prieš maždaug 5-6 metus A. S. dirbo mokyklinio autobuso vairuotoju. Apie 2017 metus, liepos mėnesį A. S. pradėjo eiti laikinai mokyklos direktoriaus pareigas ūkio reikalams, vėliau laimėjo konkursą į mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Ji neturi nusiskundimu A. S. darbu, visada į jį kreipiantis dėl tam tikrų darbinių klausimų, jis visada viską parūpindavo kas liečia kanceliarines priemones, visada su ja pasitardavo, kai reikėjo remontuoti jos kabinetą. Patvirtina, kad pagal jai parodytą priedą prie kelionės lapo, 2017 m. rugsėjo 15 d. vyko su 7 klasės ir 8 klasės moksleiviais į kelionę - Mokslo festivalis ,,(duomenys neskelbtini)“. Išvyko 2017-09-15, išvyko ryte ir sugrįžo 2021-09-15, galėjo būti apie 18.10 val. Vežė vairuotojas R. G.. Šios kelionės metu jokie pinigai iš moksleivių už kelionę nebuvo renkami. Tačiau tarp mokytojų su moksleiviais ir jų tėvais yra žodinis susitarimas, kad jeigu jos vyksta į kokią nors kelionę ar ekskursiją su moksleiviais po darbų valandų, kai vairuotojui nėra mokamas atlyginimas, iš kiekvieno moksleivio jos surinkdavo apie 1-2 eurus. Tačiau tai buvo laisva valia, kas galėjo, tas ir iš moksleivių ir duodavo. Šiuos pinigus paduodavo mokyklinio autobuso vairuotojui į rankas, jokių dokumentų nepildė. Jokių nurodymų, privalomai surinkti pinigus iš vaikų kelionių metu po darbo valandų, nei iš mokyklinių autobusų vairuotojų nei iš A. S., nėra gavusi.

Liudytoja A. Z. parodė, kad nuo 1993 metų dirba Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradinių klasių mokytoja. Pagal pateiktą 2017 m. lapkričio 24 d. priedą prie kelionės lapo, parodo, kad į šią kelionę vyko galimai su mokytojais, kadangi išvykimo laikas buvo po darbo valandų, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. 17.30 val., vyko į (duomenys neskelbtini), į teatrą. Kadangi mokyklinio autobuso vairuotojas R. G. dirbo po darbo valandų, visi mokytojai surinko jam po 2 eurus už kelionę. Šiuos pinigus padavė jam į rankas, jokių perdavimo dokumentų nepildė. Jai nieko nėra žinoma apie tai, kad kada nors mokyklinio autobuso vairuotojai ar direktoriaus pavaduotojas A. S. mokytojams būtų nurodęs, kad važiuojant į įvairias išvykas su mokiniais, po darbo valandų, jos privalo surinkti pinigus iš moksleivių.

Liudytoja A. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirba apie 25 metus. Jai žinoma, kad A. S. maždaug prieš 5 metus dirbo gimnazijoje vairuotoju, vėliau tapo gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Jai patiko, kad A. S. nusimanė ūkio reikaluose, padėdavo, galėdavo su juo pasitarti. Nieko blogo apie jį negali pasakyti, jei kildavo problemų pavežėjimo klausimais, visada padėdavo, buvo paslaugus. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytas kelionės lapas, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymas dėl mokyklinio autobuso skyrimo, tai parodė, kad tai buvo vaikų vasaros stovykla, organizuota policijos bendruomenės pareigūnų su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės švietimo skyriumi. Kadangi jų vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kituose kaimuose, juos surinkdavo gimnazijos autobusų du vairuotojai su dvejais autobusais ir visur kur reikėjo vežiojo visą savaitę – nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vaikai buvo surenkami (duomenys neskelbtini) apie 9 val. ryto ir parvežami atgal į (duomenys neskelbtini) apie 15‑16 val. Šios kelionės metu iš vaikų nebuvo renkami pinigai nei vairuotojams, nei kam nors kitam, nes vaikai buvo iš nepasiturinčių, daugiavaikių šeimų ir vaikų globos namų. Kiek jai teko naudotis gimnazijos autobusų ir vairuotojų paslaugomis, prie jos vairuotojai niekada iš moksleivių nėra prašę ar rinkę pinigus. Ji negirdėjo ir nežino, kad A. S. būtų rinkęs ar ėmęs pinigus.

