Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

17. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, gyvenamoji patalpa – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas, objektas, nuosavybės teisės objektas, gyvenamoji patalpa) su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (4469/9218 dalys) ir atsakovei (4749/9218 dalys), kuri jį įgijo 2007 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įrašas apie atsakovei nuosavybės teise priklausančią objekto dalį išviešintas 2007 m. birželio 11 d. Ieškovė objektui tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas. Už laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iš viso yra susidariusi 850,47 Eur skola. Rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis su atsakove nesudaryta.

18. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog ginčas yra kilęs dėl atsakovei priklausančioje nuosavybės teisės objekto dalyje suteiktų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų apmokėjimo, nesant tarp šalių sudarytos individualios rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti su ieškove už nuosavybės teisės objekte tiektą geriamąjį vandenį bei tvarkytas nuotekas, galėdama naudotis buto bendrosiomis naudojimo patalpomis. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodė, kad neatliko jokiu? konkliudentiniu? veiksmu?, kuriais bu?tu? is?reis?kusi pageidavima? prisijungti prie ies?kove?s priz?iu?rimu? inz?ineriniu? tinklu?, t. y. jai priskirtina ginc?o objekto dalis neturi atskiro apskaitos prietaiso, jokie jai priklausantys i?renginiai prie ies?kove?s sistemu? neprijungti, geriamasis vanduo netiekiamas ir nuotekos netvarkomos jau daugelį metų.

20. Viešoji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 2 straipsnio 22 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.)). Pagal GVTNTĮ 21 straipsnio 5 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.), jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Viešųjų vandens tiekimo sutarčių standartines sąlygas reglamentuoja GVTNTĮ 21 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (redakcija galiojusi nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.) patvirtintos Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos (toliau – Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos). Pagal Viešųjų vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.) 6 punktą viešoji vandens tiekimo sutartis su vartotoju gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės sunaudoto geriamojo vandens apskaitos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavęs, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtina sąlyga sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį pagal Vyriausybės nustatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas yra geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tuomet viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016).

21. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą. Iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² yra komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir atsakovės, atstovaujamos V. M., sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kurio 3.1.1, 3.1.2 papunkčiais šalys susitarusios, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama nuosavybės teises į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį daikto, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atskirai valdys, naudosis bei disponuos 4469/9218 dalimi daikto, pažymėta indeksais 11-4 (16,41 kv. m2) bei 11-3 (28,28 kv. m2); atsakovė, įgyvendindama nuosavybės teises į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį daikto, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atskirai valdys, naudosis bei disponuos 4749/9218 dalimi daikto, pažymėta indeksais 11-5 (4,48 kv. m²), 11-6 (12,37 kv. m²), 11-7 (30,64 kv. m²); šalys kartu su kitais bendraturčiais naudosis bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m². Ieškovės darbuotojos – apskaitos kontrolierės J. V. 2020 m. vasario 20 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute akte nurodyta, kad šiame bute šiuo metu niekas negyvena; buto patalpose vanduo, nuotekos yra, tačiau šiuo metu jos nenaudojamos; šis butas už vandenį atsiskaitė pagal normą, taip pat gali naudotis bendromis patalpomis, kuriose yra tualetas, dušas ir virtuvės praustuvas.

