Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-190-467/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: e2A-190-467/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01009-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Enefit
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.11.5Energijos pirkimas–pardavimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-190-467/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01009-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.5; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Enefit apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Enefit ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo, išvadą duodanti institucija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Enefit kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ 234 142 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) 2022 m. liepos 22 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EL2022072247033LT (toliau – ir sutartis, ginčo sutartis), kuria sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovei priklausantiems ir naudojamiems objektams iki 2030 m. gruodžio 31 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktyje nustatyta, kad pirkėja turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informuodama pardavėją raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį. Sutarties nutraukimo mokestis turi būti sumokėtas iki sutarties nutraukimo, kitu atveju sutartis tęsiasi iki kol sumokamas nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarčiai pasibaigus, sutarties 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, arba jei pardavėja nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio (sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktis). Atsakovės iniciatyva sutartis prieš terminą buvo nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Pagal fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktį, sutarčiai pasibaigus, vadovaujantis sutarties 4.1 papunkčiu arba bendrųjų sąlygų 6.12 papunkčiu, sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjos suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėja mokėjo už elektros energiją sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Jei pardavimo laikotarpis dar nėra prasidėjęs, sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuojamas padauginant prognozuojamą suvartojimo kiekį iš sutartyje nustatytos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6. Ieškovės teigimu, atsakovės mokėtinas sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas taip: (2 188,89 - 237,71) x 200 x 0,6 = 234 142 Eur, kur atitinkamai 2 188,89 megavatvalandžių (toliau – MWh) – prognozuojamas suvartoti elektros energijos kiekis, 237,71 MWh – faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis, 200 Eur/MWh – sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. Atsižvelgdama į tai, ieškovė atsakovei 2023 m. liepos 19 d. išrašė 234 142 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, serija ENE Nr. 195937, kurios apmokėjimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 2 d., tačiau ši sąskaita iki šiol neapmokėta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad po sutarties sudarymo žymiai kritus elektros energijos rinkos kainoms, sutartyje fiksuota kaina tapo neadekvačiai aukšta ir ekonomiškai nenaudinga. Nors atsakovė bandė geranoriškai derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovė bendradarbiauti atsisakė, todėl atsakovė buvo priversta sutartį nutraukti vienašališkai. Atsakovė yra labai maža įmonė pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) kriterijus, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 47 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkto nuostatomis, ji turėjo teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti sutartį, tinkamai apie tai informavusi ieškovę 2023 m. liepos 12 d. pranešimu. Dėl šios priežasties sutarties nuostatos (bendrųjų sąlygų 3.11, 6.9, 6.12 papunkčių ir kainodaros sąlygų 5.1 papunkčio), numatančios sutarties nutraukimo mokestį, prieštarauja įstatymo imperatyvui ir yra niekinės bei negaliojančios nuo jų sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), tai teismas turėtų konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Atsakovė taip pat kelia abejones dėl tinkamo supažindinimo su visomis prisijungimo būdu sudarytos sutarties sąlygomis, nes ji pasirašė tik specialiąsias sąlygas, o bendrosios sąlygos ir kiti priedai nebuvo pasirašyti ir nėra aišku, ar jie buvo tinkamai prieinami. Net jei sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo mokesčio galiotų, atsakovės teigimu, reikalaujamas 234 142 Eur mokestis yra akivaizdžiai neprotingas, nesąžiningas ir baudinio pobūdžio, nes jis skaičiuojamas už daugiau nei 8 metų sutarties laikotarpį, sudaro 60 proc. visos sutarties kainos už faktiškai nepirktą energiją ir yra ieškovės siekis pasipelnyti, todėl jis turėtų būti mažinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės UAB Enefit ieškinį atmetė, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės UAB Enefit ir atsakovės UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ 2022 m. liepos 22 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktį, kad pirkėja turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį <...> „sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių šalys pažymi, kad sutarties nutraukimo mokestis turi būti pirkėjos sumokėtas pardavėjai iki sutarties nutraukimo, kitu atveju sutartis tęsiasi iki kol sumokamas sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą)“ ir 6.12 papunktį bei fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktį; priteisė iš ieškovės atsakovei 14 665,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo vertinimu, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“, kaip juridinio asmens, statuso pagal SVVPĮ 3 straipsnio „Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės“ nuostatas, todėl nusprendžiant, ar atsakovė turi pareigą atsakyti ieškovei dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, teismas pirmiausia nurodė esant tikslinga pasisakyti dėl atsakovės, kaip juridinio asmens statuso.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ laikytina vidutine įmone, todėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalis jai netaikytina. Ieškovės teigimu, atsakovė priklauso įmonių grupei, kurią sudaro patronuojanti bendrovė UAB „VALDFINA“, jos kontroliuojamos bendrovės – atsakovė ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „VILNIAUS SIGMA“ (kartu su AB „VILNIAUS SIGMA“ filialu „NEGA“) bei AB „VILNIAUS SIGMA“ dukterinės bendrovės (UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“). 2021 ir 2022 metais atsakovės ir su ja susijusių įmonių bendras darbuotojų skaičius siekė 68 darbuotojus, bendra turto vertė – 17,22 mln. Eur (2021 metais) ir 17,13 mln. Eur (2022 metais). Atsakovė teigia, kad UAB „VALDFINA“ yra vienintelė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ akcininkė, tačiau iš atsakovės gauna tik dividendus, o atsakovė negali daryti įtakos UAB „VALDFINA“ priimamiems sprendimams. Atsakovės sąsajos su kitomis ieškovės paminėtomis bendrovėmis neįrodytos.

7. Teismas, aptaręs SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1–3 punktų nuostatas, nurodė, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2024 m. vasario 15 d. pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“, AB „VILNIAUS SIGMA“, UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ ir UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“ visiškai ar dalinai priklauso UAB „VALDFINA“ ir šios įmonių grupės statusas, pagal pateiktą medžiagą apie įmonių grupei priklausančių įmonių darbuotojų skaičių, leidžia daryti išvadą, jog įmonių grupė neatitinka mažos įmonės apibrėžties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje išvadoje nurodoma, jog ministerijai nėra suteikti įgaliojimai kiekvienu individualiu atveju atlikti subjektų statuso vertinimą ir tą turėtų daryti tas subjektas, kuris nustatė ir (ar) teikia paramą ar kitokio pobūdžio pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tokią ministerijos poziciją patvirtino ir ministerijos atstovė 2024 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, kad pati ministerija suabejojo kompetencija pateikti vertinimą dėl įmonių dydžio nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teismas ministerijos išvadą pripažino paprastu rašytiniu įrodymu visų byloje pateiktų įrodymų kontekste ir dėl atsakovės, kaip juridinio asmens, dydžio, nurodė pasisakantis, atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus.

8. Teismas vertino, kad toks atvejis, kuomet atsakovės UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ 100 proc. akcijų kontrolė priklauso UAB „VALDFINA“, atitinka susijusios įmonės apibrėžimą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punkto prasme, todėl paminėtas įmones laikė susijusiomis.