2020 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinių geltonųjų autobusų vairuotojų Ž. V., K. O. ir S. S. kreipimesi LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui nurodyta, kad jie, žemiau pasirašę (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinių (geltonųjų) autobusų vairuotojai, kreipiasi su didele bėda. Jų tiesioginis viršininkas, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. S., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tvarko reikalus kaip privačiame ūkyje: nuo pat jo atėjimo į šias pareigas kiekvienas mokyklinio autobuso vairuotojas privalo kiekvieną mėnesį atiduoti savo tiesioginiam viršininkui po 30 litrų dyzelinio kuro. Be to, po kiekvieno savaitgalinio arba naktinio keleivių vežimo į ekskursijas, turistams yra prisakyta, kad jie surinktų po eurą (19 eurų už reisą) ir dalį šių pinigų iš jų atima tas pats A. S.. Be to, ūkvedys A. S. nepasitiki jais ir neduoda jiems kuro kortelės, todėl kartais kurui baigiantis, kai ūkvedys būna išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir norėdami nesustoti su vaikais reiso viduryje, jie priversti užsipilti kuro iš savo lėšų. Be to, pastoviai grįžę iš reiso, turėdavo užeiti į ūkvedžio kabinetą ir apie valandą laiko išklausyti tos pačios litanijos psichologinio smurto, kad jie neišdirba per dieną 8 valandų ir jiems turi likti dyzelinio kuro, ir jie turi su juo pasidalinti. Prieš du metus savo noru iš darbo išėję, prieš juos dirbę visi trys vairuotojai pasakojo, kad šis ūkvedžio darbinis valdymo metodas naudojamas jau senai. Dirbant prieš juos, buvusiems vairuotojams buvo pusmetį skirti 0,25 etato priedai, bet priedų skyrimo metu vairuotojai turėjo ūkvedžiui A. S. iš savo algos atiduoti po 100 eurų. Jie apakę, kas vyksta (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorių ir prieš tai dirbę vairuotojai kelis kartus kreipėsi. Direktorius juoko forma paaiškino, kad jie nemoka dirbti, turi vieną kartą visi susėsti su ūkvedžiu A. S., išgerti bonką ir viskas bus gerai. Kažkoks reketas viduryje baltos dienos ir nėra kam pasiskųsti. Kol autobusai buvo naujesni, nenorėdami prarasti darbą, veždami vaikus važiuodavo lėtai ir taip sutaupydavo tą 30 litrų, kad atiduotų savo tiesioginiam viršininkui A. S.. Dabar, autobusams pasenus, tai padaryti praktiškai neįmanoma. Vakar paskutinį kartą susitikę su direktoriumi, išgirdo tą pačią giesmelę, kad reikia susėsti su ūkvedžiu, išgerti ir susitarti. Jų atžvilgiu ūkvedys A. S. pastoviai taiko psichologinį smurtą ir bando juos supykdyti, kad jie tarpusavyje nebendrautų. Be to, direktorius, kartodamas ūkvedžio nušlifuotą frazę, jiems priminė fb frazę, kad visam pasaulyje visi viskuo dalinasi ir jie privalo dalintis. Po šio pokalbio su direktoriumi, visi trys vairuotojai nusprendė negadinti sau sveikatos ir išeiti iš mokyklinių autobusų vairuotojų pareigų patiems prašant. Daugiau nėra kam pasiskųsti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) gimnazijoje neegzistuoja. Bet yra girdėję, kad LR seimo pirmininkas V. Pranckietis padėjo ne vienam žmogui panašioje bėdoje darbiniuose santykiuose su darbdaviu. Labai prašo imtis kažkokių priemonių šitai ūkvedžio savivalei sustabdyti. Prašo rasti būdų šį niekšą pašalinti iš pareigų, priešingu atveju jie, trys vairuotojai, bus priversti išeiti iš darbo Nuo rugsėjo pirmos dienos, jiems atsisakius A. S. duoti 30 litrų dyzelinio kuro, jie jau jaučia spaudimą darbiniuose santykiuose. Labai prašo nenumesti šio prašymo į stalčių ir kuo skubiau imtis priemonių, nes priešingu atveju gali neatlaikyti šio psichologinio smurto (1 t., b. l. 32‑33).

2021 m. vasario 3 d. dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. R. pateikė DVD‑R kompaktinį diską su 4 garso įrašais (1 t., b. l. 100-103).

2021 m. liepos 8 d. – 2021 m. liepos 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas DVD-R kompaktinis diskas su garso įrašais, kuriuos 2021 m. vasario 3 d. pateikė liudytojas A. R.. Užfiksuotas pokalbis tarp vyriško balso Nr.1 (kalba galimai A. R.), tarp vyriško balso Nr. 2 (kalba galimai A. S.), tarp vyriško balso Nr. 3 (kalba galimai R. G.). A. R. klausia, kas čia per ekstra? A. S.: ne, tai reikia išspręst. Reikia parašyti pareiškimą, kad atsisakot 0,25 arba reikia paduoti pinigus, tai kaip jūs pasirinksit, čia jūsų valia. A. R.: tai ne dabar pinigus turbūt, o kada gausim jau už šitą mėnesį. A. S.: tai aš nežinau, kaip jum patogiau. R. G.: nesupratau. Nu, tai reikia rašyti prašymą, ką darom? A. S.; jūs pasitarkit ir padarykit, galit, galit pasišnekėt su manim, galit pasitart, nežinau, nes jūs dabar taip lyg ir tariatės dviese. R. G.: ne tai ne dviese, tariamės visi trys, nu tai dabar va už tai ir sakau, kad tariamės trise. O ne taip, kad žinai mes pasitarsim, tada jūs pasitarsit, šnekamės kaip yra. A. S.: čia yra reikalai, čia nėra ką, nes trise mes kažkaip taip lyg ir nelabai sutariam. R. G.: pinigų reikia ane reiškia. A. S.: ne, ne, matematikas. R. G.: ane. A. S.: jo tu sakei, kad yra matematikas, tai tegu skaičiuoja, tai skaičiuoja žmogus. A. R.: kaip visada reziumė. Aš nežinau ką čia dabar ir sakyt, kad nebūtų neapgalvotų žodžių ir neapgalvotų atsakymų. Nes čia gaunasi, kad dirbo pilnu etatu jeigu atsisakom. R. G.: nu taip nu. Nu nėra logikos tame. Ne, ne, čia nesąmonė kažkokia. Taip nebūna žinok A., A. taip nebūna, aš tikrai tą sakau, viskas mano kantrybė jau viskas išseko, tokių dalykų nedaro net niekas. Aš einu pas direktorių, rašau prašymą atleisti ir viskas, viso gero. A. S.: jisai priima ir jisai atleidžia. R. G.: ne tokių dalykų. A. S.: aš, aš nedarau tų dalykų. R. G.: aš norėjau pažiūrėt, ką kolega mąsto, supranti, man vienintelio to ir tereikėjo, viskas, šitokių žingsnių niekas nedaro, atsiprašau, nežinau kaip tu A.. A. R.: ne, ne, gal ne taip skubotai bet. R. G.: nu tai, kad čia cirkas kažkoks, nu tai vaikų darželis žinai, o nori tau 1,25 bus etato, paskui, ne čia taip neišeina žinai, čia jau, mes taigi važiavom, mes atidirbom ar supranti A.? Mes atidirbom daleiskim, aš jaučiuosi, kad tikrai daugiau dirbu, ne gu kas. A. S.: gal, gal iš tiesų daug. R. G.: nu kam reikia čia daryti tokius cirkus. A. S.: pala, pala, pala, davai, apsiraminam ir nerėkaujam. A. S.: nueikit, pasišnekėkit, išsiaiškink, kodėl dabar čia aš turiu klausyt jūsų. R. G.: ne nu, bet čia cirkas gaunasi, komedija, visas tas mėnuo ištisai a girdi va taip va. A. S.: R., R., palauk. R. G.: tai tas, tai anas, trečias, tai ketvirtas. Jau žinok čia nėra net kada jau dirbt supranti kaip yra. A. S.: palauk, nerėk, aš sakau. R. G.: čia vaikus reikia vežiot supranti, o tu pastoviai kažkokioj tai įtampoj, oi, vienos intrigos, kaip bobų bleha turgus žinai, nieko vyriško bleha, garbės žodis. A. S.: R., R., R., aš ne ta kempinė, kuri turi viską sugerti. R. G.: aš suprantu, bet tai čia blemba. A. S.: nu būkit geri, yra aukščiau stovintys, pasišnekėkit, kodėl jūs ant manęs norit viską išliet. R. G.: nu bet, kad čia cirkas gaunas. A. S.: aš gi nesakiau, kad jūs dinkit, išeikit, aš sakau jums vyrai, aš ne kempinė. A. R.: bet A., pats kaltas. Dabar sutariam, kad į centrą vešim visi trys. R. G.: tai, ką mes čia durniukai kažkokie, vėl negerai. A. S.: o kas dabar čia negerai? A. R.: - ketvirtadienį R. vežė, penktadienį aš vežiau, pirmadienį R. vežė, antradienį aš vežiau ir taip eina. A. S.: trečiadienį aš vešiu. A. R.: trečiadienį jūs vešit. R. G.: bet tai kiek laiko dabar. A. S.: kiek dabar to laiko, aš vežiau visą savaitę ir nebuvo kiek laiko.

