Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Domantei Lunytei ir advokato padėjėjui Andriui Šimkui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio ar tiesioginių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EL2022072959307LT, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 3 254 MWh elektros energiją fiksuota kaina po (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. Sutartyje yra nurodyta, kad pridedami priedai, kurie yra neatsiejama sutarties dalis: 1) priedas Nr. 1 Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos, pasiekiamos per aktyvią nuorodą; 2) priedas Nr. 2 Elektros energijos pirkimo–pardavimo bendrosios sąlygos, pasiekiamos per aktyvią nuorodą; 3) priedas Nr. 3 Bendrosios žaliosios energijos pirkimo–pardavimo ir žaliosios energijos prekių ženklų naudojimo sąlygos, pasiekiamos per aktyvią nuorodą; 4) priedas Nr. 4 Objektų sąrašas; 5) priedas Nr. 5 Elektros energijos fiksuoti mėnesio kiekiai (1 t., b. l. 10–12).

6. Bendrosiose sąlygose (1 t., b. l. 15–19), kuriose yra aptariamos elektros energijos pirkimo–pardavimo taisyklės (2.1 papunktis), aptarta ir sutarties nutraukimo tvarka. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktį pirkėjas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš (duomenys neskelbtini) kalendorinių dienų informuodama pardavėją raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį. Siekdamos išvengti abejonių, šalys pažymėjo, kad sutarties nutraukimo mokestis turi būti pirkėjos sumokėtas pardavėjai iki sutarties nutraukimo, kitu atveju sutartis tęsiasi iki kol sumokamas sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktyje nurodyta, kad, sutarčiai pasibaigus sutarties 2.5 papunktyje arba sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, arba jei pardavėjas nutraukia sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio.

7. Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų (1 t., b. l. 14) 5.1 papunktyje nurodyta, kad, sutarčiai pasibaigus vadovaujantis 4.1 papunkčiu arba bendrųjų sąlygų 6.12 papunkčiu, sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. gruodžio 21 d. sudarė papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Minėtu susitarimu, be kita ko, šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja parduoti atsakovei 2 744 MWh elektros energiją fiksuota kaina po (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–21).

9. Atsakovė 2025 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. nutraukia sutartį (1 t., b. l. 22).

Dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo

12. Kaip minėta anksčiau, sutartyje nurodyta, kad tiek priedas Nr. 1 (kainodaros sąlygos), tiek priedas Nr. 2 (bendrosios sąlygos) yra neatsiejamos sutarties dalys. Minėta sutartis yra pasirašyta, dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad šalys privalėjo pasirašyti priedą Nr. 1 (kainodaros sąlygos) ir priedą Nr. 2 (bendrosios sąlygos), kurie, kaip nurodyta sutartyje, yra pasiekiami per aktyvią nuorodą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kita vertus, tai, jog sutarties neatsiejama dalimi yra bendrosios sąlygos ir kainodaros sąlygos, savaime nereiškia, kad atsakovė privalo sumokėti jose numatytą sutarties nutraukimo mokestį dėl žemiau nurodytų argumentų.

14. Pagal EEĮ 47 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) nuostatas buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas.

15. Pagal EEĮ 47 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., taip pat galiojusi sutarties nutraukimo momentu) nuostatas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

16. Taigi šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad EEĮ 47 straipsnio 3 dalis, kuri galiojo sutarties sudarymo metu, nebuvo tiesiogiai įtvirtintas draudimas numatyti sutarties nutraukimo mokestį, kuris būtų taikomas už vienašališką sutarties nutraukimą. Tačiau sutiktina ir su atsakove, kad nagrinėjamu atveju privalo būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai, suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024.

17. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs apie teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose arba iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti taikomas kitoje byloje kaip teismo precedentas tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 išnagrinėjo bylą, kurios nagrinėjimo dalykas buvo (yra) identiškas šiai bylai: ieškovės parengtų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 5.1 papunkčio teisėtumo ir galiojimo klausimai, ieškovei pareiškus reikalavimą mažai įmonei, kaip tai apibrėžta SVVPĮ, sumokėti sutarties, sudarytos iki 2023 m. gegužės 31 d., nutraukimo mokestį. Tokios pat (analogiškos) bylos vėliau buvo išnagrinėtos ir Lietuvos apeliaciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-469-464/2024; 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-492-567; 2025 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-190-467/2025; 2025 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-260-854/2025; 2025 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-553/2025; 2025 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-399-910/2025), nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį nuosekliai laikant precedentine. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta teismų praktika suformuota tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, neseniai ir yra aktuali, nuosekli ir argumentuota, konstatuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 yra precedentinė ir šioje byloje, todėl joje pateiktais išaiškinimais vadovaujasi sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.

19. Kasacinis teismas pripažino, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos ar po jos įsigaliojimo, sutarties šalys negalėjo sulygti dėl tokios sąlygos, jog nurodytų subjektų vienašališko sutarties nutraukimo atveju bus mokami sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos. Tokia sąlyga prieštaravo tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokias sutartis buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti neatlygintinai, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui tokius mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyse. Tokia sąlyga taip pat neatitiko Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kitaip tarant, nepriklausomai nuo to, kada būtų sudaryta sutartis ir ar šie mokėjimai būtų nustatyti sudarytose sutartyse, buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 47 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra maža įmonė (SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė negali reikalauti priteisti iš atsakovės, kuri yra maža įmonė, sutarties nutraukimo mokestį, nes toks reikalavimas nėra suderinamas su teisiniu reguliavimu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutarties nutraukimo mokestį atmetamas.

Dėl sutarties ir atitinkamų kainodaros sąlygų pripažinimo negaliojančiomis

21. Atsakovė prašo teismo pripažinti ex officio negaliojančiais ab initio kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms: sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktį; sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktį ir kainodaros sąlygų 5.1 papunktį (žr. šio sprendimo 6–7 punktus).

22. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

23. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

24. Kasacinis teismas precedentinėje 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 pasisakė, kad nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostata, jog buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, buvo imperatyvi, nes nurodė vienintelį teisėtą elgesio modelį, paliepimą – buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams nereikalauti jokių su tuo susijusių mokesčių ir mokėjimų, išskyrus atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją ir suteiktas paslaugas. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje jau tiesiogiai yra įtvirtintas draudimas tokio pobūdžio sutartyse nustatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokestį ir (ar) netesybas, kas, atitinkamai, lemia ir įstatymo leidėjo aiškiai išreikštą valią, kad šie mokesčiai ir (ar) netesybos nebūtų reikalaujami iš sutartį nutraukiančių buitinių vartotojų, labai mažų įmonių ir mažų įmonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 58 punktas).

25. Taigi, EEĮ 47 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvi, todėl šalys sutartyje susitarti kitaip, nei šioje teisės normoje yra numatyta, negali.

26. Teismas, vadovaudamasis precedentinėje kasacinio teismo byloje pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimais, ex officio pripažįsta negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujančias EEĮ 47 straipsnio 3 daliai šias nuostatas: 1) sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunkčio dalį, kurioje nurodoma, kad: pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį <...> „sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių Šalys pažymi, kad Sutarties nutraukimo mokestis turi būti Pirkėjo sumokėtas Pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kalendorinių dienų įspėjimo terminą)“; 2) sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktį, kuriame nurodyta, jog: „Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei Pardavėjas nutraukia Sutartį dėl Pirkėjo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, Pardavėja turi teisę reikalauti iš Pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio.” (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

27. Be to, teismo vertinimu, sutarties priedu esančių Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktis, kuriame nurodyta, kad: „Sutarčiai pasibaigus, vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis Pirkėjui ar Pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: (duomenys neskelbtini), taip pat prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, todėl pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių priteisimo

28. Ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės 234 673,19 Eur tiesioginius nuostolius, patirtus dėl vienašališko pirmalaikio sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad nuostolius patiria kiekvieną mėnesį Eesti Energia mokėdama kainos skirtumą tarp ieškovės įsigyto ir parduoto elektros energijos kainos draudimo už atsakovės nesuvartotą elektros energijos kiekį. Ieškovės skaičiavimais, jos nuostoliai dėl atsakovės naudai nepanaudoto elektros energijos kainos draudimo sudaro 160 327,36 Eur. Kita sutarties nutraukimo mokesčio dalis – 74 345,83 Eur – ieškovės teigimu, dengia kitus jos patiriamus nuostolius: profilio rizikos dedamoji, žaliosios elektros energijos garantijos dedamoji, kredito rizikos dedamoji, balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamoji. Taip pat ši dalis apima ir išlaidas, susijusias su sutarties administravimu ir vykdymu (veiklos kreditavimo, darbuotojų atlyginimo, informacinių technologijų palaikymo ir kt.).

29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

30. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31. Ieškovė teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jai vienašališkai nutraukus sutartį iki joje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos ir nesilaikant sutartyje nustatyto elektros energijos vartojimo režimo.

32. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti elektros energiją fiksuota kaina laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. Atsakovė sutartį nutraukė nepasibaigus sutartyje numatytam terminui, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais.

34. Pagal tiek sutarties sudarymo metu, tiek jos nutraukimo metu galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalį atsakovei, kaip mažai įmonei, nebuvo numatyta jokių apribojimų vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį prieš terminą. Taip pat nebuvo nustatyta, kad mažai įmonei, nutraukusiai sutartį prieš terminą, kiltų neigiami turtiniai padariniai. Priešingai, minėtoje normoje aiškiai įtvirtinta, kad mažos įmonės turi teisę neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju bei neatlygintinai jį pakeisti, atsiskaitydamos tik už faktiškai suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas (žr. sprendimo 14–15 punktus).

35. Taigi atsakovė, pasinaudodama įstatyme ir sutartyje numatyta teise, sutarties nepažeidė ir neteisėtų veiksmų neatliko.

36. Teismas pažymi, kad analogišką poziciją – jog maža įmonė, vienašališkai nutraukusi sutartį prieš terminą, neatlieka neteisėtų veiksmų, yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-473-1097/2025, spręsdamas iš esmės analogišką ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, kurie savo suma sutampa su sutartinėmis netesybomis, faktiškai siekia atsakovei pritaikyti tas pačias teisines pasekmes, įtvirtintas sutarties ir kainodaros sąlygose, kurios byloje pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis.

37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinosios sutartinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis). Byloje nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes tik jų visuma būtina atsakomybei kilti.

38. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų argumentų

39. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė iš viso 6 400 Eur bylinėjimosi išlaidas: 2 900 Eur už konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t., b. l. 72–73) bei 3 500 Eur už dubliko analizę, tripliko parengimą (3 t., b. l. 30–31).

43. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintais kriterijais (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius, darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį ir sudėtingumą, konstatuoja, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl jos visa apimtimi priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enefit“, juridinio asmens kodas 300649187, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešbučių paslaugos“, juridinio asmens kodas 304030271, 2022 m. liepos 29 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunkčio dalį, numatančią, kad pirkėjas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį „<...> sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių Šalys pažymi, kad Sutarties nutraukimo mokestis turi būti Pirkėjo sumokėtas Pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kalendorinių dienų įspėjimo terminą)“, taip pat 6.12 papunktį bei fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučio paslaugos“, juridinio asmens kodas 304030271, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“, juridinio asmens kodas 300649187, 6 400 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.