Šalies argumentai

9. Ieškovės teigimu, UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ laikytina susijusia ir su kitomis įmonėmis, nes: 1) UAB „VALDFINA“ valdo 90 proc. AB „VILNIAUS SIGMA“ akcijų; 2) AB „VILNIAUS SIGMA“ valdo – 98 proc. UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“ akcijų; 88,75 proc. UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ akcijų; 100 proc. UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“ akcijų; filialas „NEGA“ yra AB „VILNIAUS SIGMA“ padalinys, kaip tą apibrėžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 9 straipsnis. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad UAB „VALDFINA“ 92 proc. kontrolinį akcijų paketą valdo keturi fiziniai asmenys – G. T. B., R. J., V. S. ir V. S., kuris yra ir UAB „VALDFINA“ vadovas. UAB „VALDFINA“ akcininkas R. J. yra AB „VILNIAUS SIGMA“ vadovas. Anot ieškovės, akcininkų sprendimus UAB „VALDFINA“ ir jos 100 proc. valdomoje UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ bei 90 proc. valdomoje AB „VILNIAUS SIGMA“ priima tie patys asmenys, o priimti sprendimai įgyvendinami tų pačių asmenų ekonominiais interesais, tai lemia atsakovės ir AB „VILNIAUS SIGMA“ bei jos dukterinių bendrovių susiformavusius SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytus ryšius per UAB „VALDFINA“ ir jos akcininkus, kaip tą numato SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 ir 3 punktai.

Atsiliepimas

10. Atsakovė teigia negalinti daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos UAB „VALDFINA“ ir jos valdomoms bendrovėms. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis vadovas – E. B. (E. B.). Šis asmuo nėra susijęs su UAB „VALDFINA“ akcininkais ar vadovu V. S., nedalyvauja kitų juridinių asmenų veikloje, nėra jų naudos gavėjas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, duomenų, kad atsakovės vadovas dalyvautų kitų juridinių asmenų veikloje ir (ar) būtų jų naudos gavėjas į bylą nepateikė ir ieškovė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. ir 2024 m. kovo 5 d. nutartimis buvo išduoti teismo liudijimai rinkti pakankamai plačios apimties įrodymus apie aptariamas įmones.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo sandėlių, gamybos ir biuro patalpų nuomos, krovimo paslaugų veiklą; AB „VILNIAUS SIGMA“ ir filialas „NEGA“ vykdo nuosavų gamybinių ir biuro patalpų nuomos veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“ – poilsio namelių nuomos veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ – sporto organizacijų veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“ – didmeninės ir mažmeninės prekybos buitine technika veiklą. Tiek atsakovė, tiek aptariamos įmonės veikia iš esmės skirtingoje veiklos srityje. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad buvo sudariusi keturias vienkartinio įvykdymo sutartis: 1) su AB „VILNIAUS SIGMA“ (įskaitant filialą „NEGA“) 2017 m. kovo 21 d. statybos rangos sutartį dėl elektros tinklų ir santechninio remonto atlikimo; 2015 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos sutartį dėl statybos remonto ir apdailos darbų atlikimo; 2014 m. lapkričio 21 d. statybos rangos sutartį dėl statybos remonto ir apdailos darbų atlikimo; 2) su UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“ 2014 m. vasario 24 d. statybos rangos sutartį. Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir aptariamų įmonių pasižymi iš esmės vienkartiniu pobūdžiu. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tęstinius atsakovės ir aptariamų įmonių verslo ryšius, galimą įtakos darymą priimant sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir kita.

12. Teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovę sieja faktiniai verslo ryšiai su AB „VILNIAUS SIGMA“ (filialu „NEGA“), UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“. Byloje nenustatyta, kad pastarosios įmonės galėtų daryti įtaką atsakovės UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ priimamiems sprendimams ir (ar) atsakovė galėtų daryti įtaką savo vienintelei akcininkei UAB „VALDFINA“ ir su ja susijusioms įmonėms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nelaikytina susijusia su išvardytomis įmonėmis.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatytas atsakovės sąsajumas tik su UAB „VALDFINA“, vertinant atsakovės, kaip bendrovės, dydį, teismas skaičiavo būtent nurodytų įmonių darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis. Teismas nustatė, kad bendrai UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ ir UAB „VALDFINA“ 2022 ir 2021 metais vidutiniškai dirbo 8 darbuotojai, 2022 ir 2023 metais UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ vidutiniškai dirbo 6 darbuotojai, o UAB „VALDFINA“ – vidutiniškai 2 darbuotojai. Bendrai UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ ir UAB „VALDFINA“ balansuose apskaitomas turtas 2022 metais siekė 7 402 336 Eur (2022 metų pabaigoje atsakovės balanse buvo apskaitoma 581 207 Eur turto, UAB „VALDFINA“ balanse – 6 821 129 Eur turto; 2021 metų pabaigoje atsakovės balanse buvo apskaitoma 581 207 Eur turto, o UAB „VALDFINA“ balanse – 6 823 990 Eur turto. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas nusprendė, kad atsakovė kartu su susijusios įmonės UAB „VALDFINA“ aktualiais rodikliais laikytina maža įmone, kadangi bendras darbuotojų skaičius yra 8 darbuotojai (neviršija SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto 50 darbuotojų skaičiaus), o bendras balansuose apskaitomas turtas – 7 402 336 Eur (neviršija SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos 10 mln. Eur turto vertės). Atsakovės metinės pajamos 2022 metais siekė 511 304 Eur, o 2021 metais – 412 673 Eur. Pažymėjo, kad nors byloje nėra tiesioginių duomenų apie UAB „VALDFINA“ pajamas, tačiau ieškovė, kuriai buvo išduotas liudijimas rinkti su atsakove potencialiai susijusių įmonių finansinius duomenis, procesiniame dokumente pripažino, jog atsakovės susijusių įmonių pajamos neviršijo 10 mln. Eur ir 2021 metais siekė 3,38 mln. Eur, o 2022 metais – 3,74 mln. Eur. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė ir su ja susijusi įmonė neviršija SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto įmonės pajamų kriterijaus. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra maža įmonė SVVPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme.

14. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti sutarties nutraukimo mokestį, teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažinta maža įmone, todėl šalių ginčo tarpusavio teisiniams santykiams, susijusiems su sutarties nutraukimu, taikytinos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatos.

15. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 30 d. buvo priimtas EEĮ Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymas, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 15 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1914 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šio įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, draudžiama nustatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

16. Ginčo sutartis šalių sudaryta 2022 m. liepos 22 d., t. y. iki priimant ir įsigaliojant 2023 m. balandžio 27 d. EEĮ įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1914. Nors 2023 m. balandžio 27 d. EEĮ Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1914, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyta EEĮ 47 straipsnio 3 dalis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms sutartims, tačiau tai, jog draudimas sudaromose elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis nustatyti sutarties nutraukimo mokesčius ir (ar) netesybas, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., nepaneigia EEĮ 47 straipsnio 3 dalies (2021 m. liepos 15 d. redakcija) normos, kuria buvo įtvirtinta galimybė aptariamas sutartis sudariusiems buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms neatlygintinai vienašališkai nutraukti sutartis, galiojimo. Tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 47 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-330/2024).

17. Teismo vertinimu, aptartas reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika iš esmės paneigia ieškovės argumentus, kad šalims sudarant ginčo sutartį toks draudimas (tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų) neegzistavo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostata, jog buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės (kaip jos apibrėžtos SVVPĮ) turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, buvo imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-330/2024).

