- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- eI3-1245-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03699-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Ekstraktas"
- Atsakovas
- Všį Lietuvos verslo paramos agentūra
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ atstovėms advokatėms A. B. ir G. P.,
atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atstovams šios įstaigos Projektų ekspertų skyriaus ekspertui G. P. ir I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja UAB „Ekstraktas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir atsakovė, LVPA) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl pareiškėjos paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) atmetimo; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (skunde nurodomas ne toks numeris); 3) grąžinti pareiškėjos paraišką nagrinėti iš esmės.
2. Pareiškėja paaiškina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (skunde nurodomas ne toks numeris) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) atmetė pareiškėjos skundą dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovės sprendimo. Atsakovė, nustatydama pareiškėjos statusą pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – ir SVVPĮ), padarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurios lėmė nepagrįstą su pareiškėja susijusių įmonių SVVPĮ prasme rato išplėtimą ir dėl to neteisingą pareiškėjos kvalifikavimą kaip įmonės, neatitinkančios finansavimo sąlygų reikalavimų.
2.1. 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėja atsakovei pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) naujų produktų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, gamybos bendram finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ (toliau – ir Paraiška).
2019 m. birželio 26 d. pareiškėja gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad Paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 3 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų, t. y. atsakovės vertinimu, pareiškėja nėra labai maža, maža arba vidutinė įmonė.
Šalies argumentai
2.2. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – ir EIM), prašydama panaikinti atsakovės priimtą sprendimą ir grąžinti pareiškėjos Paraišką nagrinėti iš naujo.
2019 m. rugpjūčio 9 d. EIM sprendimu Nr. (40.1-12)3-3039 (toliau – ir EIM sprendimas) tenkino pareiškėjos skundą ir grąžinto atsakovei Paraišką nagrinėti iš naujo. EIM pripažino, kad atsakovė netinkamai aiškino ir taikė SVVPĮ bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatas.
Nepaisant EIM sprendime nurodytų atsakovės teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, ji grąžintą pareiškėjos Paraišką 2019 m. rugsėjo 5 d. pakartotinai atmetė, nurodydama iš esmės analogiškus argumentus.
2.3. 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja kreipėsi į LAGK su prašymu atsakovės sprendimą panaikinti ir Paraišką grąžinti nagrinėti iš naujo. LAGK Skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjos vertinimu, šis Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, Skundžiamame sprendime LAGK nenurodė iš esmės jokių argumentų ir motyvų, todėl Skundžiamas sprendimas turi ir esminių turinio trūkumų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 18 straipsnio 7 dalies nuostatoms.
Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų reglamentavimas Lietuvoje
3. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jo nuostatos, reguliuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms.
3.1. SVVPĮ 3 ir 4 straipsniai įtvirtina nuostatas, kuriomis remiantis įvertinama, ar dėl paramos besikreipiantys įmonė ar verslininkas atitinka smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statusą. Teikdami paraišką atitinkamai paramai gauti įmonė ar verslininkas privalo užpildyti nustatytos formos Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto deklaraciją (toliau – ir SVV deklaracija), kurioje nurodomos su paraišką teikiančiu subjektu susijusios bei jo partnerinės įmonės.
3.2. Pagal SVVPĮ 2 straipsnio 16 dalį susijusiomis įmonėmis laikomos įmonės, atitinkančios SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus. Konkrečiai, įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: 1) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; 3) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; 4) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų. Susijusiomis įmonės taip pat laikomos, kai aukščiau nurodyti ryšiai susiformuoja per vieną ar kelias įmones (SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktas).
3.3. Partnerinėmis įmonėmis pagal SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalį laikomos įmonės, kurios SVVPĮ prasme nėra priskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų.
3.4. Lietuvos Respublikos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatos yra perkeltos įgyvendinant 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36) (toliau – ir Europos Komisijos rekomendacija dėl MVĮ įmonių). Papildomai Europos Komisija yra parengusi Mažų ir vidutinių įmonių apibrėžties vartotojo vadovą (toliau – ir MVĮ apibrėžties vadovas), kurio tikslas yra smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteikti paaiškinimus dėl jų statusą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Atsakovės argumentai priimant sprendimą atmesti pareiškėjos Paraišką
4. Savo sprendimus atmesti Paraišką atsakovė iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja pildydama SVV statuso deklaraciją neteisingai identifikavo su ja susijusias įmonės. Atsakovė išvadą grindė šiomis jos nustatytomis aplinkybėmis: 1) 50 procentų paprastųjų akcijų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus ir, remiantis tuo, atsakovė laikė, kad visos įmonės, susijusios tokiu nuosavybės ryšiu, laikytinos susijusiomis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme; 2) šios pozicijos pagrindu atsakovė laikė, kad tarp įmonių UAB „Koja LT“ (toliau – ir Koja LT) ir UAB „Cannmade“ (toliau – ir Cannmade) yra susiformavęs SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje nustatytas ryšys, kadangi abi šios įmonės turi po 50 procentų akcijų UAB „Sanobiotec“ (toliau – ir Sanobiotec); 3) šios pozicijos pagrindu atsakovė taip pat laikė, kad SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis laikytinos ir TOPCAP bei UAB „Skierus Capital“ (toliau – ir Skierus Capital), kurios turi po 50 procentų Cannmade akcijų; 4) išskirtinai glaudų ryšį tarp Skierus Capital, Koja LT ir TOPCAP OU atsakovė papildomai grindė tuo, kad šios trys įmonės yra laidavusios kreditoriui už paskolos Sanobiotec suteikimą; 5) galiausiai, susijusiomis per fizinį asmenį SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme atsakovė laikė ir UAB „VG Holding“ bei kitas su šia įmone susijusias įmones. Atsakovė laikė, kad UAB „VG Holding“ akcininkai L. S. ir V. M. gali daryti lemiamą įtaką grupei priklausančių bendrovių sprendimams; 6) visos nurodytos įmonės laikytinos susijusiomis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme dėl SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 c punkte nurodytos galimybės susijusias įmones laikytis per vieną ar kelias įmones.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su tokiu atsakovės SVVPĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu dėl dviejų pagrindinių argumentų: 1) 50/50 nuosavybės įmonėje turėjimas per se negali būti aiškinamas kaip lemiamos įtakos turėjimas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme; 2) SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip sudarantis prielaidą nustatyti susijusių asmenų grandinę nevertinat SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčiuose nurodyto sąsajumo požymius paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Neteisingas 50/50 nuosavybės ryšio kvalifikavimas SVVPĮ prasme
5. Lemiamos įtakos ryšys SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme gali būti nustatytas tik tokiais atvejais, kai nors įmonė neturi akcijų ar balsų daugumos, taip pat galimybės skirti daugumą valdymo, priežiūros ar administravimo organų narių (įprastai šiuos įgaliojimus turi kontroliuojančios ir (ar) patronuojančios įmonės), tarp akcininkų yra sudarytos sutartys (pavyzdžiui, akcininkų sutartys) ar steigimo dokumentuose numatytos specialios nuostatos, kurios daugumos neturinčiam akcininkui suteikia galimybę nulemti įmonės strateginius sprendimus. Visus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunktyje nurodytus kriterijus vienijantis požymis yra kontrolės buvimas, kitaip tariant juose nurodyti požymiai apibrėžia galimybę kontroliuoti, t. y. valdyti įmonę. Dėl tokio kontrolės buvimo įmonės ir laikomos susijusiomis SVVPĮ prasme. Šių požymių sąrašas identiškas Lietuvos Respublikos konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme nurodytiems kriterijams, pagal kuriuos patronuojančioms įmonėms numatyta pareiga rengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę.
