- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2FB-3162-418/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00274-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., Nacionalinė mokėjimo agentūra
- Pareiškėjas
- M. V.
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius, Julius Petrulionis, Olga Siomina
Procesinio dokumento kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.2.1.1.; 3.4.2.6.2.; 3.4.2.6.7.
2019 m. rugsėjo 20 d.
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Olgai Siominai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė mokėjimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini), A. A., akcinė bendrovė (toliau – AB) „Agrochema plius“, UAB „Margučiai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašo skirti R. B.. Pareiškime nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi buvo A. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)įmonės savininkas A. A. sugalvojo tokį naują verslo planą kaip ūkininko ūkio steigimas bei česnakų auginimas ir šį verslo planą pasiūlė pareiškėjai bei šioje įmonėje taip pat dirbusiam jos tėvui, nes dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos įstatymų ypatybių, jis, kaip Rusijos pilietis, negalėjo turėti žemės ir tapti ūkininku. Kadangi ji neturėjo piniginių lėšų tokiam ūkiui steigti (įsigyti žemės, pastatų, technikos, sodinukų ir pan.), A. A. pažadėjo viską finansuoti iš savo asmeninių bei jo įmonės lėšų, o gautą pelną iš šios ūkininkavimo veiklos jis pasiūlė vėliau dalintis. Todėl, kaip ir buvo sutarta, ūkininko ūkis buvo įkurtas pareiškėjos M. V. vardu. Faktinis šio ūkio vadovas buvo A. A., kuris ir kontroliavo šią veiklą ir visą ūkį. Prieš tampant ūkininke pareiškėjai reikėjo įsigyti žemės, kad galėtų įregistruoti ūkininko ūkį ir kad galėtų jame ūkininkauti bei auginti česnakus. A. A. pasiūlė pervesti į pareiškėjos sąskaitą pinigus, kad ji galėtų savo vardu nusipirkti žemės. Tokiu būdu, 2015 m. rugpjūčio 20 d. į pareiškėjos sąskaitą A. A. pervedė 15 000 Eur, žemės sklypo pirkimui. Tačiau norėdamas viską kontroliuoti, 1/2 dalį surasto žemės sklypo A. A. nutarė pirkti ir UAB „(duomenys neskelbtini) vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 4 d. ir pareiškėja M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 19,6646 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įsigijus šį žemės sklypą 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruotas ūkininko ūkis ir pradėjo veiklą, įveisė česnakų ūkį. Taip pat šiame žemės sklype buvo iškasti tvenkiniai, skirti česnakų laistymui bei įsigyta reikalinga technika žemės apdirbimui ir česnakų auginimui. A. A. iniciatyva 2015 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) pareiškėjai išnuomojo savo žemės sklypo dalį (10 ha) už 30 Eur/ha per metus. A. A. iniciatyva 2016 m. kovo 1 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo pareiškėjai patalpą - saugyklą, kurioje buvo sandėliuojami česnakai. A. A. iniciatyva 2016 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įsipareigojo visą užaugintą produkciją parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini) šios sutarties pagrindu įsipareigojo pareiškėjai sumokėti 107 500 Eur avansinę įmoką, kuri turėjo būti įskaičiuota į parduodamo česnako derliaus galutinę kainą. Tačiau ši suma pareiškėjai jau buvo pervesta dar iki šios sutarties sudarymo. Kadangi visą česnakų auginimo ūkį kontroliavo A. A., todėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos nusipirko visą 2017 metų derlių, t. y. 19746 kg česnakų. Už česnakų derlių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik 46 000 Eur sumą, kuri tuo metu buvo labai maža, palyginus su česnakų rinkos kainomis, tačiau šią kainą už česnakus nustatė pats A. A.. Be to, dėl nepalankių česnakų auginimo oro sąlygų (vėlyvas bei šaltas pavasaris bei lietinga vasara) 2017 metais iš visų išaugintų česnakų derliaus 34 tonos buvo supuvę, todėl juos reikėjo utilizuoti ir nurašyti. Po 2017 m. česnakų derliaus pardavimo paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) sumokėto avanso suma viršijo parduotų česnakų kainą, todėl buvo susitarta pratęsti šalių bendradarbiavimą dar vienam sezonui. Tačiau 2018 metais situacija česnakų auginimui buvo dar sudėtingesnė, nes 2018 metais dėl stichinės sausros, auginant česnakus, buvo patirti labai dideli nuostoliai. Tai pamatęs A. A., nutarė mesti šį verslą ir iš pareiškėjos pareikalavo grąžinti jo asmenines bei jo įmonės investuotas lėšas. Po nesėkmingo 2018 metų sezono pareiškėja nutarė nutraukti ir toliau nebevykdyti česnakų auginimo veiklos ir bandė tartis su A. A. dėl susidariusios skolos nurašymo, nes ši skola susidarė dėl jo rizikos bei nepalankių metrologinių sąlygų. Tačiau nepavyko susitarti ir todėl tiek UAB „(duomenys neskelbtini), tiek pats A. A. pareikalavo iš pareiškėjos sumokėti pervestas avansines sumas už kurias ir buvo įsteigtas ūkininkės ūkis ir įgytas įvairūs ūkininkavimui reikalingas turtas. Kadangi ji tokių lėšų neturėjau, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo. Nors civilinė byla ir buvo užbaigta taikos sutartimi, tačiau iš pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista 100 000 Eur suma. Taip pat, 2019 m. vasario 21 d. pretenziją dėl 15 000 Eur skolos sumokėjimo pareiškėjai pateikė ir pats A. A. ir pareikalavo šią sumą jam asmeniškai grąžinti iki 2019 m. kovo 21 d. Kadangi ūkis dėl jo turto ir piniginių lėšų arešto savo veiklos vykdyti jau negalėjo, todėl dėl susidariusių skolų pritesimo į teismą ar su pretenzijomis į pareiškėją kreipėsi ir kiti kreditoriai. Tokiu būdu pareiškėja turi 5 kreditorius, kuriems yra skolinga bendrą 153 944,63 Eur sumą. Šių skolų sumokėjimo terminai senai yra pradelsti, įvykdyti neturi jokių galimybių. Šiuo metu pareiškėja dirba UAB „Godasta“ jos darbo užmokestis yra 575,00 Eur į mėnesį. Pareiškėjos vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 9,6646 ha arba 48323/98323 dalys 19,6646 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančio „(duomenys neskelbtini), kuriame buvo auginami česnakai. Taip pat 1,4480 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai - 79,45 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28 kv. m. ploto pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai/šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). sav. Be šio nekilnojamojo turto man taip pat priklauso ratinis traktorius Farmtrasc, „(duomenys neskelbtini). Teikdama šį savo pareiškimą teismui patvirtina, kad aplinkybių bei sąlygų numatytų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje pareiškėjos atžvilgiu nėra (e. b. 1 t., b. l. 1-6).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad visą verslo planą ir faktinė ūkio vadovė priešingai nei nurodoma pareiškime buvo ji. Pareiškime ne visiškai tiksliai nurodomos aplinkybės gali būti todėl, kad ne visiškai tinkamai ją suprato jos atstovas. Nepavykus su česnakų auginimu buvo auginami kviečiai, tačiau jų derlius nebuvo nuimtas, dėl kokių priežasčių nurodyti negali. Negali paaiškinti kaip buvo panaudoti 46 000 Eur, kurie buvo gauti sveikus parduotus česnakus. Ūkininkavimo veiklos tęsti daugiau neketina. Buvo su tėčiu nuvykusi į NMA agentūrą, kurioje jiems buvo nurodyta, kad išmokėtą paramą reikės grąžinti. Šiuo metu jos mėnesines gaunamas pajamas sudaro Lietuvoje gaunamas minimalus darbo užmokestis ir 1100-1200 Eur Vokietijoje. Sudarydama taikos sutartį ji tikėjosi, kad jai paskolins 120 000 Eur UAB „Veika“ direktorius, kadangi jį puikiai pažinojo, tačiau vėliau pinigų sumą paskolinta nebuvo. Pasiskolintą sumą būtų grąžinusi dalimis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta 2019 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-902-773/2019. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2.1. punktas nustatė pareiškėjos įsipareigojimą sumokėti suinteresuotam asmeniui 100 000 Eur sumą per 1 mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad taikos sutarties pagrindu pareiškėja laisva valia prisiėmė skolinį įsipareigojimą dėl 100 000 Eur sumos sumokėjimo suinteresuotam asmeniui per santykinai trumpą terminą bei garantavo savo gebėjimą tokią sutartį įvykdyti. Šis pareiškėjos skolinis įsipareigojimas yra didžiausias, todėl daro išvadą, kad šio įsipareigojimo prisiėmimas iš esmės paveikė pareiškėjos finansinę padėtį. Pareiškėja sudarė taikos sutartį, suklaidindama suinteresuotą asmenį, veikdama nesąžiningai, neturėdama realių ketinimų vykdyti sudarytą taikos sutartį ir iš anksto planuodama kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasinaudodama taikos sutartimi kaip pretekstu. Nesąžiningas taikos sutarties sudarymas iš pareiškėjos pusės pažeidė tiek suinteresuoto asmens, tiek ir kitų pareiškėjos kreditorių interesus. Pareiškėja aiškiai pripažįsta ir nurodo teismui, kad: ji savo vardu įkūrė fiktyvų ūkininko ūkį, kurio vadovavimą perleido asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturinčiam teisės verstis tokia veikla, per 3 metus iki pareiškimo pateikimo savo vardu sudarinėjo apsimestinius ir tariamus sandorius (dėl žemės sklypo pirkimo, nuomos, pirkimo-pardavimo, paskolos ir kt.), kurie turėjo esminę įtaką jos mokumui. Be to, nuo pat jos ūkininko ūkio įkūrimo pareiškėja naudojosi ir gavo ES paramą ūkininkavimo veiklai finansuoti, kuri 2016 m. sudarė 31 238 Eur, 2018 m. - 14 678,72 Eur. Taigi pareiškėja de facfo pripažino, kad panaudojo gautą paramos sumą ne pagal jos paskirtį, t. y. trečiųjų asmenų naudai. Pareiškėja sąmoningai mažino turimo turto vertę, švaistė lėšas, siekdama dirbtinai sukurti nemokumo būseną. Pareiškėjos ūkininkavimo veiklos nuostoliai atsirado jau 2017 metais. Nuo 2018 m. vasaros pareiškėja įdarbino ūkyje du naujus darbuotojus: savo tėvą R. V. bei Ž. V., kuriems nustatė, atitinkamai 694 Eur ir 500 Eur per mėnesį atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, anot jos, tuo metu jokios ūkininkavimo veiklos jau nebevykdė, toks sprendimas verslo požiūriu buvo neracionalus ir neatitiko bonus pafer familias principo. Pareiškėja nurodo, kad dėl 2018 m. vyravusios stichinės sausros visi pasodinti česnakai išdžiūvo ir neišaugo. Tačiau suinteresuoto asmens duomenimis žemės sklype, kuriame pareiškėja vykdė veiklą buvo iškasti net trys tvenkiniai, kurie turėjo užtikrinti pareiškėjos dirbamos žemės laistymo poreikį. Pareiškėja bando inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą akivaizdžiai nesąžiningais tikslais, siekdama išvengti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu ir kitais kreditoriais (e. b. 2 t., b. l. 1-8).
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo yra aiškiai nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra aiškiai nesąžininga. Pareiškėjos posėdžio metu nurodomos aplinkybės dėl ūkio steigimo skiriasi nuo jos pareiškime nurodytų aplinkybių. Akivaizdu, kad buvo švaistomos ūkio lėšos, kai pareiškėja teigia, kad ūkio finansinė padėtis buvo bloga. Kadangi pareiškėjos sąskaitos buvo areštuotos matyt tik toks buvo būdas pasiekti pinigus įdarbinant ūkyje savo tėvą ir Ž. V. Pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia ir dėl jai suteiktos Europos sąjungos paramos ir už ją įsigytu ūkio turtu. Iki šios dienos dar nėra aiški pareiškėjos turtinė padėtis ir jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Kritiškai vertina pareiškėjos pateiktą raštą dėl paskolos suteikimo.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pareikštas nesąžiningai siekiant išvengti tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais. pareiškėja M. V. turi ūkininko ūkį, visas galimybes, reikalingą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priemones ir resursus vykdyti iš esmės bet kokią (nebūtinai susijusią su česnakais) ūkininko veiklą uždirbti pajamas ir iš jų tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to sąmoningai dėl visiškai nesuprantamų ir bet kuriuo atveju nepateisinamų priežasčių nedaro, t. y. sąmoningai neveikia, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (el. b.1 t., b. l. 130-133).
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, pareiškėja iš pat pradžių buvo nusprendusi bankrutuoti. Tai įrodo, kad iš pat pradžių atsainiai buvo žiūrima į savo vykdomą verslą ir prisiimtus savo įsipareigojimus. Tik posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjos įdarbinti darbuotojai jau neaugino česnakų, tačiau augino kviečius. Pareiškėja nurodė, kad kviečiai užaugo, tačiau neaišku kur už juo gauti pinigai ir kur jie panaudoti. Tai reiškia, kad buvo sudaryti sandoriai, kurie yra nesąžiningi likusių kreditorių atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KA-15-2-07290-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti. NMA 2016 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KA-556 „Dėl paramos skyrimo“, kuriuo pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja ir projektui „M. V. daržininkystės ūkio kūrimas“ įgyvendinti skirta 31 238 Eur dydžio paramos suma, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 26 552,30 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 4 685,70 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. Vertinant 2018 m. kovo 7 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KA-15-2-07290-MP002 apskaičiuota 14 678,72 Eur paramos suma vietoj prašytos 15 619 Eur paramos sumos. Pažymi tai, kad šiuo metu NMA nesiima vertinti paramos gavėjos sąžiningumo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad paramos gavėja, pateikdama paraišką, prisiėmė įsipareigojimus kontrolės laikotarpiu (3 metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos), laikytis nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėja pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, preziumuojama, jog projektas, kuriam įgyvendinti NMA skyrė lėšas, nebus tinkamai ir sklandžiai įgyvendintas, ir taip bus pažeisti ir neapsaugoti NMA, kaip kreditoriaus ekonominiai interesai bei ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos (e. b. 1 t., b. l. 104).
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (e. b. 3 t., b. l. 86).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Agrochema plius“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pareiškime pateikta informacija apie jos įsipareigojimus kreditoriams yra netiksli ir neaiški. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjos nusipirko visą 2017 m česnakų derlių, kurio vertė šalių sutarimu buvo 46 000 Eur. Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo nėra aišku, kodėl Pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena kilai mokėtinos sumos nebuvo sudengtos ir pareiškėjos įsiskolinimas suinteresuotas asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumažintas. Arba jeigu mokėtinų sumų sudengimas nebuvo padarytas, tuomet nėra aišku, kur Pareiškėja išleido suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus 46 000 Eur. Pareiškėja savo pareiškime nenurodo bei nepateikia jokių įrodymų, kad stengėsi ir mažino skolinius įsipareigojimus savo pastangomis. Susipažinus su turima informacija bei pareiškimo duomenimis, daro išvadą, kad pareiškėja nedėjo maksimaliu pastangų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami (e. b. 1 t., 110-114).
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (e. b. 3 t., b. l. 90), pateikė prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. 3 t., b. l. 102-103).
Suinteresuotas asmuo UAB „Margučiai“ atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (e. b. 3 t., b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta fizinio asmens nemokumo samprata, pagal kurią nemokumas tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos kreditoriniai įsipareigojimai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 000 Eur pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-902-773/2019 (e. b. 1 t., b. l. 9-14); AB „Agrochema“ – 488,60 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 5 d. bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8587-779/2019 (e. b. 1 t., b. l. 15-16), ir 1 284,89 Eur, 6 procentus metinių palūkanų skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 10 d. bei 19 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16347-465/2019 (e. b. 1 t., b. l. 128-129); UAB „Margučiai“ 7 208,03 Eur pagal 2019 m. sausio 29 d. tarpusavio skolos suderinimo aktą (e. b. 1 t., b. l. 32); A. A. – 15 000 Eur pagal 2015 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį (e. b. 1 t., b. l. 136). Pareiškėjos M. V. pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 124 010,52 Eur, t. y. viršija 25 MMA, t. y. 13 875 Eur sumą (25 x 555 Eur = 13 875 Eur). Pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 153 944,63 Eur sumą, tačiau kaip matyti iš jos pateiktų duomenų į šią sumą ji įtraukia ir NMA jai išmokėtos 31 238 Eur paramos sumą. Tačiau pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, vertinant asmens nemokumą vertinamos tik tokie įsipareigojimai, kurių terminai yra pasibaigę. Todėl kaip matyti pareiškėja jau įtraukia suinteresuoto asmens NMA jai kaip suteiktą paramą išmokėtas sumas, dar realiai suinteresuotam asmeniui neturint reikalavimo teisės į pareiškėją, todėl šiuo momentu pareiškėjai sumokėtos paramos sumos negali būti vertinamos nustatant pareiškėjos nemokumą.
Pareiškėjos vardu registruotas 1,4480 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė turto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 10 549 Eur (e. b. 1 t., b. l. 40-42); 48323/98323 dalys 19,6646 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini), bendra viso žemės sklypo vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 17 900 Eur (e. b. 1 t., b. l. 43-45). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad savo žemės sklypo dalį įsigijo už 15 000 Eur, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo metu pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra mažesnė už įsigijimo kainą, todėl laiko, jo pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 15 000 Eur, nors ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis viso žemės sklypo vertė 17 900 Eur. Ūkininkės M. V. prekių likučių (barstytuvo, bulviakasės, plastikinės dėžutės, laistytuvo, dubio) vertė 2019 m. gegužės 31 d. 6 331,80 Eur (e. b. 2 t., b. l. 163). Turto suvestinėje nurodyta, kad ūkio technikos likutinė vertė 2019 m. gegužės 31 d. yra 29 590,49 Eur (e. b. 2 t., b. l. 168). Iš pateiktų duomenų laikytina, kad pareiškėjos turto vertė yra maždaug 61 471,29 Eur. Pareiškėja dirba UAB „Godasta“ pagal 2019 m. kovo 6 d. sudarytą darbo sutartį (e. b. 1 t., b. l. 34-35), ir GmbH HAM-LOG-GRUPPE pagal 2019 m. vasario 18 d. darbo sutartį (e. b. 3 t., b. l. 49-60). Jos gaunamos pajamos į mėnesį sudaro maždaug 1 600 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus pareiškėjos turimą turtą, jos gaunamas pajamas ir kreditorinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pareiškėjos finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.
Dėl pareiškėjos atitikimo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatoms
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas, net ir konstatavęs pareiškėjo nemokumą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Pažymėtina ir tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant asmens elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas, kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tam, kad konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, turi būti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.
Pareiškėja akcentuoja, kad esminė priežastis, dėl kurios ji tapo nemoki nepasisekęs česnakų auginimo verslas ir nesėkmingas bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)t“ bei A. A.. Česnakų auginimas nepasisekė dėl oro sąlygų, o kreditoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. pareikalavo grąžinti paskolintas sumas ūkininko ūkiui steigti. Suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A., nesutikdami su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo vienu iš argumentų nurodo, jog pareiškėja buvo nesąžininga sudarydama taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2019 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-902-773/2019. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad taikos sutartis buvo sudaryta pareiškėjos iniciatyva, tokiu būdu suklaidino suinteresuotą asmenį veikdama nesąžiningai ir neturėjo realių ketinimų vykdyti sudarytą taikos sutartį, ir iš anksto planuodama kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais suinteresuotų asmenų argumentais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. patvirtino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-902-773/2019 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui R. V. dėl skolos priteisimo ir tuo pagrindu civilinę bylą nutraukė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, kad Atsakovė įsipareigoja sumokėti Ieškovei 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų) sumą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Aukščiau nurodyta suma turi būti sumokėta į ieškovei priklausančią banko sąskaitą Nr. LT447181900023467578, esančią AB Šiaulių banke, iki aukščiau nurodyto termino pabaigos, vienu pavedimu arba dalimis. Šios taikos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad kiekviena šalis kitai šaliai pareiškia ir garantuoja, kad, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, ji turi teisę, o jos atstovas(-ai) – reikiamus įgaliojimus, sudaryti taikos sutartį bei vykdyti visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ir tai nepažeis jos sutartinių ar bet kokių kitokių įsipareigojimų, trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Vertinat šios taikos sutartyje šalių sulygtas sąlygas pripažintina, kad pareiškėjai bankroto byla negali būti iškelta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pasirašydama šią taikos sutartį neatskleidė suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios savo finansinės padėties, t. y., kad ji prisiimdama šiuos finansinius įsipareigojimus neturėjo finansinių galimybių juos įvykdyti. Pareiškėja nurodo, kad ji tarėsi su UAB „Veika“ direktoriumi dėl 120 000 Eur paskolos suteikimo, taip ji tikėjosi sumokėti suinteresuotam asmeniui 100 000 Eur, tačiau pareiškėjos pateikti byloje UAB „Veikos“ 2016 m. birželio 19 d. e. b. 2 t., b. l. 136-137) ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. (e. b. 3 t., b. l. 104) raštai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja pasirašydama taikos sutartį turėjo kokias nors garantijas dėl paskolos suteikimo. Be to sutiktina su suinteresuotų asmenų atstovų argumentais, kad šie dokumentai buvo pateikti tik suinteresuotiems asmenims akcentuojant, jog pareiškėja pasirašydama taikos sutartį neketino jos vykdyti ir elgėsi nesąžiningai. Pareiškėja, tiek teismo posėdyje liudytoju apklaustas jos tėvas R. V. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu planuojama grąžinti UAB „Veika“ suteiktą 120 000 Eur sumą. Teismo vertinimu pasirašant tokiomis sąlygomis sutartį, kuomet per itin trumpą vieno mėnesio laikotarpį įsipareigojama sumokėti didelę pinigų sumą, tokia pinigų suma arba jau turi būti asmens turima arba turimos abejonių nekeliančios garantijos, kad tokią sumą asmuo tikrai gaus. Kitu atveju tai gali būti vertinama tik kaip nesąžiningas asmens elgesys pateikiant kreditoriui neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę. Nors civilinėje byloje Nr. e2-902-773/2019 šalys ir išsprendė kilusį ginčą abipusių nuolaidų būdu, tačiau kaip matyti ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovės M. V. 128 180,42 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų, o taikos sutartimi buvo susitarta dėl ženkliai mažesnės sumos, t. y. 100 000 Eur, kas reiškia, kad tai neabejotinai pažeidžiami suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai, nes iškėlus pareiškėjai bankroto bylą suinteresuotas asmuo gali reikšti tik 100 000 Eur kreditorinį reikalavimą. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma pripažintina, kad pareiškėja pasirašydama taikos sutartį, kuria įsipareigojo suinteresuotam asmeniui per vieną mėnesį sumokėti 100 000 Eur neturėdama tokių galimybių, elgėsi nesąžiningai, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ji neketino tokio sandorio vykdyti ir tai lėmė jos nemokumą, kas pažeidė visų jos kreditorių interesus.
Suinteresuoti asmenys nesutikimą, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla motyvuoja ir tuo, kad dėl pačios pareiškėjos kaltės nepavyko česnakų auginimo verslas ir sąmoningai jis buvo žlugdomas. Kaip minėta FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nevisiškai rūpestingai rūpinosi česnakų auginimo verslu, suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai paneigė pareiškėjos nurodytas priežastis dėl ko nenusisekė česnakų auginimas, tačiau teismui konstatavus, kad pareiškėjai negali bankroto byla būti keliama FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, teismas detaliau dėl to nepasisako. Tačiau pažymi, kad pareiškėjos nesąžiningumas buvo ir proceso metu. Visų pirma teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja dėl česnakų auginimo verslo nurodė visiškai kitas aplinkybes, tai, kad faktinis ūkio vadovas buvo suinteresuotas asmuo A. A., nepateikė visų duomenų apie savo turimą turtą, nurodė, kad dirba tik UAB „Godasta“, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad pareiškėja dirba ne tik šioje darbovietėje bet ir Vokietijoje. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja UAB „Godasta“ dirba nuo 2019 m. kovo 6 d., o Vokietijoje nuo 2019 m. vasario 18 d., t. y. dar anksčiau nei teismui pateiktame pareiškime nurodytoje darbovietėje. Be to, proceso metu paaiškėjo, jog kažkokia tai forma ūkininko veiklą pareiškėja vykdė ir neskaitant česnakų auginimo ir buvo įpareigota pateikti duomenis apie auginamus kviečius, tačiau tokių duomenų nepateikė. Kad vykdė veiklą galima spręsti iš ūkio darbuotojams mokamų atlyginimų, kadangi kaip matyti iš teismui pateiktų banko sąskaitos išrašų darbininkui Ž. V. nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. vasario 4 d. buvo išmokėtas 3 968,43 Eur atlyginimas, o darbuotojui R. V. minėtu laikotarpiu buvo išmokėtas 6 772,59 Eur atlyginimas (e. b. 3 t., b. l. 41, atspausdintos b. 2 t., b. l. 3-6). Tai leidžia teigti, kad pareiškėja neatskleidė visų duomenų apie savo gautas pajamas pirmiau minėtu laikotarpius iš ūkio veiklos, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad česnakai sodinami rudenį, o derlius nuimamas liepos mėnesį, pačios pareiškėjos teigimu česnakai sodinami nebuvo. Priešingu atveju jeigu nebuvo vykdoma ūkio veikla, atlyginimo mokėjimas darbuotojams gali būti vertinamas tik kaip sąmoningas savo finansinės padėties bloginimas, taip pat ir nesąžiningas elgesys kreditorių atžvilgiu, kadangi šie pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriais.
Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėjai suinteresuoto asmens NMA buvo suteikta Europos sąjungos ir Lietuvos valstybės piniginė 31 238 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Gaudama šią paramą pareiškėja prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus, tame tarpe ir vykdyti ūkininko veiklą tam tikrą laiko tarpą, tačiau jos paaiškinimais ji toliau tęsti ūkininko veiklos neketina, tačiau svarių argumentų dėl to nepateikė. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėja turi žemės sklypą, visą reikalingą techniką, todėl turi ir galimybes ūkininko veiklą tęsti. Šių aplinkybių pagrindu sutiktina su suinteresuoto asmens NMA atsiliepime nurodytais argumentais, kad iškėlus pareiškėjai bankroto bylą bus pažeisti jos interesai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šiuo atveju bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas prieštarautų esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjai atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateikė prašymą priteisti 2 875,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, o suinteresuoto asmens A. A. atstovas pateikė prašymą atlyginti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidas. FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas, todėl pareiškėja privalo atlyginti suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs suinteresuotų asmenų patirtas išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, suinteresuotų asmenų pateiktų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 2 875,71 Eur bylinėjimosi išlaidos ir suinteresuoto asmens A. A. 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidos, bei valstybės naudai 16,53 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 8, 9 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos M. V. pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 875,71 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 509 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devynių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,53 Eur (šešiolikos eurų 53 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.