Atsiliepimas

18. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, kaip vieną iš atsikirtimų pagrindų, nurodė, kad ginčo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, numatančios sutarties nutraukimo mokestį (3.11 papunktis, 6.9 papunktis, 6.12 papunktis), pripažintinos prieštaraujančiomis EEĮ 47 straipsnio 3 dalies imperatyvui ir todėl teismo ex officio pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamam ginčui aktuali EEĮ 47 straipsnio 3 dalies norma laikytina imperatyvia, teismas pripažino, jog ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktis, kuriame numatyta, kad pirkėja turi teisę nutraukti sutartį sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį, taip pat sutarties 6.12 papunktis, numatantis, jei pardavėja nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio, bei fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktis, pagal kurį sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjos suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėja mokėjo už elektros energiją sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6, prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, todėl pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

19. Ieškovė prašomą priteisti piniginį reikalavimą taip pat apibrėžia kaip tiesioginius nuostolius, kurie susidarė dėl ieškovės administracinių kaštų, susijusių su sutarties sudarymu ir vykdymu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškinyje, prašydama priteisti sutarties nutraukimo mokestį ir procesines palūkanas, o reikalavimų, susijusių su nuostolių atlyginimu, nebuvo pareiškusi. Ieškovės ieškinio pagrindu nurodomi ir kituose procesiniuose dokumentuose aptariami tiesioginiai nuostoliai yra civilinės atsakomybės forma. Nustatant nuostolių dydį, turi būti remiamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis ir specialiu elektros energijos tiekimą nustatančiu teisiniu reguliavimu. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl nuostolių priteisimo, be kita ko, reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei jų priežastinis ryšys su ieškovės deklaruojamais nuostoliais, nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Todėl teismas nusprendė, kad šiuo atveju faktinis tiesioginių nuostolių dydis byloje nebuvo įrodytas (nebuvo tinkamai įrodinėjamas). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti ir pasisakyti dėl ieškovės prašomų priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimo.

20. Pripažinęs ginčo sutarties nuostatas prieštaraujančiomis EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, teismas nusprendė, kad atsakovė, kaip maža įmonė, neturi pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokesčio ir tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovė UAB Enefit (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

21.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė laikytina susijusia įmone išimtinai tik su jos patronuojančiąja įmone UAB „VALDFINA“, tačiau nelaikytina susijusia su kitomis UAB „VALDFINA“ kontroliuojamos įmonių grupės bendrovėmis ir dėl to kvalifikuotina maža įmone, kaip tą apibrėžia SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis SVVPĮ įstatymų leidėjo įvirtintomis sąvokomis, UAB „VALDFINA“ kvalifikuotina su atsakove susijusia įmone pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto a, b ir c papunkčius, o AB „VILNIAUS SIGMA“ (su filialu „NEGA“) ir jos dukterinės bendrovės kvalifikuotinos su atsakove susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 ir 3 punktus.

21.2. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės sąsajumo su AB „VILNIAUS SIGMA“ ir jos kontroliuojamomis bendrovėmis, pasitelkia „verslo ryšių“ sąvoką (apskųsto sprendimo 24 punktas), kurios įstatymų leidėjas SVVPĮ nevartoja ir nenumato „verslo ryšių“ buvimo ar nebuvimo kriterijaus vertinant tai, ar įmonės laikomos susijusiomis. Tokio papildomo ir teisės aktuose neapibrėžto kriterijaus taikymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21.3. Teismas ignoravo faktą, kad visą UAB „VALDFINA“ įmonių grupę valdo tie patys keturi fiziniai asmenys, kurie priiminėja ne tik akcininkų UAB „VALDFINA“, kaip atsakovės ir AB „VILNIAUS SIGMA“ kontroliuojančios akcininkės sprendimus, bet ir du iš nurodytų fizinių asmenų veikia kaip UAB „VALDFINA“ bei AB „VILNIAUS SIGMA“ vadovai. Ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, kad visoje įmonių grupėje sprendimai priimami šių fizinių asmenų interesais. Nei teisės aktuose neapibrėžti „verslo ryšiai“, nei atsakovės tariamas nesupratimas apie UAB „VALDFINA“ įmonių grupės struktūrą, nėra kriterijai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atsakovės sąsajumą su kitais asmenimis.

21.4. Teismas, referuodamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2656-662/2021, joje pateikto aiškinimo dėl lemiamo poveikio kriterijaus nepasitelkia vertindamas UAB „VALDFINA“ įmonių grupės bendrovių tarpusavio ryšius, nors UAB „VALDFINA“ valdo 100 proc. atsakovės akcijų ir 90 proc. AB „VILNIAUS SIGMA“ akcijų ir gali daryti lemiamą poveikį visoms grupės įmonėms UAB „VALDFINA“ ir jos akcininkų ekonominių interesų pagrindu. Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, toks lemiamas poveikis laikytinas kriterijumi nustatant įmonių sąsajumą pagal aktualios redakcijos SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto c papunktį. Būtent tokio lemiamo poveikio sąsajumą tarp UAB „VALDFINA“ ir jos kontroliuojamų įmonių ieškovė nuosekliai įrodinėja į bylą pateiktais įrodymais ir paaiškinimais.

21.5. Sprendžiant, ar įmonė yra maža arba labai maža, vertinimas nėra atliekamas formaliai, o vertinama faktinė situacija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2014 m. vasario 27 d. sprendimu byloje C-110/13 išaiškino, kaip turėtų būti vertinamos 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl mikro įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties 3 straipsnio 3 dalyje (SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas) nustatytos susijusios įmonės per kartu veikiančių fizinių asmenų grupę. ESTT išaiškino, kad įmonės gali būti laikomos susijusiomis, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš Rekomendacijos 2003/361/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų santykių. Į bylą pateikti įrodymai ir paaiškinimai atskleidžia, kad UAB „VALDFINA“ įmonių grupė de facto (faktiškai) sudaro vieną ekonominį vienetą, veikiantį tų pačių asmenų ekonominių interesų pagrindu.

21.6. Teismas, klaidingai kvalifikavęs atsakovę maža įmone, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-330/2024 pateikiamu teisės aiškinimu dėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kuris taikomas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, nutraukimo atvejais ir dėl to nėra aktualus sprendžiant ginčą tarp ieškovės ir atsakovės dėl sutarties tinkamo vykdymo ir atsakomybės už jos pirmalaikį nutraukimą.

21.7. Atsakovė, SVVPĮ 3 straipsnio pagrindu įvertinus jos ir su ja susijusių įmonių darbuotojų skaičių bei ekonominius kriterijus, laikytina vidutine įmone, kaip tą apibrėžia SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalis, todėl ginčo sutartyje šalių sulygtas mokestis (netesybos) dėl jos vienašalio ir pirmalaikio nutraukimo yra teisėtas ir jokia apimtimi neprieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, kitoms imperatyvioms teisės normoms ir (ar) teismų praktikai. Dėl šios priežasties sprendimas pripažinti bendrųjų sąlygų 6.9 ir 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 6.12 papunkčio sąlygas kaip prieštaraujančias EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21.8. Būdama vidutine įmone, atsakovė neturi teisės pasinaudoti EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjo mažoms ir labai mažoms įmonėms suteikta lengvata ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėju gali nutraukti tik sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, kaip tą numato EEĮ 47 straipsnio 2 dalis. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčo sutartį, iš anksto aptarė tiek jos tinkamo vykdymo sąlygas, tiek ir vienašalio nutraukimo bei pakeitimo teisines ir ekonomines pasekmes. Sudaryta sutartis yra privaloma vykdyti, jos šalims turi įstatymo galią, o šalys turi teisę realizuoti sutartimi įgytas teises bei privalo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

21.9. Ieškovė sutarties nepažeidė (visą jos galiojimo laikotarpį užtikrino nepertraukiamą elektros energijos tiekimą) ir šalys nesusitarė dėl sutarties pirmalaikio nutraukimo netaikant sutartyje nurodytų teisinių ir ekonominių pasekmių, o taip pat vadovaujantis EEĮ 47 straipsnio 2 dalimi, sutarties nutraukimas yra galimas išimtinai tik bendrųjų sąlygų 6.9 ir 6.12 papunkčiuose bei kainodaros sąlygų 5.1 papunktyje nustatyta tvarka ir sąlygomis – atsakovė, priėmusi vienašalį sprendimą nutraukti sutartį iki joje šalių sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos, privalo sumokėti ieškovei 234 142 Eur sutarties nutraukimo mokestį.