5.1. Galimybės daryti lemiamą įtaką požymis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktį požymis turi būti vertinamas visos šio straipsnio dalies ir juo siekiamo tikslo kontekste, o jo tikslas yra identifikuoti tokias įmones, tarp kurių susiformuoja kontrolės ryšys, t. y. galėjimas nulemti įmonės sprendimus.
5.2. Nėra poreikio įrodinėti, kad įmonės strateginius sprendimus nulemti gali tik toks akcininkas, kuris savo valdomos įmonės atžvilgiu turi vienvaldę kontrolę, t. y. turi daugiau nei pusę įmonės akcijų ar balsų ar gali skirti aukščiausio lygio vadovus ar valdymo organų narius. Jeigu akcininkas daugumos neturi, t. y. turi 50 procentų ar mažiau akcijų ar balsų ir nėra sudaryta sutarčių bei steigimo dokumentuose nėra specialių nuostatų, suteikiančių panašaus pobūdžio įgalinimus, tai toks daugumos neturintis akcininkas be specialiai jam suteiktų teisių negali būti laikomas kontroliuojančiu, t. y. galinčiu daryti lemiamą įtaką. Angliškame SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos atitikmenyje yra „naudojamas „dominant influence“, t. y. dominuojančios įtakos terminas. Pareiškėja šį terminą supranta kaip tokią įtaką, kuri dominuoja kitų akcininkų atžvilgiu.
Tuo tarpu situacija, kai įmonėje lygiomis dalimis akcijas valdo du akcininkai, nesant sudarytų akcininkų sutarčių ar steigimo dokumentuose numatytų specialių nuostatų, negali būti laikoma, kad abu akcininkai gali daryti lemiamą poveikį savo valdomai SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme. Nei vienas iš akcininkų negali nulemti tokios įmonės strateginių sprendimų, t. y. nėra dominuojančio akcininko. Koncentracijų kontrolės režime yra pripažįstama, kad 50/50 procentų įmonėje turėjimas nesant jokių kitų susitarimų tarp akcininkų suteikia šios įmonės akcininkams bendrą kontrolę (joint control). Tokiu atveju laikoma, kad įmonė yra bendrai kontroliuojama jos akcininkų, kurie kartu įgyvendina kontrolę, bet nei vienas iš akcininkų neturi sprendimus nulemiančios galios.
5.3. Skunde pažymima, jog susijusių ir partnerinių įmonių nustatymas SVVPĮ taikymo kontekste nėra savitikslis dalykas. Jo tikslas yra: pirma, nustatyti įmones, sudarančias vieną ekonominį vienetą ir antra – apskaičiuoti visų šių įmonių darbuotojų skaičiaus ir finansinius duomenis. Tuo tikslu ir yra pildoma SVV deklaracija. Susijusių įmonių atveju į deklaraciją įtraukiami visi susijusios įmonės duomenys 100 procentų apimtimi, tuo tarpu, partnerinės įmonės atveju – duomenys proporcingi partnerinės turimų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui (25-50 procentų). Nereikšmingo dalyvavimo atveju (mažiau nei 25 procentai), tokių įmonių duomenys nėra vertinami visai.
5.4. Tam, kad įmonė turėtų pareigą įtraukti kitos įmonės 100 procentų duomenų į savo SVV deklaraciją, tos įmonės atveju turi būti susiformavęs vienvaldės kontrolės ryšys. Toks ryšys galimas turint balsų daugumą įmonėje arba turint galimybę lemti tos įmonės strateginius sprendimus (kitaip tariant, kontroliuoti tą įmonę) dėl sudarytų sutarčių ar steigimo dokumentų nuostatų. Kartu tai reiškia, kad du atskiri ekonominiai vienetai negali įtraukti tos pačios įmonės 100 procentų duomenų į savo SVV deklaracijas. Kitaip tariant, 100 procentų tam tikros įmonės duomenų gali būti įtraukta tik į vieną ekonominį vienetą, tuo atveju, jeigu tarp jų yra susiformavęs vienvaldės kontrolės ryšys, tuo tarpu į kitą ekonominį vienetą gali būti įtraukta tik atitinkamai mažesnė nei 51 procentų tokio subjekto dalis, proporcinga turimam balsų ar akcijų skaičiui.
5.5. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktą gali būti tokios įmonės, su kuriomis pareiškėją per vieną ar kelias įmones sieja vienvaldės kontrolės ryšys. Tokį ryšį atsakovė nustatė tik su vienasmeniu pareiškėjos – akcininku Koja LT. Tuo tarpu tarp pareiškėjos ir Sanobiotec per Koja LT vienvaldės kontrolės ryšio atsakovė nenustatė: 50 procentų akcijų turėjimas Sanobiotec pareiškėjos akcininkui Koja LT nesuteikia galimybės nulemti strateginius sprendimus Sanobiotec atžvilgiu, daryti jai dominuojančią kito akcininko atžvilgiu įtaką, kitaip tariant – vienasmeniai kontroliuoti šią įmonę. Atitinkamai, tarp Koja LT ir Sanobiotec nėra susiklostę susijusių įmonių požymiai, kaip jie yra aprašyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte: 1) Koja LT neturi balsų daugumos Sanobiotec; 2) Koja LT neturi teisės skirti ar atšaukti daugumos Sanobiotec valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; 3) Koja LT neturi teisės daryti lemiamą poveikį Sanobiotec dėl sutarčių, sudarytų su Sanobiotec, arba dėl Sanobiotec steigimo dokumentų nuostatų; 4) Koja LT nėra sudariusi sutarčių su kitu Sanobiotec dalyviu, t. y. Cannmade, pagal kuriuos Koja LT įgytų daugumos Sanobiotec dalyvių balsų kontrolę.
Tai reiškia, kad Sanobiotec negali būti laikoma su pareiškėjos per jo akcininką Koja LT susijusia įmone SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 ir 3 punktų prasme.
5.6. Nustačius, kad Sanobiotec negali būti laikoma susijusia įmone SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme, ji laikoma partnerine pareiškėjai įmone dėl Koja LT Sanobiotec valdomų 50 procentų akcijų. Tokią pareiškėjos poziciją patvirtina ir MVĮ apibrėžties vadovo nuostatos, kuriose nurodyta, kad tais atvejais, kai įmonės yra bendrai kontroliuojamos, jos laikomos įmonėmis partnerėmis. Tokių įmonių atveju įprastai taikomas proporcingo konsolidavimo metodas, kai į kiekvieno konsolidavimo dalyvio balansą įtraukiama jo bendrai su kitais subjektais kontroliuojamo turto ir įsipareigojimų, už kuriuos jis bendrai atsakingas, dalis.
