Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt arba 3 765,06 eurų) dydžio bauda.

Iš nuteistojo R. V. priteista UAB „R. V.“ 42 054,65 Lt (12 179,87 eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „R. V.“ direktorius, turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas artimais santykiais susijęs su A. J., padėdamas 2011 m. lapkričio 7 d. įkurti UAB „S. A.“, vėliau 2012 m. spalio 4 d. padėdamas įdarbinti savo pažįstamą L. V. UAB „S. A.“ direktoriumi, pažadėdamas UAB „R. V.“ vardu iš UAB „S. A.“ pirkti įvairias prekes ir medžiagas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. padėdamas UAB „S. A.“ vardu iš tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB „R. V.“ reikalingas prekes ir medžiagas, o po to jas didesniu pardavimo antkainiu iš UAB „S. A.“ nupirkdamas UAB „R. V.“ vardu, nesilaikydamas UAB „R. V.“ direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (7.1)V1-23 patvirtintų UAB „R. V.“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, tiekėjai gali būti apklausiami žodine forma tuo atveju, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, Taisyklių 46 straipsnio 8 dalies 7 punkto nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo gali būti priimtas išanalizavus bei įvertinus ir vieno tiekėjo pasiūlymą, kai galioja bent kuri nors viena iš žemiau nurodytų sąlygų (7 punktas), kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, nes sąskaitose faktūrose: 2012 m. balandžio 17 d. Nr. 0023, 2012 m. gegužės 8 d. Nr. 0031, 2012 m. gegužės 24 d. Nr. 0034, 2012 m. gegužės 30 d. Nr. 0037, 2012 m. birželio 25 d. Nr. 0043, 2012 m. liepos 19 d. Nr. 0047, 2012 m. rugsėjo 7 d. Nr. 0049, 2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. 0056, 2012 m. gegužės 25 d. Nr. 0036, nurodytos sumos viršija 10 000 Lt vertę, nustatytą Taisyklių 46 straipsnio 5 dalyje ir 46 straipsnio 8 dalies 7 punkte, be to, 2012 m. iš UAB „S. A.“ įsigytų prekių suma – 222 684,42 Lt su PVM – viršija mažos vertės pirkimų vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tai patvirtina Taisyklių 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tiekėjų apklausos būdu gali būti vykdomas tik mažos vertės pirkimas, o pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių, numatoma vertė, taip pat to paties tipo prekių pirkimo sutartys sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių, o tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis; nesilaikydamas Taisyklių 46 straipsnio 14 dalies nuostatos, kad pirkimo procedūros tiekėjų apklausos pažymoje nefiksuojamos tuo atveju, kai pirkimas tiekėjų apklausos būdu buvo vykdytas žodine forma apklausiant tiekėjus, tuo neužtikrindamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nes Perkančioji organizacija nepateikė 2011 m., 2012 m. sudarytų sutarčių sąrašų (sutarčių registracijos žurnalų) ir įvykdytų viešųjų pirkimų sąrašų (viešųjų pirkimų registracijos žurnalų), kuriuose galėjo būti nurodyta informacija apie atitinkamais metais vykdytus kitus viešuosius pirkimus; be to, pagal UAB „R. V.“ parengtas projektavimo užduotis neorganizavo viešųjų pirkimų procedūrų dėl statybos projektų parengimo, dėl to, neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų, 2012 m. UAB „S. A.“ parengė statinio projektą „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ ir statinio projektą „Magistralinės vandentiekio tinklų trasos renovacija nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės statybos projektas“.

1.1. Tokiais savo veiksmais R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą – vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, siekdamas turtinės naudos UAB „S. A.“ iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „R. V.“ direktoriaus – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos – UAB „R. V.“, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir UAB „R. V.“ kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė UAB „R. V.“ ir valstybė, nes UAB ,,S. A.“ laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. UAB „R. V.“ pardavė įvairių prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, kurias įsigijo už 153 626,25 Lt, t. y. pardavė vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl to UAB „R. V.“, pirkdama įvairias prekes ir medžiagas iš UAB „S. A.“, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt išlaidas.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl R. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirti jam 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudą; teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir 42 054,65 Lt (12 179,87 eurų) priteisimo UAB „R. V.“ naudai iš R. V. palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas R. V. kvalifikaciją, nustatęs, kad jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, taip pat paskyrė neteisingą bausmę.