21.10. Sutarties nutraukimo mokestis (netesybos), kurį ieškovė prašo priteisti atsakovei priėmus sprendimą vienašališkai ir pirma laiko nutraukti sutartį, nėra baudinės netesybos, o šalių iš anksto sulygti minimalūs nuostoliai, skirti su sutarties vykdymu ieškovės faktiškai patirtoms ir dėl sutarties nutraukimo atsakovės mokėjimais nebeatlyginamoms sąnaudoms kompensuoti.

21.11. Nepriklausomai nuo atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo, visą joje fiksuotą elektros energijos pardavimo laikotarpį iki 2030 m. gruodžio 31 d. ieškovė kiekvieną mėnesį mokės (duomenys neskelbtini) už atsakovės nenupirkto elektros energijos kiekio kainos draudimo pardavimą nurodytomis sąlygomis ((duomenys neskelbtini) Eur/MWh). Tačiau bendros ieškovės sąnaudos bus sumažintos elektros energijos kainos draudimo išpirkimo verte ((duomenys neskelbtini)Eur/MWh). Taigi vien ieškovės iš (duomenys neskelbtini) įsigyto ateities sandorio ginčo sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti pardavimo kainos ir dėl sutarties pirmalaikio nutraukimo nepanaudoto ateities sandorio išpirkimo kainos skirtumas lemia ieškovės patiriamus tiesioginius nuostolius, lygius 72 915,60 Eur. Šiems nuostoliams kompensuoti ir yra skirtas sutartyje šalių sulygtas sutarties nutraukimo mokestis.

21.12. Sutarties nutraukimo mokesčio (234 142 Eur) dalimi bus dengiamos ir kitos sutarčiai tinkamai įvykdyti ieškovės patiriamos sąnaudos – profilio rizikos dedamoji, žaliosios elektros energijos garantijos dedamoji, kredito rizikos dedamoji, balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamoji bei ieškovės patiriamos elektros energijos tiekimo veiklos einamosios sąnaudos.

22. Atsakovė UAB ,,VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ atsiliepime į ieškovės UAB Enefit apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

22.1. Ieškovė ginčo laikotarpiu (sudarant, vykdant ir nutraukiant ginčo sutartį) mažų ir labai mažų įmonių teisę nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis neatlygintinai tiesiog ignoravo. Ieškovės ginčo laikotarpiu galiojusios standartinės sutarčių sąlygos juridiniams klientams neišskyrė mažų ir labai mažų įmonių, nenustatė joms papildomų teisių. Tuo pačiu laikotarpiu galiojusios sąlygos fiziniams klientams numatė teisę vienašališkai nutraukti sutartis nemokant sutarties nutraukimo mokesčių. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl įstatymui nustatant vienodas teises, ji savo sutarčių nuostatose sutarčių nutraukimo galimybes buitiniams vartotojams ir mažoms bei labai mažoms įmonėms nustatė skirtingai.

22.2. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai EEĮ redakcijai, kurioje detalizuota mažų ir labai mažų įmonių teisė vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis, ieškovė patvirtino naujas standartines sutarčių sąlygas, kuriose išskirtos mažų ir labai mažų įmonių teisės, taip pat nurodoma, kad mažos ir labai mažos įmonės, sudarydamos su ieškove sutartį, turi pateikti duomenis, patvirtinančius jų įmonės dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 išaiškino, kad tiek 2023 m. birželio 1 d. galiojusi EEĮ redakcija, tiek ir po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja EEĮ redakcija mažų ir labai mažų įmonių atžvilgiu numatė vienodą teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nemokant jokių nutraukimo mokesčių ir (ar) netesybų. Tai reiškia, kad ieškovė dar ginčo sutarties su atsakove sudarymo metu turėjo (privalėjo) savo standartinėse sutarčių sąlygose numatyti nuostatą, analogišką dabar galiojančių sąlygų 6.91 papunkčiui, numatančią mažų įmonių teisę neatlygintinai nutraukti sutartis.

22.3. Ieškovė, netinkamai interpretavusi ir savo veikloje taikiusi iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios EEĮ redakcijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, ignoruodama įstatymo imperatyvu garantuojamas mažų ir labai mažų įmonių teises, sukėlė šią ginčo situaciją, kurioje iš teisės aktų nuostatų nepažeidusios atsakovės reikalaujama beveik ketvirčio milijono baudos.

22.4. Vertinant atsakovę savarankiškai, ji yra labai maža įmonė (6 darbuotojai 2021–2022 metais, balanse 2022 metų pabaigoje apskaitoma 581 207 Eur turto vertė, 2021 metų pabaigoje – 640 213 Eur turto vertė; 2022 metais bendrovės metinės pajamos – 511 304 Eur, o 2021 metais – 412 673 Eur). Vertinant atsakovę kartu su vienintele susijusia įmone – jos akcininke UAB „VALDFINA“, jos kartu atitinka mažos įmonės kriterijus (bendrai 8 darbuotojai, bendrovių balansuose apskaitomas turtas 2022 metais siekė 7 402 336 Eur, o 2021 metais – 7 464 203 Eur). Atsakovė neveikia ir niekada neveikė įmonių grupėje su AB „VILNIAUS SIGMA“ ir jos filialu „NEGA“, UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ ir UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“. Atsakovė su šiomis įmonėmis neturi verslo ryšių, nedaro ir negali daryti įtakos jų veiklai ar sprendimams, nesinaudoja ir niekada nesinaudojo jokiomis įmonių grupei įstatymo suteikiamomis naudomis. Atsakovė su minėtomis įmonėmis nesudaro ekonominio vieneto.

22.5. Minėtos bendrovės nėra susijusios su atsakove SVVPĮ prasme, nes neatitinka nė vieno iš SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalyje apibrėžtų kriterijų, nes: 1) neturi daugumos dalyvių teisių atsakovės bendrovėje (neturi jokių teisių) ir atsakovės bendrovė neturi daugumos dalyvių teisių (neturi jokių teisių) nė vienoje iš šių bendrovių; 2) neturi teisės skirti ar atšaukti atsakovės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių, o atsakovė neturi teisės skirti ar atšaukti paminėtų narių nė vienoje iš nurodytų bendrovių; 3) neturi galimybės daryti lemiamo poveikio atsakovės bendrovei dėl sutarčių, sudarytų su kuria nors iš paminėtų bendrovių (tokių sutarčių nėra sudaryta) ar dėl steigimo dokumentų nuostatų, o atsakovė negali daryti įtakos nė vienai iš paminėtų bendrovių dėl kokių nors sudarytų sutarčių ar steigimo dokumentų nuostatų; 4) nekontroliuoja daugumos atsakovės dalyvių balsų (visus atsakovės dalyvių balsus kontroliuoja vienintelė atsakovės akcininkė), o atsakovė nekontroliuoja minėtų įmonių dalyvių balsų. Dėl jokių fizinių asmenų veiklos nėra susiformavę SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyti ryšiai tarp atsakovės ir ieškovės nurodomų „įmonės grupės“ bendrovių. SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyti ryšiai taip pat nėra susiformavę per kitas įmones.

22.6. Ieškovė sąvoką „verslo ryšiai“ išima iš bendro teismo sprendimo konteksto ir nevertina teismo argumento esmės. Įvertinus kontekstą, kuriame teismas panaudojo šią sąvoką, akivaizdu, kad teismas sprendė dėl pirmiau aptartų SVVPĮ išvardytų sąlygų, kuomet įmonės pripažįstamos susijusiomis, (ne)buvimo (žr. apskųsto sprendimo 23 punkto paskutinį sakinį ir 24 punktą).

22.7. Ieškovės argumentų nepagrįstumą patvirtina ir jos procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme, kuomet įrodinėdama atsakovės įmonės dydį, ieškovė buvo gavusi teismo liudijimą įrodymams rinkti, tačiau iš esmės jokių liudijimo pagrindu gautų įrodymų nepateikė į bylą (buvo pateiktas tik vienos įmonės atsakymas be priedų), t. y. nuslėpė juos nuo teismo. Atsakovės įsitikinimu, toks procesinis elgesys atskleidžia, kad ieškovė įsitikino, jog ryšių tarp šių įmonių ir atsakovės nėra.

22.8. Byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės ataskaitų dokumentai patvirtina, kad atsakovė save finansinės atskaitomybės ataskaitose identifikavo kaip labai mažą įmonę ir teikė labai mažos įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas. Pagal byloje esančius duomenis atsakovės vienintelė akcininkė UAB „VALDFINA“ taip pat kasmet teikia labai mažos įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas. Jei vadovautis ieškovės pozicija apie įmonių grupės egzistavimą, UAB „VALDFINA“ būtų laikoma visos įmonių grupės patronuojančia įmone bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalėtų teikti konsoliduotas finansinės atskaitomybės ataskaitas. UAB „VALDFINA“ nerengia ir neteikia konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės ataskaitų. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovės nurodoma įmonių grupė neegzistuoja ar bent jau atsakovė tokioje įmonių grupėje nedalyvauja ir nėra laikytina susijusia įmone SVVPĮ prasme.

22.9. Konstatavus, kad atsakovė yra maža įmonė, kaip tai apibrėžta SVVPĮ, turinti teisę neatlygintinai nutraukti ginčo sutartį, teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog sutarties sąlygos, nustatančios sutarties nutraukimo mokestį atsakovei vienašalio sutarties nutraukimo atveju, yra niekinės ir negaliojančios kaip prieštaraujančios įstatymo imperatyvui (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šiuo klausimu apeliaciniame skunde nepasisako, šios sprendimo dalies neginčija.

22.10. Jei teismas nuspręstų, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės įmonės dydžio yra pagrįsti ir atsakovė neatitinka EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, atsakovė pažymi, jog ieškovės prašomas priteisti 234 142 Eur sutarties nutraukimo mokesčio dydis prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl baudinių netesybų draudimo ir netesybų mažinimo pagrindų. Be to, nėra priežastinio ryšio kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo.

22.11. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, prašė teismo peržiūrėti ieškovės prašomų priteisti netesybų dydį ir jas mažinti, todėl pagal panašioje byloje, priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-280-407/2024, cituojamus kasacinio teismo išaiškinimus ieškovei kyla pareiga įrodyti savo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovės veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį, dydį, ir ieškovei priteisiamos netesybos (net jei būtų pagrindas jas iš atsakovės priteisti), kurios kiekvienu atveju privalo išlikti kompensacinio pobūdžio, negali tokių tiesioginių nuostolių viršyti.

22.12. Net jei būtų konstatuota, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl sutarties nutraukimo, ieškovės siekiamų įrodyti tiesioginių nuostolių dydis sudaro mažiau nei trečdalį ieškiniu prašomo priteisti sutarties nutraukimo mokesčio dydžio, t. y. ieškovė bet kokiais argumentais įrodinėja tik 72 915,60 Eur iš viso 234 142 Eur dydžio ieškinio reikalavimo. Teismui procesiniu sprendimu visiškai patekinus ieškovės reikalavimus, 161 226,40 Eur (skirtumu tarp prašomų priteisti ir įrodinėjamų nuostolių), ieškovė nepagrįstai pasipelnytų atsakovės sąskaita, nes šios dalies realių tiesioginių ieškovės nuostolių nebandoma įrodinėti, nėra į bylą pateikta tokius nuostolius pagrindžiančių įrodymų, ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno argumento, iš ko susideda ir kaip atsirado jos prašomi priteisti 161 226,40 Eur, kuriuos apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja esant kompensacija, o ne bandymu nesąžiningai praturtėti.

22.13. Ginčo sutarties nuostatos, inter alia (be kita ko) sutarties priedais esančios bendrosios sąlygos, nenustato ir neapibrėžia, kad po sutarties sudarymo ieškovė sudarys ateities sandorius ir įsipareigos tretiesiems asmenims mokėti atsakovei perparduodamos elektros energijos kainą visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Sutarties sudarymo metu atsakovė apie tokią ieškovės verslo metodiką nebuvo informuota. Visi ieškovės veiksmai dėl ateities sandorio sudarymo ir įsipareigojimo trečiajam asmeniui sumokėti visą perkamos elektros energijos kainą už visą sutarties laikotarpį atlikti išimtinai ieškovės apsisprendimu ir rizika. Atsakovei nesąžiningai bandoma perkelti ieškovės verslo organizavimo rizikas.

22.14. Atsakovė negali būti atsakinga dėl to, kad, ignoruodama EEĮ imperatyvus, ieškovė pasirinko tokį veiksmų kelią ir sudarė sandorius, kuriais sau galimai susikūrė nuostolius, nors, tinkamai įvertinusi įstatymo reglamentavimą, ieškovė galėjo visų deklaruojamų nuostolių išvengti. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio, 6.282 straipsnio, 6.297 straipsnio nuostatomis, nuostoliai, kurių atsiradimą ar padidėjimą nulėmė pats skolininkas, negali būti atlyginami iš kreditoriaus arba kreditoriaus atsakomybė mažintina.

22.15. Pažymėtina, kad ateities sandorį dėl elektros kainos įsigijimo, iš kurio ieškovė kildina įrodinėjamą nuostolių dalį, ieškovė sudarė su (duomenys neskelbtini), t. y. su (duomenys neskelbtini), kuri vienašališkai nustatė ateities sandorio kainą.