Laikydama Sanobiotec su pareiškėja susijusia įmone, atsakovė ne tik neteisingai kvalifikuoja 50/50 nuosavybės ryšį SVVPĮ prasme, bet ir ignoruoja SVVPĮ įtvirtintą specialųjį reguliavimą. Atsižvelgiant į lingvistinę SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies reikšmę, „ne daugiau kaip 50 procentų“ reiškia, jog 50 procentų akcijų turėjimas patenka į šios normos apimtį, ir tokia įmonė laikoma partnerine įmone. Įstatymų leidėjas, norėdamas nustatyti, kad standartinė 50 procentų balsavimo teisių suteikiama apimtis įmonės valdyme tarp tokių įmonių sukuria susijusių įmonių santykius, SVVPĮ būtų galėjęs taip ir nustatyti, naudodamas, pavyzdžiui, formuluotę „turinčios ne mažiau kaip 25 ir mažiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų“ ar kitą analogišką, aiškiai suprantamą formuluotę. Tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjo valia buvo aiški ir jis siekė įtraukti 50 procentų akcijų turinčius akcininkus į partnerinės įmonės sampratą.
Pareiškėjos manymu, Sanobiotec ir pareiškėja bei jos akcininkas Koja LT yra ne susijusios, o partnerinės įmonės SVVPĮ prasme, taip pat, kaip partnerinės įmonės tarpusavyje vertintinos Sanobiotec bei kitas jos akcininkas Cannmade.
SVV statuso vertinimas Paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu
6. Pripažindama su pareiškėja susijusią įmonę Cannmade bei šios įmonės akcininkus ir su jais susijusias įmones atsakovė iš esmės vadovavosi SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punktu, nurodančiu, kad susijusiomis įmonės taip pat laikomos įmonės, kai SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunktyje nurodyti ryšiai susiformuoja per vieną ar kelias įmones. Atsakovė laikė, kad jeigu pareiškėjos akcininkas Koja LT ir Sanobiotec įmonės laikomos susijusiomis, o Sanobiotec laikoma susijusia su Cannmade, tai Koja LT ir Cannmade laikomos tarpusavyje susijusiomis. Tokia pačia logika remiantis, susijusiais laikomi ir Cannmade akcininkai ir su jais susijusios įmonės. Kitaip tariant, atsiranda susijusių įmonių grandinė, kurioje nėra būtina nustatyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčiuose nurodytų ryšių buvimą pareiškėjos atžvilgiu.
Toks SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto taikymas, pareiškėjos nuomone, yra nekorektiškas. Tiek SVVPĮ, tiek Europos Komisijos rekomendacija 2003/361 turi būti aiškinamos kaip reikalaujančios tam tikrą sąsajumo požymį pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a - d papunkčius nustatyti būtent paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu, kartu nurodant, kad šis požymis gali būti susiformavęs tiek per vieną ar kelias įmones.
Toks reikalavimas negali būti kvestionuojamas, kadangi būtent paraišką teikiančio subjekto SVV statusas yra nustatinėjamas vertinant paraišką, taigi jo atžvilgiu ir turi būti nustatinėjamas jo susijusių ir partnerinių įmonių ratas.
6.1. Priešingas nurodytų SVVPĮ nuostatų aiškinimas sąlygotų ydingą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkto taikymą, kur susijusiomis įmonėmis galėtų būti pripažįstama visa eilė įmonių, neturinčių jokio tarpusavio ryšio, išskyrus bendro nuosavybės turėjimo atskiruose ūkio subjektuose. Tokiu būdu būtų nepagrįstai ir dirbtinai išplečiama susijusių įmonių samprata ir tam tikra prasme apribojamos galimybės įmonėms investuoti į kitus subjektus rizikuojant prarasti SVV statusą.
6.2. Pagal pareiškėjos pateiktą SVV statuso deklaraciją atsakovė nustatė tik SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą ryšį su Koja LT ir su J. S. Jokių kitų įmonių, kurios per vieną ar kelias įmones galėtų daryti įtaką strateginiams pareiškėjos sprendimams, ar kurias per vieną ar kelias įmones kontroliuotų pareiškėja, atsakovė nenustatė. LAGK 2019 m. spalio 9 d. posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad nenustatė Cannmade ir šios įmonės tiesioginių bei netiesioginių akcininkų galimybės de jure ar de facto daryti kokią nors įtaką pareiškėjos ar Koja LT strateginiams sprendimams. Kitaip tariant, nors atsakovė LAGK posėdžio metu aiškiai pripažino, kad nenustatė Cannmade ar jo akcininkų bei su jais susijusių įmonių galimybių daryti lemiamą įtaką pareiškėjos ar Koja LT sprendimams, tačiau laikė šias įmones susijusias su pareiškėja SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme dėl Cannmade 50 procentų akcijų Sanobiotec turėjimo.
Vieno ekonominio vieneto taisyklės taikymas nustatant SVV statusą
7. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos [...] sudaro vieną ekonominį vienetą. SVV statusą reglamentuojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai aiškiai įtvirtina, jog nustatinėjant SVV statusą reikia ir tikslinga remtis konsoliduotos atskaitomybės sudarymo teisiniu reguliavimu. Europos Komisijos rekomendacijas 2003/361 preambulės 11 p. nurodo, kad SVV statuso nustatymo tikslais ir konkrečiai – susijusių įmonių identifikavimo tikslais reikia vadovautis konsoliduotos atskaitomybės rengimo teisiniu reguliavimu. Tai, kad nustatinėjant SVV statusą, vadovaujamasi konsoliduotą atskaitomybę reguliuojančiais teisės aktais nurodo ir Europos Komisijos Aiškinamasis raštas dėl įmonių rūšių, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas.
7.1. Lietuvos Respublikos konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – ir KFAĮ) pareiga rengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę numatyta patronuojančioms įmonėms. Patronuojančios įmonės savo ruožtu suprantamos kaip įmonės, kurios gali kitai įmonei daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (KFAĮ 3 straipsnio 9 dalis).
7.2. Nėra ginčo, kad pareiškėja neturi pareigos į savo konsoliduotąją finansinę atskaitomybę įtraukti Cannmade, šios įmonės akcininkus ir su jais susijusias įmonės, taip pat nei viena iš šių įmonių neturi pareigos į savo konsoliduotąją finansinę ataskaitą įtraukti pareiškėją ar jos akcininką Koja LT. Remiantis šiomis nuostatomis, vieną ekonominį vienetą su pareiškėja sudaro tik jos akcininkas Koja LT. Sanobiotec į pareiškėjos finansinę atskaitomybę galėtų būti įtrauktas proporcingo konsolidavimo būdu.
