Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-321-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2A-321-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18044-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: A. A.
Ieškovas: R. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-321-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18044-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. (toliau – ieškovė) prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. A. (toliau – atsakovas) kaltės; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas mokant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko 8 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos; nutraukus santuoką, ieškovei palikti pavardę A.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys darniai santuokoje gyveno tik kelerius metus. Ieškovė stengėsi dėl šeimos, kūrė jaukią namų aplinką, tvarkė buitį, gamino maistą, buvo tolerantiška atsakovo atžvilgiu, rūpinosi jo sveikata, dukros auklėjimu, tinkama priežiūra, dirbo. Po kurio laiko atsakovas pradėjo elgtis šiurkščiai ieškovės atžvilgiu, įžeidinėjo ir žemino ją, vadino necenzūriniais žodžiais, smurtavo. Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2011 metų. Nuo 2015 metų šalys kartu negyvena, nes atsakovas išsikraustė iš namų, vėliau išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena su kita moterimi. Atsakovas paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino daugiau kaip vienerius metus, buvo neištikimas, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, jas sieja stiprus ryšys, todėl nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Atsakovas beveik nebendrauja su dukra, tačiau ieškovė netrukdo dukrai bendrauti su atsakovu. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai 720 Eur suma. Ieškovei tenkanti našta vienai išlaikyti dukrą yra nesuderinama su įstatymuose nustatytomis abiejų tėvų pareigomis vaikui, yra neproporcinga ieškovės turtinei padėčiai. Atsakovas dirba ir gyvena Anglijoje, yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę teikti dukrai kas mėnesį 350 Eur išlaikymą. Nuo 2011 metų atsakovas išlaikymą dukrai teikė nereguliariai. Per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. į dukters taupomojo indėlio sąskaitą atsakovas yra pervedęs 1 250 Eur. Dukters išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos sudaro 8 340 Eur (36 mėn. x 250 Eur – 660 Eur).

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę A., atsakovui – A.; nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnametės A. A. išlaikymui po 250 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 18 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės A. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo nepilnametei A. A. 6 540 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d.; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 65 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovo 59 Eur žyminį mokestį, 9,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2015 metais atsakovas paliko šeimą, be ieškovės žinios išsivežė iš namų kai kuriuos santuokoje įgytus daiktus („Samsung“ televizorių, namų kiną, diskų grotuvą, dvi magnetolas, šildymo aparatą), automobilį „Volvo S70“, 2016 metais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima. Teismas vertino, kad 2019 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovas 2016 metais, dar nenutraukęs santuokos, socialiniuose tinkluose viešino nuotraukas, kuriose jis yra su kita moterimi. Atsakovui, žinančiam apie užvestą bylą, įrodymais nepaneigus šių prezumpcijų, teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę A., o atsakovui prigimtinę – A. Teismas sprendė, kad ieškovė yra pajėgi pati save išlaikyti, todėl ieškovei nepriteisė išlaikymo iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad šalys santuokoje neįgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šalys neturi prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl nenustatė konkrečios bendravimo tvarkos. Atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, teismas padarė išvadą, kad A. A. interesai bus maksimaliai apsaugoti jos gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje neturi turto, išlaikytinių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas, el. laiške nurodė, jog jis yra antros grupės invalidas, gauna neįgalumo pensiją. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas dirbdavo tolimųjų reisų vairuotoju. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašu, atsakovas 2015 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo atlyginimą, nuo 2015 metų gruodžio mėnesio jam buvo pradėta mokėti socialinė išmoka. Išvykęs į Jungtinę Karalystę jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, šią aplinkybę ieškovei patvirtino dukra A. A., nes ji tai sužinojo iš paties atsakovo, bendraudama su juo telefonu, į Lietuvą buvo atvažiavusi ir atsakovo dukra iš ankstesnės santuokos, kuri taip pat patvirtino, kad atsakovas užsienyje dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Teismas konstatavo, jog atsakovas sąmoningai nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Teismas sprendė, kad įsiskolinimo laikotarpiu mergaitės poreikiai tikėtina buvo mažesni nei 500 Eur, nes neaišku, kaip ieškovė, tuo metu gaudama 629 Eur pajamas, atsakovui visiškai neprisidedant prie dukros išlaikymo, galėjo mergaitės poreikiams skirti 500 Eur. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nedetalizavo ir neįrodinėjo dukros poreikių įsiskolinimo laikotarpiu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mergaitei buvo 10–13 metų, ji neturėjo specialių poreikių, konstatavo, jog jos mėnesiniai poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu sudarė apie 400 Eur. Teismas konstatavo, kad nors atsakovui nustatytas neįgalumas, tačiau jis dirba, atsakovas neįrodė itin sunkios savo turtinės padėties įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d., todėl iš atsakovo priteisė dukros išlaikymui iš viso 6 540 Eur išlaikymo įsiskolinimą (200 Eur x 36 mėn. = 7 200 Eur – 660 Eur = 6 540 Eur).