22.16. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ji turėjo galimybę tuo pačiu metu iš (duomenys neskelbtini) elektros energijos kiekį, reikiamą ginčo sutarčiai su atsakove įvykdyti, įsigyti už mažesnę kainą. Ieškovei nepagrindus, kad jos su (duomenys neskelbtini) sudaryto ateities sandorio sąlygos yra sąžiningos ir atitinka rinkos sąlygas, laikytina, kad ieškovė savo veiksmais sukėlė (padidino) nuostolių dydį, o tokiu atveju atsakovei negali kilti pareiga tokius nuostolius kompensuoti mokant netesybas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės (ieškovės) UAB Enefit ieškinys atsakovei UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė laikytina maža įmone, todėl šalių ginčo tarpusavio teisiniams santykiams, susijusiems su sutarties nutraukimu, taikytinos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 pateiktais išaiškinimais, padarė išvadą, jog ginčo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas draudė iš atsakovės reikalauti sutarties nutraukimo mokesčių ir (ar) netesybų, todėl ieškinį atmetė, kartu pripažindamas negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ir tas sutarties bei fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų nuostatas, kuriomis toks mokestis ir jo apskaičiavimo tvarka nustatyti, kaip prieštaraujančias įstatymo imperatyvui.

26. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį patenkinti. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad atsakovė laikytina susijusia tik su UAB „VALDFINA“, bet ne kitomis UAB „VALDFINA“ kontroliuojamos įmonių grupės bendrovėmis, dėl to nepagrįstai nusprendė atsakovę esant maža įmone, kaip tą apibrėžia SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalis, o ne vidutine įmone, dėl ko nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 pateiktais išaiškinimais, kurie taikytini tik buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

27. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 28 d. gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo (dokumento registracijos Nr. DOK-1028) – atsakovė prašė priimti jos 2025 m. sausio 20 d. prašymo dėl informacijos pateikimo, adresuoto Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau – ir VERT), kopiją ir 2025 m. vasario 21 d. VERT rašto Nr. R2-(TTA)-1163 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją. Teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi šie nauji įrodymai priimti, suteikiant galimybę apeliantei pateikti savo nuomonę dėl naujų įrodymų.

28. Apeliantė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė nuomonę (dokumento registracijos Nr. DOK-2204), kurioje pažymi, kad VERT, priešingai nei teigia atsakovė, nėra kompetentinga priimti sprendimus dėl elektros energijos vartotojų įmonės dydžio ir (ar) ekonominio statuso pagal SVVPĮ ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus. VERT atliktas atsakovės įmonės statuso vertinimas, grindžiamas vien tik atsakovės teikiamais duomenimis ir ignoruojant kituose šaltiniuose prieinamą itin reikšmingą informaciją, yra niekinis ir niekaip neįrodo atsakovės, kaip mažos įmonės, statuso. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija yra vienintele institucija, galinčia nešališkai ir kompetentingai atlikti ūkio subjekto įmonės statuso vertinimą pagal SVVPĮ ir ministerijos parengtą bei patvirtintą aprašą. Atsižvelgdama į tai, kad ši apeliantės nuomonė (rašytiniai paaiškinimai) pateikta apeliantei vykdant teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutartį, teisėjų kolegija ją priima.

29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 21 d. gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo (dokumento registracijos Nr. DOK-2308), kuriais atsakovė teikia paaiškinimus dėl apeliantės 2025 m. gegužės 13 d. pateiktos nuomonės ir prašo apeliacinės instancijos teismo priimti dokumentus, kuriuos atsakovė teikė VERT: 1) 2024 m. spalio 17 d. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos Fl kopiją; 2) 2024 m. spalio 17 d. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos F1 2 priedo „Susijusios įmonės“ (formos S1) kopiją; 3) atsakovės 2024 m. spalio 18 d. paaiškinimų dėl bendrovės statuso kopiją. Atsakovė nurodo, kad šių dokumentų pateikimo poreikis iškilo po to, kai apeliantė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė nuomonę, kurioje, be kita ko, nurodė, jog VERT sprendimą dėl atsakovės buvimo maža įmone priėmė būdama netinkamai informuota apie atsakovės padėtį, todėl dokumentai yra teikiami siekiant įrodyti VERT išvados tinkamumą ir informuotumą sprendimo priėmimo metu bei paneigti kitus apeliantės paaiškinimuose nurodomus klaidinančius teiginius.

30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės 2025 m. gegužės 21 d. pateiktų naujų įrodymų, atkreipia dėmesį, kad šie dokumentai, atsižvelgiant į jų sudarymo datą (2024 m. spalio 17–18 d.) apeliacinės instancijos teismui galėjo būti pateikti su 2025 m. vasario 28 d. atsakovės prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo. Be to, atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai galėjo būti teikiami ir pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovė juos turėjo dar iki apskųsto teismo sprendimo priėmimo ir turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui 2025 m. lapkričio 19 d. ir 2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžiuose, tačiau to nedarė. Dėl to teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo taikyti draudimo apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus išimties ir atsisako priimti atsakovės 2025 m. gegužės 21 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus naujus įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-2308).

Dėl faktinių aplinkybių

32. Ieškovė UAB Enefit (pardavėja) ir atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ (pirkėja) 2022 m. liepos 22 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. EL2022072247033LT, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei elektros energiją nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. (100 mėnesių) už nurodytą fiksuotą 200 Eur/MWh kainą. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktyje numatyta, kad pirkėja turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informuodama pardavėją raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį. Sutarčiai pasibaigus sutarties 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, arba jei pardavėja nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio (sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktis). Pagal fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktį, sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjos suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėja mokėjo už elektros energiją sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Jei pardavimo laikotarpis dar nėra prasidėjęs, sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuojamas padauginant prognozuojamą suvartojimo kiekį iš sutartyje nustatytos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6.

33. Atsakovė 2023 m. liepos 12 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutraukia sudarytą sutartį. Atsakovė nurodė, kad UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ yra laikytina labai maža įmone pagal SVVPĮ 3 straipsnio nuostatas, todėl atsakovei galioja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė dėl bet kokios priežasties vienašališkai ir neatlygintinai, t. y. nemokant jokių netesybų ar mokesčių, nutraukti ginčo sutartį. Ieškovė 2023 m. liepos 13 d. atsakyme atsakovei nurodė, kad dėl vienašalio sutarties nutraukimo atsakovė turės ieškovei sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė 2023 m. liepos 14 d. pateikė pakartotinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame akcentavo EEĮ nuostatas dėl atsakovės teisės sutarties nutraukimą atlikti neatlygintinai. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija ENE Nr. 195937, sutarties nutraukimo mokesčiui, t. y. 234 142 Eur. Atsakovė 2023 m. liepos 25 d. pranešimu nurodė, kad nepriima pateikiamos sąskaitos.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė sudarė energijos finansinių priemonių pagrindinę sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos ateities sandorių sudarymo tvarkos ir mokėjimų apskaičiavimo taisyklių. Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. gavo (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad ieškovė sėkmingai sudarė ateities sandorį dėl (duomenys neskelbtini) MWh elektros energijos pirkimo, šį kiekį išdalinant laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2030 m. gruodžio mėn. pagal atsakovės poreikį už fiksuotą (duomenys neskelbtini) Eur/MWh kainą pagal 2022 m. liepos 22 d. užklausą. Atsakovei vienašališkai nutraukus ginčo sutartį, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos ateities sandorio pardavimo. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. gavo (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad sėkmingai sudarytas ateities sandorio pardavimas, kuriuo ieškovė pardavė (duomenys neskelbtini) dėl ginčo sutarties su atsakovei nutraukimo nebereikalingą elektros energiją už (duomenys neskelbtini) Eur/MWh.

Dėl atsakovės statuso SVVPĮ prasme (jos dydžio) ir jo reikšmės ginčo sutarties nutraukimui

35. Ginčo sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 22 d.) galiojusi EEĮ 47 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Vartotojas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas.

36. Ginčo sutarties nutraukimo metu (2023 m. rugpjūčio 31 d.) galiojusi EEĮ 47 straipsnio 2 dalies nustatė, kad vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Vartotojas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją apie tai raštu įspėdami nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaitydami su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Elektros energijos pirkimo-–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, priimtoje pagal tos pačios nepriklausomos elektros energijos tiekėjos (UAB Enefit) kasacinį skundą, konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos ar jai įsigaliojus, sutartyse šalys negalėjo sulygti dėl sąlygos, jog nurodytų subjektų vienašališko sutarties nutraukimo atveju mokami sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos, nes tokia sąlyga prieštaravo iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokias sutartis buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti neatlygintinai, ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui tokius mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyse, taip pat tokia sąlyga neatitiko Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Taigi abiem atvejais buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų, nepriklausomai nuo to, ar yra šie mokėjimai nustatyti sudarytose sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 47 punktas).

38. Principinė nuostata, kurios nagrinėjamoje byloje laikosi apeliantė (ieškovė) UAB Enefit, yra ta, kad atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ neatitinka SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų ir negali būti laikoma maža ar labai maža įmone, kadangi atsakovė laikytina vidutine įmone pagal SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalį, todėl, atitinkamai, apeliantės įsitikinimu, ginčo sutarties nutraukimo atveju taikytinas EEĮ 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nukreipiantis į sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką ir sąlygas, kurios šiuo atveju nustato ginčo sutarties nutraukimo mokestį ir jo apskaičiavimo tvarką. Tuo tarpu atsakovė byloje teigia ir įrodinėja esanti labai maža įmone, o jeigu vertinant su jos akcininke UAB „VALDFINA“ (valdo 100 proc. atsakovės akcijų), vis tiek atitinka mažos įmonės apibrėžimą, dėl to ginčo sutarties nutraukimo atveju taikytina EEĮ 47 straipsnio 3 dalis, įtvirtinusi teisę ne tik buitiniams vartotojams, bet ir mažoms bei labai mažoms įmonėms neatlygintinai (be jokių mokesčių) nutraukti sutartį, taigi, atsakovės vertinimu, paneigianti ir apeliantės teisę iš atsakovės reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio.

39. Remiantis SVVPĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2024 m. birželio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų (SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų (SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

40. SVVPĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų (SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalis). Savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių (SVVPĮ 2 straipsnio 13 dalis).

41. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ kvalifikuotina maža įmone, kaip tą apibrėžia SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalis. Apeliantės vertinimu, atsakovė susijusi ne tik su UAB „VALDFINA“ (tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), tačiau ir su kitomis UAB „VALDFINA“ kontroliuojamos įmonių grupės bendrovėmis (AB „VILNIAUS SIGMA“ ir jos filialu „NEGA“, UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ ir UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“). Apeliantės vertinimu, UAB „VALDFINA“ kvalifikuotina su atsakove susijusia įmone pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto a, b ir c papunkčius, o AB „VILNIAUS SIGMA“ (kartu su AB „VILNIAUS SIGMA“ filialu „NEGA“) ir jos dukterinės bendrovės kvalifikuotinos su atsakove susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 ir 3 punktus.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nurodo šiuo metu galiojančios (nuo 2024 m. birželio 1 d. įsigaliojusios) SVVPĮ redakcijos normas. Kita vertus, apeliantės minimos normos buvo įtvirtintos tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek jos nutraukimo metu galiojusioje SVVPĮ redakcijoje (nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2024 m. birželio 1 d.), tik skyrėsi numeravimas. Taigi iš esmės apeliantė tvirtina, kad UAB „VALDFINA“ kvalifikuotina su atsakove susijusia įmone pagal SVVPĮ (redakcijos, galiojusios ir ginčo sutarties sudarymo, ir jos nutraukimo metu) 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a, b ir c papunkčius, o AB „VILNIAUS SIGMA“ (kartu su AB „VILNIAUS SIGMA“ filialu „NEGA“) ir jos dukterinės bendrovės kvalifikuotinos su atsakove susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 ir 3 punktus.

43. Aptariamoje SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.

44. Atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą neneigia ieškovės nurodyto ir pirmosios instancijos teismo pripažinto sąsajumo su UAB „VALDFINA“ (atsakovės akcininke), tačiau nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovė laikytina susijusia ir su AB „VILNIAUS SIGMA“ bei jos filialu „NEGA“, UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“, UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ ir UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“, nurodydama, jog minėtos bendrovės nėra susijusios su atsakove SVVPĮ prasme, nes neatitinka nė vieno iš SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalyje apibrėžtų kriterijų, kadangi šios bendrovės: 1) neturi daugumos dalyvių teisių atsakovės bendrovėje (neturi jokių teisių) ir atsakovė neturi daugumos dalyvių teisių (neturi jokių teisių) nė vienoje iš šių bendrovių; 2) neturi teisės skirti ar atšaukti jokių atsakovės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių, o atsakovė neturi teisės skirti ar atšaukti paminėtų narių nė vienoje iš nurodytų bendrovių; 3) neturi galimybės daryti lemiamo poveikio atsakovei dėl sutarčių, sudarytų su kuria nors iš paminėtų bendrovių (tokių sutarčių nėra sudaryta) ar dėl steigimo dokumentų nuostatų, o atsakovė negali daryti jokios įtakos nė vienai iš paminėtų bendrovių dėl kokių nors sudarytų sutarčių ar steigimo dokumentų nuostatų; 4) nekontroliuoja daugumos (nekontroliuoja nė kiek) atsakovės dalyvių balsų (visus atsakovės dalyvių balsus kontroliuoja vienintelė atsakovės akcininkė), o atsakovė nekontroliuoja minėtų įmonių dalyvių balsų. Atsakovė teigia, kad dėl jokių fizinių asmenų veiklos nėra susiformavę SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyti ryšiai tarp atsakovės ir ieškovės nurodomų „įmonės grupės“ bendrovių, o SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyti ryšiai taip pat nėra susiformavę per jokias kitas įmones. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia atsakovės pozicija.

45. Apeliantės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina egzistuojant SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant AB „VILNIAUS SIGMA“ (su jos filialu „NEGA“) ir jos dukterinės bendrovės būtų pripažintinos susijusiomis su atsakove. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios bendrovės ir atsakovė veikia skirtingose rinkose (atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ vykdo sandėlių, gamybos ir biuro patalpų nuomos, krovimo paslaugų veiklą; AB „VILNIAUS SIGMA“ ir filialas „NEGA“ – nuosavų gamybinių ir biuro patalpų nuomos veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS POILSINĖS“ – poilsio namelių nuomos veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS SPORTO CENTRAS“ – sporto organizacijų veiklą; UAB „VILNIAUS SIGMOS SVETAINĖ“ – didmeninės ir mažmeninės prekybos buitine technika veiklą), todėl SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto sąlyga (net jeigu ir būtų pripažinta, kad egzistuoja bent viena iš SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų) nėra tenkinama, netgi jeigu minėtas bendroves kontroliuoja tie patys fiziniai asmenys, jos negali būti laikomos susijusiomis šio punkto pagrindu, kadangi šiam punktui taikyti įmonės turi verstis ta pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose, o to šiuo atveju nėra. Atitinkamai, apeliantei neįrodžius egzistuojant nors vieną iš SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytų įmonių sąsajumo sąlygų, nėra tenkinama ir SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkte numatyta sąlyga (kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus).