7.3. Vieno ekonominio subjekto doktrina siekiama užtikrinti, kad paramos negautų subjektai, kurie iš tiesų priklauso didesnei įmonių grupei ir dėl to nesusiduria su finansinėmis problemomis, su kuriomis tradiciškai susiduria mažos įmonės. Tuo tarpu pareiškėja jokių teisinių galimybių gauti bet kokios naudos iš Cannmade ar šios įmonės akcininkų ar su jais susijusių įmonių (ar atvirkščiai) neturi, kadangi šios įmonės priklauso dviem atskiroms įmonių grupėms, kurių vienintelis tarpusavio ryšys yra bendras dalyvavimas viename ūkio vienete (t. y. bendro turto turėjimas). Tačiau toks tarpusavio ryšys, nenustačius jokių kitų aplinkybių, nesuteikia galimybių nei de jure, nei de facto kontroliuoti viena kitos įmonių ar kitais būdais daryti joms lemiamą įtaką.
Kitų atsakovės argumentų nepagrįstumas
8. Nepagrįsti yra atsakovės argumentai dėl glaudaus Sanobiotec akcininkų tarpusavio ryšio kaip lemiamos įtakos įrodymo SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme Koja LT, Skierus Capital ir TOPCAP trečiajam asmeniui laidavus už paskolos Sanobiotec suteikimą. LAGK nuomone, toks bendradarbiavimas laiduojant už savo valdomos įmonės prievolę neva patvirtina, kad įmonės derina savo veiksmus, nes yra susietos.
8.1. Pareiškėja pažymi, kad tokie atsakovės bei LAGK argumentai neatitinka verslo logikos. Akcininkų laidavimas už savo valdomos įmonės prievoles nei de jure, nei de facto negali būti laikomas įrodymu, kad šie akcininkai priklauso vienai ūkio subjektų grupei, t. y. vienam ekonominiam vienetui. Toks laidavimas nesukuria jokių galimybių tokiems akcininkams įgyvendinti kontrolę ar daryti įtaką vienas kito atžvilgiu.
8.2. Be to, nei atsakovė, nei LAGK nepagrindė, kaip konkrečiai atsiranda ryšys tarp pareiškėjos ir Cannmade bei kitais Cannmade akcininkais ir su jais susijusiomis įmonėmis. Tokiu būdu atsakovė bei Komisija iš esmės pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir IAGNTĮ 18 straipsnio 7 dalies nuostatas, numatančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Skunde pažymima, jog EIM sprendime jau buvo konstatuota, jog pirmasis atsakovės sprendimas buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas, įskaitant ir dėl to, jog nebuvo pagrįsta, kokiu būdu atsiranda ryšys tarp pareiškėjos ir Cannmade bei kitais Cannmade akcininkais ir su jais susijusiomis įmonėmis. Tačiau nei atsakovės sprendime, nei Skundžiamame sprendime šis ryšys nebuvo analizuojamas.
II
Atsakovė LVPA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
1. Paaiškina, jog SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 3 punkte nurodoma, kad įmones sieja susijusių įmonių ryšiai, jei viena įmonė gali daryti lemiamą poveikį kitai įmonei. Įmonė taip pat gali būti laikoma susijusia, net jei ji neturi balsų daugumos kitoje įmonėje. Pakanka, jei tokia įmonė turi veto teisę strateginiams kitos įmonės sprendimams.
1.1. Nuostatos dėl lemiamos įtakos yra išdėstytos SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalies c punkte, kuriame nustatyta, kad lemiamas poveikis kitai įmonei gali atsirasti dėl sutarčių bei dėl nuostatų įmonės steigimo dokumentuose. Įmonės steigimo dokumentai be kitų dokumentų apima ir bendrovės steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodomas bendrovės įstatinis kapitalas, tai, kaip jis formuojamas, į kokias akcijas padalintas ir t.t.
1.2. Vadovaujantis ABĮ 20 ir 28 straipsnių nuostatomis, bendrovės akcininkai turi teisę priimti strateginius sprendimus dėl bendrovės kontrolės, pelno paskirstymo, finansinių rezervų sudarymo ir naudojimo, kapitalo didinimo, bendrovės veiklos ar likvidavimo bei kitus svarbius sprendimus. ABĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jei akcininkai turi bendrovėje vienodą kiekį vienos klasės akcijų, suteikiančių balsavimo teisę ir bendrovės įstatuose nenumatyta kitokia balsų skaičiaus nustatymo tvarka, šie akcininkai turi vienodą kiekį balsų.
1.3. Akcininkas, turintis bendrovėje pusę visų balsų skaičiaus, gali vetuoti svarbius sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, bendra įmonės verslo politika, vadovų paskyrimu, įmonės biudžeto tvirtinimu ir pan. Todėl atsakovė daro išvadą, kad 50 procentų paprastųjų akcijų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus. Tokia veto teisė yra laikytina lemiamos įtakos turėjimu Europos Komisijos Pranešime, o bendrovės susijusiomis, kaip tai nustatytai SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies c punkte.
1.4. Pareiškėjos atveju buvo įvertinti įmonių steigimo dokumentai, akcininkų susirinkimo protokolai, o taip pat tai, kaip buvo formuojamas ir į kokias akcijas padalintas minėtų bendrovių įstatinis kapitalas. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, padaryta išvada, jog pareiškėja ir minėtos bendrovės laikytinos susijusiomis, kadangi tarp jų susiformavę ryšiai, nustatyti SVPPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje (bendrovės turi veto teisę strateginiams sprendimams tų bendrovių, kuriose jos turi 50 procentų akcijų).
1.5. Be minėtų dokumentų, sąsajas tarp UAB „Skierus Capital“, Estijos bendrovės TOPCAP OU, Cannmade, Koja LT bei UAB Sanobiotec atspindi ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Sanobiotec dėl paskolos suteikimo Sanobiotec. Sutartyje nurodyta, kad UAB „Skierus Capital“, Koja LT, ir TOPCAP OU yra laiduotojai, kurie solidariai atsako už paskolos gavėjo prievoles pagal sutartį. Paskolos davėjo naudai turi įkeisti turimas Cannmade akcijas. Tokiu būdu UAB „Skierus Capital“ ir TOPCAP OU yra susijusios įmonės su Cannmade, kadangi tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje.
Pareiškėja teigia, kad SVVPĮ statuso vertinimas turi būti atliekamas paraišką teikiančio subjekto atžvilgiu
2. Įmonės SVVPĮ statusas nustatomas pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 13 punkte nurodytą formulę bei vadovaujantis nustatyta tvarka. Susijusios įmonės duomenys nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Pildant SVVPĮ subjekto statuso deklaraciją turi būti deklaruotos visos su deklarantus susijusios, sijusių susijusios (netiesiogiai susijusios su deklarantu) ir susijusių partnerinės įmonės. Taip pat į SVVPĮ deklaraciją turi būti įtrauktos deklaranto partnerinės įmonės, partnerinių susijusias įmonės, be to, turi būti deklaruojamos ir partnerinių įmonių partnerinės įmonės, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais.
2.1. Kaip nurodyta SVVPĮ 3 straipsnio 14 punkte, partnerinės įmonės duomenys nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Taip pat prie šių duomenų pridedamas partnerinės įmonės kitų partnerinių įmonių (jei tokių yra) darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys proporcingai pirmosios partnerinės įmonės turimų jos partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui, jeigu partnerinės įmonės kitos partnerinės įmonės su statusą deklaruojančią įmone yra susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais (yra viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos)).
Skaičiuojant susijusių įmonių duomenis būtina įtraukti visų susijusių įmonių duomenis, jeigu šie duomenys nebuvo įtraukti į statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotąją finansinę ataskaitą.
2.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad susijusių įmonių atžvilgiu turi būti vertinama kontrolė pareiškėjos atžvilgiu. Nei SVVPĮ, nei 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (OL 2017 L 156, p. 1) (toliau – ir Reglamentas) nenustato tokio kriterijaus, visos įmonės, kurios atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente, yra laikytinos susijusiomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra susijusi įmonė, priešingai nei teigiama skunde, nustatant įmonės statusą, turi būti vertinamos visos su pareiškėja susijusios, susijusių susijusios (netiesiogiai susijusios su pareiškėja) ir susijusių partnerinės įmonės.
Dėl įmonių konsoliduotos atskaitomybės teisinio reglamentavimo taikymo nustatant SVV statusą.
3. KFAĮ reglamentuoja konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymą. Vadovaujantis šiuo įstatymu, konsoliduotoji atskaitomybė yra pagrindinės įmonės ir jos kontroliuojamų (antrinių) įmonių finansinė atskaitomybė, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto apskaitymo.
3.1. Tuo tarpu SVV statuso nustatymą reglamentuoja SVVPĮ ir Reglamentas. SVV statuso nustatymo tikslas – nustatyti ūkio subjekto dydį pagal SVVPĮ ir Reglamente nurodytus kriterijus, t. y. siekiama nustatyti, kokia yra reali ūkio subjekto galia ir pajėgumas veikti rinkoje ir ar jis susiduria su būdingomis kliūtimis, su kuriomis rinkoje susiduria SVV subjektai. Minimas ekonominio vieneto pajėgumas nustatomas, pirmiausiai, taikant kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente. Pagrindinis šių teisės aktų tikslas – remti (šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria SVV dydį turintys ūkio subjektai rinkoje) SVV statusą turinčius ūkio subjektus.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad SVV statusui SVVPĮ ir Reglamente nustatyti kriterijai apima daug daugiau ryšių tarp įmonių, nei kriterijai, nustatyti KFAĮ, kadangi, kaip minėta, šiuo institutu siekiama nustatyti tikrąją ūkio subjekto galią rinkoje ir paremti tik SVV statusą turinčius ūkio subjektus.
3.3. Akivaizdu, kad abejais įstatymais (SVVPĮ ir KFAĮ) yra įgyvendinami skirtingi Europos Sąjungos teisės aktai, kurių tikslas ir paskirtis yra skirtingi. Tuo tarpu pareiškėja šiuos teisinius reguliavimus nepagrįstai interpretuoja savo naudai. LVPA nustatė, jog įmonės atitinka kriterijus, dėl kurių jos yra laikomos susijusiomis SVVPĮ ir Reglamento prasme.
Dėl konkurencijos teisės taikymo
4. Pareiškėja skunde pateikia nuorodas į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 1S-82/2015. Tačiau šiuo dokumentu yra vadovaujamasi nagrinėjant įmonių koncentracijų atvejus. Juo nėra vadovaujamasi nustatant, ar ūkio subjektas atitinka SVV subjekto statusą.
Be to, Konkurencijos įstatyme taip pat yra pateikti lemiamos įtakos (šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalis), susijusių ūkio subjektų grupės (šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalis) sąvokų apibrėžimai ir jais vadovaujamasi būtent nustatant įmonių koncentracijų atvejus. Su SVV statuso nustatymo kriterijais šie apibrėžimai nesusiję ir SVV statuso nustatymui nėra aktualūs. Tad ir šiuo aspektu pareiškėja tapatina du skirtingą reguliavimą nustatančius ir skirtingus tikslus įgyvendinančius teisės aktus.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo EIM atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
2. Nurodo, jog EIM išnagrinėjo 2019 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjos skundą, kuriame ji nesutiko su LVPA 2019 m. birželio 26 d. rašte išdėstytu sprendimu atmesti Paraišką. EIM 2019 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjos skundą tenkino ir grąžino Paraišką LVPA pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui. LVPA teigė, kad pareiškėja ir įmonės UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“, UAB „Skierus Capital“, OU TOPCAP, UAB „VG HOLDING“, UAB „GG HOLDING“, UAB „INTERRIDA“, UAB „Plungės prekyba“, UAB „Delta investicijos, UAB „Graveda“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „VICI investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, UAB Vičiūnai yra susijusios, nes „tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje“. Šiame papunktyje sakoma, kad įmonės, kuriose viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje, yra laikomos susijusiomis. LVPA nenustatė, kad bent viena iš šių įmonių turėtų daugumą balsų kitoje įmonėje. Priešingai, LVPA argumentavo, kad šios įmonės yra susijusios, nes gali viena kitai daryti lemiamą įtaką, turėdamos pusę balsų ir taip galėdamos vetuoti sprendimus, priimamus akcininkų susirinkime balsų dauguma. Tai, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, yra numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje, o ne a papunktyje. EIM nuomone, LVPA netinkamai aiškino SVVPĮ ir ABĮ nuostatas.
Be to, SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje nustatyta, kad įmonei turi būti suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų. LVPA nevertino, nei kokios sutartys, nei kokios įmonių steigimo dokumentų nuostatos suteikia įmonėms lemiamą įtaką kitose įmonėse.
3. Dėl skundo argumentų EIM pažymi, jog pareiškėja neginčija EIM nustatytų aplinkybių. Ginčas byloje kilęs dėl to, kaip turėtų būti vertinamos įmonės, kurios valdo po 50 procentų kitos įmonės akcijų. Vadovaujantis SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalimi, įmonės, kurios nepriskirtinos susijusioms įmonėms ir turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų, yra laikomos partnerinėmis įmonėmis. Kokios įmonės laikomos susijusiomis, apibrėžta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte.
4. SVVPĮ yra įgyvendinama 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36) (toliau – ir Rekomendacija). Rekomendacijos 1 priedo 3 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad susijusios įmonės – tai įmonės, kurios be kita ko viena su kita susietos kai pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką (angl. dominant influence). EIM manymu, SVVPĮ naudojama lemiamo poveikio sąvoka turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į esminės įtakos sąvoką Rekomendacijoje, o SVV – atsižvelgiant į mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) sąvoką.
5. Nors Rekomendacija nepateikia esminės įtakos apibrėžimo, ją detalizuoja Europos Komisijos parengtas MVĮ apibrėžties vartotojo vadovas. Jame nurodyta, kad esminė įtaka pripažįstama visada, kai įmonės veiklos ir finansų politikai daroma įtaka pagal kitos įmonės norus. Taip pat pateikiami ryšių, kuriais gali būti daroma esminė įtaka, pavyzdžiai. Vienas jų – akcininkas turi „veto teises“ priimant strateginius įmonės sprendimus, nors šis akcininkas neturi galios savarankiškai tokių sprendimų priimti. Veto teisės turi būti susijusios su strateginiais sprendimais dėl verslo ar finansų politikos, todėl turi aprėpti daugiau nei veto teisės, paprastai priskiriamos smulkiesiems akcininkams siekiant apsaugoti jų kaip investuotojų į įmonę finansinius interesus. Veto teisės, kuriomis gali būti perduodama kontrolė, paprastai siejamos su sprendimais, tokiais kaip biudžeto, verslo plano, didelių investicijų ar vyresniosios vadovybės skyrimo klausimais. Veto teisės turėjimas yra fakto klausimas.
Tad lemiamo poveikio sąvoka, numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje turi būti aiškinama Europos Sąjungos teisės kontekste.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Ekstraktas“ atstovės advokatės A. B. ir G. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
2. Teismo posėdyje atsakovės LVPA atstovė I. M. ir minėtos įstaigos Projektų ekspertų skyriaus ekspertas G. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėja 2019 m. balandžio 10 d. atsakovei pateikė Paraišką. Atsakovė 2019 m. birželio 26 d. raštu nurodė, jog įvertinus Paraišką nustatyta, jog ji neatitinka Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų. Šio rašto priede „Argumentai dėl sprendimo atmesti paraišką“ nurodyta, jog pareiškėjos 2019 m. gegužės 20 d. pateiktoje 2019 m. balandžio 5 d. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijoje (toliau – SVV deklaracija) nurodyta, kad pareiškėja yra labai maža įmonė, su ja susijusi įmonė – Koja LT, UAB, o partnerinė – UAB „Sanobiotec“ (vidutinis verslo subjekto darbuotojų skaičius 2017 m. – (duomenys neskelbtini), 2018 m. – (duomenys neskelbtini)).
LVPA, remdamasi turimais duomenimis ir informacija, vertino pareiškėjos ryšius su kitomis įmonėmis, siekdama įsitikinti, ar pareiškėja SVVPĮ apibrėžtyje nurodė ir (ar) atskleidė visus ryšius su kitomis įmonėmis ir korektiškai save priskyrė labai mažos įmonės kategorijai. Atliekant pareiškėjos SVV statuso vertinimą nustatyta, kad vien UAB „VG HOLDING“ grupėje vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo (duomenys neskelbtini), o 2017 m. – (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, vien minėtoje bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius yra didesnis nei nustatyta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato reikalavimus dėl SVV statuso, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka SVV subjekto statuso.
2. Nesutikdama su atsakovės 2019 m. birželio 26 d. raštu, pareiškėja 2019 m. liepos 3 d. EMI pateikė skundą „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo“. Skundu pareiškėja prašė pripažinti, kad 2019 m. birželio 26 d. LVPA sprendimas atmesti paraišką tuo pagrindu, kad pareiškėja yra didelė įmonė, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei minėtą sprendimą panaikinti.
3. EIM 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (40.1-12) 3-3039 „Dėl UAB „Ekstraktas“ skundo“ pareiškėjos skundą tenkino ir grąžino Paraišką pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui.
3.1. LVPA teigė, kad pareiškėja ir įmonės UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“, UAB „Skierus Capital“, OU TOPCAP, UAB „VG HOLDING“, UAB „GG HOLDING“, UAB INTERRIDA, UAB Plungės prekyba, UAB „Delta investicijos, UAB „Graveda“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „VICI investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, UAB Vičiūnai yra susijusios, nes „tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje“. Šiame papunktyje sakoma, kad įmonės, kuriose viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje, yra laikomos susijusiomis. LVPA nenustatė, kad bent viena iš šių įmonių turėtų daugumą balsų kitoje įmonėje. Priešingai, LVPA argumentavo, kad šios įmonės yra susijusios, nes gali viena kitai daryti lemiamą įtaką, turėdamos pusę balsų ir taip galėdamos vetuoti sprendimus, priimamus akcininkų susirinkime balsų dauguma. Tai, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, yra numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje, o ne a papunktyje.
3.2. EIM pažymėjo, jog, LVPA teigimu, vadovaujantis ABĮ, 50 procentų balsų įmonėje turėjimas suteikia veto teisę priimant strateginius sprendimus. Tokia teisė, LVPA nuomone, „yra lemiamos įtakos turėjimu“. Tačiau ABĮ tokios nuostatos nėra. ABĮ 5 straipsnio 4 dalyje kalbama apie daugumą balsų, o ne apie veto teisės turėjimą.
3.3. LVPA, nagrinėdama pareiškėjos ir UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“, „Skierus Capital“, OU TOPCAP, UAB „VG HOLDING“, UAB „GG HOLDING“, UAB INTERRIDA, UAB „Plungės prekyba“, UAB „Delta investicijos, UAB „Graveda“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „VICI investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, UAB „Vičiūnai“ ryšius, nenustatė nė vienos iš ABĮ 5 straipsnio 4 ar 5 dalyje numatytų sąlygų. LVPA nenurodė, kad kuri nors iš šių įmonių turėtų teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojos tarybos narių arba pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turėtų balsų daugumą kitoje bendrovėje. LVPA taip pat nenustatė, kad kuri nors bendrovė galėtų turėti netiesioginę įtaką kitai bendrovei. LVPA duomenimis, ne viena iš aptariamų įmonių neturėjo daugiau kaip 50 procentų akcijų kitoje įmonėje. Akcijų suteikto balsų skaičiaus LVPA nenustatinėjo.
3.4. Be to, LVPA patiektas ABĮ nuostatų aiškinimas prieštarauja SSVPĮ. Vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, įmonės, turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų, laikomos partnerinėmis įmonėmis.
3.5. EIM taip pat konstatavo, jog LVPA raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumas yra esminis, sukliudęs pareiškėjai žinoti ir suprasti, kad dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas toks sprendimas.
4. 2019 m. rugsėjo 5 d. priimtas šioje byloje skundžiamas atsakovės sprendimas, kuriuo pareiškėjos Paraiška buvo pakartotinai atmesta. Priede „Argumentai dėl sprendimo atmesti paraišką“ atsakovė nurodė tris išvadas:
4.1. Pareiškėja ir Koja LT yra susijusios įmonės, kadangi tarp jų susiformavęs ryšys, nustatytas SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje.
4.2. Pareiškėja ir kitos rašte nurodytos bendrovės yra susijusios įmonės, kadangi tarp jų susiformavę ryšiai, nustatyti SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktyje. Šios bendrovės turi veto teisę strateginiams sprendimams tų bendrovių, kuriose jos turi 50 proc. akcijų. Tai yra sprendimai, kurie turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, ir kurie yra nurodyti AB įstatymo 28 straipsnyje (dėl bendrovės veiklos, jos pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, rezervų, pelno paskirstymo ir pan.). Taip pat tai yra sprendimai dėl bendrovės tarybos sudarymo bei valdybos narių skyrimo. Be to, glaudžias sąsajas tarp UAB „Skierus Capital“, Estijos bendrovės TOPCAP OU, Cannmade, Koja LT, bei Sanobiotec atspindi 2019 rugpjūčio mėn. 12 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Sanobiotec dėl (duomenys neskelbtini) Eur paskolos suteikimo Sanobiotec. Sutartyje numatyta, kad UAB „Skierus Capital“, Koja LT, ir Estijos bendrovė TOPCAP OU yra laiduotojai, kurie solidariai atsako už paskolos gavėjo prievoles pagal sutartį. Kaip numatyta šios sutarties 7 straipsnyje, laidavimo sutarties pagrindu UAB „Skierus Capital“ ir Koja LT, UAB paskolos davėjo naudai turi įkeisti turimas Cannmade akcijas.