22. Aptartų rašytinių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² dalyje esantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Duomenų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl viešosios vandens tiekimo sutarties nutraukimo nesant, geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikytinas patvirtinančiu konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį pagal standartines sąlygas, buvimo faktą (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys). Kitaip tariant, atsakovei 2007 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijus buto su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m², kuriose yra geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai, prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dalį, tarp šalių atsirado geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, šalių valią gauti ir tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas įgyvendinant konkliudentiniais veiksmais. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, atsakovės veiksmus po buto su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² dalies įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino viešąją vandens tiekimo sutartį su atsakove sudarytą konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo minėto objekto dalies įsigijimo momento, nes geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai atsakovės įsigyto buto su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² dalyje jau buvo prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, patalpą ji įsigijo savo valia (VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banke skelbiama informacija, susijusi su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu, ir atsakovė neginčija, kad tokia informacija jai buvo žinoma), todėl konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad geriamasis vanduo toliau būtų tiekiamas ir nuotekos šalinamos į jai nuosavybės teise priklausančią buto su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1, Nr. 11-8, 11-9, 11-11 (89/100 dalys is? 18,91 kv. m²) t. y. 16,83 kv. m²; 11-10 (80/100 dalių is? 3,20 kv. m²) t. y. 2,56 kv. m², iš viso – 19,39 kv. m² dalį.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigusi, jog is? esme?s visa ginc?o skola, taip pat ir pirmosios instancijos teismo skundz?iamo sprendimo dalimi priteista, susidarė iki ginc?o laikotarpio pradz?ios (2010 m. liepos 1 d.), t. y. 2010 m. liepos 1 d. skola sudarė apie 800,00 Eur, todėl visai ginc?o skolos sumai ture?jo bu?ti taikoma ieškinio senatis, o ies?kinys – atmestas. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodžiusi, jog atsakovės nurodyta suma priskirtina buvusiai ginčo objekto savininkei A. B.. Visų pirma, pažymėtina, jog iš ieškovės į bylą pateiktos vandens suvartojimo ir įmokų suvestinės lentelės matyti, jog per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. už buto daliai suteiktas paslaugas buvusi sumokėta 785,34 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė į bylą nepridėjusi jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos vykdytą dalinį atsiskaitymą su ieškove, nėra pagrindo nesutikti su ieškove, jog minėtoje lentelėje 2010 metų liepos mėnesiui buvusi nurodyta būtent buvusios savininkės A. B. skolos suma, kurią užfiksuotomis įmokomis ji dengusi. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo tarpu atsakovės skola buvusi išskirta pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2020 m. vasario 18 d. knygos įrašuose, pagal kuriuos 2010 m. liepos 31 d. mokėtina suma už ieškovės suteiktas atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės daliai paslaugas sudariusi 14,67 Eur, o ne 800,00 Eur, kaip nepagrįstai buvo teigusi atsakovė.

24. Tuo tarpu pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 1-29 punktuose nurodyta, kad pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai: 1) pridėtinės vertės mokestis; 2) akcizai; 3) gyventojų pajamų mokestis; 4) nekilnojamojo turto mokestis; 5) žemės mokestis; 6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 7) angliavandenilių išteklių mokestis; 8) mokestis už aplinkos teršimą; 9) konsulinis mokestis; 10) žyminis mokestis; 11) paveldimo turto mokestis; 12) privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 13) įmokos į Garantinį fondą; 14) valstybės rinkliava; 15) loterijų ir azartinių lošimų mokestis; 16) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą; 17) pelno mokestis; 18) valstybinio socialinio draudimo įmokos; 19) muitai; 20) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą; 21) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise; 22) socialinis mokestis; 23) motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Akivaizdu, jog šiuo atveju mokėtinos sumos už ieškovės teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas nepatenka į MAĮ taikymo sritį, todėl ir minėtų sumų, susidariusių privatinės teisės normų reglamentuojamuose teisiniuose santykiuose, išieškojimui negali būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje.

25. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavęsis MAĮ nuostatomis, ginčo teisiniams santykiams taikydamas sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant 258,63 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje – atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrusi 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 19,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos Baublienė, Goliančik ir partneriai teisinę pagalbą parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant 258,63 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje – atmestas naikintinas, ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 24581). Kadangi ieškovės apeliaciniu skundu pareikšti reikalavimai patenkinti, apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės V. K. apeliacinį skundą – atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6855-599/2020 dalyje, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai priteisiant iš atsakovės V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 258,63 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt trijų euro centų) skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, o kitoje – atmestas ir priimti naują sprendimą, išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovės V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 850,47 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 850,47 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,26 Eur (penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią akcinėje bendrovėje „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią akcinėje bendrovėje SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių banke; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovės V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.