Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, R. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. balandžio 5 d. viešai paskelbtas teismo pranešimas apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Be to, 2022 m. balandžio 5 d. teismo nutartis, kuria buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis, buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims per elektroninių paslaugų portalą 2022 m. balandžio 6 d., todėl laikytina įteikta 2022 m. balandžio 7 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Suinteresuotam asmeniui R. J. byloje turimais el. pašto adresais buvo išsiųsta informacija apie iškeltą civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį tinkamai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. pateikė antstoliui vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo (pareiškėjo) naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatė kad: pateiktame vykdomajame dokumente skolininko gyvenamoji vieta nurodyta užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro duomenimis, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba ir jokių išmokų Lietuvoje negauna; taip pat neturi jokio registruoto turto Lietuvoje, todėl 2022 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Remiantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, be kita ko, ir tai, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamu patvarkymu pateiktą vykdomąjį dokumentą atsisakyta priimti nustačius, jog yra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus – vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio. Pareiškėjo manymu, skolininkas Lietuvoje turi turtinę teisę į pensijų išmokas (pinigines lėšas), esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolio manymu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą į pensijų kaupimo lėšas, spręstina, kad Lietuvoje skolininkas neturi jokio turto ar pajamų.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 28 straipsnis reglamentuoja pensijų fondų dalyvių teisę į pensijų išmokas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. PKĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. PKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra: 1) pensijų anuitetas; 2) vienkartinė pensijų išmoka; 3) periodinės pensijų išmokos. PKĮ 30 straipsnis reglamentuoja tvarką, pagal kurią pensijų fondo dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl PKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo (PKĮ 30 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų išmokos sutartis sudaroma dalyvio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu (PKĮ 30 straipsnio 3 dalis), o pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo (PKĮ 30 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualios ir PKĮ 11 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1 dalis). Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais (2 dalis). Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto (3 dalis). Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles (4 dalis). Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai: 1) dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka; 2) dalyvis miršta; 3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia; 4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.

Taigi darytina išvada, kad pensijų fondų dalyvio teisė į pensijų išmoką yra realizuojama įgyvendinant dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, asmuo turi būti sukakęs senatvės pensijos amžiaus (išskyrus minėtą PKĮ 28 straipsnio 3 dalį); ir antra, asmuo turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Taigi asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, tačiau nustatyta tvarka nesudaręs pensijų išmokos sutarties, ir toliau dalyvauja pensijų kaupime, pasinaudodamas galimybe nukelti išmokos mokėjimo pradžią (PKĮ 28 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1669-340/2021). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad turtinės teisės į pensijų išmokas negali būti savarankišku turtinių teisių (reikalavimo teisių) perleidimo dalyku. Antstolis, siekdamas patenkinti išieškotojo interesus ir išieškoti iš skolininkui priklausančios pensijos, išieškojimą turi vykdyti atlikdamas CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitas iš skolininko gaunamos pensijos (CPK 663 straipsnio 2 dalis), o ne realizuodamas pačią skolininko turtinę teisę į pensijų išmokas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1669-340/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skolininkas nors ir (duomenys neskelbtini) yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo kaip dalyvio teisės į pensijų išmoką nėra įgyvendinęs (nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus bei nepateikė pensijų kaupimo bendrovei rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad skolininkas turi nuosavybės teise priklausantį turtą – turtinę teisę į pensijų išmokas, atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.1 punktas). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad būtent išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas tik tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba yra skolininko turto. Darytina išvada, kad būtent išieškotojui tenka pareiga sužinoti skolininko gyvenamąją, darbo arba turto buvimo vietą. Kartu pažymėtina, jog vykdomieji dokumentai vykdomi antstolių, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisę veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos teisės aktai neleidžia Lietuvos antstoliams išieškoti skolas iš užsienyje esančio turto (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-397-254/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad yra akivaizdžių kliūčių jį priimti, t. y. vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnio 1 dalis, 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, skolininkas R. J.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.