R. G.: dvi dienas kokias ar tris, ne daugiau. Nu gerai nesvarbu, ne tame esmė, bet tame, kad jau apsiėmėm, jau sakom jau gerai, nesutikai su tuo centru, jau gavosi taip, jau dabar viskas pasakė, kad stop, ne pasirodo dar ne stop. A. S.: ne tai reikės šitą mėnesį pabaigt, kad būtų viskas stop ir aišku. R. G.: nu tai taip ir baigiam nu. A. R.: nu tai šitą mėnesį ir baigiam ramiai gražiai. R. G.: tai jeigu norit nuo kito mėnesio kažkas apsiims tą visą etatą, vežiot, tegu vežioja. A. S.: gerai, gerai, bet nedarykit iš manęs kempinės. R. G.: nu, bet prie ko čia tu kempinė. A. S.: kodėl aš turiu pyktį, įtūžį sugert.

Kitame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp vyriško balso Nr. 1 (kalba galimai A. R.) ir tarp vyriško balso Nr. 2 (kalba galimai A. S.). A. S.: aš kviečiau tiek tave, tiek R. iš draugiškumo, dabar šitą, kuris žada dabar pasiūlyt, aš kviečiu, nes žmogus neturi, aš žinau kaip aš buvau, be darbo, bleha tikrai iš kampo į kampą, aš dėl to kviečiu, kad iš jo galėčiau tyčiotis. A. R.: bet žinokit, A., atvirai taip gaunasi kažkaip tai, kuo toliau, tuo daugiau naudojatės savo tikslams, savanaudiškiems kažkokiem tai dalykam. A. S.: kaip susitarėm turbūt nieks nesikeičia. A. R.: keičias. A. S.: nu pavyzdžiui? A. R.: nu pavyzdžiui nu, kuo toliau tuo viskas kažkas tai tokio darosi. A. S.: iki šito mėnesio pradžios ar kas nors keitėsi, čia tik nuo mėnesio pradžios prasidėjo dėl to, kad aš norėjau atiduoti reiškia, kad jūs. A. R.: oj ne, A., keitėsi, todėl, kad iki to mėnesio pradžios mes kentėjom, po to jau nebe kentėjom, bet taip, tai R., jau sakau nuo Naujų metų šneka. Nu čia reik žinot ne prie dvejų ausų, reikia galbūt, kad ir R. būtų, nes aš sakau, aš atstovauju vairuotojus, dabar vienas, taip už save. A. S.: tai aš ir kalbu kaip tau atrodo? A. R.: matot kas yra, man gali kitą kartą kvailai atrodyt. Todėl, kad aš darydamas žmogui kitą kart gero, nukentės ir R.. A. S.: prie ko čia dabar? A. R.: taip yra. Jeigu supranti aš, kad ir to kuro aštuoniasdešimt litrų gerai, mat jį kur, man tuo metu nereikėjo, aš imk, imk, jūs tiesiai šviesiai, gražiai ir pasakėt, A., mūsų alga susideda iš to ką gaunam, plius dar kuro dasideda, tai čia vėlgi paverskim į pinigus. A., aš jeigu atiduodu tą kurą, tai iš kur man dasideda, čia jums dasideda, man tai nebe jau. A. S.: palauk, tu galėjai, atidavei, negalėjai nedavei, teisingai? A. R.: nu, taip, aš kai negalėjau, aš antrą mėnesį, tada jau nedaviau, bet tai nukentėjęs būtų R. ir nukentėjo galbūt, todėl, kad jisai davė tiek, kiek ten kažkada susitarėm ir visa kita. A. S.: nu jo. O kodėl jis būt nukentėjęs tu sakai? A. R.: todėl, kad aš daviau aštuoniasdešimt, o jisai tik dvidešimt. Tai tada jau R. žinok, nes jūs dažnai už akių, va taip va su vienu pašnekat, po to jau su kitu pašnekat, ir sakot va, anas tai šitaip taip. A. S.: nesakiau. A. R.: ir čia buvo ne vienas kartas. A. S.: nesakiau, kad tu davei, o anas nedavė (1 t., b. l. 104-108).

2021 m. vasario 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas A. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate rasta ir paimta: 7 vnt., įvairaus dydžio, t. y. nuo 5 l. iki 30 l. talpos plastikinės taros. Ūkinio pastato rūsyje rastos 3 vnt. 210 l. talpos plastikinės taros su neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą (2 t., b. l. 182-185).

2021 m. vasario 19 d. Kauno AVPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini)-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime dėl kratos metu rastų daiktinių įrodymų nurodyta, kad 2021 m. vasario 19 d. kratos metu pas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, rastos plastikinės taros:

Plastikinė tara Nr. 1 (mėlynos spalvos, 20 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr.2 (baltos spalvos, 20 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 3 (gelsvos spalvos, 25 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 4 (baltos spalvos, 25 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 5 (baltos spalvos, 10 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 6 (baltos spalvos, 20 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 7 (rudos spalvos, 5 l.), kuri yra tuščia, be užsukamo dangtelio; plastikinė tara Nr. 8 (šviesiai žalios spalvos, 210 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr. 9 (tamsiai žalios spalvos, 210 l.) yra su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą; plastikinė tara Nr.10 (gelsvos spalvos, 210 l.), su ant dugno esančiais neaiškios kilmės skysčių likučiais, turinčios kurui būdingą kvapą (2 t., b. l. 186-187).