46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad jei vadovautis ieškovės pozicija apie įmonių grupės egzistavimą, UAB „VALDFINA“ būtų laikoma visos įmonių grupės patronuojančia įmone. Kadangi įmonių grupė, jei ji egzistuotų, nebūtų maža, todėl patronuojanti įmonė pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalėtų teikti konsoliduotas finansinės atskaitomybės ataskaitas. Byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės ataskaitų dokumentai patvirtina, kad atsakovė visuomet save finansinės atskaitomybės ataskaitose identifikavo kaip labai mažą įmonę ir teikė labai mažos įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas. Atsakovės vienintelė akcininkė UAB „VALDFINA“ kasmet teikė labai mažos įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas. Faktas, kad UAB „VALDFINA“ neteikia konsoliduotų finansinės atskaitomybės ataskaitų, taip pat netiesiogiai įrodo, kad apeliantės nurodoma įmonių grupė neegzistuoja ar bent jau atsakovė tokioje įmonių grupėje nedalyvauja ir nėra laikytina susijusia įmone SVVPĮ prasme.

47. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs SVVPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus kriterijus atsakovės ir UAB „VALDFINA“ atžvilgiu (darbuotojų skaičius, metinių pajamų dydis ir balanse nurodyto turto vertė, dėl kurių vertinimo apeliantė skunde argumentų neišsako), pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ yra susijusi su UAB „VALDFINA“ (kurią taip pat laikė maža įmone), kurias vertinant kartu, atsakovė vis tiek atitinka mažos įmonės apibrėžimą SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalies prasme.

48. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės pateiktoje nuomonėje išdėstyta kritika VERT 2025 m. vasario 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytiems teiginiams. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad VERT užbaigė nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklos tyrimą ir priėmė nutarimą Nr. O3E-1652 „Dėl Enefit UAB neplaninio patikrinimo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo pritarė 2024 m. gruodžio 5 d. apeliantės neplaninio patikrinimo aktui Nr. E3-5 (toliau – Aktas). Minėtame 2025 m. vasario 21 d. rašte VERT nurodė, kad Akte, be kita ko, nustatyta, kad „Tikrinimo komisija, įvertinusi Bendrovės nebuitinių vartotojų pateiktus duomenis (deklaracijas dėl juridinio asmens statuso ir jos priskyrimo labai mažai ar mažai įmonei), nustatė, kad 2 paveiksle nurodyti 15 juridinių asmenų (<...> Vilniaus Sigmos sandėlių centras UAB, <...>) yra laikomi Įmonėmis, kurioms iki Sutarties galiojimo termino pabaigos nutraukus Sutartį, Bendrovė [apeliantė] vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, neturėjo teisės taikyti Sutarties nutraukimo mokesčių“. Nepaisant to, kad, kaip nurodo apeliantė, Nutarimas yra apskųstas administraciniam teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis; civilinė byla Nr. eI4-7814-621/2025), tačiau administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje nagrinėjimo dalykas nėra tapatus (susipažinus su apeliantės skundu matyti, kad skundas grindžiamas argumentais dėl VERT kompetencijos priimti Nutarimu apeliantei duotus įpareigojimus, kaip priimtus viršijant VERT kompetencijos ir įgaliojimų ribas, tačiau ne dėl Akte padarytų išvadų dėl jame įvardytų įmonių (įskaitant ir atsakovę) dydžio SVVPĮ 3 straipsnio prasme įvertinimo pagrįstumo). Be to, net ir nevertinant šio atsakovės pateikto naujo įrodymo, jau pirmiau padaryta išvada, kad atsakovė pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta maža įmone, o šiame rašte pateiktos VERT išvados neprieštarauja pirmosios instancijos teismo atliktam ginčo situacijos įvertinimui.

49. Papildomai pažymėtina ir tai, kad SVVPĮ nėra numatyta, kokia institucija ar institucijos turi teisę vertinti, ar įmonė atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės apibrėžimą. Tai, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktoje išvadoje, turėtų daryti tas subjektas, kuris nustatė ir (ar) teikia paramą ar kitokio pobūdžio pagalbą smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – ir SVV) subjektams (šiuo atveju, tik labai mažoms ar mažoms įmonėms). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadoje, jai nėra suteikti įgaliojimai kiekvienu individualiu atveju atlikti SVV subjektų statuso vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas šios ministerijos pateiktą išvadą įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste.

50. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar atsakovei kaip mažai ar labai mažai įmonei (SVVPĮ prasme) yra taikoma EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kuria remiantis, apeliantė negali iš atsakovės reikalauti jokio sutarties nutraukimo mokesčio. Pagal EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą VERT atlieka viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių ir lėšas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą gaunančių asmenų priežiūrą ir kontrolę. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1747 „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatai“ 8.7 punkte nustatyta, kad VERT atlieka funkcijas, nurodytas EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, VERT turi tinkamą kompetenciją įvertinti, ar konkrečiam juridiniam asmeniui gali būti taikoma EEĮ 47 straipsnio 3 dalis.

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-330/2024 pateikiamu teisės aiškinimu dėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kuris taikomas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, nutraukimo atvejais. Priešingai, konstatavus, kad apeliantė yra maža įmonė, ginčo sutarties nutraukimo atveju yra aktualus būtent EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus teisinis reguliavimas. Atitinkamai dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti bendrųjų sąlygų 6.9 ir 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 6.12 papunkčio sąlygas, kaip prieštaraujančias EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, priešingai nei teigia apeliantė, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde šiuo klausimu iš esmės neteikia argumentų, t. y. šios sprendimo dalies iš esmės neskundžia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to ir nepasisako.

52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CETRAS“ pagrįstai pripažino maža įmone SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalies prasme ir atitinkamai pagrįstai ginčo sutarties nutraukimo atveju taikė EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje, o ne 47 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas nebuvo paneigtas, todėl UAB Enefit apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Atmetus apeliantės UAB Enefit apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, ir priešingai – atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

55. Atsakovė UAB „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ nurodo apeliacinėje instancijoje patyrusi iš viso 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidas: 3 025 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (advokatų profesinės bendrijos „Constat“ 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra 25/02-13, apmokėta 2025 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymu) ir 1 089 Eur už prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui dėl naujų įrodymų priėmimo parengimą ir pateikimą į bylą (2025 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 25/03-23, apmokėta 2025 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu).

56. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3), o pagal 8.16 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma už prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo sudaro 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitą dokumentą, kuriame yra pareiktas prašymas, dydžius, todėl teisėjų kolegija atsakovei priteistiną sumą mažina ir priteisia iš ieškovės 3 804,43 Eur (2 909,27 Eur + 895,16 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Enefit (juridinio asmens kodas 300649187) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS SIGMOS SANDĖLIŲ CENTRAS“ (juridinio asmens kodas 123443618) 3 804,43 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturių eurų ir 43 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėNeringa ŠvedienėAlma Urbanavičienė