Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1813-896/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2S-1813-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18044-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1813-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18044-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur iki jo pilnametystės, 8 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. 2019 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė atsakovui (apeliantui) terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti skundžiamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies pastraipas, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymą (apeliacinio skundo dalyką), apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (kai jis to pageidauja), pridėti prie skundo rašytinės medžiagos sąrašą. Taip pat nutartyje teismas nurodė atsakovui pateikti duomenis, pagrindžiančius jo sunkią materialinę padėtį, kad teismas galėtų ją įvertinti ir spręsti klausimą dėl atsakovo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą

Šalies argumentai

3. 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašė priimti apeliacinį skundą arba pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti 20 dienų, atleisti iš dalies atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovo A. A. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais atsakovui.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą, tačiau nenurodė kokio teisinio rezultato jis siekia. Atsakovas, šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, buvo įpareigotas ir privalėjo teismui pateikti vientisą procesinį dokumentą, kuris atitiktų CPK 306 straipsnio reikalavimus, tačiau atsakovas vientiso patikslinto apeliacinio skundo nepateikė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo laikyti apeliacinį skundą su priedais paduotu. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo protingumo kriterijais, kad tikrai trūksta laiko gauti visas pažymas iš valstybinių institucijų, neįvertino, kad atsakovas darbingas tik 35 proc., neturi papildomų pajamų ir lėšų advokatui, kad surinkti visus įrodymus ir pateikti vientisą procesinį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu apeliantui nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Išorinė apeliacijos forma – apeliacinis skundas. Tačiau tam, kad prasidėtų apeliacinis procesas, apeliacinį skundą būtina surašyti tinkamai.

10. Teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad taikydamas trūkumų šalinimo institutą teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti apeliacinį skundą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kad atsakovas, prašydamas panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą, nenurodė kokio teisinio rezultato jis siekia, kad atsakovas nepateikė vientiso patikslinto apeliacinio skundo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo pateiktą prašymą dėl trūkumų šalinimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepratęsęs atsakovui termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, skundžiama nutartimi apribojo atsakovo teisę į teisminę gynybą. Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį žyminio mokesčio, duomenis apie gaunamas pajamas bei prašė priimti apeliacinį skundą arba pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti 20 dienų, atleisti iš dalies atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo prašymo pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nepasisakė, taip pat nesprendė klausimo dėl atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas neturi kvalifikuoto atstovo, kad gyvena ne Lietuvoje, todėl pašalinti teismo nustatytus trūkumus jam buvo sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, jog teisinio rezultato nenurodymas šiuo atveju yra formalus reikalavimas, kadangi atsakovas priešieškinio byloje nereiškė, apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą, kas leidžia spręsti, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas, šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, privalėjo teismui pateikti vientisą procesinį dokumentą.

14. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 316 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika