Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2656-662/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-02
Bylos Nr.: eA-2656-662/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03699-2019-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: "Ekstraktas"
Atsakovas: Lietuvos verslo paramos agentūra
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Administracinė byla Nr. eA-2656-662/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03699-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekstraktas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekstraktas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir atsakovas, LVPA) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-03-0056 atmetimo (toliau – ir LVPA sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21R-696(AG-638/04-2019) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) grąžinti pareiškėjo paraišką nagrinėti iš esmės.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog LAGK sprendimu atmestas pareiškėjo skundas dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. LVPA sprendimo dėl pakartotinio pareiškėjo paraiškos atmetimo. Atsakovas, nustatydamas pareiškėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – ir SVVPĮ), padarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurios lėmė nepagrįstą su pareiškėju susijusių įmonių SVVPĮ prasme rato išplėtimą ir dėl to neteisingą pareiškėjo kvalifikavimą kaip įmonės, neatitinkančios finansavimo sąlygų reikalavimų. 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjas atsakovui pateikė paraišką Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-03-0056 naujų produktų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, gamybos bendram finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ (toliau – ir Paraiška). 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjas gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad Paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 3 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų, t. y. atsakovo vertinimu, pareiškėjas nėra labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Pareiškėjas padavė skundą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – ir Ministerija), prašydamas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir grąžinti Paraišką nagrinėti iš naujo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Ministerijos sprendimu Nr. (40.1-12)3-3039 (toliau – ir Ministerijos sprendimas) pareiškėjo skundas tenkintas ir grąžintas atsakovui Paraišką nagrinėti iš naujo. Ministerija pripažino, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė SVVPĮ bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatas. Nepaisant to, atsakovas Paraišką 2019 m. rugsėjo 5 d. pakartotinai atmetė, nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus. 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į LAGK su prašymu atsakovo sprendimą panaikinti ir Paraišką grąžinti nagrinėti iš naujo. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LAGK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame nenurodyta iš esmės jokių argumentų ir motyvų, yra esminių turinio trūkumų ir jis prieštarauja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 18 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

3. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimus atmesti Paraišką atsakovas iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas, pildydamas smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto (toliau – ir SVV) statuso deklaraciją neteisingai identifikavo su ja susijusias įmones ir tai grindė nustatytomis aplinkybėmis: 1) 50 procentų paprastųjų akcijų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus ir, remiantis tuo, visos įmonės, susijusios tokiu nuosavybės ryšiu, laikytinos susijusiomis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme; 2) tarp įmonių UAB „Koja LT“ (toliau – ir Koja LT) ir UAB „Cannmade“ (toliau – ir Cannmade) yra susiformavęs SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje nustatytas ryšys, kadangi abi šios įmonės turi po 50 procentų akcijų UAB „Sanobiotec“ (toliau – ir Sanobiotec); 3) SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis laikytinos ir TOPCAP bei UAB „S. Capital“ (toliau – ir S. Capital), kurios turi po 50 procentų Cannmade akcijų; 4) išskirtinai glaudų ryšį tarp S. Capital, Koja LT ir TOPCAP atsakovas papildomai grindė tuo, kad šios trys įmonės yra laidavusios kreditoriui už paskolos Sanobiotec suteikimą; 5) galiausiai, susijusiomis per fizinį asmenį SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme atsakovas laikė ir UAB „VG Holding“ bei kitas su šia įmone susijusias įmones. Atsakovas laikė, kad UAB „VG Holding“ akcininkai L. S. ir V. M. gali daryti lemiamą įtaką grupei priklausančių bendrovių sprendimams; 6) visos nurodytos įmonės laikytinos susijusiomis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme dėl SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 c punkte nurodytos galimybės susijusias įmones laikyti per vieną ar kelias įmones.

4. Pareiškėjas nesutiko su tokiu atsakovo SVVPĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu dėl dviejų pagrindinių argumentų: 1) 50/50 nuosavybės įmonėje turėjimas per se negali būti aiškinamas kaip lemiamos įtakos turėjimas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme; 2) SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip sudarantis prielaidą nustatyti susijusių asmenų grandinę nevertinat SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyto sąsajumo požymių paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu.

5. Dėl pirmojo argumento pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu akcininkas daugumos neturi, t. y. turi 50 procentų ar mažiau akcijų ar balsų ir nėra sudaryta sutarčių bei steigimo dokumentuose nėra specialių nuostatų, suteikiančių panašaus pobūdžio įgalinimus, tai toks daugumos neturintis akcininkas be specialiai jam suteiktų teisių negali būti laikomas kontroliuojančiu, t. y. galinčiu daryti lemiamą įtaką. Situacija, kai įmonėje lygiomis dalimis akcijas valdo du akcininkai, nesant sudarytų akcininkų sutarčių ar steigimo dokumentuose numatytų specialių nuostatų, negali būti laikoma, kad abu akcininkai gali daryti lemiamą poveikį savo valdomai SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme. Nei vienas iš akcininkų negali nulemti tokios įmonės strateginių sprendimų, t. y. nėra dominuojančio akcininko. Susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktą gali būti tokios įmonės, su kuriomis pareiškėją per vieną ar kelias įmones sieja vienvaldės kontrolės ryšys. Tokį ryšį atsakovas nustatė tik su vienasmeniu pareiškėjo akcininku Koja LT. Tarp pareiškėjo ir Sanobiotec per Koja LT vienvaldės kontrolės ryšio atsakovas nenustatė: 50 procentų akcijų turėjimas Sanobiotec pareiškėjo akcininkui Koja LT nesuteikia galimybės nulemti strateginius sprendimus Sanobiotec atžvilgiu, daryti jai dominuojančią kito akcininko atžvilgiu įtaką, kitaip tariant – vienasmeniai kontroliuoti šią įmonę. Atitinkamai, tarp Koja LT ir Sanobiotec nėra susiklostę susijusių įmonių požymiai, kaip jie yra aprašyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte: 1) Koja LT neturi balsų daugumos Sanobiotec; 2) Koja LT neturi teisės skirti ar atšaukti daugumos Sanobiotec valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; 3) Koja LT neturi teisės daryti lemiamą poveikį Sanobiotec dėl sutarčių, sudarytų su Sanobiotec, arba dėl Sanobiotec steigimo dokumentų nuostatų; 4) Koja LT nėra sudariusi sutarčių su kitu Sanobiotec dalyviu, t. y. Cannmade, pagal kuriuos Koja LT įgytų daugumos Sanobiotec dalyvių balsų kontrolę. Todėl Sanobiotec negali būti laikoma su pareiškėju per jo akcininką Koja LT susijusia įmone SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 ir 3 punktų prasmėmis. Nustačius, kad Sanobiotec negali būti laikoma susijusia įmone SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme, ji laikoma partnerine pareiškėjui įmone dėl Koja LT Sanobiotec valdomų 50 procentų akcijų. Pareiškėjo manymu, Sanobiotec ir pareiškėjas bei jo akcininkas Koja LT yra ne susijusios, o partnerinės įmonės SVVPĮ prasme, taip pat, kaip partnerinės įmonės tarpusavyje vertintinos Sanobiotec bei kitas jos akcininkas Cannmade.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas dėl SVV statuso vertinimo paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą SVV statuso deklaraciją atsakovas nustatė tik SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą ryšį su Koja LT ir su J. S.. Jokių kitų įmonių, kurios per vieną ar kelias įmones galėtų daryti įtaką strateginiams pareiškėjo sprendimams, ar kurias per vieną ar kelias įmones kontroliuotų pareiškėjas, atsakovas nenustatė. LAGK 2019 m. spalio 9 d. posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad nenustatė Cannmade ir šios įmonės tiesioginių bei netiesioginių akcininkų galimybės de jure ar de facto daryti kokią nors įtaką pareiškėjo ar Koja LT strateginiams sprendimams. Taigi nors atsakovas pripažino, kad nenustatė Cannmade ar jo akcininkų bei su jais susijusių įmonių galimybių daryti lemiamą įtaką pareiškėjos ar Koja LT sprendimams, tačiau laikė šias įmones susijusias su pareiškėju SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme dėl Cannmade 50 procentų akcijų Sanobiotec turėjimo. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto esmei ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotai praktikai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos [...] sudaro vieną ekonominį vienetą. Lietuvos Respublikos konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – ir KFAĮ) pareiga rengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę numatyta patronuojančioms įmonėms. Patronuojančios įmonės suprantamos kaip įmonės, kurios gali kitai įmonei daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (KFAĮ 3 str. 9 d.). Nėra ginčo, kad pareiškėjas neturi pareigos į savo konsoliduotąją finansinę atskaitomybę įtraukti Cannmade, šios įmonės akcininkus ir su jais susijusias įmonės, taip pat nei viena iš šių įmonių neturi pareigos į savo konsoliduotąją finansinę ataskaitą įtraukti pareiškėją ar jos akcininką Koja LT. Remiantis šiomis nuostatomis, vieną ekonominį vienetą su pareiškėju sudaro tik jos akcininkas Koja LT. Sanobiotec į pareiškėjo finansinę atskaitomybę galėtų būti įtrauktas proporcingo konsolidavimo būdu. Vieno ekonominio subjekto doktrina siekiama užtikrinti, kad paramos negautų subjektai, kurie iš tiesų priklauso didesnei įmonių grupei ir dėl to nesusiduria su finansinėmis problemomis, su kuriomis tradiciškai susiduria mažos įmonės. Pareiškėjas jokių teisinių galimybių gauti bet kokios naudos iš Cannmade ar šios įmonės akcininkų ar su jais susijusių įmonių (ar atvirkščiai) neturi, kadangi šios įmonės priklauso dviem atskiroms įmonių grupėms, kurių vienintelis tarpusavio ryšys yra bendras dalyvavimas viename ūkio vienete (t. y. bendro turto turėjimas). Tačiau toks tarpusavio ryšys, nenustačius jokių kitų aplinkybių, nesuteikia galimybių nei de jure, nei de facto kontroliuoti viena kitos įmonių ar kitais būdais daryti joms lemiamą įtaką.

8. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais dėl glaudaus Sanobiotec akcininkų tarpusavio ryšio kaip lemiamos įtakos įrodymo SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme Koja LT, S. Capital ir TOPCAP, trečiajam asmeniui laidavus už paskolos Sanobiotec suteikimą. LAGK nuomone, toks bendradarbiavimas laiduojant už savo valdomos įmonės prievolę neva patvirtina, kad įmonės derina savo veiksmus, nes yra susietos. Laidavimas negali būti laikomas įrodymu, kad šie akcininkai priklauso vienai ūkio subjektų grupei, t. y. vienam ekonominiam vienetui, nesukuria jokių galimybių tokiems akcininkams įgyvendinti kontrolę ar daryti įtaką vienas kito atžvilgiu. Nei atsakovas, nei LAGK nepagrindė, kaip konkrečiai atsiranda ryšys tarp pareiškėjo ir Cannmade bei kitais Cannmade akcininkais ir su jais susijusiomis įmonėmis. Tokiu būdu atsakovas bei LAGK pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir IAGNTĮ 18 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ministerijos sprendime jau buvo konstatuota, jog pirmasis atsakovo sprendimas buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas, įskaitant ir dėl to, jog nebuvo pagrįsta, kokiu būdu atsiranda ryšys tarp pareiškėjo ir Cannmade bei kitais Cannmade akcininkais ir su jais susijusiomis įmonėmis. Tačiau nei atsakovo sprendime, nei LAGK sprendime šis ryšys nebuvo analizuojamas.

9. Neteisingai kvalifikavęs 50 / 50 nuosavybės turėjimą kaip per se lemiamos įtakos įrodymą Sanobiotec atžvilgiu ir nenustatęs jokių konkrečių galimybių Koja LT vienasmeniškai nulemti Sanobiotec strateginius sprendimus, atsakovas nepagrįstai atsisakė taikyti specialųjį SVVPĮ reglamentavimą, pagal kurį Sanobiotec turi būti laikoma partnerine pareiškėjo įmone. Nenustatęs SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte esančių požymių tarp pareiškėjo ir Cannmade bei kitais Cannmade akcininkais ir su jais susijusiomis įmonėmis: Cannmade, TOPCAP, S. Capital, UAB „VG Holding“, kitų Vičiūnai Group B. V. įmonių bei L. S., R. S. ir V. M., atsakovas nė vienos iš šių įmonių neturėjo pagrindo laikyti susijusia su pareiškėjo SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme.

Atsiliepimas

10. Atsakovas LVPA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, jog pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktą įmones sieja susijusių įmonių ryšiai, jei viena įmonė gali daryti lemiamą poveikį kitai įmonei. Įmonė taip pat gali būti laikoma susijusia, net jei ji neturi balsų daugumos kitoje įmonėje. Pakanka, jei tokia įmonė turi veto teisę strateginiams kitos įmonės sprendimams. Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalies c punktą lemiamas poveikis kitai įmonei gali atsirasti dėl sutarčių bei dėl nuostatų įmonės steigimo dokumentuose. Akcininkas, turintis bendrovėje pusę visų balsų skaičiaus, gali vetuoti svarbius sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, bendra įmonės verslo politika, vadovų paskyrimu, įmonės biudžeto tvirtinimu ir pan. Todėl 50 procentų paprastųjų akcijų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus. Tokia veto teisė yra laikytina lemiamos įtakos turėjimu Europos Komisijos pranešime, o bendrovės susijusiomis, kaip tai nustatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punkte. Pareiškėjo atveju buvo įvertinti įmonių steigimo dokumentai, akcininkų susirinkimo protokolai, o taip pat tai, kaip buvo formuojamas ir į kokias akcijas padalintas minėtų bendrovių įstatinis kapitalas. Padaryta išvada, jog pareiškėjas ir minėtos bendrovės laikytinos susijusiomis, kadangi tarp jų susiformavę ryšiai, nustatyti SVPPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje (bendrovės turi veto teisę strateginiams sprendimams tų bendrovių, kuriose jos turi 50 procentų akcijų). Sąsajas tarp UAB „S. Capital“, TOPCAP, Cannmade, Koja LT bei UAB Sanobiotec atspindi ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartis tarp UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“ ir Sanobiotec dėl paskolos suteikimo Sanobiotec. Sutartyje nurodyta, kad UAB „S. Capital“, Koja LT, ir TOPCAP yra laiduotojai, kurie solidariai atsako už paskolos gavėjo prievoles pagal sutartį. Paskolos davėjo naudai turi įkeisti turimas Cannmade akcijas. Tokiu būdu UAB „S. Capital“ ir TOPCAP yra susijusios įmonės su Cannmade, kadangi tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje.

12. Atsakovas nurodė, kad pildant SVVPĮ subjekto statuso deklaraciją turi būti deklaruotos visos su deklarantu susijusios, susijusių susijusios (netiesiogiai susijusios su deklarantu) ir susijusių partnerinės įmonės. Taip pat į SVVPĮ deklaraciją turi būti įtrauktos deklaranto partnerinės įmonės, partnerinių susijusias įmonės, be to, turi būti deklaruojamos ir partnerinių įmonių partnerinės įmonės, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais. Skaičiuojant susijusių įmonių duomenis būtina įtraukti visų susijusių įmonių duomenis, jeigu šie duomenys nebuvo įtraukti į statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotąją finansinę ataskaitą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad susijusių įmonių atžvilgiu turi būti vertinama kontrolė pareiškėjos atžvilgiu. Nei SVVPĮ, nei 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (OL L 156, 2017, p. 1) (toliau – ir Reglamentas) nenustato tokio kriterijaus, visos įmonės, kurios atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente, yra laikytinos susijusiomis. Kadangi pareiškėjas yra susijusi įmonė, priešingai nei teigiama skunde, nustatant įmonės statusą, turi būti vertinamos visos su pareiškėju susijusios, susijusių susijusios (netiesiogiai susijusios su pareiškėju) ir susijusių partnerinės įmonės. Vadovaujantis KFAĮ, konsoliduotoji atskaitomybė yra pagrindinės įmonės ir jos kontroliuojamų (antrinių) įmonių finansinė atskaitomybė, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto apskaitymo. Tuo tarpu SVV statuso nustatymą reglamentuoja SVVPĮ ir Reglamentas. SVV statuso nustatymo tikslas – nustatyti ūkio subjekto dydį pagal SVVPĮ ir Reglamente nurodytus kriterijus, t. y. siekiama nustatyti, kokia yra reali ūkio subjekto galia ir pajėgumas veikti rinkoje ir ar jis susiduria su būdingomis kliūtimis, su kuriomis rinkoje susiduria SVV subjektai. Minimas ekonominio vieneto pajėgumas nustatomas, pirmiausiai, taikant kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente. Pagrindinis šių teisės aktų tikslas – remti (šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria SVV dydį turintys ūkio subjektai rinkoje) SVV statusą turinčius ūkio subjektus. SVV statusui SVVPĮ ir Reglamente nustatyti kriterijai apima daug daugiau ryšių tarp įmonių, nei kriterijai, nustatyti KFAĮ, kadangi šiuo institutu siekiama nustatyti tikrąją ūkio subjekto galią rinkoje ir paremti tik SVV statusą turinčius ūkio subjektus. Abiem įstatymais (SVVPĮ ir KFAĮ) yra įgyvendinami skirtingi Europos Sąjungos teisės aktai, kurių tikslas ir paskirtis yra skirtingi. Pareiškėjas šiuos teisinius reguliavimus nepagrįstai interpretuoja savo naudai. LVPA nustatė, jog įmonės atitinka kriterijus, dėl kurių jos laikomos susijusiomis SVVPĮ ir Reglamento prasme. Pareiškėjo nurodomu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-82/2015 yra vadovaujamasi nagrinėjant įmonių koncentracijų atvejus, bet nėra vadovaujamasi nustatant ar ūkio subjektas atitinka SVV subjekto statusą. Konkurencijos įstatyme taip pat yra pateikti lemiamos įtakos (3 str. 11 d.), susijusių ūkio subjektų grupės (3 str. 18 d.) sąvokų apibrėžimai ir jais vadovaujamasi būtent nustatant įmonių koncentracijų atvejus. Su SVV statuso nustatymo kriterijais šie apibrėžimai nesusiję ir SVV statuso nustatymui neaktualūs. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjas tapatina du skirtingą reguliavimą nustatančius ir skirtingus tikslus įgyvendinančius teisės aktus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

14. Ministerija nurodė, kad išnagrinėjo 2019 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjo skundą, dėl LVPA 2019 m. birželio 26 d. rašte išdėstytu sprendimo atmesti Paraišką, skundą tenkino ir grąžino Paraišką LVPA pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui. LVPA teigė, kad pareiškėja ir įmonės Sanobiotec, Cannmade, S. Capital, TOPCAP, UAB „VG HOLDING“, UAB „GG HOLDING“, UAB „INTERRIDA“, UAB „Plungės prekyba“, UAB „Delta investicijos, UAB „Graveda“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „VICI investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, UAB Vičiūnai yra susijusios, nes tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje. LVPA nenustatė, kad bent viena iš šių įmonių turėtų daugumą balsų kitoje įmonėje, o argumentavo, kad šios įmonės yra susijusios, nes gali viena kitai daryti lemiamą įtaką, turėdamos pusę balsų ir taip galėdamos vetuoti sprendimus, priimamus akcininkų susirinkime balsų dauguma. Tai, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, yra numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje, o ne a papunktyje. Ministerijos nuomone, LVPA netinkamai aiškino SVVPĮ ir ABĮ nuostatas. LVPA nevertino, nei kokios sutartys, nei kokios įmonių steigimo dokumentų nuostatos suteikia įmonėms lemiamą įtaką kitose įmonėse. SVVPĮ yra įgyvendinama 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36) (toliau – ir Rekomendacija). Rekomendacijos 1 priedo 3 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad susijusios įmonės – tai įmonės, kurios be kita ko viena su kita susietos kai pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką (angl. dominant influence). Ministerijos manymu, SVVPĮ naudojama lemiamo poveikio sąvoka turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į esminės įtakos sąvoką Rekomendacijoje, o SVV – atsižvelgiant į mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) sąvoką. Rekomendacija nepateikia esminės įtakos apibrėžimo, ją detalizuoja Europos Komisijos parengtas MVĮ apibrėžties vartotojo vadovas. Jame nurodyta, kad esminė įtaka pripažįstama visada, kai įmonės veiklos ir finansų politikai daroma įtaka pagal kitos įmonės norus. Taip pat pateikiami ryšių, kuriais gali būti daroma esminė įtaka, pavyzdžiai. Vienas jų – akcininkas turi „veto teises“ priimant strateginius įmonės sprendimus, nors šis akcininkas neturi galios savarankiškai tokių sprendimų priimti. Veto teisės turi būti susijusios su strateginiais sprendimais dėl verslo ar finansų politikos, todėl turi aprėpti daugiau nei veto teisės, paprastai priskiriamos smulkiesiems akcininkams siekiant apsaugoti jų kaip investuotojų į įmonę finansinius interesus. Veto teisės, kuriomis gali būti perduodama kontrolė, paprastai siejamos su sprendimais, tokiais kaip biudžeto, verslo plano, didelių investicijų ar vyresniosios vadovybės skyrimo klausimais. Veto teisės turėjimas yra fakto klausimas. Lemiamo poveikio sąvoka, numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje turi būti aiškinama Europos Sąjungos teisės kontekste.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Ekstraktas“ skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. atsakovui pateikė Paraišką. Atsakovas 2019 m. birželio 26 d. raštu nurodė, jog įvertinus Paraišką nustatyta, jog ji neatitinka Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų. Šio rašto priede „Argumentai dėl sprendimo atmesti paraišką“ nurodyta, jog pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktoje 2019 m. balandžio 5 d. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijoje (toliau – SVV deklaracija) nurodyta, kad pareiškėja yra labai maža įmonė, su ja susijusi įmonė – Koja LT, UAB, o partnerinė – UAB „Sanobiotec“ (vidutinis verslo subjekto darbuotojų skaičius 2017 m. – 7, 2018 m. – 8). LVPA, remdamasi turimais duomenimis ir informacija, vertino pareiškėjo ryšius su kitomis įmonėmis, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjas SVVPĮ apibrėžtyje nurodė ir (ar) atskleidė visus ryšius su kitomis įmonėmis ir korektiškai save priskyrė labai mažos įmonės kategorijai. Atliekant pareiškėjo SVV statuso vertinimą nustatyta, kad vien UAB „VG HOLDING“ grupėje vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 5 950, o 2017 m. – 6 128 darbuotojai. Todėl vien minėtoje bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius yra didesnis nei nustatyta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato reikalavimus dėl SVV statuso, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka SVV subjekto statuso.

Šalies argumentai

17. Nesutikdamas su atsakovo 2019 m. birželio 26 d. raštu, pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. Ministerijai pateikė skundą, prašydamas pripažinti, kad 2019 m. birželio 26 d. LVPA sprendimas atmesti paraišką tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra didelė įmonė, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei minėtą sprendimą panaikinti. Ministerija 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (40.1-12) 3-3039 „Dėl UAB „Ekstraktas“ skundo“ pareiškėjo skundą tenkino ir grąžino Paraišką pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas šioje byloje skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjo Paraiška buvo pakartotinai atmesta. Priede „Argumentai dėl sprendimo atmesti paraišką“ atsakovas nurodė tris išvadas: pareiškėjas ir Koja LT yra susijusios įmonės, kadangi tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje; pareiškėjas ir kitos rašte nurodytos bendrovės yra susijusios įmonės, kadangi tarp jų susiformavę ryšiai, nustatyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje. Šios bendrovės turi veto teisę strateginiams sprendimams tų bendrovių, kuriose jos turi 50 proc. akcijų. Tai yra sprendimai, kurie turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, ir kurie yra nurodyti ABĮ 28 straipsnyje (dėl bendrovės veiklos, jos pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, rezervų, pelno paskirstymo ir pan.). Taip pat tai yra sprendimai dėl bendrovės tarybos sudarymo bei valdybos narių skyrimo. Be to, glaudžias sąsajas tarp UAB „S. Capital“, Estijos bendrovės TOPCAP, Cannmade, Koja LT, bei Sanobiotec atspindi 2019 m. rugpjūčio mėn. 12 d. paskolos sutartis Nr. 19/08/12-GEP1 tarp UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“ ir Sanobiotec dėl 1,2 mln. Eur paskolos suteikimo Sanobiotec. Sutartyje numatyta, kad UAB „S. Capital“, Koja LT, ir Estijos bendrovė TOPCAP yra laiduotojai, kurie solidariai atsako už paskolos gavėjo prievoles pagal sutartį. Kaip numatyta šios sutarties 7 straipsnyje, laidavimo sutarties pagrindu UAB „S. Capital“ ir Koja LT, UAB paskolos davėjo naudai turi įkeisti turimas Cannmade akcijas. Vertinant su pareiškėja susijusių bendrovių darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius, vien UAB „VG HOLDING“ grupėje vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 5 950, o 2017 m. – 6 128 darbuotojai. Tokiu būdu, vien minėtai grupei priklausančiose bendrovėse dirbančių darbuotojų skaičius buvo didesnis nei numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato reikalavimus dėl SVV statuso. Todėl pareiškėjas neatitinka SVV subjekto statuso, kaip tai apibrėžta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LVPA sprendimą apskundė LAGK kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. spalio 11 d. sprendimu skundą atmetė. LAGK sprendime nurodė, jog Aprašo 1 priedo 5.2 punkte nustatyta, kad tinkamų pareiškėjų sąrašas yra nurodytas Aprašo 12 punkte, kuriame nustatyta, jog pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra MVĮ, atitinkančios Aprašo 17.2 punkto reikalavimus. Partneriai negalimi. Pagal Aprašo 17.2 punktą pareiškėjas yra MVĮ, veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus ir kurios vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos (jeigu MVĮ vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 145 000 Eur. LAGK pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjas yra MVĮ, t. y. ar yra tinkamas subjektas pagal Aprašą gauti paramą, vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis. Pareiškėjo argumentai, kuriais vertinimas nukreipiamas į kitus įstatymus, kuriais reglamentuojami ne paramos skyrimo, o kiti teisiniai santykiai nėra pagrįsti, kadangi Aprašo tikslas yra skatinti jame ir Europos Sąjungos dokumentuose įvardintas įmones tikslu teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi jokių galimybių gauti finansinių išteklių iš susijusių įmonių. Pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusių asmenų grupė yra apibrėžiama kitu tikslu – koncentracijos priežiūros tikslu. Aprašu dėl paramos skyrimo mažoms ir vidutinėms įmonėms tikslas – skatinti jų plėtrą tam tikroje srityje, kai šios įmonės neturi galimybių plėtros vystyti savo ar susijusių įmonių pagalba, o susijusių įmonių sąvoka yra apibrėžiama specialiame teisės akte (t. y. SVVPĮ). Todėl aiškinimai, susiję su tikslu išaiškinti įmonių koncentracijos atvejus, nėra privalomi aiškinant įmonių sąsajas SVVPĮ prasme.

