Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj ir nuteistojo R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt arba 3 765,06 Eur) dydžio bauda.

Iš R. V. priteista UAB „XXX“ 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „XXX“ direktorius, turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas artimais santykiais susijęs su A. J., padėdamas 2011 m. lapkričio 7 d. įkurti UAB „XXX“, vėliau 2012 m. spalio 4 d. padėdamas įdarbinti savo pažįstamą L. V. UAB „XXX“ direktoriumi, pažadėdamas UAB „XXX“ vardu iš UAB „XXX“ pirkti įvairias prekes ir medžiagas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. padėdamas UAB „XXX“ vardu iš tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB „XXX“ reikalingas prekes ir medžiagas, o po to jas didesniu pardavimo antkainiu iš UAB „XXX“ nupirkdamas UAB „XXX“ vardu, nesilaikydamas UAB „XXX“ direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (7.1)V1-23 patvirtintų UAB „XXX“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, tiekėjai gali būti apklausiami žodine forma tuo atveju, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, Taisyklių 46 straipsnio 8 dalies 7 punkto nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo gali būti priimtas išanalizavus bei įvertinus ir vieno tiekėjo pasiūlymą, kai galioja bent kuri nors viena iš žemiau nurodytų sąlygų (7 punktas), kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, nes sąskaitose faktūrose: 2012 m. balandžio 17 d. Nr. 0023, 2012 m. gegužės 8 d. Nr. 0031, 2012 m. gegužės 24 d. Nr. 0034, 2012 m. gegužės 30 d. Nr. 0037, 2012 m. birželio 25 d. Nr. 0043, 2012 m. liepos 19 d. Nr. 0047, 2012 m. rugsėjo 7 d. Nr. 0049, 2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. 0056, 2012 m. gegužės 25 d. Nr. 0036, nurodytos sumos viršija 10 000 Lt vertę, nustatytą Taisyklių 46 straipsnio 5 dalyje ir 46 straipsnio 8 dalies 7 punkte, be to, 2012 m. iš UAB „XXX“ įsigytų prekių suma – 222 684,42 Lt su PVM – viršija mažos vertės pirkimų vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tai patvirtina Taisyklių 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tiekėjų apklausos būdu gali būti vykdomas tik mažos vertės pirkimas, o pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių, numatoma vertė, taip pat to paties tipo prekių pirkimo sutartys sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių, o tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis; nesilaikydamas Taisyklių 46 straipsnio 14 dalies nuostatos, kad pirkimo procedūros tiekėjų apklausos pažymoje nefiksuojamos tuo atveju, kai pirkimas tiekėjų apklausos būdu buvo vykdytas žodine forma apklausiant tiekėjus, tuo neužtikrindamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nes Perkančioji organizacija nepateikė 2011 m., 2012 m. sudarytų sutarčių sąrašų (sutarčių registracijos žurnalų) ir įvykdytų viešųjų pirkimų sąrašų (viešųjų pirkimų registracijos žurnalų), kuriuose galėjo būti nurodyta informacija apie atitinkamais metais vykdytus kitus viešuosius pirkimus; be to, pagal UAB „XXX“ parengtas projektavimo užduotis neorganizavo viešųjų pirkimų procedūrų dėl statybos projektų parengimo, dėl to, neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų, 2012 m. UAB „XXX“ parengė statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“ ir statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiais savo veiksmais R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą – vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, siekdamas turtinės naudos UAB „XXX“ iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „XXX“ direktoriaus – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos – UAB „XXX“, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir UAB „XXX“ kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė UAB „XXX“ ir valstybė, nes UAB ,,XXX“ laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. UAB „XXX“ pardavė įvairių prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, kurias įsigijo už 153 626,25 Lt, t. y. pardavė vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl to UAB „XXX“, pirkdama įvairias prekes ir medžiagas iš UAB „XXX“, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nuteistasis skunde teigia, kad civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 155 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro atmetamas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojamas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra dideles žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

Pagal R. V. pareikštą kaltinimą ir pakeistą kaltinimą (jame tik skirtingai interpretuojamas asmeninės naudos siekimas ir pašalintas turtinės naudos siekimas sau ir UAB ,,XXX“) nuteistajam inkriminuoti šie piktnaudžiavimo objektyviosios pusės elementai:

6. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimas;

7. Valstybinei tarnybai prilyginto asmens tarnybos esmės, turinio iškraipymas, perkančios organizacijos – UAB ,,XXX“ autoriteto pažeminimas, valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo diskreditavimas, įstaigos vadovo autoriteto pažeminimas, visuomenės pasitikėjimo viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu sumenkinimas, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą;

8. Prekių ir medžiagų įgijimas vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl ko UAB ,,XXX“, pirkdama prekes iš UAB ,,XXX“, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt išlaidas.

Padėjimas A. J. įkurti UAB ,,XXX“ ir padėjimas šioje bendrovėje įdarbinti L. V., tiek šiuos veiksmus vertinant atskirai, tiek visos bylos duomenų kontekste, jokių teisės aktų nepažeidžia ir jokių žalingų padarinių, o juo labiau didelės žalos nesukelia. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

Analogiškai vertintinas ir pažadas pirkti R. V. vadovaujamos bendrovės vardu iš UAB ,,XXX“ prekes ir medžiagas ir padėjimas šiai bendrovei įvairias prekes įgyti žemiausiomis kainomis.

Kolegija sutinka su kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje suformuluotomis išvadomis, kad R. V. pažeidė jau paminėtų Taisyklių, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nėra tokio pavojingumo, kuriam esant turi kilti baudžiamoji atsakomybė.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pirkdamas prekes iš UAB ,,XXX“ R. V. vadovaujama bendrovė permokėjo ir šių prekių įgijimo metu patyrė 42 054,65 Lt išlaidas. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas permokėjimas už prekes ir išlaidų patyrimas, kolegijos nuomone, nepagrįstai sutapatintas su žalos padarymu. Byloje nustatyta, kad UAB ,,XXX“ buvo skolinga už įgytas prekes įvairiems tiekėjams. Todėl yra visai logiški ir įtikinami R. V. parodymai, jog šie tiekėjai nebuvo suinteresuoti taikyti nuolaidas ar mokėjimų atidėjimus įsiskolinusiai bendrovei. Taikyti atsiskaitymų atidėjimus sutiko A. J. vadovaujama bendrovė UAB ,,XXX“. Kad atidėjimai buvo vykdomi patvirtina UAB ,,XXX“ vyr. buhalterės S. M. pateikti duomenys ir specialistės išvada (7 t. 77-78, 146-152 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad priešingai nei savo apklausose teigia S. M. (nurodo, jog su UAB ,,XXX“ buvo atsiskaitoma pirmumo eile nuo 2 dienų iki 1 savaitės) atsiskaitymai buvo atidedami net iki 6 mėnesių. Todėl jokiais įtikinamais argumentais, tarp jų ir specialistės išvada, nėra paneigtas R. V. aiškinimas, kad jo vadovaujamai bendrovei šiuo atveju buvo ekonomiškai naudingiau permokėti už įgyjamas iš UAB ,,XXX“ prekes ir medžiagas su sąlyga, kad bus taikomas mokėjimų atidėjimas. Pažymėtina ir tai, kad pelno siekiančios bendrovės (šiuo atveju UAB ,,XXX“) vykdomas prekių ir medžiagų pirkimas nėra savitikslis ir baigtinis procesas, kurio išvadoje įgytas turtas lieka bendrovės balanse. Akivaizdu, kad visos įgytos prekės buvo panaudojamos bendrovės ūkinėje veikloje, t. y. parduodant šias prekes ir tuo pačiu teikiant paslaugas bendrovės abonentams.

Iš byloje esančio Medžiagų, pirktų iš UAB ,,XXX“ pardavimo tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. sąrašo (6 t. 174-177 b. l.) matyti, kad dalis prekių (už 13 603,13 Lt) buvo pelningai parduota tretiesiems asmenims. Taigi, netgi atlikus elementarius aritmetinius veiksmus, matyti, kad R. V. inkriminuotas permokėjimas už prekes ir medžiagas ir tariamai nepagrįstų išlaidų patyrimas siekia tik 28 451,52 Lt. Tai reiškia, kad paminėtos išlaidos, netgi darant prielaidą, kad jos gali būti vertinamos kaip bendrovei padaryta turtinė žala, nesiekia 250 MGL, t. y. ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Kolegijos neįtikino specialistės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme bei jokiais ekonominiais bei logikos dėsniais nepagrįsti ir aiškiai jos kompetencijos ribas viršijantys teiginiai, kuriais buvo bandoma prekių pirkimą brangesne kaina sutapatinti su teisine kategorija – ,,žalos padarymu“. Paminėta specialistė, nepagrįsdama savo teiginio jokiais įtikinamais argumentais, nurodė, kad parduotų tretiesiems asmenims prekių už 13603,13 Lt negalima atimti iš 42054,65 Lt sumokėtų UAB ,,XXX“, nors pati pripažino, kad siekdama padengti nuostolius, R. V. vadovaujama bendrovė, teikdamas paslaugas klientams, galėjo padidinti medžiagų ir paslaugų vertę. Dėl šių aplinkybių kolegija atmeta specialistės paaiškinimus, kad UAB ,,XXX“ šiuo atveju patyrė 42 054,65 Lt žalą.

Jokiais įrodymais taip pat nėra paneigti nuteistojo parodymuose ir jo gynėjo baigiamosiose pasisakymuose nurodyti teiginiai, kad neatmetama galimybė, jog UAB ,,XXX“ visas prekes ir medžiagas, pirktas iš UAB ,,XXX“, galutinėje išvadoje pelningai pardavė bendrovės klientams.

Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių aiškią įrodomąją vertę turinčių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytais R. V. veiksmais, jo vadovaujamai bendrovei buvo padaryta turtinė, o juo labiau didelė turtinė žala.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. V. savo veiksmais, kurie yra aptarti skundžiamame ir šiame nuosprendyje, padarė didelę neturtinę žalą UAB ,,XXX“ ir valstybei.

Su tokia teismo išvada sutikti negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme: 1) teisės pažeidimą apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei; 2) teisės pažeidimo pobūdis; 3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobūdis ir griežtumo laipsnis. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Kasacinėje teismo praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija taip pat ne vieną kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012, 2K-161/2012).

Taigi ne bet koks valstybes pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Be to, piktnaudžiavimas tarnyba padaromas veikiant tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnyba, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, – tik tiesiogine tyčia.

Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius, ir šioje byloje, kurioje R. V. inkriminuojami veiksmai iš esmės pasireiškė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimu.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pažymėjo, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 1713 straipsnis). Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).

Skundžiamame nuosprendyje didelės žalos (šiuo atveju – neturtinės) požymis pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais apie žalą bendrovei ir valstybei, visai nevertinant žalos pobūdžio, pažeistų interesų ir nuteistojo einamų pareigų svarbos, nukentėjusiųjų buvimo ir nebuvimo, jų skaičiaus, padarytos veikos neigiamo poveikio institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

1) šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių ar juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimas;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų;

3) dėl nuteistojo veiksmų bendrovės, kitos organizacijos ar institucijos darbas nebuvo sutrikdytas;

4) R. V. užimamos pareigos (nuteistasis yra tik prilygintas valstybės tarnautojui asmuo) nebuvo nei ypatingai aukštos, nei ypatingai svarbios netgi Raseinių rajono mastu;

5) nuteistojo veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, kuriuo būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, UAB ,,XXX“ įvaizdžiui ar valstybės interesams.

Nesant pagrindo konstatuoti, jog nuosprendyje aptartais veiksmais nuteistasis padarė didelę (tiek turtinę, tiek neturinę) žalą UAB ,,XXX“ ir valstybei, darytina išvada, kad R. V. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas. Byloje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Nustačius, kad R. V. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybės interesams, fiziniams ar juridiniams asmenims, jokios teisinės reikšmės proceso baigčiai neturi prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl veikų kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos siekimo- netinkamo nustatymo nagrinėjimas. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl analogiškos priežasties nėra prasmės plačiau aptarinėti ir R. V. skundo argumentų dėl jo nuomone padarytų BPK 255 straipsnio, o tuo pačiu ir BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimų. Pažymėtina tik tai, kad pašalinus iš kaltinimo veiką kvalifikuojančią aplinkybę – asmeninės naudos siekimą – jokios veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė. Taigi, konstatuoti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimą nėra pagrindo.

Priėmus byloje išteisinamąjį nuosprendį, UAB ,,XXX“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB ,,XXX“ civilinį ieškinį dėl 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur) priteisimo iš R. V. palikti nenagrinėtu.

Segtuvą su originaliomis UAB ,,XXX“ 2011 - 2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių įgijimo ir segtuvą su originaliomis UAB ,,XXX“ 2011 - 2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių realizavimo grąžinti paminėtai bendrovei.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.