2.2. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad R. V. nesiekė asmeninės naudos, jog R. V. siekimas turtinės naudos UAB „S. A.“ nėra kaltinamojo atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė. Teismas naudos siekimą piktnaudžiaujant susiejo išskirtinai su naudos kaltinamajam siekimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, laikomasi kitos nuomonės. Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir pan. ryšiais. Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153/2005, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-265/2007, Nr. 2K-108/2009).

2.3. Prokuroro nuomone, bylos duomenimis įrodyta, kad R. V. buvo susietas su A. J. artimais draugystės santykiais ir būtent šie santykiai buvo vienas iš motyvų siekti turtinės naudos A. J. įmonei UAB „S. A.“. Be to, R. V. veiksmų aktyvumas ir kryptingumas, organizuojant UAB „S. A.“ veiklą, jam asmeniškai sprendžiant darbuotojų kadrų klausimus, ieškant prekių tiekėjų, tariantis dėl prekių palankių kainų, rūpinantis greitesniu apmokėjimu iš jo vadovaujamos UAB „R. V.“ pusės, tariantis ir priimant sprendimus dėl UAB „S. A.“ siekiamo pelno dydžio, tiesiogiai tapatinant save su iš UAB „S. A.“ veiklos pelną gaunančiu asmeniu, įrodo R. V. tiesioginį, asmeninį, ne tik neturtinį, bet ir turtinį, suinteresuotumą UAB „S. A.“ veiklos sėkmingumu.

3. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pašalino R. V. inkriminuotą atsakomybę kvalifikuojančią aplinkybę, kad jis veikė siekdamas asmeninės naudos sau, ir veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva, t. y. iš anksto nepranešęs apie tokią galimybę. Kadangi nuteistasis oficialiai nebuvo kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, jis neturėjo galimybės dėl to pateikti paaiškinimus. Tokiu būdu buvo apribota jo konstitucinė teisė į gynybą, pažeisti bausmės individualizavimo principo reikalavimai. Nuteistojo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 255 straipsnio nuostatos. Toks pažeidimas laikytinas esminiu, kuriuo buvo suvaržytos R. V. teisės, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 4 punktas, BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3.2. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį baudžiamosios bylos duomenų ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nepasisakė dėl teisiamajame posėdyje tirtų visų įrodymų, taip pat ir patvirtinančių žalos nebuvimą.

3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo UAB „R. V.“ iš UAB „S. A.“ pirktų prekių ir medžiagų sąrašo matyti, kad už prekes ir medžiagas, nupirktas iš UAB „S. A.“ ir pelningai parduotas tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d., UAB „R. V.“ iš viso gavo 13 603,13 Lt be PVM. 2014 m. balandžio 28 d. teisiamajame posėdyje apklausta UAB „R. V.“ buhalterė S. M. patvirtino, kad minėtame sąraše nurodytos prekės yra parduotos UAB „R. V.“ esamiems ir būsimiems abonentams, šios prekės ir medžiagos parduotos pelningai. Sąraše nurodytą pinigų sumą UAB „R. V.“ gavo dar iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradžios. Nuteistasis daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta 42 054,65 Lt turtinė žala UAB „R. V.“ nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nėra ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos sudėties požymio – turtinė žala nesiekia 250 MGL dydžio (42 054,65 Lt – 13 603,13 Lt = 28 451,52 Lt), todėl laikytina, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio ieškovo UAB „R. V.“ atstovas A. K. taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio suma mažintina iki 28 451,52 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

3.4. Dėl neturtinės žalos nuteistasis pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei prašyme pakeisti kaltinimą neturtinė žala jam neinkriminuota. Minėtuose dokumentuose nenurodyta, kuo remiantis būtų daroma bent prielaida dėl didelės neturtinės žalos egzistavimo nuteistojo veikoje. Neturtinė žala buvo siejama tik su didele turtine žala, kuri nėra padaryta. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis padarė ir didelę neturtinę žalą, išėjo už kaltinimo ribų (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnis). Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistojo veiksmai būtų buvę korupcinio pobūdžio, kad jis būtų veikęs iš savanaudiškų paskatų, kad dėl jo veiksmų būtų sutrikusi UAB „R. V.“ veikla ar pan. Nuteistasis mano, kad nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad jis veikė siekdamas pagerinti UAB „R. V.“ eksploatuojamos įrangos techninę būklę, užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą, gerindamas bendrovės finansinę padėtį, kad prekės ir medžiagos iš UAB „S. A.“ pirktos dėl to, kad pastaroji bendrovė leisdavo su ja atsiskaityti ne iš karto, kas tuo metu UAB „R. V.“ buvo neišvengiamai būtina. Nuteistojo manymu, nėra pagrindo teigti, kad dėl jo veiksmų buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas. Priešingai, nagrinėjami įvykiai visuomenėje nesukėlė ypatingo rezonanso. Taip pat nenustatyta, kad būtų ypatingai pakenkta valstybės tarnybai, juo labiau, kad nuteistasis nėra valstybės tarnautojas, o tik jam prilygintas asmuo.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nėra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad R. V. 2011 m. lapkričio 7 d. padėjo įkurti UAB „S. A.“, 2012 m. spalio 4 d. padėjo įdarbinti savo pažįstamą L. V. UAB „S. A.“ direktoriumi, taip pat kad pažadėjo UAB „R. V.“ vardu iš UAB „S. A.“ pirkti įvairias prekes ir medžiagas. Šių aplinkybių nepatvirtino nei vienas liudytojas. Nuteistasis pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose yra nurodomos tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų keliamos prielaidos ir abejonės, vartojant žodžius „galbūt“, todėl remtis vien tik šiais duomenimis netikslinga.

3.6. Atsižvelgdamas į tai, kad R. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nuteistasis skunde teigia, kad civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 155 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašė R. V. apeliacinį skundą tenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

6. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo tarnybinio (drausminio), administracinio nusižengimo.

7.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Šis požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės (šiuo atveju – ir administracinės), turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

7.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) nurodyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnis) požymius. Nagrinėjamoje byloje R. V. inkriminuojami veiksmai reiškėsi kaip viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas; už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (dabar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) 184 straipsnis, o iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 171³ straipsnis). Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ar bet kokie kiti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

7.3. Permokėjimas už prekes ir išlaidų patyrimas, nebūtinai sutampa su turtinės žalos padarymu, nes, įmonei vykdant veiklą, prekių ir medžiagų pirkimas nėra savitikslis ir baigtinis procesas, kuriuo įgytas turtas lieka bendrovės balanse. Pagal teismų praktiką, asmeniui inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti, kad buvo padaryta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, be to, negauta nauda ar negautos pajamos), o ne žala tam tikru momentu.

7.4. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, specialistės paaiškinimais teismo posėdyje ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais, nustatė, kad R. V., įmonei UAB „R. V.“ pirkdamas įvairias prekes ir medžiagas iš UAB „S. A.“, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė didelę – 42 054,65 Lt turtinę žalą (UAB „S. A.“ pardavė įmonei UAB „R. V.“ prekių pagal sąskaitas-faktūras (T. 7, b. l. 77-78, T. 2, b. l. 79-114) už 195 680,90 Lt (56 673,11 eurus), o UAB „S. A.“ už šias prekes sumokėjo 153 626,25 Lt (44 493,24 eurus), t. y. UAB „S. A.“ pardavė įmonei UAB „R. V.“ prekes 42 054,65 Lt (12 179,87 eurų) brangiau, su 27,3 proc. antkainiu).