20. Teismas nurodė, kad LAGK pažymėjo, jog skundžiamame sprendime išvada, kad per Sanobiotec Cannmade gali turėti įtaką pareiškėjo sprendimams, nepadaryta. Pareiškėjas sutinka, kad jis ir Koja LT yra susijusios įmonės, neginčija aplinkybių nustatytų sprendime, tik nesutinka, kad Koja LT ir Sanobiotec yra susijusios įmonės, o per Sanobiotec pareiškėjas yra susijęs ir su kitomis sprendime nurodytomis įmonėmis. Koja LT ir Sanobiotec yra partnerinės įmonės, nes Koja LT turi tik 50 proc. Sanobiotec akcijų. Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad likusią 50 proc. dalį šios įmonės akcijų turi Cannmade, kurią tokiu pat santykiu valdo S. Capital ir TOPCAP. LAGK sutiko su atsakovo sprendime padaryta išvada, jog tokiu būdu paskirsčius akcijas, Sanobiotec valdymas lygiomis teisėmis tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl sprendimų blokavimo, priklauso tiek Koja LT, tiek Cannmade. Taigi Koja LT, Sanobiotec, Cannmade ir su šiomis įmonėmis susijusios įmonės (tuo pačiu ir pareiškėjas), sudaro vieną ekonominį vienetą ir laikytinos SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis įmonėmis. Aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteikiant paskolą Sanobiotec dalyvavo įmonės kaip laiduotojai Koja LT, S. Capital ir TOPCAP tik patvirtina, kad įmonės savo veikloje derina veiksmus, nes yra susijusios. LAGK konstatavo, jog SVVPĮ prasme skundžiamame sprendime pagrįstai pripažintos susijusiomis įmonėmis.

21. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, o esminis klausimas yra dėl SVVPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo – dėl SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies, nustatančios partnerinių įmonių apibrėžimą, o taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir c papunkčių aiškinimo.

22. Teismas sutiko su LAGK padaryta išvada, kad sprendžiant, ar pareiškėjas yra MVĮ, t. y. ar yra tinkamas subjektas pagal Aprašą gauti paramą, vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis. Kadangi finansinis skatinimas skiriamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, ginčo sprendimui taip pat vadovaujamasi Europos Sąjungos dokumentais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą. Pareiškėjo argumentai, kuriais vertinimas nukreipiamas į kitus įstatymus, kuriais reglamentuojami ne paramos skyrimo, o kiti teisiniai santykiai, nėra pagrįsti, kadangi Aprašo tikslas yra skatinti jame ir Europos Sąjungos dokumentuose įvardintas įmones tikslu teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi jokių galimybių gauti finansinių išteklių iš susijusių įmonių. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 18 dalies nuostatas susijusių ūkio subjektų grupė – tai du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais. Taigi, pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusių asmenų grupe yra apibrėžiama kitu tikslu – koncentracijos priežiūros tikslu. Tuo tarpu Aprašu dėl paramos skyrimo mažoms ir vidutinėms įmonėms tikslas – skatinti jų plėtrą tam tikroje srityje, kai šios įmonės neturi galimybių plėtros vystyti savo ar susijusių įmonių pagalba, o susijusių įmonių sąvoka yra apibrėžiama specialiame teisės akte (t. y. SVVPĮ). Todėl aiškinimai, susiję su tikslu išaiškinti įmonių koncentracijos atvejus, nėra privalomi aiškinant įmonių sąsajas SVVPĮ prasme.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai, jog šioje administracinėje byloje turėtų būti atsižvelgiama ir į KFAĮ nuostatas, pagal kurias pareiga rengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę numatyta patronuojančioms įmonėms, o patronuojančios įmonės savo ruožtu suprantamos kaip įmonės, kurios gali kitai įmonei daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (3 str. 9 d.), nėra pagrįsti. Byloje turi būti vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis (taip pat Europos Sąjungos aktais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą), o ne konsoliduotąją finansinę atskaitomybę įpareigojančiais rengti teisės aktais.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis yra partnerinė įmonė Sanobiotec, nes per Koja LT turi 50 proc. paprastųjų akcijų Sanobiotec. Toks aiškinimas nėra tikslus, nes jis yra pateiktas atsietai nuo kitų SVVPĮ nuostatų, SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies (2017 m. sausio 12 d. redakcija), pagal kurią partnerinėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurios, nors, atrodytų, atitinka partnerinėms įmonėms priskiriamus požymius, tačiau pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių. Akcijų turėjimas ir jų skaičius turi būti aiškinamas ne tik formaliai, bet ir substantyviai, pastarąjį aiškinimą pateikiant kitų SVVPĮ nuostatų sistemoje.

25. Teismas nurodė, kad atsakovas pritaikė SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kad viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas per Koja LT turi 50 proc. paprastųjų akcijų Sanobiotec. Taigi, pareiškėjas neturi daugumos balsų, nes dauguma yra 50 proc. + vienas balsas. Todėl atsakovas nepagrįstai vadovavosi SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčiu. Iš esmės tokie argumentai jau buvo pateikti Ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (40.1-12) 3-3039 „Dėl UAB „Ekstraktas“ skundo“.

26. Teismas nurodė, kad atsakovas pritaikė SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktį, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų. Pareiškėjas teigia, kad jis, per Koja LT turėdamas 50 proc. paprastųjų akcijų Sanobiotec, negali daryti lemiamo poveikio Sanobiotec, pabrėždamas, kad tas poveikis turėtų būti „dominuojantis“. Teismas nesutiko su tokiu aiškinimu. Pagal lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt) „dominuoti“ reiškia „vyrauti / turėti viršenybę“ arba „turėti pirmenybę“. Taigi, įmonės dominavimas atitiktų SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kad viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje. Tuo tarpu žodis „lemti“ pagal lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt), be kita ko, reiškia „turėti sprendžiamos reikšmės, galios“. Taigi, substantyviai įmonė, turėdama 50 proc. paprastųjų akcijų, gali nulemti sprendimus, juos vetuodama. Tai tiksliai įvardino atsakovas, be kita ko, nurodydamas ir Europos Komisijos rekomendaciją. Kadangi akcijos, jų pasiskirstymas, neturtinių teisių (įskaitant balsavimą) suteikimas numatomas būtent steigimo dokumentuose, tai atsakovas tiksliai vertino, kad pareiškėjas, per Koja LT turėdamas 50 proc. paprastųjų akcijų Sanobiotec, gali daryti „lemiamą poveikį“ Sanobiotec, o todėl pagrįstai netaikė SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies (2017 m. sausio 12 d. redakcija), apibrėžiančios partnerines įmones, nuostatos.

27. Teismas konstatavo, kad atsakovas ir LAGK tinkamai aiškino ir taikė SVVPĮ nuostatas, nepadarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (išskyrus atsakovo atliktą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio taikymą). Atsakovas ir LAGK pagrįstai konstatavo, kad Koja LT turi 50 proc. Sanobiotec akcijų, kad likusią 50 proc. dalį šios įmonės akcijų turi Cannmade, kurią tokiu pat santykiu valdo UAB „S. Capital“ ir TOPCAP. Teismas sutiko su atsakovo ir LAGK padaryta išvada, jog tokiu būdu paskirsčius akcijas, Sanobiotec valdymas lygiomis teisėmis tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl sprendimų blokavimo, priklauso tiek Koja LT, tiek Cannmade. Vadinasi, įvertinus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio turinį, darytina išvada, jog Koja LT, Sanobiotec, Cannmade ir su šiomis įmonėmis susijusios įmonės (tuo pačiu ir pareiškėjas) laikytinos SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis įmonėmis. Tačiau aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteikiant paskolą Sanobiotec dalyvavo įmonės kaip laiduotojai Koja LT, S. Capital ir TOPCAP, teismo vertinimu, negali įrodyti įmonių ryšio pagal SVVPĮ nuostatas – šiuo aspektu LAGK ir atsakovo išvados nėra tikslios, jos perteklinės.

III.

28. Pareiškėjas UAB ,,Ekstraktas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl subjektų, kurių atžvilgiu nustatinėjamas sąsajumo ryšys, nesigilino į argumentus dėl SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto turinio aiškinimo ir taikymo, apsiribodamas atsakymu, kad nustatytas sąsajumo ryšys iš esmės taikytinas visoms įmonėms, kurios viena su kita susijusios 50 / 50 nuosavybės ryšiu. Teismas turėjo nustatyti, kad pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte įtvirtinti sąsajumo požymiai turi būti nustatinėjami paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu, t. y. turi būti vertinama, kokie subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias įmones) gali kontroliuoti paraišką teikiantį subjektą arba kuriuos subjektus gali kontroliuoti paraišką teikiantis subjektas. Nustatęs, kad Cannmade ir šios įmonės akcininkai negali daryti jokios įtakos pareiškėjui tiesiogiai ar jo vieninteliam akcininkui, teismas turėjo pripažinti, kad atsakovo išvados dėl pareiškėjo sąsajumo ryšio su Cannmade ir šios įmonės akcininkais yra nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktą, SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti sąsajumo požymiai gali atsirasti per vieną ar kelias įmones. Visus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytus kriterijus vienijantis požymis yra kontrolės buvimas, t. y. juose nurodyti požymiai apibrėžia galimybę kontroliuoti įmonę, o kontrolės ryšiai kildinami iš konsoliduotos atskaitomybės rengimo teisinio reguliavimo. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijos preambulės 11 punktu, SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose įtvirtinti kontrolės požymiai turi būti aiškinami taip, kaip jie suprantami 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 83/349/EEB. Minėtos direktyvos 1 straipsnis įtvirtina pagrindus, kuriais remiantis patronuojanti bendrovė identifikuoja, kurias įmones įtraukti į savo rengiamą konsoliduotą atskaitomybę ir konsoliduotą metinę atskaitomybę. Šie pagrindai identiški SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčiuose numatytiems sąsajumo pagrindams. Taigi susijusiomis įmonėmis SVVPĮ prasme laikomos tos įmonės, kurios turėtų būti įtraukiamos į patronuojančios įmonės rengiamą konsoliduotą atskaitomybę ir konsoliduotą metinę atskaitomybę, t. y. patronuojančios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įmonės.

31. Pagal ESTT praktiką (sprendimas byloje Nr. C-110/13) turėtų būti laikoma, kad vieną ekonominį vienetą sudaro įmonės, kurias sieja tiesioginiai ar netiesioginiai kontrolės ryšiai. Atsakovas laikė pareiškėją susijusia su Cannmade bei šios įmonės akcininkais ne dėl jų tarpusavio kontrolės ryšiu, bet dėl bendros nuosavybės įmonėje Sanobiotec turėjimo – dėl to, kad Koja LT ir Cannmade abi neva gali kontroliuoti Sanobiotec. Tačiau dviejų akcininkų galėjimas bendrai kontroliuoti vieną įmonę nesuteikia jokių galimybių joms daryti kokią nors tarpusavio įtaką ar naudotis viena kitos pajėgumais. Dėl šios priežasties bendrai vieną įmonę kontroliuojantys akcininkai negali būti laikomi tarpusavyje susijusiais SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme, net jeigu būtų pripažinta, kad kiekvienas iš jų yra susijęs su bendrai kontroliuojama įmone. Tai yra esminė aplinkybė, kurios teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino, priešingas aiškinimas reikštų neteisėtą ir neprotingą formalų teisės taikymą, nesigilinant į reguliavimo esmę ir tikslus.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad susijusiomis įmonėmis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme laikytinos tik tos įmonės, kurių atžvilgiu susiklosto vienvaldės kontrolės ryšys. Pareiškėjas nesutinka su teismo šios dalies a ir c papunkčių aiškinimu. Visi SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte įtvirtinti kontrolės požymiai turėtų būti laikomi tolygiais, t. y. įtvirtinančiais aukščiausią kontrolės laipsnį, sudarantį prielaidą įmonę priskirti tai pačiai ūkio subjektų grupei (įtraukti į konsoliduotą finansinę atskaitomybę). Dėl formalaus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto taikymo pareiškėjas nepagrįstai pastatomas į tokią poziciją, lyg turėtų kontrolės ryšius su Cannmade ar šios įmonės akcininkais, nors tuo pačiu pripažįstama, kad ryšys tik formalus ir jokių realių kontrolės galimybių nėra. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimama galimybė pretenduoti į valstybės paramą teigiant, kad jis gali formaliai pasinaudoti žymiai didesnės įmonių grupės ištekliais, nors pripažįstama, kad realiai tokių galimybių nėra. Toks teisės normų aiškinimas ir taikymas neatitinka teisėtumo ir protingumo principo. Nenustačius, kad pareiškėją ir Cannmade sieja kokie nors de jure ar de facto tarpusavio kontrolės ryšiai, teismas turėjo nustatyti, kad SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktas netaikomas formaliai ir sąsajumo ryšys tarp pareiškėjo ir antrojo Sanobiotec akcininko Cannmade neatsiranda. Siūlytina atsižvelgti į analogiškos situacijos išaiškinimą koncentracijų kontrolės režime. SVVPĮ atveju sąsajumo kriterijui keliami griežtesni reikalavimai laikant, kad susijusiais laikomas platesnis subjektų ratas nei koncentracijų kontrolės režime. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tokią poziciją grindžia formaliu argumentu, kad koncentracijų kontrolės reguliavimas SVVPĮ nėra taikomas. Pareiškėjas neprašo taikyti koncentracijų kontrolės reguliavimo ginčo santykiams, bet atkreipia dėmesį į tai, kad faktinės nagrinėjimo ginčo aplinkybės ir koncentracijų kontrolės reguliavime nurodyta situacijos analizė yra identiški.

33. Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis pagrindas, kuriuo rėmėsi atsakovas ir kurį palaikė teismas, yra formalus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto aiškinimas teigiant, kad jeigu vienas subjektas susijęs su kitu, o šis susijęs su dar kitu, tai jie visi laikomi susijusiais nevertinant pirmojo ir paskutiniojo subjektų tarpusavio ryšio. Toks formalus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto aiškinimas iškreipia MVĮ statuso nustatymo esmę ir nukrypsta nuo ESTT suformuotos vieno ekonominio subjekto doktrinos turinio. Formaliai pritaikius SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktą su pareiškėju susijusiomis visiškai nepagrįstai pripažintos įmonės, kurios jokios įtakos pareiškėjui, nei jos akcininkei daryti negali bei prie kurių išteklių prieiti pareiškėjas neturi jokių išskirtinių galimybių. Vienintelis šias įmonių grupes siejantis ryšys – bendros nuosavybės viename ūkio subjekte turėjimas, nesukuria jokių tarpusavio ryšių viena kitos atžvilgiu.