8. Įvertinęs A. A. amžių, visavertės mitybos poreikį, teismas sprendė, kad pagrįsta suma maisto produktams per mėnesį yra 190 Eur (90 Eur maistui mokykloje ir 100 Eur maistui namuose). Atsižvelgęs į tai, kad sezoninius batus ir aprangą vaikas nešioja tik 3–4 mėnesius ir juos galima nešioti ne vienerius metus, teismas sprendė, jog kiekvienais metais pirkti vis naujus sezoninius daiktus nėra būtinybės ir išlaidas aprangai sumažino iki 60 Eur per mėnesį. Įvertinęs tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, vitaminus ir papildus vartoja gerai savijautai palaikyti, teismas vertino, kad pagrįsta suma vitaminams, papildams, vaistams ir odontologo paslaugoms per mėnesį yra 25 Eur. Teismas, pažymėjęs, kad sportinė apranga ir kuprinė nešiojama ne vienerius metus, be to, mokslo metai trunka ne pilnus metus, mokymuisi išleidžiamą sumą sumažino iki 20 Eur. Nurodęs, kad išlaidos švietimui, lavinimui yra priskiriamos prie mokymosi išlaidų, teismas šias išlaidas sumažino iki 15 Eur. Įvertinęs A. A. amžių, tai, kad higienos ir švaros priemonės naudojamos ne vieną mėnesį, teismas sprendė, kad pagrįsta šių išlaidų suma per mėnesį yra 15 Eur. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės dukra kiekvieną mėnesį lankosi kine, koncertuose, su mokykla vyksta į išvykas ar mokykloje organizuojamas šventes, šių išlaidų ieškovei nedetalizavus ir posėdžio metu, nenurodžius, kiek dukrai duoda dienpinigių, teismas šias išlaidas sumažino iki 25 Eur. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis sumomis kelionėms traukiniu, autobusu (46 Eur), anglų ir matematikos korepetitoriams (84 Eur), nes jas sudaro nustatytos bilietų kainos ir valandiniai įkainiai už papildomas pamokas. Šias išlaidas teismas pripažino būtinomis, nes A. A. autobusu ir traukiniu vyksta į mokyklą, dėl prastesnių anglų ir matematikos pažymių jai reikalingos papildomos pamokos. Teismas pagrįstomis išlaidomis pripažino 20 Eur sumą, kurią ieškovė išleidžia dukros žiemos, vasaros atostogoms ir kelionėms. Įvertinęs būtinuosius vaiko poreikius, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, aplinkybę, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų šiuo metu yra mokama 50 Eur dydžio išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), kurios paskirtis užtikrinti finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, teismas sprendė, kad reali, būtina ir neviršijanti nepilnamečio vaiko poreikių suma per mėnesį yra 500 Eur.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepajėgi viena patenkinti visų vaiko poreikių, be to, vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas dukros poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. numatyta mokėti 200,85 Eur socialinę išmoką, atsakovas Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog stengiasi patenkinti visus dukros poreikius iš gaunamo invalidumo, būdamas Jungtinėje Karalystėje rūpinasi vaiku ir perka jam reikalingus daiktus, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieškovė teismo posėdžio metu paneigė šiuos atsakovo teiginius, taip pat ieškovė teigė, kad sutuoktinis yra darbingas, Jungtinėje Karalystėje dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl gali teikti prašomą išlaikymą dukrai. Teismas nurodė, kad jam nėra tiksliai žinoma, kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis. Nesant duomenų apie atsakovo darbingumo lygį ar ribojimus dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, teismas sprendė, kad atsakovo galimybės dirbti nėra apribotos taip, kad jis negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo ir gauti didesnes pajamas. Įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu vaiką išlaiko viena ieškovė, teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir turi galimybę teikti savo vaikui 250 Eur išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo nepilnametės A. A. išlaikymui priteista po 250 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 18 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės A. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė, iš atsakovo nepilnametei A. A. priteistas 6 540 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d., ir šiose dalyse bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prie bylos prijungti su apeliaciniu skundu ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas gyvena Anglijoje, tačiau atsakovo gyvenamojoje vietoje teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas. Byloje advokatas neatstovavo atsakovui. Atsakovas nebuvo prisijungęs prie bylos elektroninės kortelės, nes nemoka naudotis kompiuteriu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog išsiuntus atsakovui teismo šaukimą adresu, kuriame gyvena priešinga proceso šalis – ieškovė ar jos motina, atsakovui yra pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Jei ieškovė negalėjo nurodyti teismui atsakovo gyvenamosios vietos Anglijoje, teismas turėjo skelbti atsakovo paiešką. Įteikimo pažymose Anglijoje yra ne atsakovo parašas.

1.2. Teismas, konstatuodamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, netinkamai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus. Teismas nenustatinėjo priežasčių, kodėl atsakovas 2015 metais išsikėlė iš ieškovės, kritiškai nevertino fakto, jog atsakovo dukros yra kreipęsi į policiją dėl atsakovo saugumo ir netinkamo ieškovės elgesio. Teismas turėjo nustatinėti, ar buvo atsakovo kaltė 2015 metais, paliekant ieškovę. Atsakovo kaltės nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad po metų nuo išsiskyrimo atsakovas nusifotografavo su moterimi. Nuotraukos nėra intymios ir neįrodo neištikimybės fakto. Nesant objektyvių įrodymų, teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi ieškovės subjektyviais paaiškinimais, tačiau neapklausė ieškovės minimų asmenų, kurie neva patvirtino, jog atsakovas buvo ir yra neištikimas ieškovei.

1.3. Teismas, priteisdamas iš atsakovo didesnį išlaikymą dukrai nei atsakovo pajamos, rėmėsi įrodymais nepagrįstu ieškovės aiškinimu, kad atsakovas turi darbą Anglijoje. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, jog atsakovo darbingumo lygis yra 35 proc. Turint 35 proc. darbingumą pagal ligų diagnozes: širdies išeminės ligos, kraujotakos ligos, cukrinis diabetas, insultas, infarktas, atsakovas negali vairuoti sunkvežimį Anglijoje ar Lietuvoje.

1.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas pagrįstas tik ieškovės pasakojimais, bet ne pateiktais įrodymais.

1.5. Teismas kritiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė išleistų sumų dukros išlaikymui praeityje, o savo reikalavimą grindė hipotetiniais skaičiavimais. Nors teismas paminėjo, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, atsakovo pajamas sudaro 200 Eur neįgalumo išmoka, tačiau, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, rėmėsi neįrodytais ieškovės paaiškinimais apie atsakovo darbą Anglijoje. Atsakovas negali rašytiniais įrodymais įrodyti, jog Anglijoje jis niekada nedirbo, juo labiau tolimųjų reisų vairuotoju, kadangi jis negalėtų dirbti tokio darbo dėl sveikatos būklės, konstatuotos nuo 2015 m. iki 2023 m.