4.3. Vertinant su pareiškėja susijusių bendrovių darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius, vien UAB „VG HOLDING“ grupėje vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo (duomenys neskelbtini), o 2017 m. – (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Tokiu būdu, vien minėtai grupei priklausančiose bendrovėse dirbančių darbuotojų skaičius buvo didesnis nei numatyta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato reikalavimus dėl SVV statuso. Todėl pareiškėja neatitinka SVV subjekto statuso, kaip tai apibrėžta SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje.
5. Nesutikdama su minėtu 2019 m. rugsėjo 5 d. LVPA sprendimu, pareiškėja jį apskundė LAGK (LAGK bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LAGK byla) lapai 2–3), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. spalio 11 d. priėmė Skundžiamą sprendimą (LAGK b. l. 196–203).
5.1. Sprendimu LAGK pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, jog Aprašo 1 priedo 5.2 punkte nustatyta, kad tinkamų pareiškėjų sąrašas yra nurodytas Aprašo 12 punkte. Minėtame punkte nustatyta, kad pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra MVĮ, atitinkančios Aprašo 17.2 punkto reikalavimus. Partneriai negalimi.
Pagal Aprašo 17.2 punktą pareiškėja yra MVĮ, veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus ir kurios vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos (jeigu MVĮ vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 145 000 Eur.
Aprašo 4.7 ir 4.16 punktuose nustatyta, kad maža įmonė ir vidutinė įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta SVVPĮ.
5.2. LAGK pažymėjo, kad SVVPĮ 5 straipsnyje nurodyta, kad valstybės parama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose (1 dalis). Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant jų reikalavimus bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms, atitinkančioms šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3 dalies nustatytas sąlygas, bei verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas (2 dalis). Valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba teikiamos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo reikalavimų (3 dalis).
5.3. Tad vertinant, ar pareiškėja yra MVĮ, t. y. ar yra tinkamas subjektas pagal Aprašą gauti paramą, vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis. Kadangi finansinis skatinimas skiriamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, ginčo sprendimui taip pat vadovaujamasi Europos Sąjungos dokumentais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą. Pareiškėjos argumentai, kuriais vertinimas nukreipiamas į kitus įstatymus, kuriais reglamentuojami ne paramos skyrimo, o kiti teisiniai santykiai nėra pagrįsti, kadangi Aprašo tikslas yra skatinti jame ir Europos Sąjungos dokumentuose įvardintas įmones tikslu teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi jokių galimybių gauti finansinių išteklių iš susijusių įmonių. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 18 dalies nuostatas susijusių ūkio subjektų grupė – tai du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais. Taigi, pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusių asmenų grupe yra apibrėžiama kitu tikslu – koncentracijos priežiūros tikslu. Tuo tarpu Aprašu dėl paramos skyrimo mažoms ir vidutinėms įmonėms tikslas – skatinti jų plėtrą tam tikroje srityje, kai šios įmonės neturi galimybių plėtros vystyti savo ar susijusių įmonių pagalba, o susijusių įmonių sąvoka yra apibrėžiama specialiame teisės akte (t. y. SVVPĮ). Todėl aiškinimai, susiję su tikslu išaiškinti įmonių koncentracijos atvejus, nėra privalomi aiškinant įmonių sąsajas SVVPĮ prasme.
5.4. Pareiškėja nesutinka su išvada, kad per UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“ gali turėti įtaką pareiškėjos sprendimams. Tačiau LAGK pažymėjo, jog skundžiamame sprendime tokia išvada nebuvo padaryta. Pareiškėja sutinka, kad ji ir UAB „Koja LT“ yra susijusios įmonės, neginčija aplinkybių nustatytų sprendime, tik nesutinka, kad UAB „Koja LT“ ir UAB „Sanobiotec“ yra susijusios įmonės, o per UAB „Sanobiotec“ pareiškėja yra susijusi ir su kitomis sprendime nurodytomis įmonėmis. Laiko, kad UAB „Koja LT“ ir UAB „Sanobiotec“ yra partnerinės įmonės, nes UAB „Koja LT“ turi tik 50 proc. UAB „Sanobiotec“ įmonės akcijų. Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad likusią 50 proc. dalį šios įmonės akcijų turi UAB „Cannmade“, kurią tokiu pat santykiu valdo UAB „Skierus Capital“ ir TOPCAP OU. LAGK sutiko su sprendime padaryta išvada, jog tokiu būdu paskirsčius akcijas, UAB „Sanobiotec“ valdymas lygiomis teisėmis tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl sprendimų blokavimo, priklauso tiek UAB „Koja LT“, tiek UAB „Cannmade“. Taigi UAB „Koja LT“, UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“ ir su šiomis įmonėmis susijusios įmonės (tuo pačiu ir pareiškėja), sudaro vieną ekonominį vienetą ir laikytinos SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis įmonėmis. Aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteikiant paskolą UAB „Sanobiotec“ dalyvavo įmonės kaip laiduotojai UAB „Koja LT“, UAB „Skierus Capital“ ir TOPCAP OU tik patvirtina, kad įmonės savo veikloje derina veiksmus, nes yra susijusios. LAGK konstatavo, jog SVVPĮ prasme skundžiamame sprendime pagrįstai pripažintos susijusiomis įmonėmis.
