Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad tiekia atsakovei nuo 2007-06-11 nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas, tačiau atsakovė neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2019-08-31 (imtinai) suteiktas paslaugas ir liko skolinga 850,47 Eur sumą. Be to, remiantis 2019-09-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija nuo 2007-06-11 objekto (duomenys neskelbtini) dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei, o (duomenys neskelbtini) dalis – Vilniaus miesto savivakdybei nuo 2007-04-13, tačiau skola susidarė tik atsakovei priklausančiai objekto daliai, kuriai yra priskirtas Kliento kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – LR GVTNTĮ) 32 str. 4 d. nuostatomis, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis yra laikoma sudaryta pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007-01-31 Nutarimu Nr. 126 (toliau – Sąlygos). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovoės įmokos yra paskirstomos LR CK 6.54 str. nuostatose nurodytu eiliškumu, t. y. visos atsakovės atliktos įmokos pirmiausia dengia skolą už praeities laikotarpį, o tik tada yra panaudojamos pagrindinei prievolei įvykdyti (mokesčiui už praėjusį laikotarpį (mėnesį) suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą). Be to, atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis LR CK 6.38 str. 1 d., LR CK 6.205 str., LR CK 6.189 str., LR CK 6.200 str., GVTNTĮ, Sąlygų, Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtintu LR Vyriausybės 2007-01-31 Nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015-09-22, toliau – Aprašas) bei kitų teisės aktų nuostatomis. LR GVTNTĮ 22 str. nuostatose yra numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovas dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovės dėstomais pasvarstymais bei palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje, kadangi yra manytina, kad atsakovė sąmoningai vengia jai iš teisinio reguliavimo ir su ieškovu susiklosčiusių santykių kylančių prievolių apmokėti priklausančias išlaidas už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Be to, atsakovės į bylą pateikta informacija bei dokumentai yra tendencingi ir neatspindintys realiai susiklosčiusios situacijos, kuriais yra siekiama tik sau palankaus teismo sprendimo. Be to, pagal LR CK 6.38 str. nuostatas, kiekvienas asmuo privalo vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir šiuo konkrečiu atveju, nors tarp ieškovo ir atsakovės ir nėra sudarytos rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės. Be to, daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (LR CK 4.37 str. 1 d.), todėl esamos situacijos atveju skolą turi mokėti buto dalies savininkė, t. y. atsakovė. Taigi, darytina išvada, kad pareiga kyla atsiskaityti su ieškovu už teikiamas paslaugas, visų pirma, iš nuosavybės, o ne iš galimo naudojimosi ar nesinaudojimo teikiamomis paslaugomis ir (ar) turimu nekilnojamuoju turtu. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, jame nurodyta, jog namui teikiamos paslaugos komunaliniu vandentiekiu bei komunaliniu nuotekų šalinimo būdu, todėl yra akcentuotina, kad šiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daliai gyventojų yra skaičiuojami mokesčiai už ieškovo suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis, kaip tai yra daroma, pavyzdžiui, kito buto dalimi besinaudojančiai J. J., o kitai daliai to paties namo gyventojų yra apskaičiuojami mokesčiai už ieškovo suteiktas paslaugas tokiu pat principu, kaip tai daroma ir atsakovės atveju, t. y. pagal vadinamąją vidutinę vandens suvartojimo normą. Be to, atsakovė ieškovo teikiamomis paslaugomis gali naudotis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpose (pridedami išsamūs tai patvirtinantys dokumentai : ieškovo atstovo apžiūros aktas, nuotraukos ir kt.). Be to, ieškovo atstovas, siekdamas pagrįsti šią savo poziciją ir taip pat pateikti daugiau šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir duomenų, šio ginčo teisme iškėlimo metu ne kartą buvo nuvykęs adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ir pas atsakovę (t. y. prieš tai buvo bandyta susisiekti telefonu), tačiau patekti į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ir į atsakovei priklausantį butą, ieškovo atstovui nepavyko, tačiau galiausiai ieškovo atstovui namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriuje pakabinus iškabą apie poreikį apžiūrėti patalpas (pridedama), kitos buto savininkės buvo susisiekta su ieškovu, pasiūlant įvertinti situaciją dėl šiame ginče kilusių klausimų. Ieškovas nurodė, jog ieškovo atstovo 2020-02-20 užfiksuoti duomenys iš esmės paneigia atsakovės užsiimtą procesinę poziciją, kad neva ji negalėjusi naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis, priešingai, t. y. kaip yra užfiksuota ieškovo atstovo surašytame akte ir padarytose foto nuotraukose, atsakovė, kaip ir kiti šalia esančių butų (patalpų) gyventojai, turi realią galimybę naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bendro naudojimo patalpose (t. y. tam yra įrengtas tualetas, dušas ir kriauklė). Be to, atsakovės į bylą pateiktos tam tikros patalpų nuotraukos savaime nepatvirtina atsakovės pozicijos, priešingai, jos yra neinformatyvios ir padarytos tendencingai, nuslepiant tikrąjį pastate esantį vaizdą. Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovo įvardijamas atsakovės buto dalies numeravimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, procesiniuose ir kituose dokumentuose yra pasirinktas kaip sprendimo būdas dėl priežasčių, susijusių su apskaita (t. y. atskira kliento kortelė), atskiriant tuo pačiu adresu esančią kitą buto dalį, kuria šiuo metu naudojasi J.J. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad to paties buto dalies ((duomenys neskelbtini), Vilniuje,) dar iki atsakovės buvusi savininkė A. B. ne tik naudojosi ieškovo teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bendrojo naudojimo patalpose, bet ir apmokėdavo už jas ieškovui (t. y. buvusiai buto dalies savininkei skaičiavimas už paslaugas buvo atliekamas analogiškai kaip ir atsakovei), todėl tai papildomai paneigia atsakovės teiginius, jog atsakovė neva neturinti galimybės naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis (t. y. naudotis tiekiamu geriamuoju vandeniu). Ieškovas nurodė, kad teisiniame reguliavime yra numatyta galimybė prašyti ieškovo, jog atitinkamu laikotarpiu nebūtų teikiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos ar nutraukiama sudaryta sutartis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 32.4 p., 66.5 p.), tačiau atsakovė nėra pateikusi prašymo ieškovui, jog ji galimai negyvena sau priklausančiame bute bei atsakovė taip pat neteikė ir prašymo sustabdyti tokių paslaugų teikimą (t. y. jei tam yra praktinė galimybė) ar nutraukti sutartį, todėl ieškovas, neturėdamas tokių duomenų, pagrįstai skaičiavo mokestį už teikiamas paslaugas, kuriomis atsakovė realiai gali pasinaudoti bendrojo naudojimo patalpose. Be to, atitinkamai atsakovei yra priskaitomas mokestis pagal normą (t. y. pagal vidutinį suvartojimą), kadangi yra laikoma, jog atsakovė yra prisijungusi konkliudentiniais veiksmais ir naudojasi bendro naudojimo patalpose tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, o mokėtina suma yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 Nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 p. nuostatomis, kuriose yra nurodyta, kad jeigu dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės apskaičiuotas formules : S = K × G, kur : S – vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, kub. m ; K – vidutinis savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis, kub. m / gyventojui ; G – vartotojo bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičius, pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, vnt.. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, atsiskaitančiam už paslaugas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamą vandens kiekį, paslaugos kainą sudaro : (nustatyta savivaldybėje vidutinė vandens suvartojimo norma x bute gyvenančių asmenų skaičius x 1 kub. m. vandens kaina) + mėnesinė pardavimo kaina (abonentinis mokestis). Be to, nuo 2016-02-01 vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį (vandens normą) apskaičiuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės kiekvienais metais iki vasario 1 d. ir skelbia savo interneto svetainėje. Ieškovas taip pat nurodė, kad vidutinio savivaldybėje suvartojamo vandens kiekio (vandens normos) pokyčiai ieškiniui aktualiu laikotarpiu matyti iš prie ieškinio pridedamoje suvestinės lentelės skiltyje „Suvartota, m3“. Be to, ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiais apie tai, kad jai pranešimai apie susidariusią skolą nebuvo siunčiami, priešingai, ieškovas nuolatos tokius pranešimus siuntė atsakovei, tačiau atsakovė į juos tinkamai nereagavo bei neapmokėjo susidariusios skolos (t. y. pridedami dokumentai, patvirtinantys išsiuntimą). Be to, ieškovas nėra gavęs jokių pretenzijų iš to paties namo kitų gyventojų, kad pastarieji nebūtų gavę pranešimų apie mokėtinas sumas už ieškovo suteiktas paslaugas, be to, ieškovas nesutinka, jog ieškovas šį kilusį ginčą yra traktavęs kaip tam tikrą klaidą bei neva patikino atsakovę ar jos atstovą apie šios situacijos išsprendimą, t. y. visiškai nepagrįsti teiginiai, priešingai, ieškovas atsakovei 2018-11-21 Nr. SD-4502 