2021 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-758(21) nurodyta, kad tirti pateiktuose bakeliuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr.4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 esantys skysčiai yra degalai – dyzelinas (2 t., b. l. 18-21).

2020 m. spalio 28 d. dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. B. pateikė 2020 m. spalio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus raštą ,,Dėl informacijos", kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo grupė tyrė 2020 m. rugsėjo 1 d. Gimnazijos geltonųjų autobusų vairuotojų 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipimesi nurodytas aplinkybes. 2020 m. rugsėjo 16 d. vizito Gimnazijoje metu visi vairuotojai raštiškai patvirtino savo 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipimesi išdėstytas aplinkybes ir užtikrino, jog geltonųjų autobusų spidometrų duomenų nekeisdavo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2020 m. rugsėjo 25 d. atliko kontrolinį visų trijų Gimnazijos geltonųjų autobusų maršrutų popamokiniu laiku kuro sunaudojimo normų patikrinimą. Nustatyta, kad tą dieną visų trijų geltonųjų autobusų sunaudotas kuro kiekis buvo mažesnis už Savivaldybės administracijos patvirtintą kuro normą. Analizuojant situaciją buvo patikrintas geltonųjų autobusų kelionės lapų pildymas ir degalų sunaudojimas pagal patvirtintas normas 2019-2020 metais. Patikrinimo metu nustatyta, kad kelionės lapai pildomi teisingai. Automobilių ridos ir kuro sunaudojimo buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis įrašais kelionės lapuose (1 t., b. l. 116-117, 118-119).

Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos ataskaita dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinių autobusų vairuotojų kreipimosi ir patikrinimo metu surinkta medžiaga: 2020-09-01 (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokyklinių autobusų vairuotojų kreipimasis, vairuotojų Ž. V., K. O., S. S., direktoriaus A. Š. paaiškinimai (2 t., b.l. 191-201).

2021 m. spalio 11 d. apžiūros protokolu apžiūrėti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. sausio 7 d., dokumentų, perduotų laikinai naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti: 2017 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 90 lapų (originalai) – 1 segtuvas; 2018-2020 m. – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 1 byla (originalai) – 1 segtuvas; Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. spalio 11 d. el. paštu pateikti trūkstami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai: 2018 m. 04 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (kopija), 3 lapai; 2018 m. 05 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (kopija), 3 lapai; 2020 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (kopija), 3 lapai; vairuotojo S. S. 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (kopijos), 5 lapai. Apžiūros metu padarytos tyrimui reikšmingos dokumentų kopijos, kurios pridėtos prie apžiūros protokolo (2 t., b. l. 68-166, 3 t., b. l. 30-32).

Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. 22-492 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį A. S. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, autobuso vairuotojo 1 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 31 d.. Darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutarties priede darbo sutartis pakeista (papildyta) 1.2 punktu: Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams 1 et., nuo 2017 m. spalio 6 d. direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugsėjo 8 d. pagal LR DK 54 str. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu), direktoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. P-129 (3 t., b. l. 11-15, 44-49).

Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo dėl A. S. atšaukimo iš kasmetinių atostogų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. skiriamas 0,5 et. direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki bus įvykdytas konkursas direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigoms užimti (3 t., b. l. 60).

Iš 2017 m. spalio 6 d. Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo dėl A. S. darbo sutarties pakeitimo Nr. P-88 matyti, kad A. S. laimėjus konkursą skiria direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas 1 et. nuo 2017 m. spalio 6 d. (3 t., b. l. 61).

Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo dėl A. S. darbo sutarties nutraukimo Nr. P-129 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. nutraukta 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis Nr. 22-492 su A. S. direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams ir A. S. atleidžiamas iš darbo (3 t., b. l. 50).

Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr.V-196 patvirtintas direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybės aprašymas (3t., b. l. 4-8, 53-57).

Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. 22-535 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį S. S. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, vairuotojo 0,5 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. rugsėjo 3 d. Darbo sutartis pakeista 1.2 papunkčiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. vairuotojas 1 etatu ir 4 p. 5 darbo dienas per savaitę, 8 val. per dieną, direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. P-126. Darbo sutartis pakeista 1.2 p. nuo 2019 m. vasario 1 d. vairuotojas 0,75 etato ir 4 p. 5 darbo dienas per savaitę, 6 val. per dieną, direktoriaus įsakymas 2019 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. P‑17. Darbo sutarties priede darbo sutartis pakeista (papildyta) nuo 2019-03-01 1.2 p. vairuotojas 1 etatu. (3 t., b. l. 80-83)

Iš 2018 m. gegužės 3 d. darbo sutarties Nr. 22-531 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį Ž. V. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, vairuotojo 1 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gegužės 4 d. (3 t., b. l. 88-90).

Iš 2019 m. sausio 31 d. darbo sutarties Nr. 22-545 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį K. O. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, vairuotojo 1 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. vasario 1 d. (3 t., b. l. 95-97).

Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. 22-511 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį R. G. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, vairuotojo 1 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017-08-30. Darbo sutartis papildyta: 1.2 p. vairuotojas 1,25 et. nuo 2018 m. kovo 2 d. iki kol bus surastas kitas vairuotojas, 2018 m. kovo 2 d. direktoriaus įsakymas Nr. P-27. Darbo sutartis nutraukta: 2018-05-03 pagal LR DK 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. P-47 (3 t., b. l. 109-110).

Iš 2017 m. spalio 5 d. darbo sutarties Nr. 22-520 matyti, kad sudarė šią darbo sutartį A. R. ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, vairuotojo 1 et. pareigybei. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. spalio 6 d. Darbo sutartis papildyta 1.2 p. vairuotojas 1,25 et. nuo 2018 m. kovo 2 d. iki kol bus surastas kitas vairuotojas, 2018 m. kovo 2 d. direktoriaus įsakymas Nr. P-28. Darbo sutartis nutraukta: 2018-12-07 pagal LR DK 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. P-125 (3 t., b. l. 111-114).

Iš 2021 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos kultūros švietimo ir sporto skyriaus rašto ,,Dėl pinigų išmokėjimo" matyti, kad R. G. remiantis 2018 m. kovo 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-27 už papildomą vairuotojo 0,25 etatą buvo išmokėta: 2018 m. kovo mėn. 86,63 Eur, 2018 m. balandžio mėn. 90,76 Eur., 2018 m. gegužės mėn. 10,35 Eur., viso 187,74 Eur. A. R., remiantis 2018-03-02 direktoriaus įsakymu Nr. P-28, už papildomą vairuotojo 0,25 etatą buvo išmokėta: 2018 m. kovo mėn. 86,63 Eur., 2018 m. balandžio mėn. 90,76 Eur., 2018 m. gegužės mėn. 41,26 Eur., viso 218,65 Eur (4 t., b. l. 58-60).

Iš 2016 m. gegužės 11 d. degalų pardavimo pagal mokėjimo korteles sutarties Nr. AK 16/188 matyti, kad ši sutarti sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)", atstovaujama komercijos direktorės S. B., veikiančios pagal 2016-01-04 įgaliojimą Nr. 16/01, ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, atstovaujama direktoriaus A. Š. veikiančio pagal įstaigos įstatus, kurios pagrindu bendrovė parduoda klientui degalus, prekes bei suteikia paslaugas (toliau prekės), fiksuojant įsigyjamų prekių kiekį ir kainą magnetinėmis kortelėmis (3 t., b. l. 132).

Iš 2017 m. kovo 1 d. sutarties FKN0160 matyti, kad ši sutartis sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaudama pardavimų vyresniojo vadybininko R. M. veikiančio pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įgaliojimą Nr. 16/015, ir Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, atstovaujama direktoriaus A. Š. veikiančio pagal nuostatus, kurios pagrindu išduota magnetinė plastikinė kortelė, skirta fiksuoti įsigytų prekių degalinėse kiekį bei kainą (3 t., b. l. 131).

Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijai už užpiltą dyzelinį kurą (3 t., b. l. 159‑201, 4 t., b. l. 1-43).

(duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo įsakymai dėl kuro normų nustatymo Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijai priskirtiems autobusams: 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr. T1-162 ( autobusui ,, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro norma litrais/100 km.(žiemą/vasarą) - 14,4/ 13,1); 2017-11-15 Nr. T1-169 (autobusui ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro norma litrais/100 km.(žiemą/vasarą) - 15,3/ 13,9; 2018-06-08 Nr. T1-71 (autobusui ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro norma litrais/100 km. (žiemą/vasarą) - 14,85/ 13,5. (4 t., b. l. 46, 47-50, 51-53).

2021 m. rugsėjo 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų prekybos direktoriaus M. K. rašte Nr. S21-147 ,,dėl dokumentų pateikimo" nurodyta degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) dyzelino kainą eurais 1 (vienam) litrui. Vidutinė metinė dyzelino kaina EUR su PVM vienam litrui buvo: 2017 m. - 1,03l EUR/l, 2018 m. - 1,165 EUR/l, 2019 m. - 1,135 EUR/l, 2020 m. - 0,991 EUR/l. (4 t., b. l. 147)

Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo (2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. T1-105) sudarytos darbo grupės ataskaitos dėl Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos geltonųjų autobusų kuro normų patikrinimo matyti, kad 2020-09-25 darbo grupės nariai, dalyvaujant laikinai einančiam Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas R. R., atliko visų trijų gimnazijos geltonųjų autobusų sunaudojamo kuro kiekio patikrinimus važiuodami po pamokų gimnazijos nustatytais maršrutais. Patikrinimo metu degalinėje visų trijų geltonųjų autobusų kuro bakai buvo pripilti iki ,,pistoleto" iššovimo, fiksuotas pradinis kilometražas. Pravažiavus autobusų maršrutais vėl buvo pripilti pilni kuro bakai. Tada apskaičiuotas kilometražas ir suvartoto kuro kiekis. Nustatyta: autobuso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta kuro norma litrais/100 km vasarą 13,1 l., patikrinimo metu 100 km, sunaudota 11,5 l., kuro sunaudojimo skirtumas 1,6 l.; autobuso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta kuro norma litrais/100 km vasarą 13,9 l., patikrinimo metu 100 km, sunaudota 11,3 l., kuro sunaudojimo skirtumas 2,6 l.; autobuso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta kuro norma litrais/100 km vasarą 13,5 l., patikrinimo metu 100 km, sunaudota 12,6 l., kuro sunaudojimo skirtumas 0,9 l. Nustatyta, jog visų trijų geltonųjų autobusų sunaudotas kuro kiekis yra mažesnis už gimnazijos direktoriaus sudarytos komisijos faktinį kuro sąnaudų apskaičiavimą, kurio pagrindu Kauno rajono savivaldybės administracija nustatė kuro normas geltoniesiems autobusams. Darbo grupės narių nuomone, vienas maršruto patikrinimas neatspindi realių kuro sunaudojimo normų. UAB (duomenys neskelbtini) firma „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje pažymoje nurodoma, kad nei automobilio gamintojas, nei oficialus atstovas nepateikia duomenų apie automobilio kuro sąnaudas. Faktinės kuro sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo eismo sąlygų, papildomos įrangos (kondicionieriaus, autonominio Šildymo sistemos) naudojimo, vairavimo stiliaus, įvairių klimatinių sąlygų, krovinio svorio ir/ar keleivių skaičiaus (4 t., b. l. 152-156).

Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-130 „Dėl komisijos sudarymo", sudarytos komisijos 2020 m. rugsėjo 25 d ir spalio 13 d. vykdytų kontrolinių važiavimų mokykliniais autobusiukais ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudų duomenys (4 t., b. l. 161, 162, 163).

(duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo įsakymai dėl Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos geltonųjų autobusų kuro normų nustatymo: 2020 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. T1-131 (autobusui ,,(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kuro norma litrais/100 km.(žiemą/vasarą) - 13,9/ 12,6 l.; 2020 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. T1-132 (autobusui ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kuro norma litrais/100 km. (žiemą/vasarą) - 13,9/ 12,6 l.; 2020-10-26 įsakymas Nr. T1-133 (autobusui ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kuro norma litrais/100 km. (žiemą/vasarą) - 13,8/ 12,5 l (4 t., b. l. 157, 158, 159).

2021 m. liepos 7 d. Kauno AVPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini)-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime atlikta R. G. ir A. R. priklausančių banko sąskaitų išklotinių laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. analizė (4 t., b. l. 136-139).

2021 m. birželio 30 d. – 2021 m. liepos 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. sausio 7 d., dokumentų, perduotų laikinai naudotis aktu Nr. 14-1 pateikti: 2017 m. kelionės lapai (originalai), mokyklinių autobusų tvarkaraščiai ir kiti dokumentai (kopijos), 1 byla - 1 segtuvas. 2018-2020 kelionės lapai (originalai), mokyklinių autobusų tvarkaraščiai ir kiti dokumentai (kopijos), 1 byla - 1 segtuvas. Apžiūros metu padarytos tyrimui reikšmingos dokumentų kopijos, kurios pridėtos prie apžiūros protokolo (2 t., b. l. 28-67, 3 t., b. l. 30-32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma nepatvirtina, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis); 2) padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis).

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojamas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra dideles žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Kasacinėje teismo praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija taip pat ne vieną kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K‑396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012, 2K-161/2012).

Taigi ne bet koks valstybes pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Be to, piktnaudžiavimas tarnyba padaromas veikiant tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnyba, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, – tik tiesiogine tyčia. Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, tai veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą negali likti jokių abejonių ar neaiškumų, o negalint jų pašalinti būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013).

Kaltinamajame akte didelės žalos (šiuo atveju – neturtinės) požymis pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais apie žalą (duomenys neskelbtini) gimnazijai ir valstybei, visai nevertinant žalos pobūdžio, pažeistų interesų ir A. S. einamų pareigų svarbos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nebuvimo, neva padarytos veikos neigiamo poveikio institucijos, kurioje dirba kaltininkas reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis (duomenys neskelbtini) rajone. A. S. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Kaltinime nurodytais veiksmais gimnazijos darbas nebuvo sutrikdytas, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nėra, civiliniai ieškiniai nepateikti, kaltinamojo einamos pareigos nesvarbios, rezonanso visuomenėje nebuvo, neigiamos įtakos gimnazijos autoritetui nepadaryta, valstybės tarnybos autoritetas sumenkintas nebuvo, valstybei esmingos žalos nepadaryta.

A. S. kaltinamas, jog pasisavino dyzelinį kurą, kurį jam neva įpildavo mokyklinių autobusų vairuotojai po to, kai tą kurą jie įsipildavo į savo vairuojamų autobusų bakus. Tačiau iš baudžiamosios bylos surinktos medžiagos daroma išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, šio nusikaltimo negalėjo padaryti, nes tas turtas – kuras, nebuvo jam patikėtas ir niekada nebuvo ir negalėjo būti jo žinioje. Kuras buvo vairuotojų žinioje ir jiems patikėtas. Pilnos materialinės atsakomybės sutartis su A. S. nebuvo sudaryta. A. S. pareigybės aprašyme nėra pažymėta, jog jam yra patikimas autobusų kuras ir jis už jį materialiai atsako. Tokiu būdu, jis nėra šio nusikaltimo subjektas. Nesant subjektui, nėra BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Kadangi turto pasisavinimas yra turtinis nusikaltimas, todėl kai toks nusikaltimas yra padaromas, turto savininkui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) gimnazijai) turėtų būti padaryta turtinė žala. Tačiau faktiškai yra nustatyta, jog kuro trūkumas gimnazijai nėra nustatytas ir gimnazija dėl to ieškinio šioje byloje nepateikė.

Teismas negali vadovautis teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų Ž. V., S. S., K. O., K. V., R. G., A. R., A. B. parodymais, kadangi jų parodymai nepatikimi ir prieštarauja kitiems, rašytiniams baudžiamosios bylos duomenims. Šie liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, įtakoti (duomenys neskelbtini) seniūno liudytojo A. B.. Minėti liudytojai teisme patvirtino, kad dėl neva netinkamo A. S. elgesio kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, kadangi A. B. jiems patarė kreiptis į Seimo pirmininką tam, kad būtų išspręsta problema. Byloje esantis kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį patvirtina šią aplinkybę, kad jį pasirašė liudytojai Ž. V., K. O. ir S. S.. Liudytojai teismui negalėjo paaiškinti kodėl jie nesikreipė į teisėsaugos institucijas neva tai dėl netinkamo A. S. elgesio jų atžvilgiu. Liudytojas A. R. patvirtino, kad jam skaudu, nes anksčiau sutaupyto dyzelino likutį jis pasisavindavo pats. Apklausiant minėtus liudytojus teisme, jautėsi jų priešiškumas kaltinamajam. Liudytojai A. B. ir A. R. patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai su kaltinamuoju komplikuoti, blogi. Tai, kad A. B. ir A. S. tarpusavio santykiai blogi, liudija ir byloje esantys dokumentai. 2020 m. liepos 30 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu pareiškėjo A. S. skundas dėl socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ A. B. paskyroje paskelbtos informacijos pripažintas pagrįstu. Asmens duomenų valdytojui A. B. dėl Reglamento (ES ) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo pareikštas papeikimas. 2021 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini)-jo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. B. veiksmų, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nors A. S. šį nutarimą buvo apskundęs prokurorui, tačiau 2021 m. kovo 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokuroro nutarimu skundas buvo atmestas. Iš to seka, kad tarp A. S. ir A. B. susiklostė įtempti, konfliktiški santykiai, todėl A. B. duodamas parodymus gali būti neobjektyvus, norėdamas kaltinamajam atkeršyti ar kitaip pakenkti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali vadovautis tokių liudytojų parodymais kaip vieninteliu įrodymu šioje byloje, nes kaip minėta jų parodymai nepatikimi.

Nors kaltinamajame akte teigiama, kad A. S. savo neteisėtais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) gimnazijai 1584,44 Eur turtinę žalą, tačiau (duomenys neskelbtini) gimnazija civilinio ieškinio nepateikė, nes turtinė žala nei (duomenys neskelbtini) gimnazijai, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės švietimo skyriui nepadaryta. Apklausti liudytojai Ž. V., S. S., K. O., A. R., K. V., R. G. parodė, kad jie savęs nelaiko nukentėjusiais, jiems turtinė žala nepadaryta. Jie civilinių ieškinių nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje nėra ir civilinių ieškovų.

Liudytojai Ž. V., S. S., K. O., K. V., A. R., R. G. parodė, kad savinosi svetimą turtą – dyzeliną, tai darė bendrininkų grupėje su A. S. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tai darė įtakoti A. S., kuriam buvo tiesiogiai pavaldūs. Apie daromą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms nepranešė. Pasak liudytojų, apie vagiamą dyzeliną buvo informuotas gimnazijos direktorius. Jeigu tikėti liudytojų parodymais, jog kuras buvo pasisavinamas, tai reikia neabejotinai pripažinti, jog tai padarė autobusų vairuotojai, nes būtent jiems tas kuras buvo patikėtas ir jų žinioje tas kuras buvo, būtent jie pildavosi kurą į autobusų bakus, jie pildydavo kelionės lapus, jie vykdė kuro apskaitą, jie nurašinėdavo panaudotą kurą. A. S. su šiais vairuotojų veiksmais niekaip nėra susijęs.

Jeigu tikėti liudytojų Ž. V., S. S., K. O., K. V., A. R., R. G. parodymais, tai jie veikė bendrininkų grupėje kartu su A. S., tačiau šie liudytojai kaip nusikaltimo bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Ikiteisminio tyrimo metu jų atžvilgiu neatlikti jokie procesiniai veiksmai: jų atžvilgiu nepriimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba pradėjus, jį nutraukti.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.

BPK 212 straipsnyje numatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas:

1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių;

2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo;

3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi;

4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė;

5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais;

7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas;

7¹) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39² straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti kito asmens padarytą veiką;

8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 3 dalyje, 147² straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai;

9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos;

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Jis kategoriškai teigė, kad iš autobusų vairuotojų Ž. V., S. S., K. O., K. V., A. R., R. G. nereikalavo, kad šie sutaupytą kurą – dyzeliną atiduotų jam, taip pat nereikalavo iš vairuotojų pinigų, ir iš R. G. bei A. R. negavo po 200 Eur, viso 400 Eur. Minėti liudytojai duoda melagingus parodymus įtakoti (duomenys neskelbtini) seniūno A. B.. Tarp jo ir A. B. nuo seniau susiklostę konfliktiniai santykiai. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. protegavo savo bičiulį K. O. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui ir A. S., kad priimtų dirbti vairuotoju. Kadangi direktorius ir A. S. iš karto nesutiko priimti K. O., tai prasidėjo kerštas A. S.. A. B. neteisėtai gavo prokuroro nutarimą dėl baudžiamosios bylos A. S. atžvilgiu nutraukimo. Savaip ir neteisėtai interpretuodamas šio nutarimo tekstą, jis A. S. nepagrįstai apšmeižė, jog jis negali dėl sveikatos būklės vairuoti mokyklinio autobuso (tuo metu jis dar papildomai dirbo ir gimnazijos autobuso vairuotoju ). A. B. dėl neva negalėjimo dirbti autobuso vairuotoju A. S. nepagrįstai apskundė (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, prie skundo pridėdamas neteisėtai gautą prokuroro nutarimą. Be to, A. B. apie neva tai neteisėtą A. S. vairavimą paskelbė šmeižikišką įrašą savo paskyroje Facebook ir pakvietė visus protestuoti dėl to, jog šis dirba gimnazijoje autobuso vairuotoju, iškvietė į gimnaziją „(duomenys neskelbtini)“ televizijos reporterį ir buvo sukurtas reportažas apie tai. Taigi A. B. visą laiką siekė, kad A. S. būtų atleistas iš gimnazijos. A. S. nutraukus darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) gimnazija, A. B. buvo nepatenkintas kodėl tai buvo padaryta šalių susitarimu, tai jis pripažino teismo posėdyje. Iš to seka, kad A. B., būdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnu, kišosi į (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbą, K. O. nepriėmus dirbti į gimnaziją vairuotoju, A. B. pradėjo kerštauti A. S.. Visa tai rodo, kad A. B. ir A. S. santykiai yra įtempti ir liudytojo A. B. parodymai šioje byloje A. S. atžvilgiu negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais ir todėl jais negalima vadovautis.

Analizuojant liudytojų A. Š., R. R., A. C., J. T., Svetlanos Savickienės, A. Z., A. P. parodymus, daroma išvada, kad kaltinamasis buvo reiklus, iniciatyvus, pareigingas, draugiškas, darbštus, neskaičiuojantis darbo valandų direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Šie jo bruožai patiko ne visiems. Šie liudytojai mano, kad A. S. turėjo priešų, kurie norėjo jį pažeminti, sumenkinti, sugadinti jo reputaciją. Šiems liudytojams nieko nežinoma apie tai, kad A. S. reikalavo iš autobuso vairuotojų pinigų ir kuro – dyzelino. Liudytojas A. Š. – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius parodė, kad vairuotojai jam skusdavosi dėl A. S. reiklumo. Tiek buvę mokyklos vairuotojai, tiek ir esami A. R., R. G., Ž. V., S. S., K. O. niekada nėra atėję pas jį ir skundęsi, tiesiogiai ar netiesiogiai, kad direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. S. iš jų reikalaudavo, jog jie iš mokyklos lėšų, kiekvieną mėnesį priskirtos kuro kortelės degalinėje jam užpiltų kuro į kanistrą jo reikmėms. Aplamai iš vairuotojų apie kuro grobstymą nebuvo girdėjęs. Taip pat nėra girdėjęs, kad A. S. būtų davęs nurodymą, jog vairuotojai išvykų ar ekskursijų metu, vežantys moksleivius po darbo valandų, privalo surinkti pinigus iš kiekvieno moksleivio ir dalintis jų uždirbtais pinigais su A. S. ( ši aplinkybė A. S. neinkriminuota). Liudytojos A. C. parodymais nustatyta, kad jai laikinai 2020m. liepos mėn. pavaduojant direktorių A. Š., buvo inicijuotas vairuotojų susitikimas. K. O. į susitikimą neatvyko. Ji su Ž. V. ir S. S. bei A. S. išsiaiškino padėtį, kurį susidarė dėl to, kad Ž. V. neatvyko į darbą ir paprašė S. S., kad šis už jį padirbėtų. A. S. Ž. V. neinformavo, todėl šis liepė rašyti pasiaiškinimą. Ž. V. pasiaiškinime buvo nurodyta, kad darbe blogas mikroklimatas, jaučiama įtampa, paminėtas kuro faktas, tačiau kas konkrečiai, nepamena. Susirinkimo metu buvo išspręsti nesutarimai tarp A. S. ir vairuotojų, o jai tai buvo svarbiausia.