II
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovės LVPA sprendimą, kuriuo pakartotinai buvo atmesta pareiškėjos Paraiška (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą) ir LAGK Skundžiamą sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą). Atitinkamai vertinama, ar yra pagrindas grąžinti pareiškėjos paraišką nagrinėti iš esmės. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: esminis klausimas yra dėl SVVPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, o konkrečiai – dėl SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies, nustatančios partnerinių įmonių apibrėžimą, o taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir c papunkčių aiškinimo. Be to, teismas sutinka su LAGK padaryta išvada, kad sprendžiant, ar pareiškėja yra MVĮ, t. y. ar yra tinkamas subjektas pagal Aprašą gauti paramą, vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis. Kadangi finansinis skatinimas skiriamas Europos Sąjungos fondo lėšomis, ginčo sprendimui taip pat vadovaujamasi Europos Sąjungos dokumentais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą. Pareiškėjos argumentai, kuriais vertinimas nukreipiamas į kitus įstatymus, kuriais reglamentuojami ne paramos skyrimo, o kiti teisiniai santykiai, nėra pagrįsti, kadangi Aprašo tikslas yra skatinti jame ir Europos Sąjungos dokumentuose įvardintas įmones tikslu teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi jokių galimybių gauti finansinių išteklių iš susijusių įmonių. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 18 dalies nuostatas susijusių ūkio subjektų grupė – tai du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais. Taigi, pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusių asmenų grupe yra apibrėžiama kitu tikslu – koncentracijos priežiūros tikslu. Tuo tarpu Aprašu dėl paramos skyrimo mažoms ir vidutinėms įmonėms tikslas – skatinti jų plėtrą tam tikroje srityje, kai šios įmonės neturi galimybių plėtros vystyti savo ar susijusių įmonių pagalba, o susijusių įmonių sąvoka yra apibrėžiama specialiame teisės akte (t. y. SVVPĮ). Todėl aiškinimai, susiję su tikslu išaiškinti įmonių koncentracijos atvejus, nėra privalomi aiškinant įmonių sąsajas SVVPĮ prasme. Taip pat teismas papildomai pabrėžia, kad pareiškėjos argumentai, jog šioje administracinėje byloje turėtų būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas, pagal kurias pareiga rengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę numatyta patronuojančioms įmonėms, o patronuojančios įmonės savo ruožtu suprantamos kaip įmonės, kurios gali kitai įmonei daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 9 dalis), nėra pagrįsti. Dar kartą akcentuotina, kad šioje administracinėje byloje turi būti vadovaujamasi išskirtinai SVVPĮ nuostatomis (taip pat Europos Sąjungos aktais, reglamentuojančiais įmonės statuso nustatymą), o ne konsoliduotąją finansinę atskaitomybę įpareigojančiais rengti teisės aktais.
2. Taigi, kaip minėta, šioje administracinėje byloje, kurioje nesiginčijama dėl faktų, kyla klausimas dėl SVVPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, o konkrečiai – dėl SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies, nustatančios partnerinių įmonių apibrėžimą, o taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir c papunkčių aiškinimo. Pareiškėja nurodo, kad ji yra UAB „Sanobiotec“ partnerinė įmonė pagal SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalį ir, atitinkamai, negali būti laikoma susijusia įmone su UAB „Sanobiotec“.
2.1. Dėl SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies (2017 m. sausio 12 d. redakcija) aiškinimo
SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalyje (2017 m. sausio 12 d. redakcija) buvo nustatyta, kad partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų. Pasak pareiškėjos, ji per Koja LT turi 50 proc. paprastųjų akcijų UAB „Sanobiotec“, todėl yra partnerinė įmonė UAB „Sanobiotec“. Toks aiškinimas nėra tikslus, nes jis yra pateiktas atsietai nuo kitų SVVPĮ nuostatų, net tos pačios SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies (2017 m. sausio 12 d. redakcija) nuostatos struktūros, pagal kurią partnerinėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurios, nors, atrodytų, atitinka partnerinėms įmonėms priskiriamus požymius, tačiau pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių („partnerinės įmonės – įmonės, 1) pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir 2) a) tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 2) b) tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų“). Taigi, akcijų turėjimas ir jų skaičius turi būti aiškinamas ne tik formaliai, bet ir substantyviai, pastarąjį aiškinimą pateikiant kitų SVVPĮ nuostatų sistemoje.
„16. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:
a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;
3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus“.
2.2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovė pritaikė SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kad viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėja per Koja LT turi 50 proc. paprastųjų akcijų UAB „Sanobiotec“. Taigi, pareiškėja neturi daugumos balsų, nes dauguma yra 50 proc. + vienas baldas. Todėl atsakovė nepagrįstai vadovavosi SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčiu. Iš esmės tokie argumentai jau buvo pateikti EIM 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (40.1-12) 3-3039 „Dėl UAB „Ekstraktas“ skundo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).
2.2.2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovė pritaikė SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunktį, kad įmonės yra laikomos susijusiomis, kai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų. Šioje byloje pareiškėja teigia, kad ji, per Koja LT turėdama 50 proc. paprastųjų akcijų UAB „Sanobiotec“, negali daryti „lemiamo poveikio“ UAB „Sanobiotec“, pabrėždama, kad tas poveikis turėtų būti „dominuojantis“. Teismas nesutinka su tokiu aiškinimu. Pagal lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt) „dominuoti“ reiškia „vyrauti/turėti viršenybę“ arba „turėti pirmenybę“. Taigi, įmonės dominavimas atitiktų SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kad viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje. Tuo tarpu žodis „lemti“ pagal lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt), be kita ko, reiškia „turėti sprendžiamos reikšmės, galios“. Taigi, substantyviai įmonė, turėdama 50 proc. paprastųjų akcijų, gali nulemti sprendimus, juos vetuodama. Tai tiksliai įvardino atsakovė, be kita ko, nurodydama ir Europos Komisijos rekomendaciją. Kadangi akcijos, jų pasiskirstymas, neturtinių teisių (įskaitant balsavimą) suteikimas numatomas būtent steigimo dokumentuose, tai atsakovė tiksliai vertino, kad pareiškėja, per Koja LT turėdama 50 proc. paprastųjų akcijų UAB „Sanobiotec“, gali daryti „lemiamą poveikį“ UAB „Sanobiotec“, o todėl pagrįstai netaikė SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalies (2017 m. sausio 12 d. redakcija), apibrėžiančios partnerines įmones, nuostatos.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovė ir LAGK tinkamai aiškino ir taikė SVVPĮ nuostatas, nepadarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (išskyrus atsakovės atliktą SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio taikymą). Atsakovė ir LAGK pagrįstai konstatavo, kad Koja LT turi 50 proc. UAB „Sanobiotec“ akcijų, kad likusią 50 proc. dalį šios įmonės akcijų turi UAB „Cannmade“, kurią tokiu pat santykiu valdo UAB „Skierus Capital“ ir TOPCAP OU. Teismas sutinka su atsakovės ir LAGK padaryta išvada, jog tokiu būdu paskirsčius akcijas, UAB „Sanobiotec“ valdymas lygiomis teisėmis tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl sprendimų blokavimo, priklauso tiek Koja LT, tiek UAB „Cannmade“. Vadinasi, įvertinus SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio turinį (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 2.2.2 punktą), darytina išvada, jog Koja LT, UAB „Sanobiotec“, UAB „Cannmade“ ir su šiomis įmonėmis susijusios įmonės (tuo pačiu ir pareiškėja) laikytinos SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto c papunkčio prasme susijusiomis įmonėmis. Tačiau aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteikiant paskolą UAB „Sanobiotec“ dalyvavo įmonės kaip laiduotojai Koja LT, UAB „Skierus Capital“ ir TOPCAP OU, teismo vertinimu, negali įrodyti įmonių ryšio pagal SVVPĮ nuostatas – šiuo aspektu LAGK ir atsakovės išvados nėra tikslios, jos perteklinės.
4. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, paliktini galioti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl pareiškėjos paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) atmetimo bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), o išvestinis reikalavimas grąžinti pareiškėjos paraišką nagrinėti iš esmės netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekstraktas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.