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atitinkamą informaciją bei paprašė apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Be to, pranešimus ieškovas atsakovei yra siuntęs ne kartą, todėl atsakovės teiginiai, kad ji neva nebuvusi visai informuota apie turimą skolą, yra visiškai niekuo nepagrįsti (yra pridedami dokumentų pavyzdžiai, įrodantys, jog atsakovei pranešimai buvo siunčiami), todėl yra manytina, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu iš esmės yra tik deklaratyvi bei gynybinė. Be to, nesutiktina ir su šia atsakovės pozicija, kad šiam kilusiam ginčui yra taikytinas senaties terminas, todėl vien dėl to ieškovo reikalavimas turėtų būti atmetamas, kadangi atsakovė šios savo pozicijos visiškai neargumentavo. Ieškovas nurodė, kad tokio pobūdžio ginčams, susijusiems su susidariusiomis skolomis, yra taikytinas 10 metų senaties terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas (LR CK 1.125 str.). Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad ieškovas nuosekliai palaiko savo iki tol procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei prašo ieškovo reikalavimą tenkinti pilna apimtimi. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės dėstoma pozicija, todėl rašytiniuose paaiškinimuose yra akcentuojami esminiai argumentai, reikšmingi šio ginčo baigčiai. Ieškovas nurodė, jog yra pagrįsta manyti, kad atsakovė piktnaudžiauja susidariusia padėtimi bei sąmoningai vengia jai iš teisinio reguliavimo ir su ieškovu susiklosčiusių santykių kylančių prievolių (apmokėti priklausančias išlaidas už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas), be to, atsakovės dėstoma pozicija yra tendencinga ir neatspindinti realiai susiklosčiusios situacijos bei sąmoningai yra nutylimos atsakovei nepalankios aplinkybės. Ieškovas patikslina savo poziciją, jog atsakovė ieškovo teikiamomis paslaugomis gali naudotis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiose patalpose ir šiuo atveju dėl to yra svarbu pažymėti tą aplinkybę, kad atsakovė sąmoningai atsisakė pateikti į bylą ieškovo dublike prašomus dokumentus, susijusius su buto byla (t. y. planu), todėl yra pagrįsta manyti, kad būtent iš tokio pobūdžio dokumentų (t. y. buto bylos, kadastrinių matavimų, schemos, buto, kambarių bei kitų patalpų plano ir kt.) būtų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog atsakovė turi realias galimybes savo buto dalyje, bendroje buto dalyje ar buto prieigose naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis (t. y. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis), be to, taip pat iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio matyti, jog 2017-08-25 buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir tokio dokumento byloje buvimas detaliai leistų pagrįsti ieškovo poziciją, susijusią su minėta atsakovės galimybe naudotis bute ar jo prieigose teikiamomis ieškovo paslaugomis, nustatyta tvarka, įvertinti buto, patalpų ribas ir kt.. Ieškovas, nebūdamas minėto buto ar jo dalies savininkas, neturi jokių objektyvių galimybių pateikti į bylą prašomų dokumentų, todėl ieškovas dar kartą akcentuoja, kad kaip yra užfiksuota ieškovo atstovo surašytame akte ir padarytose foto nuotraukose, atsakovė turi realią galimybę naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bendroje buto dalyje ir prieigose prie atsakovės kambario ir tam yra įrengtas tualetas, dušas bei kriauklė, tačiau atsakovės sąmoningas siekis suklaidinti teismą, vengiant priklausančios atsakomybės, yra nepateisinamas bei traktuotinas kaip piktnaudžiavimas. Atsakovės teiginiai, jog byloje neva nėra duomenų apie tai, kad apskritai ieškovo paslaugos atsakovei buvo teikiamos ir dėl to keliama abejonė dėl ieškovo patirtų išlaidų, yra iš esmės tik deklaratyvūs. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovė turėjusi ir tebeturinti realią galimybę naudotis ieškovo teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, be to, dar daugiau, t. y. kartu ieškovo atstovui apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute, buvo nustatyta, jog atsakovė galimai neteisėtai yra prisijungusi prie namo vidaus tinklo bei į savo buto dalį (t. y. kambarį) yra atsivedusi geriamojo vandens vamzdį (žarną), nuo kurio yra pajungtas vandens čiaupas (dubliko 3 priedas), o dėl aplinkybės, kad buto dalis atsakovės yra galimai negyvenama ar nepritaikyta nuolatiniam gyvenimui, tai ieškovas pažymi, jog tai savaime dar reiškia, jog atsakovė ar kiti asmenys tame bute ar jo dalyje nesinaudoja ieškovo teikiamomis paslaugomis. Be to, atsakovė iki šiol nėra pateikusi prašymo (informacijos) ieškovui, kaip geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kad ji nesinaudoja ieškovo teikiamomis paslaugomis, prašydama sustabdyti paslaugų teikimą, o tai, jog atsakovės atstovas savo surašytame akte nurodė minėtą aplinkybę, savaime nėra reikšminga, kadangi tokia pozicija yra pagrįsta subjektyviu vertinimu, kuri nepaneigia, kad atsakovė faktiškai galinti naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis, nors ir nereguliariai, nors ir bute lankantis kitais tikslais (t. y. nuolatos negyvenant). Be to, ieškovas neturi pareigos įrodinėti, ar atsakovė realiai, kokia apimtimi ir kokiu tikslu naudojosi jai teikiamomis paslaugomis. Be to, dėl susidariusios skolos, kurią atsakovė įvardija, kaip neva susidariusią dar iki ginčo laikotarpio, yra paaiškintina, jog šiuo atveju atsakovė nėra teisi, kadangi neįvertino tos aplinkybės, kad per visą nurodytą laikotarpį būtent ir susidarė ieškovo apskaičiuota mokėtina suma (aiškumo dėlei pridedama priskaičiuotų mokėtinų sumų papildoma lentelė), o taip pat atsakovė yra neteisi ir tai, kad susidariusi mokėtina suma yra priskirtina visam daugiabučiui namui, kadangi mokėtina suma yra paskaičiuota konkrečiai tik atsakovės buto daliai (t. y. kortelei). Be to, taip pat yra paaiškintina, kad laikotarpiu, kai buvo skaičiuojama trims asmenims taikomą normą, buvo pagrįsta pagal tuo metu turimus duomenis (t. y. deklaruotus ar gyvenusius asmenis), o vėliau ši informacija buvo aktualizuota ir suvestinės lentelės yra sudarytos ieškovo sistemose turimų duomenų pagrindu, o jose apskaičiuotos sumos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Be to, taip pat yra paaiškintina, jog suvestinėse lentelėse priskaičiuota suma yra valstybėje šiuo metu oficialia valstybine valiuta (eurais), todėl atitinkamai iki euro įvedimo perskaičiuotos sumos yra oficialiu lito - euro valiutų keitimo kursu. Ieškovas taip pat nurodė, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami paslaugų teikimo adresu ir vien ta aplinkybė, ar tokius pranešimus atsakovė gavo, ar juos perskaitė ar ne, tai savaime nešalina atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas, be to, dėl pranešimų gausos į šią civilinę bylą yra pateikta tik dalis jų, t. y. tik kaip pavyzdys. Ieškovas dar kartą akcentavo, kad skirtingai nei atsakovė nurodė, iki tol nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl susidariusios situacijos išsprendimo (t. y. dėl menamo nesusipratimo). Dėl ieškovo atstovo galimybės apsilankyti pastate ieškovas pakartotinai paaiškina, kad dėl to ieškovas siekė susisiekti su atsakove, tačiau nepavyko to padaryti, nors dėjo tam visas reikiamas pastangas, o vėliau pavykus patekti į pastatą, viena iš jo dalies gyventojų ir aprodė patalpas. Be to, ieškovo atstovo 2020-02-20 užfiksuoti duomenys iš esmės paneigia atsakovės užsiimtą procesinę poziciją, jog neva ji negalėjusi naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis. Ieškovas nurodė, kad ieškovo įvardijamas atsakovės buto dalies numeravimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, procesiniuose ir kituose dokumentuose yra pasirinktas kaip sprendimo būdas dėl priežasčių, susijusių su apskaita (atskira kliento kortelė), atskiriant tuo pačiu adresu esančią kitą buto dalį, kuria šiuo metu naudojasi J. J.. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad to paties buto dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dar iki atsakovės buvusi savininkė A. B. ne tik naudojosi ieškovo teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bendrojo naudojimo patalpose, bet ir apmokėdavo už jas ieškovui (t. y. buvusiai buto dalies savininkei skaičiavimas už paslaugas buvo atliekamas analogiškai kaip ir atsakovei) ir visa tai papildomai paneigia atsakovės teiginius, jog atsakovė neva tai neturinti galimybės naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis (t. y. naudotis tiekiamu geriamuoju vandeniu). Ieškovas taip pat nurodė, kad teisiniame reguliavime yra numatyta galimybė prašyti ieškovo, kad atitinkamu laikotarpiu nebūtų teikiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos ar nutraukiama sudaryta sutartis, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokio prašymo ieškovui, jog ji galimai negyvena sau priklausančiame bute bei nėra pateikusi jokio prašymo sustabdyti tokių paslaugų teikimą (jei tam yra praktinė galimybė) ar nutraukti sutartį, todėl ieškovas, neturėdamas tokių duomenų, pagrįstai ir skaičiuoja mokestį už teikiamas paslaugas, kuriomis, kaip minėta, atsakovė realiai gali pasinaudoti ir atitinkamai atsakovei yra priskaitomas mokestis pagal normą (pagal vidutinį suvartojimą), kadangi yra laikoma, jog atsakovė yra prisijungusi konkliudentiniais veiksmais ir naudojasi tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu (GVTNTĮ 3 str. 1 d.). Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 850,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.