7.5. Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Zoja Šarkauskienė 2013-11-18 pateikė specialisto išvadą dėl UAB „S. A.“ ir UAB „R. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-4/108 (T. 6, b. l. 42-47, 88-90), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė ir 2014-06-13 specialisto išvadą dėl UAB „R. V.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/51 (T. 7, b. l. 146-152). Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, specialistė Z. Šarkauskienė paaiškino, kad, tirdama UAB „R. V.“ ūkinę finansinę veiklą už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2012-12-31, nustatė, jog įmonė patyrė 42 054,65 Lt (12 179,87 eurų) turtinę žalą (t. y. skirtumas tarp UAB „S. A.“ įsigytų iš tiekėjų prekių kainos ir parduotų UAB „R. V.“ prekių kainos), tačiau kokį pelną turėjo UAB „R. V.“ pardavusi iš UAB „S. A.“ įsigytas prekes, netyrė (T. 8, b. l. 65-66), t. y. specialistė nustatė tik žalą tam tikru tarpiniu momentu.

7.6. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, užklausus UAB „R. V.“ dėl įsigytų iš UAB „S. A.“ prekių pardavimo tretiesiems asmenims ir gauto pelno (T. 8, b. l. 129), iš UAB „R. V.“ gautas atsakymas, kad nuo 2012-10-11 tretiesiems asmenims parduota prekių už 2 794,74 eurus (be PVM), pardavusi šias prekes įmonė gavo 609,94 eurų pelną (T. 8, b. l. 132-137). Apeliacinės instancijos teismui papildomai užklausus UAB „R. V.“ dėl įsigytų iš UAB „S. A.“ prekių realizavimo ir pelno gavimo (T. 8, b. l. 146), iš UAB „R. V.“ gautas atsakymas, kad tiesiogiai tretiesiems asmenims parduota prekių už 846,72 eurus, o kartu su paslaugų atlikimu tretiesiems asmenims parduota prekių už 5 887,76 eurus, prekių likutis sandėlyje - už 570,62 eurų. Rašte nurodyta, kad įmonė realizavo iš UAB „S. A.“ pirktų prekių už 6 734,48 eurus, gavo 1 346,90 eurų pelno, šiai dienai UAB „R. V.“ skolinga UAB „S. A.“ 1 792,55 eurus. UAB „R. V.“ negali nustatyti, kiek patyrė nuostolio. Atsižvelgus į gautą pelną pardavus prekes, UAB „R. V.“ sumažino civilinio ieškinio dydį iki 10 831,97 eurų (T. 8, b. l. 159-167).

7.7. Civilinio ieškovo UAB „R. V.“ atstovė E. J. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad UAB „R. V.“ dalį įsigytų iš UAB „S. A.“ prekių tiesiogiai pardavė tretiesiems asmenims, o kita prekių dalis buvo panaudota teikiant įmonės paslaugas (vandentiekio, nuotekų tinklų statybos, remonto paslaugas) klientams, visos panaudotos medžiagos buvo įskaičiuotos į sąskaitas, šiuo metu UAB „R. V.“ sandėlyje iš UAB „S. A.“ pirktų prekių likutis sudaro 570,62 eurų, t. y. tik už tokią sumą įmonėje liko prekių. Prekės tretiesiems asmenims parduodamos su 20 proc. antkainiu, todėl iš prekių gavo 20 proc. pelną (prekės kainą sudarė: įsigytos iš UAB „S. A.“ (kuri buvo su 27 proc. antkainiu) prekės kaina su papildomu UAB „R. V.“ nustatytu 20 proc. antkainiu, t. y. UAB „R. V.“ sugrįžo prekės įsigijimo metu UAB „S. A.“ sumokėtas 27 proc. antkainis ir įmonė dar papildomai gavo 20 proc. pelno). Kita prekių dalis, kuri nenurodyta atsakyme į teismo paklausimą, buvo panaudota UAB „R. V.“ reikmėms, atliekant daugiabučių administravimą (priežiūrą), už ką sąskaitos nebuvo išrašomos, bet už tai įmonė gauna pajamas per administravimo mokestį, daugiabučių administravimas nėra nuostolinga veikla; negali nustatyti kokią naudą atnešė įmonės reikmėms panaudotos prekės (nurašytos sandėlio kainomis, t. y. įsigijimo iš UAB „S. A.“ kainomis). Negali teigti, kad sumažinta civilinio ieškinio suma iki 10 831,97 eurų yra objektyvi, kad įmonė patyrė būtent tokią turtinę žalą, be to, iš šios sumos neišskaičiuotos prekės, panaudotos įmonės reikmėms. UAB „R. V.“ neužfiksuota, kad įmonė iš UAB „S. A.“ įsigytų prekių patyrė nuostolį. UAB „R. V.“ atstovė nežinojo, kokia yra įmonės patirta turtinė žala, ar įmonė iš viso patyrė žalą, nes prekių likutis, esantis sandėlyje, yra naudojamas, jų nepanaudotas likutis yra labai mažas, per visą laikotarpį, kol nagrinėjama byla, žala mažėjo, negali nustatyti žalos dydžio. UAB „R. V.“ dar svarsto ar palaikyti ieškinį, ar nuo jo atsisakyti. Pirminis civilinis ieškinys buvo pareikštas remiantis specialisto išvados paskaičiavimais, iš UAB „S. A.“ prekių pardavimo kainos, už kurią UAB „R. V.“ pirko prekes, atėmus UAB „S. A.“ prekių pirkimo kainą iš tiekėjų, t. y. civilinį ieškinį sudarė UAB „S. A.“ uždėtas 27 proc. antkainis.

7.8. Pirmosios instancijos teismas įmonei UAB „R. V.“ padarytos žalos dydį nustatė pagal UAB „S. A.“ įsigytų iš tiekėjų prekių ir parduotų UAB „R. V.“ prekių kainų skirtumą, kuris buvo nustatytas ir specialistės Z. Šarkauskienės specialisto išvadose, ir kuo vadovaujantis, neatlikusi jokių papildomų paskaičiavimų, civilinė ieškovė UAB „R. V.“ pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydama specialisto išvadoje paskaičiuotą žalos dydį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme UAB „R. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas tik už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2012-12-31, iš viso netiriant, kokį pelną turėjo UAB „R. V.“ pardavusi iš UAB „S. A.“ įsigytas prekes. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, papildomai ištyrus iš UAB „R. V.“ gautus buhalterinės apskaitos dokumentus, apklausus teisme UAB „R. V.“ atstovę E. J., paaiškėjo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu UAB „R. V.“ iš įmonės UAB „S. A.“ pirktas prekes realizavo su papildomu antkainiu, t. y. nepatyrė žalos, o priešingai, gavo pelną. Apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas naujas UAB „R. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-24 ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „R. V.“ įsigytas prekes iš UAB „S. A.“ realizavo ar kitaip panaudojo įmonės veikloje per laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2017-03-31: 1) remiantis „Pardavimų tretiesiems asmenims“ sąrašų duomenimis, parduota medžiagų ir prekių tretiesiems asmenims įsigytų iš UAB „S. A.“ už 8 141,82 Eur su PVM (1 413,04 PVM). Nustatytas parduotų medžiagų ir prekių tretiesiems asmenims vidutinis prekybinis antkainis siekė 22,99 proc., t. y. vienos prekės vidutinė pardavimo kaina nebuvo mažesnė už įsigijimo savikainą; 2) įsigyta ir naudojama UAB „R. V.“ veikloje ilgalaikio materialaus turto iš UAB „S. A.“ už 16 961,76 Eur be PVM; 3) įsigytas ir naudojamas bendrovės veikloje ūkinis inventorius - įrankis „Bater. suktuvas 6317 DWDE“, kurio įsigijimo savikaina 190,77 Eur; 4) remiantis UAB „R. V.“ pateiktais „Pardavimų tretiesiems asmenims“ sąrašais ir, jei parduotų prekių vidutinė savikaina atitiko nurašytų ir sunaudotų įmonės veikloje, tai medžiagų įsigytų iš UAB „S. A.“ savikaina 33 242,64 Eur. UAB „R. V.“ buhalterinės apskaitos duomenimis 2017-03-31 atsargų, pirktų ir nepanaudotų bendrovės veikloje, likutis yra 555,31 Eur. UAB „R. V.“ parduodama medžiagas ir prekes tretiesiems asmenims, kurias įsigijo iš UAB „S. A.“, nepatyrė materialinės žalos, uždirbo 1 062,58 Eur bendrojo pelno (T. 8, b. l. 191-248). Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė I. Valienė paaiškino, kad UAB „R. V.“ parduodama įsigytas iš UAB „S. A.“ prekes nepatyrė žalos, nes prekės buvo parduotos brangiau nei pirktos.

7.9. Byloje nustatyta, kad UAB „R. V.“ iš įmonės UAB ,,S. A.“ pirktas prekes pardavė pelningai (uždirbo 1 062,58 eurų bendrojo pelno), o atsargų, pirktų ir nepanaudotų bendrovės veikloje, likutis yra nežymus - 555,31 eurų, t. y. beveik dvigubai mažesnis už gautą pelną, be to, iš civilinio ieškovo UAB „R. V.“ atstovės E. J. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad šių prekių likutis dar yra naudojamas UAB „R. V.“ veikloje ir vis mažėja (UAB „R. V.“ 2017-03-10 rašte nurodyta, kad nepanaudotų prekių likutis sudarė 570,62 eurus (T. 8, b. l. 150), o ekspertizės akte, kad 2017-03-31 prekių likutis buvo 555,31 eurus (T. 8, b. l. 215)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju didelės turtinės žalos R. V. veikoje nėra.

7.10. Pagal R. V. pareikštą kaltinimą ir pakeistą kaltinimą (jame tik skirtingai interpretuojamas asmeninės naudos siekimas ir pašalintas turtinės naudos siekimas sau ir UAB ,,S. A.“) nuteistajam taip pat inkriminuoti šie piktnaudžiavimo objektyviosios pusės elementai: 1) padėjimas A. J., su kuria A. V. susijęs artimais santykiais, įkurti UAB ,,S. A.“; 2) padėjimas į UAB ,,S. A.“ direktoriaus pareigas įdarbinti A. V. pažįstamą L. V.; 3) pažadas pirkti UAB ,,R. V.“ vardu ir UAB ,,S. A.“ įvairias prekes ir medžiagas; 4) padėjimas UAB ,,S. A.“ vardu iš tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB ,,R. V.“ reikalingas prekes ir medžiagas; 5) UAB ,,R. V.“ direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 7.1 (VI-23) patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies, 8 dalies 7 punkto, 14 dalies nuostatų, reglamentuojančių pirkimą tiekėjų apklausos būdu ir analogiškų Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų pažeidimas; 6) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimas; 7) valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybos esmės, turinio iškraipymas, perkančios organizacijos – UAB ,,R. V.“ autoriteto pažeminimas, valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo diskreditavimas, įstaigos vadovo autoriteto sumenkinimas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkimas viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, visuomenės pasitikėjimo viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu sumenkinimas, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą.

7.11. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,R. V.“ finansinė padėtis buvo prasta, įmonė turėjo įsiskolinimų už prekes įvairiems tiekėjams. Todėl nepaneigti R. V. parodymai, kad ankstesni tiekėjai nebuvo suinteresuoti taikyti nuolaidas ar mokėjimų atidėjimus įsiskolinusiai bendrovei, o UAB ,,R. V.“ taikyti atsiskaitymų atidėjimus sutiko A. J. vadovaujama bendrovė UAB ,,S. A.“. Tai patvirtina ir specialisto išvada, kad atsiskaitymai su UAB ,,S. A.“ buvo atidedami laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2012-12-12 nuo 1 iki 3 mėnesių ir nuo 2013-01-02 nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių (T. 7, b. l. 146-158) (R. V. UAB ,,R. V.“ direktoriumi buvo nuo 2011-11-03 iki 2013-06-21 (T. 5, b. l. 103)). Todėl nėra paneigtas R. V. aiškinimas, kad jo vadovaujamai bendrovei šiuo atveju buvo ekonomiškai naudingiau permokėti už įgyjamas iš UAB ,,S. A.“ prekes ir medžiagas su sąlyga, kad bus taikomas mokėjimų atidėjimas. UAB ,,R. V.“ iš UAB ,,S. A.“ įsigijo įmonės poreikiams tenkinti būtinas prekes. Nors UAB ,,R. V.“, kaip pelno siekianti įmonė, tam tikru laikotarpiu permokėjo už prekes, tačiau vėliau net gavo pelną, jas parduodama tretiesiems asmenims ar kitais realizuodama įmonės veikloje.