Šalies argumentai

34. Pareiškėjo nuomone, Europos Sąjungos dokumentai nurodo bendrai kontroliuojamas įmones laikyti partnerinėmis. Teismas ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktį laikydami, kad 50 / 50 nuosavybės įmonėje turėjimas per se įrodo lemiamos įtakos buvimą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme. MVĮ apibrėžties vadovas aiškiai nurodo, kad bendrai kontroliuojamos įmonės laikytinos partnerinėmis įmonėmis SVVPĮ 2 straipsnio 11 punkto prasme. Šios nuostatos laikytinos specialiu reguliavimu (lex specialis). SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytas susijusios įmonės ryšys gali būti nustatytas tik su tokia įmone, kuri gali daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktis turi būti taikomas tik vienvaldės kontrolės atvejams. Tik šios kontrolės buvimas pagrindžia 100 procentų subjekto duomenų įtraukimą į paraišką teikiančio subjekto SVV deklaraciją. Tuo tarpu bendrai kontroliuojamos įmonės atžvilgiu vieno sprendimus lemiančio akcininko nėra. Bendrai kontroliuojantys akcininkai, nors ir gali vetuoti strateginius įmonės sprendimus, jų nulemti negali - sprendimams reikalingas abiejų akcininkų pritarimas. MVĮ apibrėžties vadovo 35 puslapyje nurodyta, kad bendrai kontroliuojamos įmonės laikytinos partnerinėmis įmonėmis. Tokių įmonių atveju įprastai taikomas proporcingo konsolidavimo metodas, kai į kiekvieno konsolidavimo dalyvio balansą įtraukiama jo bendrai su kitais subjektais kontroliuojamo turto ir įsipareigojimų, už kuriuos jis bendrai atsakingas, dalis. Analogiškai proporcinga dalyvavimui partnerinėje įmonėje dalis būtų įtraukiama į SVV deklaraciją. Pirmosios instancijos teismas sprendimą palaikyti atsakovo argumentus dėl 50 / 50 nuosavybės turėjimo kaip per se lemiamos įtakos įrodymo grindė bendromis ABTĮ nuostatomis visiškai ignoruodamas specifinį MVĮ reguliavimą. SVVPĮ 2 straipsnio 11 punkte aiškiai nurodyta, kad įmonės, kuriose nuosavybės dalis neviršija 50 procentų, laikomos partnerinėmis įmonėmis SVVPĮ prasme. Teismas turėjo remtis MVĮ apibrėžties vadovo pateiktu išaiškinimu ir pripažinti, kad bendrai kontroliuojamos įmonės, nesat jokių specialių nuostatų sutartyse ar steigimo dokumentuose, laikytinos partnerinėmis įmonėmis SVVPĮ prasme. Atitinkamai, teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėjas teisingai identifikavo Sanobiotec kaip savo partnerinę įmonę pildydama SVV deklaraciją ir Cannmade duomenų į SVV deklaraciją pagrįstai netraukė.

Atsiliepimas

35. Atsakovas LVPA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas nurodo, kad jei akcininkai turi bendrovėje vienodą kiekį vienos klasės akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, ir bendrovės įstatuose nenumatyta kitokia balsų skaičiaus nustatymo tvarka, šie akcininkai turi vienodą kiekį balsų. Dėl šios priežasties, akcininkas turintis bendrovėje pusę visų balsų skaičiaus gali vetuoti svarbius sprendimus susijusius su bendrovės valdymu, bendra įmonės verslo politika, vadovų paskyrimu, įmonės biudžeto tvirtinimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, 50 procentų paprastųjų akcijų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus. Jei bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į paprastąsias akcijas ir jei bendrovės steigimo dokumentuose nenumatyta kitokia balsavimo tvarka, tai akcijų skaičius lygus balsų skaičiui. Todėl esant nurodytoms sąlygoms akcininkas (įmonė), turintis bendrovėje 50 proc. paprastųjų akcijų, turi 50 proc. balsų ir įgyja veto teisę priimant strateginius bendrovės sprendimus. Tokia veto teisė yra laikytina lemiamos įtakos turėjimu, o bendrovės susijusiomis, kaip tai nustatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punkte.

37. Atsakovas teigia, kad SVVPĮ aiškiai nustato, kad jei įmones sieja bent vienas iš SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte esančių ryšių per vieną ar kelias įmones, tai visos tos įmonės yra laikomos susijusiomis. Nustatant SVV statusą, turi būti vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ ir Europos Sąjungos aktais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą. SVV statuso nustatymo tikslas yra nustatyti ūkio subjekto dydį pagal SVVPĮ ir Reglamente nurodytus kriterijus, t. y. siekiama nustatyti, kokia yra reali ūkio subjekto galia ir pajėgumas veikti rinkoje ir ar jis susiduria su būdingomis kliūtimis, su kuriomis rinkoje susiduria SVV subjektai (pvz. prieiga prie finansų, įmonės „know-how“). LVPA išsamiai išanalizavo pareiškėjo ir nurodytų įmonių ryšius ir pagrįstai nustatė, jog įmonės atitinka kriterijus, dėl kurių jos yra laikomos susijusiomis SVVPĮ ir Reglamento atžvilgiu, o pareiškėjo teiginiai, kad SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte esantys kriterijai yra kildinami iš konsoliduotos atskaitomybės rengimo teisinio reguliavimo ir kad susijusiomis įmonėmis yra laikytinos tos įmonės, tarp kurių tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiformavęs kontrolės ryšys, yra tik pareiškėjo teisės aktų nuostatomis nepagrįsta interpretacija. Pareiškėjo atveju buvo įvertinti įmonių steigimo dokumentai, akcininkų susirinkimo protokolai, o taip pat tai, kaip buvo formuojamas ir į kokias akcijas padalintas minėtų bendrovių įstatinis kapitalas. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjas ir minėtos bendrovės laikytinos susijusiomis, kadangi tarp jų susiformavę ryšiai, nustatyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje (bendrovės turi veto teisę strateginiams sprendimams tų bendrovių, kuriose jos turi 50 proc. akcijų (balsų)). Kadangi buvo nustatyta, kad įmonės laikytinos susijusiomis dėl lemiamos įtakos turėjimo pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punktą, įmonės jau nebegali būti laikomos partnerėmis, kaip tai nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 11 punkte (įmonės partnerėmis laikomos tik tuo atveju, jei neatitinka SVVPĮ nustatytų susijusių įmonių kriterijų). LVPA laikosi pozicijos, kad tokio pobūdžio laidavimas už kitos įmonės prievoles, kai bendruoju atveju už tokios įmonės prievoles kiti verslo subjektai nelaiduotų, nes ji neturi pakankamai nuosavo turto įvykdyti savo prievolę, traktuotinas kaip įmonių susietumą atskleidžiantis faktas, todėl nustatant, ar ūkio subjektai yra susiję, ši laidavimo sutartis (ekonominis santykis) turi būti vertinama kartu ir su kitais ryšiais, dėl kurių viena įmonė gali daryti lemiamą poveikį kitai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjo pateikta paraiška Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-03-0056 dėl projekto UAB „Ekstraktas“ naujų produktų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, gamybos finansavimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu UAB „Ekstraktas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek ir LAGK tinkamai aiškino ir taikė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas, nepadarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (išskyrus atsakovės atliktą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio taikymą), todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

40. UAB „Ekstraktas“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pasisakė tik dėl apelianto argumentų, susijusių su SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio taikymu, tačiau visiškai nepasisakė dėl SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, turinčio lemiamą reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste. Pažymi, jog savo sprendimuose atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė šias teisės normas, dėl ko buvo nepagrįstai išplėstas su apeliantu susijusių įmonių ratas SVVPĮ prasme ir UAB „Ekstraktas“ nepagrįstai kvalifikuota kaip įmonė, neatitinkanti finansavimo sąlygų reikalavimų.

41. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (bylai aktuali 2017 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-192 redakcija) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 4-739 patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.2- LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 3.

42. Byloje iš esmės ginčas kilęs dėl to, kas yra laikoma susijusiomis įmonėmis. Pareiškėjo vertinimu, byloje neteisingai vertintas 50 procentų akcijų turėjimas, jo suteikiama įtaka, t. y. dėl SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio, ir įmonės ryšių su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, t. y. SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto, taip pat iš dalies dėl partnerinių įmonių sąvokos, t. y. SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies aiškinimo ir taikymo.

43. SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje nustatyta, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų (lemiamo poveikio aspektas). Pagal to paties straipsnio ir dalies 3 punktą, įmonės yra laikomos susijusiomis, kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus (sąsajumas per vieną ar kelias įmones).

44. Pažymėtina, jog SVVPĮ yra įgyvendinama 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36) (toliau – ir Rekomendacija 2003/361/EB).

45. Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnio 3 dalies c punkte yra įtvirtinta, jog susijusios įmonės – tai įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš tokių santykių: c) pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką <...>. Pažymėtina, jog Rekomendacija 2003/361/EB yra vientisas dokumentas, todėl minėtos nuostatos negali būti vertinamos ir taikomos atsietai nuo Rekomendacijos 2003/361/EB preambulėje nurodytų tikslų, kuriems pasiekti ši Rekomendacija buvo priimta.

46. Įvertinus paminėtas Rekomendacijoje 2003/361/EB įtvirtintas nuostatas, matyti, jog jose įtvirtinti susijusių įmonių bruožai iš esmės perkelti į SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalį. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, turi juos aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į Rekomendacijos 2003/361/EB formuluotę ir tikslą, kad būtų pasiektas Rekomendacijoje numatytas rezultatas ir laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (2012 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo Dominguez, C-282/10, EU:C:2012:33, 24 p. ir jame nurodyta teismo praktika). Minėta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga apima visas nacionalinės teisės normas (žr., be kita ko, 2014 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Association de médiation sociale, C-176/12, EU:C:2014:2, 38 p. ir jame nurodyta teismo praktika), įskaitant nacionalinių teismų praktiką (2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Centrosteel, C-456/98, EU:C:2000:402, 17 p.).

47. Remiantis Rekomendacijos 2003/361/EB preambulės 1 konstatuojamąja dalimi, šia rekomendacija siekiama užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi tos pačios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – ir MVĮ) apibrėžties. Rekomendacijos preambulės 9 konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog siekiant geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir pašalinti iš šios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar joms priklauso įmonės dalis, nesuteikianti kontroliuojančios padėties (įmonės partnerės), ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis. Taip pat svarbi nuostata įtvirtinta preambulės 12 konstatuojamoje dalyje, nurodant, jog tinkamais atvejais taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonių santykius, palaikomus per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad tik įmonės, kurioms tikrai reikia pasinaudoti su MVĮ susijusiais pranašumais, teikiamais įvairių joms naudingų taisyklių, galėtų iš tiesų turėti iš jų naudos

48. Pagal Rekomendacijos 2003/361/EB 1 straipsnį MVĮ apibrėžtis naudojama vykdant Sąjungos politiką. Aiškindamas minėtų konstatuojamųjų dalių reikšmę, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) yra pabrėžęs, jog Rekomendacijos preambulės 9 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis išaiškinta, jog susijusių įmonių apibrėžtimi siekiama geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir nekvalifikuoti kaip MVĮ įmonių grupių, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, kad MVĮ kategorijai taikomos lengvatos dėl nustatytų įvairių joms naudingų taisyklių ar priemonių būtų taikomos tik toms įmonėms, kurioms tos lengvatos tikrai būtinos (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 31 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 79, 81 p.).

49. Atitinkamai, pagal Teisingumo Teismo praktiką nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog MVĮ skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, šiaip neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra nepriklausomos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑91/01, EU:C:2004:244, 50 p.; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 33 p. ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pollmeier Malchow / Komisija, T‑137/02, EU:T:2004:304, 61 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 81 p.).

50. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra pabrėžiama tai, kad pasisakant dėl įmonės nepriklausomumo yra labai svarbu vertinti visumą (inter alia įmonių tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius) ir, atliekant tokį vertinimą, atsižvelgti į Rekomendacijos 2003/361/EB tikslą bei priėmimo motyvus. MVĮ teikiami pranašumai dažniausiai yra bendrųjų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, todėl MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai (žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 50 p., 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 31–33 p.). Atitinkamai dėl to, pagal Teisingumo Teismo praktiką nepriklausomumo kriterijų reikia vertinti atsižvelgiant į šį tikslą, kad įmonė, kurios bent 25 % priklauso didelei įmonei ir kuri formaliai atitinka šį kriterijų, tačiau kuri iš tiesų priklauso didelei įmonių grupei, vis dėlto negalėtų būti laikoma atitinkančia šį kriterijų (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑91/01, EU:C:2004:244, 51 p.). Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnį taip pat reikėtų aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 34 p.). Pažymėtina, kad viename iš naujausių sprendimų ESTT dar kartą patvirtino savo poziciją dėl MVĮ vertinimo, atsižvelgiant į Rekomendacijos 2003/361/EB tikslus bei atkreipiant dėmesį į susiklosčiusias realias aplinkybes, o ne tik formalų atitikimą MVĮ reikalavimams (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo European Road Transport Telematics Implementation Coordination Organisation – Intelligent Transport Systems & Services Europe (Ertico – ITS Europe) prieš Komisiją, C‑572/19 P, ECLI:EU:C:2021:188, 85‑95 p.).

51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog situacija, kai vienas akcininkas valdo 50 procentų akcijų, visų pirma, nesuteikia teisės tokiam akcininkui vienam valdyti įmonę (daryti lemiamą poveikį), o kita vertus, tokios įmonės neleidžia vertinti kaip susijusios, o tik kaip partnerinę.

52. Išplėstinė teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

53. Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja, kokie sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, t. y. šio straipsnio 1 dalyje detalizuota, kokiems sprendimams priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (pvz., keisti bendrovės įstatus; nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą; dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; dėl bendrovės pertvarkymo; dėl bendrovės restruktūrizavimo; dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo ir kt.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų. Pažymėtina, jog toks įstatyme įtvirtintas kvalifikuotos daugumos reikalavimas yra imperatyvus. Įstatymo nuostatos leidžia šį reikalavimą keisti tik kvalifikuotos daugumos santykio didinimo linkme, t. y. Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams priimti, bei didesnę nei 3/4 balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 2 dalyje nurodytam sprendimui priimti.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

55. Įvertinus paminėtas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog akcininkui, turinčiam 50 procentų bendrovės akcijų, įstatymas suteikia teisę daryti lemiamą poveikį toje įmonėje esminiais klausimais, kadangi tokiam akcininkui nedalyvaujant, visų pirma, nesusidarys kvorumas, be to, esminiais bendrovės egzistavimui ir veikimui klausimais, kurių priėmimui būtina kvalifikuota 2/3 ar 3/4 balsų dauguma, tokio akcininko įtaka yra lemianti. Pažymėtina, jog tokio akcininko balsas yra lemiantis netgi tais atvejais, kai sprendimo priėmimui reikalinga paprasta balsų dauguma, kadangi paprastos daugumos sprendimui priimti taip pat būtinas daugiau nei 50 procentų balsų turėjimas.

56. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą, daro išvadą, jog įmonė, turinti 50 procentų kitos įmonės akcijų, gali daryti šiai įmonei lemiamą poveikį. Atsižvelgiant į tai, jog lemiamo poveikio kriterijus, remiantis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčiu, yra vienas iš alternatyvių požymių tam, kad įmonės būtų pripažintos susijusiomis, darytina išvada, jog ne tik įmonė, turinti daugiau nei 50 procentų, bet ir įmonė, kuri turi lygiai 50 procentų kitos įmonės akcijų, yra susijusi įmonė.

57. Pažymėtina, jog SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalis numato, jog įmonės, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis. Ši įstatymo nuostata nenumato jokių išimčių.

58. Lingvistiškai aiškinant SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą partnerinės įmonės sąvoką, matyti, jog teisės norma – apibrėžimas – sukonstruota taip, jog įmonė laikoma partnerine, kai ji atitinka du požymius. Vienas iš požymių, tam, jog įmonė būtų laikoma partnerine, ji turi būti įmone, pagal šį įstatymą nepriskiriama prie susijusių įmonių. Antrasis požymis – įmonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turėti ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turėti ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų. Taigi įmonė laikoma partnerine tik tuomet, kai ji: 1) ir turi atitinkamą kiekį akcijų ar balsų, ir 2) nepriskiriama prie susijusių įmonių. Nustačius, jog įmonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma partnerine. Todėl darytina išvada, jog vien minėtoje teisės normoje – apibrėžime – atitinkančio akcijų skaičiaus turėjimas, pats savaime nelemia įmonės priskyrimo partnerinių įmonių kategorijai.

59. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog 50 procentų akcijų turėjimas nesuteikia akcininkui vienvaldės kontrolės ir dėl to tokios įmonės negali būti laikomos susijusiomis. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai akcininkas turi 50 procentų akcijų, suteikia jam teisę kontroliuoti įmonę, kadangi jo balsas lemia, ar konkretus sprendimas bus priimtas, ar ne. Tuo tarpu išimtinai vienvaldės kontrolės reikalavimas nėra niekur įtvirtintas, sprendžiant dėl įmonių sąsajumo.

60. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog toks atvejis atitinka susijusios įmonės apibrėžimą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punkto prasme. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentas, jog tokią teisę gali suteikti tik sutartis, laikytinas nepagrįstu – tokio reikalavimo nenumato nei SVVPĮ, nei kiti teisės aktai. Be to, kaip išaiškinta ESTT praktikoje, valstybės pagalbą reglamentuojančios nuostatos yra išimtinio pobūdžio ir jos privalo būti aiškinamos siaurinamai tuo aspektu, kad valstybė į rinkos santykius kištųsi kuo mažiau. Taigi draudimas vertinti įstatymu akcininkams suteiktas teises, būtų nesuderinamas su tokiu siekiu, kadangi nepagrįstai išplėstų į valstybės pagalbą galinčių pretenduoti subjektų ratą. Kita vertus, konkretaus akcijų kiekio turėjimą lemia būtent sutartys, sudaromos įsigyjant konkrečios įmonės akcijas. Todėl turimų teisių apimtį, atitinkančią įstatymo nuostatas, nulemia būtent sudarytos sutartys.

61. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti įmonių sąsajumo požymį paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu, t. y. apelianto manymu, turi būti vertinama, kokie subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias įmones) gali kontroliuoti paraišką teikiantį subjektą arba kuriuos subjektus gali kontroliuoti paraišką teikiantis subjektas.

62. Remiantis SVVPĮ 3 straipsnio 17 dalimi, apskaičiuojant įmonės dydžio nustatymui reikšmingus duomenis, prie susijusios įmonės duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma nenumato reikalavimo sudedant susijusių įmonių duomenis, į juos įtraukti tik tas įmones, kurios gali kontroliuoti paraišką teikiantį subjektą arba kurias gali kontroliuoti paraišką teikiantis subjektas. Priešingai, įstatyme numatyta, jog pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių duomenys, neribojant to galėjimo daryti poveikį aspektu.

63. Pažymėtina, kad būtent toks aiškinimas atitinka Rekomendacijos 2003/361/EB preambulėje įtvirtintą tikslą nekvalifikuoti kaip MVĮ įmonių grupių, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, kad MVĮ kategorijai taikomos lengvatos dėl nustatytų įvairių joms naudingų taisyklių ar priemonių būtų taikomos tik toms įmonėms, kurioms tos lengvatos tikrai būtinos. Tuo pačiu tai leidžia užtikrinti, jog išimtis dėl valstybės pagalbos teikimo nebūtų aiškinama plečiamai. Be to, tai atitinka ESTT praktikoje įtvirtintą taisyklę, jog įmonės, kurios formaliai atitinka nepriklausomumo kriterijų, tačiau iš tiesų priklauso didelei įmonių grupei, vis dėlto negali būti laikomos atitinkančiomis šį kriterijų.

64. Išplėstinės teisėjų kolegijos įsitikinimą tokio aiškinimo pagrįstumu sustiprina ir 2015 metais Europos Komisijos parengtame MVĮ apibrėžties praktiniame vadove pateikti išaiškinimai. Pažymėtina, kad nors šis praktinis vadovas neturi jokios teisinės galios ir Komisijos (tuo pačiu ir nacionalinių teismų) niekaip neįpareigoja, jis pateikia detalesnius pavyzdžiais pagrįstus Rekomendacijų nuostatų išaiškinimus, kas padeda Europos Sąjungos lygmeniu vienodžiau suprasti ir taikyti Rekomendacijos nuostatas. Pažymėtina, kad šis praktinis vadovas yra parengtas Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generaliniam direktoratui atlikus nepriklausomą MVĮ apibrėžties taikymo praktikoje tyrimą. Turint omenyje palyginti nedidelius MVĮ padėties pokyčius nuo 2003 m., politinį siekį, kad valstybės pagalbos būtų mažiau, tačiau ji būtų tikslingesnė, ir daugumos suinteresuotų subjektų nuomones, nutarta, kad iš esmės keisti MVĮ apibrėžties nereikia. Tačiau šio tyrimo rekomendacijose pasiūlyta išaiškinti tam tikrų taisyklių taikymą, pateikti papildomų gairių (žr., 2015 m. MVĮ apibrėžties praktinio vadovo 31-32 psl.).

65. MVĮ apibrėžties praktinio vadovo 22-23 puslapiuose yra detalizuota, kokie duomenys turi būti įtraukiami, siekiant nustatyti, ar įmonė atitinka MVĮ kategoriją. Tarp įtrauktinų duomenų yra nurodyti ir visų įmonių, susijusių su įmonėmis, kurios susijusios su vertinama įmone, duomenys. Tokį pat aiškinimą patvirtina ir MVĮ apibrėžties praktinio vadovo 30 puslapyje pateiktas 6 pavyzdys, iš kurio matyti, jog reikia įtraukti bet kokios susijusios įmonės duomenis, nepriklausomai nuo galimos daryti tiesioginės įtakos vertinamai įmonei, jei tik ji yra susijusi su bet kuria iš su vertinamąja įmone susijusių įmonių.

66. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog vertinant pareiškėjo atitiktį MVĮ kategorijos įmonėms, kaip susijusios su pareiškėju turi būti vertinamos visos atsakovo nurodytos įmonės, t. y. Koja LT, UAB – kaip tiesiogiai susijusi su pareiškėju dėl turimų 100 procentų akcijų; UAB „Sanobiotec“ – kaip susijusi su Koja LT, UAB, kadangi dėl turimų 50 procentų akcijų gali daryti lemiamą poveikį pastarajai įmonei; UAB „Cannmade“ – kaip susijusi su UAB „Sanobiotec“ dėl turimų 50 procentų akcijų bei galinti daryti pastarajai lemiamą poveikį; UAB „S. Capital“ ir Topcap OU – kaip susiję su UAB „Cannmade“ (vėl gi dėl galimo daryti lemiamo poveikio); L. S. – kaip susijęs su UAB „S. Capital“, kadangi turi 50 procentų akcijų ir gali šiai daryti lemiamą poveikį; UAB „VG Holding“ – kadangi L. S., būdamas susijusiu su UAB „S. Capital“, turi 50 procentų UAB „VG Holding“ akcijų ir gali daryti lemiamą poveikį pastarajam, ir t. t. Pažymėtina, jog vien tai, jog vienas iš akcininkų yra fizinis asmuo, o ne įmonė, nenutraukia susietumo grandinės ir neleidžia daryti išvados, jog tam pačiam asmeniui turint po 50 procentų skirtingų įmonių akcijų, jis negali joms daryti lemiamo poveikio.

67. Pažymėtina, jog nei Rekomendacija 2003/361/EB, nei SVVPĮ, nei MVĮ apibrėžties praktiniame vadove nėra ribojamas jungčių tarp susijusių įmonių kiekis – vertinant įmonės statusą, jos turi būti sudedamos visos. Kiek kitoks skaičiavimas atliekamas vertinant partnerines įmones. Tuo atveju vertinama tik pati partnerinė įmonė ir (jei yra) su partnerine įmone susijusios įmonės (proporcingai turimai partnerinės įmonės akcijų daliai). Tuo tarpu partnerinės įmonės partnerės į šį sąrašą nebepridedamos.

68. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog sąsajumo požymis turėtų būti vertinamas tik tiek, kiek įmonės yra įpareigotos rengti konsoliduotąsias ataskaitas 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB prasme. Pažymėtina, jog Rekomendacijos 2003/361/EB preambulės 11 konstatuojamoje dalyje pareiškėjo nurodytos direktyvos sąlygų dėl konsoliduotos atskaitomybės taikymas numatytas tik tiek, kiek šios sąlygos tinka Rekomendacijos tikslams. Be to, tiek Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 6 straipsnio 2 bei 3 dalys, tiek SVVPĮ 3 straipsnio 17 dalis numato, jog apskaičiuojant MVĮ nustatymui reikšmingas vertes, įtraukiami tiek duomenys iš konsoliduotų ataskaitų, tiek kiti susijusių įmonių duomenys, kurie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

69. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė