Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grandvalis“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Elmeda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ieškovo teismui pateikto pareiškimo – prašymo priimtinumo nagrinėti teisme. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016, tenkinęs ieškovo R. M. ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės L. D. 2 387,64 Eur žalos atlyginimo.Ieškovo prašymu teismas 2016 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą, vykdytiną Lietuvoje (b. l. 63). 2017 m. vasario 27 d. ieškovas grąžino teismui išduotą vykdomąjį raštą, prašydamas išduoti 2 naujus vykdomuosius raštus – vykdomąjį raštą vykdytiną Lietuvoje ir Europos vykdomąjį raštą. Teismas 2017 m. kovo 2 d. tenkino pareikštą prašymą iš dalies – 2017 m. kovo 20 d. išdavė naują vykdomąjį raštą, jame nurodant atsakovės paskutinį žinomą gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) (b. l. 70). Minėta nutartimi teismas nustatęs, kad galimai atsakovės gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, ieškovui išaiškino jo teisę prašyti teismo pagal Lugano Konvensiją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo išduoti pažymėjimą, su kuriuo ieškovas galės kreiptis tiesiogiai į kompetentingą užsienio valstybės instituciją pagal skolininko gyvenamąją ar darbo vietą toje valstybėje dėl sprendimo, kuriuo priteista skola, pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė. 2017 m. rugsėjo 14 d. teisme gavus ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kurį galėtų vykdyti Norvegijos antstolis LR teisingumo ministerijos nustatyta tvarka bei pateikti minėtos tvarkos išrašą – taisykles, kadangi ieškovo žiniomis atsakovė gyvena Norvegijoje, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi teismas pakartotinai ieškovui išaiškino, kad nei Teisingumo ministerija, nei Lietuvos Respublikos teismai netarpininkauja kreipiantis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal Lugano Konvenciją, o visi išvardinti dokumentai turi būti siunčiami tiesiogiai kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms pagal skolininko gyvenamąją ar darbo vietą toje valstybėje bei išdavė Lugano Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytą pažymėjimą (Konvencijos V Priedas). 2017 m. lapkričio 24 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas – prašymas, kuriame ieškovas prašė: 1) pateikti antstoliui, kurio kompetencijoje yra vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą arba jo dublikatą; 2) įpareigoti antstolį paskambinti ieškovo skolininkei L. D. – K. į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir paklausti skolininkės, koks šiuo metu ir paskambinimo datą yra jos tikslus adresas Norvegijoje ir darbo vieta, koks miesto pavadinimas, gatvės pavadinimas, namo buto numeris, skolininkės sąskaitos numeris ir kokiame banke; 3) sužinojus antstoliui ieškovo prašomus duomenis, įpareigoti antstolį vykdyti 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą, paruošti raginimą įvykdyti 2016 m. spalio 7 d. sprendimą už akių, raginimą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje, sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka; 4) įpareigoti antstolį priimti patvarkymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą ar jo dublikatą ir panaikinti antstolės N. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. S-6882 „Dėl atsisakymo priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą–prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas, spręsdamas pareikšto prašymo priėmimo klausimą, R. M. nurodė, kad įstatymas nenumato teismui galimybės įpareigoti antstolį atlikti ieškovo prašyme nurodytus veiksmus. Be to, nustatęs, kad ieškovas kartu su prašymu 2017 m. lapkričio 14 d. antstolės N. B. patvarkymą Nr. S-6882 „Dėl atsisakymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą“, kurį prašo panaikinti, išaiškino ieškovui, kad skundas dėl antstolių veiksmų turi būti paduotas laikantis CPK 510, 512 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. M. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pateiktą pareiškimą–prašymą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pateikti antstoliui Norvegijoje, kurio kompetencijoje yra vykdyti prie šio skundo pridedamus vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties pagrindu išduotą pagal Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytą pažymėjimą (Konvencijos V priedą). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atskiruoju skundu apeliantas pripažįsta, kad antstolė N. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu galimai pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą, nurodžiusi, kad jai nėra žinoma apie skolininkės gyvenamąją, darbo ir turto buvimo vietas Lietuvos Respublikoje. Todėl apeliantas nurodo, kad jam nėra pagrindo skųsti priimtą patvarkymą ir antstolės veiksmus.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašymas yra nenagrinėtinas teisme. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas minėtą aplinkybę, pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus, kadangi vadovaujantis CPK 650 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtent teismas turi kompetenciją atlikti ieškovo prašomus veiksmus ir pateikti kompetentingam antstoliui Norvegijoje, kurio kompetencija vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą ir Lugano Konvencijos pagrindu išduotą pažymėjimą, kadangi ieškovui nėra žinoma atsakovės nei gyvenamoji, nei darbo vieta Norvegijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą–prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016, tenkinęs ieškovo R. M. ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės L. D. 2 387,64 Eur žalos atlyginimo. 2016 m. kovo 20 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas, vykdytinas Lietuvoje, o 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties pagrindu išduotas Lugano Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytas pažymėjimas (Konvencijos V priedas), suteikiantis ieškovui sąlygas priimtą teismo sprendimą pateikti vykdyti Norvegijos kompetentingoms institucijoms. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė teismui prašymą–pareiškimą, kuriuo prašė: 1) pateikti antstoliui, kurio kompetencijoje yra vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą arba jo dublikatą; 2) įpareigoti antstolį paskambinti ieškovo skolininkei L. D. – K. į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir paklausti skolininkės, koks šiuo metu ir paskambinimo dieną yra jos tikslus skolininkės adresas Norvegijoje, koks miesto pavadinimas, gatvės pavadinimas, namo buto numeris, kokia darbo vieta, sąskaitos numeris ir kokiame banke; 3) sužinojus antstoliui ieškovo prašomus duomenis, įpareigoti antstolį vykdyti 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą, paruošti raginimą įvykdyti 2016 m. spalio 7 d. sprendimą už akių, raginimą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje, sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka; 4) įpareigoti antstolį priimti patvarkymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą ar jo dublikatą ir panaikinti antstolės N. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. S-6882 „Dėl atsisakymo priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016“. Pirmosios instancijos teismui minėtus prašymus atsisakius priimti kaip nenagrinėtinus teisme, apeliantas atskiruoju skundu nekvestionuoja nutarties dalies dėl antstolės N. B. veiksmų, susijusių su 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-6882 „Dėl atsisakymo priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016“. Todėl dėl šios nutarties dalies teismas plačiau nepasisakys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria jo manymu teismas atsisakė tarpininkauti dėl sprendimo vykdymo Norvegijoje ir tokiu būdu pažeidė CPK 650 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pateikti antstoliui Norvegijoje, kurio kompetencijoje yra vykdyti prie šio skundo pridedamus vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties pagrindu išduotą pagal Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytą pažymėjimą (Konvencijos V priedą), atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti jo prašymą–pareiškimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nėra jokio pagrindo nustatyti, kad ieškovas prašymu–pareiškimu teismo prašė vykdomuosius dokumentus pateikti užsienio kompetentingai institucijai. Kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas, galima spręsti iš kitų jo teismui pateiktame procesiniame dokumente nuosekliai antstolei N. B. keliamų reikalavimų, kartu prašant panaikinti jos 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą. Todėl galiojant CPK 312 straipsnyje įtvirtintam draudimui atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl argumentų, susijusių su CPK 650 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu. CPK 650 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas antstoliui teikia vykdymui tik tuos vykdomuosius dokumentus, kurie yra vykdomi valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju byloje vykdomasis raštas išduotas ieškovui (fiziniam asmeniui). Taigi išieškojimas nėra vykdomas valstybės naudai. Iš to seka, kad šiuo atveju teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti gali pateikti tik išieškotojas ar jo atstovas, t. y. asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju ieškovas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 3 punktas). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Taigi būtent išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas tik tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba yra skolininko turto. Iš to seka, kad būtent išieškotojui tenka pareiga sužinoti skolininko gyvenamąją, darbo arba turto buvimo vietą. Kartu pažymėtina, jog vykdomieji dokumentai vykdomi antstolių, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisę veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos teisės aktai neleidžia Lietuvos antstoliams išieškoti skolas iš užsienyje esančio turto.Todėl, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo prašymas, kad teismas pateiktų antstoliui vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą arba jo dublikatą, kaip neatitinkantis CPK 650 straipsnio 1 dalies nuostatų, turėjo būti atmestas, o ne atsisakytas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, šioje dalyje skundžiama 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti, išskyrus pirmąjį, šios nutarties 12 punkte nurodyti pareiškėjo reikalavimai yra susiję su įpareigojimu antstolį atlikti vykdymo veiksmus, t. y. apeliantas skundžia antstolio atsisakymą atlikti procesinius veiksmus. Tačiau tokie skundai paduodami ir nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis). Apeliantui šios tvarkos tinkamai neįgyvendinus ir prašymu–pareiškimu prašant panaikinti antstolės N. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. S-6882 „Dėl atsisakymo priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16023-191/2016“ ir įpareigoti ją atlikti veiksmus, jo prašymas – pareiškimas dėl jame suformuluotų reikalavimų, išskyrus pirmojo, turėjo būti atsisakytas priimti tuo pagrindu, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės kvalifikacijos pakeitimas dėl aptariamų reikalavimų, išskyrus pirmojo, šioje dalyje nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, kadangi galutinis teisinis rezultatas yra tas pats – ieškovo prašymas – pareiškimas šioje dalyje atsisakomas priimti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinu, yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį dėl ieškovo R. M. prašymo–pareiškimo reikalavimo teismui pateikti antstoliui, kurio kompetencijoje yra vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą arba jo dublikatą, pakeisti ir prašymą šioje dalyje atmesti, o kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl ieškovo R. M. prašymo–pareiškimo reikalavimo teismui pateikti antstoliui, kurio kompetencijoje yra vykdyti 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą arba jo dublikatą, pakeisti ir prašymą šioje dalyje atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.