Tai, kad A. S. buvo reiklus, rodo ir 2018-11-28 tarnybinis pranešimas, kuriuo jis informavo (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorių apie vairuotojo A. R. netinkamą poelgį. Vairuotojai buvo nepatenkinti A. S. dėl jo reiklumo ir nesitaikstymo su vairuotojų nusižengimais. Kai kurie jų – A. R., Ž. V., R. G. tai pripažino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklausti liudytojai - autobusų vairuotojai patvirtino, kad vairuotojų skundą Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui suorganizavo (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnas A. B..

Teisiamajame posėdyje buvo išklausytas garso įrašas. Šis įrašas įrodomosios reikšmės neturi, kadangi nekokybiškas. Šnekama abstrakčiai, sunkiai suprantamas pokalbio turinys, nes gana tylus, galima daryti išvadą, kad sprendžiamos darbinės problemos, tačiau nėra nieko konkretaus. Frazės abstrakčios, vietomis nesigirdi, negalima suprasti apie ką kalbama. Vairuotojai kelia problemą dėl didelio darbo krūvio. Kaltinamasis savo balso neatpažino, tokio pokalbio nepamena. Įrašuose esantys balsai nėra identifikuoti.

Kas liečia kratos metu rastus pas A. S. kanistrus. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad kanistrai užsilikę nuo 1990-1991 m., nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios, kai Lietuvoje buvo ekonominė blokada ir gyventojai iš įvairių šaltinių stengėsi gauti kuro ir jį kaupti. Nurodė, kad dalis kanistrų priklauso jo broliui ir sesers sūnui. Iš kratos protokolo matyti, kad pas A. S. ūkiniame pastate buvo rasta: 7 vnt. įvairaus dydžio nuo 5 ltr. iki 30 ltr. plastikinės taros ir 3 vnt. 210 ltr. plastikinės taros su neaiškios kilmės skysčių likučiais. Specialisto išvada nustatyta, kad pateiktuose bakeliuose esantys skysčiai yra degalai – dyzelinas. Teismo nuomone, ūkiškai gyvenantis žmogus gali turėti tokį kiekį talpų, tai nėra toks didelis kiekis, kuris keltų abejonių dėl jų kilmės ir įsigijimo neteisėtiems tikslams. Rasti degalų likučiai – dyzelinas neleidžia daryti išvados, kad šis kuras buvo pagrobtas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos kaltinime nurodytu laiku. Kiekvienas žmogus savo turtu disponuoja kaip jam reikia, pagal poreikius.

Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad reikalavo pinigų iš vairuotojų R. G. ir A. R. už papildomą 0,25 vairuotojo etatą ir tokiu būdu iš kiekvieno jų gavo po 200 Eur. Šis kaltinimas nepasitvirtino, nes byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad A. S. reikalautų pinigų iš vairuotojų. R. G. ir A. R. turėjo būti pripažinti nukentėjusiaisiais, pateikti civilinius ieškinius, tačiau tai padaryti atsisakė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytojai R. G. ir A. R. parodė, kad jiems turtinė žala nebuvo padaryta ir pretenzijų A. S. neturi. A. S. kategoriškai neigia reikalavęs pinigų iš minėtų vairuotojų, o kitų duomenų byloje nėra. R. G. ir A. R. uždarbis buvo pervedamas per banką į jų asmenines sąskaitas. Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jie atsiskaitydavo su A. S., jie nenurodė. Savęs nukentėjusiaisiais nelaiko. Kitų duomenų patvirtinančių liudytojų R. G. ir A. R. parodymus byloje nėra. Atsižvelgiama ir į A. S. bei minėtų liudytojų priešiškus ir konfliktiškus santykius, todėl neatmetama galimybė, kad A. S. liudytojai apkalba.

Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių ar juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimas: byloje nėra nukentėjusiųjų; dėl A. S. veiksmų gimnazijos darbas nebuvo sutrikdytas; A. S. užimamos pareigos nebuvo nei ypatingai aukštos, nei ypatingai svarbios (duomenys neskelbtini) miestelio mastu; A. S. veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, kuriuo būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, (duomenys neskelbtini) gimnazijos įvaizdžiui ar valstybės interesams. Nesant pagrindo konstatuoti, jog nuosprendyje aptartais veiksmais A. S. padarė didelę (tiek turtinę, tiek neturinę) žalą (duomenys neskelbtini) gimnazijai ir valstybei, darytina išvada, kad A. S. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl A. S. veiksmų būtų sumažėjęs ir kiek sumažėjęs (duomenys neskelbtini) gimnazijos prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja, kad būtų diskredituotas gimnazijos vardas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad gimnazijos darbuotojai, gimnazijos moksleiviai, jų tėvai ar aplinkui gimnaziją gyvenanti bendruomenė menkiau vertintų gimnazijos direktoriaus pavaduotojo autoritetą. Nėra jokių įrodymų, kad gimnazijos reitingas mokyklų reitinge nukristų, kad mažiau moksleivių pareikštų norą ją lankyti, kad dėl A. S. veiksmų iš mokyklos išeitų moksleiviai pareiškę nepasitikėjimą ją ar nepatenkinti susidariusia padėtimi. Vertinant nuosprendyje nurodytas pasekmes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą (dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio) akivaizdu, kad dėl A. S. veiksmų tokios pasekmės, pasitikėjimas švietimo sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-63-202/2016, 1A-199-654/2021).

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Esant tokiai situacijai vien tik prieštaringais, neatitinkančiais kitos baudžiamosios bylos medžiagos, neobjektyviais ir suinteresuotais bylos baigtimi dėl blogų santykių su A. S. A. B. sukurstytų liudyti prieš A. S. asmenų parodymais vadovautis negalima, jie vertinami kritiškai ir atmestini. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių A. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, todėl jis turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepateiktas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Liudytojo A. R. pateiktą kompaktinį diską (1 vnt.) su garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos;

Plastikines taras su jose esančiais degalų – dyzelino skysčių likučiais ( 9 vnt.) ir plastikinę tarą - tuščią (1 vnt.), saugomą Kauno AVPK Kauno skyriaus saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti teisėtam savininkui A. S..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.