7.12. Nors R. V., kaip UAB „R. V.“ direktorius, vykdydamas savo pareigas ir realizuodamas jam suteiktus įgaliojimus nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo ir įstaigos patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, tačiau šie pažeidimai nėra tokio pavojingumo, kuriam esant turi kilti baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį; R. V. padaryta veika gali būti traktuojama tik kaip tarnybinės etikos, drausminis ar administracinis nusižengimas, už kuriuos gali būti taikoma drausminė ar administracinė atsakomybė. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog R. V. veiksmais buvo pažemintas UAB ,,R. V.“ autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, sumenkintas įstaigos vadovo autoritetas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio prasme. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį ar administracinį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių ar juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimas, įmonei nepadaryta turtinė žala, priešingai, gautas pelnas, byloje nėra nukentėjusiųjų, dėl nuteistojo veiksmų bendrovės, kitos organizacijos ar institucijos darbas nebuvo sutrikdytas, R. V. nėra valstybės tarnautojas, o tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „R. V.“ direktorius, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti gyventojams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. R. V. užimamos pareigos nebuvo nei ypatingai aukštos, nei ypatingai svarbios netgi Raseinių rajono mastu, nuteistojo veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje, kuriuo kažkaip ypatingai būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, UAB ,,R. V.“ įvaizdžiui ar valstybės interesams, šia veika kaip nors ypatingai nebuvo sutrikdytas UAB „R. V.“ darbas ar sukliudyta šiai įmonei atlikti savo funkcijas, dėl šios veikos nekilo jokie kiti iš esmės žalingi padariniai. Vertinant šias nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė neturtinė žala, t. y. R. V. veikoje taip pat nėra būtino piktnaudžiavimo požymio – didelės neturtinės žalos. Nenustatyta ir R. V. tyčia tokiai žalai padaryti.

7.13. Nesant pagrindo konstatuoti, jog apkaltinamajame nuosprendyje aprašomais veiksmais nuteistasis R. V. padarė didelę (tiek turtinę, tiek neturinę) žalą UAB „R. V.“ ir valstybei, darytina išvada, kad R. V. veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Todėl, nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos požymių, nuosprendis naikinamas, R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7.14. Nagrinėjamoje byloje padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl R. V. nuteisimo naikintinas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. nustačius, kad R. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, teisinės reikšmės proceso baigčiai neturi prokuroro apeliacinio skundo argumento dėl veiką kvalifikuojančio požymio - asmeninės naudos siekimo - netinkamo nustatymo nagrinėjimas bei R. V. apeliacinio skundo argumentai dėl jo nuomone pirmosios instancijos teismo padarytų Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nagrinėjimas, todėl dėl jų nepasisakoma.

7.15. Priėmus byloje išteisinamąjį nuosprendį, UAB ,,R. V.“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

7.16. Segtuvas su originaliomis UAB ,,S. A.“ 2011 - 2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių įgijimo ir segtuvas su originaliomis UAB ,,S. A.“ 2011 - 2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių realizavimo grąžintinas minėtai bendrovei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį:

Išteisinti R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB ,,R. V.“ civilinį ieškinį dėl 42 054,65 Lt (12 179,87 eurų) priteisimo iš R. V. palikti nenagrinėtą.

Segtuvą su originaliomis UAB ,,S. A.“ 2011-2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių įgijimo ir segtuvą su originaliomis UAB ,,S. A.“ 2011-2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių realizavimo grąžinti minėtai bendrovei.

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.