1.6. Teismas nepagrįstai taikė prezumpcijas, spręsdamas periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimus. Nors teismas gavo įrodymus apie itin mažas atsakovo pajamas, tačiau jis netyrė ir nevertino, kodėl atsakovo pajamos yra tokios mažos. Teismas, būdamas aktyvus, privalėjo surinkti įrodymus ne tik apie mažas atsakovo pajamas, bet ir apie neįgalumo išmokos skyrimo priežastis ir pagrindus, nes tik taip buvo galima teisingai išspręsti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą.

1.7. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, vadovavosi tik ieškovės argumentais, kurie buvo melagingi. Teismas nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie dukros išlaikymo, tačiau atsakovas iš bankų gavo sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog ieškovė naudojosi atsakovo pinigais, kai jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovo pinigais apmokėdavo savo paskolas, padėdavo net vaikams iš pirmos santuokos, sąskaitų išrašuose taip pat matyti atsakovo išlaidos namo statybai. Atsakovas turi įrodymus, kad atsakovas mokėjo už komunalines paslaugas name, kuriame ir dabar gyvena ieškovė su dukra. Atsakovas turi įrodymų ir liudininkų, kad atsakovas rūpinosi šeima, savo lėšomis statė namą. Atsakovui turi būti priteista iš ieškovės 50 procentų atsakovo išlaidų namo statybai (30 000 Eur), o ieškovei nesutikus kompensuoti pusės namo statybos išlaidų, leisti atsakovui gyventi jo statytame name.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; atsisakyti priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo neinformavimo apie teismo posėdį neatitinka faktinių aplinkybių, byloje surinktų duomenų, yra deklaratyvaus pobūdžio, melagingi. Teismo 2018 m. lapkričio 26 išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. gruodžio 3 d. adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 6 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis neįvyko, kadangi atsakovas nebepriėmė paštu siųsto teismo šaukimo apie paskirtą teismo posėdį, jis grįžo neįteiktas. Antrąjį parengiamąjį teismo posėdį teismas paskyrė 2019 m. kovo 12 d. 9 val. 30 min. Teismas 2019 m. vasario 8 d. atsakovo el. paštu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė teismo šaukimą, kuriuo pranešė atsakovui apie paskirtą parengiamojo teismo posėdžio datą. Taip pat teismo šaukimas atsakovui išsiųstas registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, teismas susisiekė su atsakovu ir bendravo telefonu. Atsakovas, patvirtindamas pranešimo apie paskirtą teismo posėdį gavimą, 2019 m. kovo 10 d. iš savo elektroninio pašto teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Apie 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdį, kuriame išnagrinėta byla, atsakovui taip pat buvo pranešta tinkamai. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas teismui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. balandžio 18 d. pranešimas išsiųstas el. paštu, atsakovas apie šio pranešimo gavimą patvirtino el. paštu 2019 m. gegužės 19 d. Toks atsakovo elgesys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas sutiko procesinius dokumentus ir teismo šaukimus gauti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

2.2. Pats atsakovas laiku ir tinkamai nesirūpino procesu, netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesinaudojo advokato pagalba. Jeigu atsakovas negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, jis privalėjo pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau šia teise nesinaudojo.

2.3. Atsakovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos pasikeitimo, jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą sužinojo tik iš jo artimųjų.

2.4. Atsakovas, teigia, kad jam siųsti procesiniai dokumentai adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo įteikti, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes po jų gavimo atsakovas pateikė teismui rašytinį paaiškinimą (nuomonę) dėl ieškinio.

2.5. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį, įrodymų, paneigiančių jo išvykimą ar neištikimybės faktą, nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė paaiškinimų. Netgi savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui atsakovas neginčijo aplinkybės, kad 2015–2016 metais paliko šeimą ir gyvena Anglijoje.

2.6. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas jam nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis neužkerta kelio dirbti ir gauti pakankamas pajamas, užtikrinančias jo nepilnametės dukros poreikius. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui įrodymų apie turimą nedarbingumą ar turtinę padėtį. Ieškovė apie atsakovo darbą žinojo iš jo artimos aplinkos, pats atsakovas apie savo darbą pasakojo dukrai telefonu.

Šalies argumentai

2.7. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dukrai buvo teikiamas išlaikymas. Nors atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė banko sąskaitos išrašus, tačiau išrašai tik patvirtino informaciją, kurią ieškinyje nurodė ieškovė, t. y., kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d. vaiko išlaikymui pervesta 660 Eur suma, kuria sumažintas išlaikymo įsiskolinimas.

2.8. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neteikė priešieškinio priteisti iš ieškovės 30 000 Eur ir įrodymų, pagrindžiančių jo teigiamas aplinkybes.

2.9. Visus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nėra būtinybės juos pateikti vėliau. Atsakovas siekia įrodinėti naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas šalių dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros A. A.

16. 2018 m. spalio 18 d. R. A. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo po 350 Eur į mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis ir 8 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš tėvo priteisė išlaikymą po 250 Eur į mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 6 540 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

18. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas pagrįstas tik ieškovės pasakojimais, bet ne pateiktais įrodymais. Teismas, konstatuodamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, netinkamai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus. Teismas, priteisdamas iš atsakovo didesnį išlaikymą dukrai nei atsakovo pajamos, rėmėsi įrodymais nepagrįstu ieškovės aiškinimu, kad atsakovas turi darbą Anglijoje, kritiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė išleistų sumų dukros išlaikymui praeityje, o savo reikalavimą grindė hipotetiniais skaičiavimais.

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis civilinio proceso normų nustatyta tvarka buvo tinkamai informuotas apie bylą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį per elektroninių paslaugų portalą (EPP) ieškovė pateikė 2018 m. spalio 18 d. Ieškinyje nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruota ir ieškovės gyvenamoji vieta. Pastebėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodžiusi, jog atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje. Nepavykus ieškinio ir jo priedų įteikti ieškinyje nurodytu adresu, ieškovė 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui patikslintus duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Neturint duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą, 2019 m. sausio 19 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą trūkumams ištaisyti, t. y. nurodyti galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus atsakovui. Ieškovė trūkumų nešalino, motyvuodama tuo, kad gauta pažyma apie dokumentų įteikimą atsakovui.

22. Iš į bylą pateikto Lietuvos pašto pranešimo matyti, kad A. A. dokumentai buvo siųsti į Didžiąją Britaniją, yra juos priėmusio asmens parašas, pavardė nenurodyta. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pranešime parašas yra ne jo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas ir ieškovės nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra skirtingi.

23. Iš ieškovės nurodyto atsakovo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas neįvardintas ir nepasirašytas elektroninis laiškas, kurį pirmosios instancijos teismas laikė ir priėmė kaip atsakovo atsiliepimą į ieškinį.

24. Teismo šaukimai į 2018 m. balandžio 17 d. parengiamąjį posėdį, siųsti tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, tiek ieškovės nurodytu adresu Didžiojoje Britanijoje, grįžo neįteikti. Šaukimas atsakovui siųstas elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas tokį šaukimo įteikimą laikė tinkamu, bylą nagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje, priėmė nutartį pereiti į teismo posėdį, kurio nagrinėjimą atidėjo 2019 m. gegužės 28 d., įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus įrodymus, nurodydamas atsakovui pranešimą apie teismo posėdį siųsti elektroniniu paštu ir adresu Jungtinėje Karalystėje.

25. 2019 m. gegužės 20 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas nepasirašytas elektroninis laiškas, kurį teismas priėmė kaip atsakovo pareiškimą. Siųsti atsakovui pranešimai paštu apie teismo posėdį grįžo neįteikti, tačiau pirmosios instancijos teismas elektroniniu paštu siųstą pranešimą laikė tinkamu ir 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje bylą iš esmės išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio ir jo priedų siuntimas į Didžiąją Britaniją per Lietuvos paštą, šaukimų į parengiamąjį teismo posėdį ir į teismo posėdį įteikimas atsakovui elektroniniu paštu yra netinkamas, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas buvo informuotas apie pradėtą teisminį procesą.

27. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019, išaiškino, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; A. prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58).

29. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.

30. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 127 straipsnį, procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi teismo procesiniai dokumentai be pagrindo buvo siunčiami atsakovo Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kadangi buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje. Teismo procesiniai dokumentai, skirti atsakovui adresu Jungtinėje Karalystėje buvo siunčiami nesilaikant Reglamento nuostatų, tiesiogiai atsakovui.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nuo ieškinio gavimo buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę. Kadangi Jungtinė Karalystė bylos nagrinėjimo metu buvo Europos Sąjungos valstybė narė, todėl nagrinėjamu atveju civilinių ir komercinių bylų teisminiai ar neteisminiai dokumentai turėjo būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą (išskyrus Daniją) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka, kuomet vienos valstybės narės gaunančioji agentūra, užtikrindama kitos valstybės perduodančios agentūros procesinių dokumentų įteikimą, apie jų įteikimo/neįteikimo datą ir laiką informuoja perduodančiąją agentūrą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, būtų siųsti minėto Reglamento nustatyta tvarka. Priešingai, matyti, kad teismas informaciją apie priimtą ieškinį, teismo posėdžius, procesinius dokumentus išsiuntė tiesiogiai atsakovui į Jungtinę Karalystę. Nors byloje, kaip minėta, yra išrašas iš pašto duomenų bazės apie procesinių dokumentų įteikimą gavėjui Didžiojoje Britanijoje, tačiau joje esantis parašas (apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog parašas ne jo) negali patvirtinti, kad atsakovui siunta ir buvo įteikta, be to, toks įteikimas neatitiko Reglamento nuostatų. Teismas, nesilaikydamas nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, neturėjo galimybės gauti Reglamente nurodytos informacijos apie šių dokumentų tinkamą įteikimą/neįteikimą ir galimas neįteikimo priežastis. Taigi neturėdamas aukščiau minėtos informacijos, teismas be pagrindo laikė, jog atsakovas buvo informuotas apie ieškinio ir jo priedų įteikimą atsakovui.

33. Nagrinėjamu atveju šaukimas ir pranešimai į teismo posėdį siųsti elektroniniu paštu, kas nelaikytina tinkamu informavimu apie paskirtus teismo posėdžius. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 išaiškino, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai bylos šalis yra užsienyje gyvenantis asmuo, teismas pirmojo procesinių dokumentų įteikimo metu šiai šaliai turi išaiškinti teisę paskirti byloje įgaliotą atstovą, gyvenantį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, o tuo atveju, jei minėtas asmuo neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, išaiškinti, kad visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šaliai taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu asmeniu (CPK 805 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad teismas, siųsdamas procesinius dokumentus atsakovui, minėtų teisių ir pareigų taip pat neišaiškino.

35. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, jam tinkamai nepranešęs apie pradėtą teisminį procesą.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, K. v. France [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001?VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Š. v. Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25).

37. Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia spręsti, kad šiuo atveju ieškovei buvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir tinkamai įgyvendinti jos teisę į teisminę gynybą, o atsakovui ši teisė nebuvo tinkamai užtikrinta.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl netinkamai pritaikytų CPK normų, išvardintų šios nutarties 29, 30, 32–34 punktuose, neišsiaiškinus ir nenustačius svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

39. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nustačius, jog bylos procesą būtina pakartoti dėl pirmiau aprašyto procesinės teisės normų pažeidimo, žodinis apeliacijos procesas neskirtinas, o apelianto pateiktų naujų rodymų priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.

40. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika