Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, stovėdamas eilėje prie „(duomenys neskelbtini)”, AB bankomato, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, atkišo savo koją pro jį praeinančiai V. B., kuri užkliuvusi už jo atkištos kojos, nugriuvo ant grindų, ko pasekmėje, nukentėjusioji V. B. patyrė kairiojo stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, kaltinamasis bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

V. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nustatyta, jog nukentėjusiajai konstatuotas kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje pabrėžiama, jog minėtas sužalojimas padarytas tikėtina nugriuvus ant ištiestos kairės rankos. Byloje esančiame vaizdo įraše ACC Export-2024-09-23 10.35.41.178 (1).ave laiku 14.40.36 val. kaltinamajam pakišus koją, nukentėjusioji nugriūna ant žemės, o griūdama atsiremia kairiąja ranka. Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo lokalizacija sutampa su kaltinamojo padarytais veiksmais, nulemtais chuliganiškų paskatų. Byloje neginčytinai įrodyta, tarp R. K. elgesio (kojos atkišimo) ir V. B. padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys.

Akivaizdu, kad kaltinamasis galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą, tačiau jis to nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, tokiais savo veiksmais norėjęs pamokyti minimalios moralės, kad ateityje nukentėjusioji nesibrautų pro stovinčius žmones. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas nesivadovauja byloje esančiais įrodymais 2024 m. spalio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“, AB raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudytojos S. K. apklausos protokolu įrodant R. K. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kadangi minėti duomenis tik patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime minimu laiku ir vietoje galėjo būti prie „(duomenys neskelbtini)“ bankomato esančio (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir pasinaudoti S. K. priklausančia banko kortele, tačiau niekaip neįrodo R. K. veiksmų nukreiptų prieš nukentėjusiąją V. B.. Nepaisant to, byloje yra pakankamai R. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie buvo aptarti anksčiau.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-616/2020).

V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis. Tokio sveikatos sutrikdymo mastas patenka į BK 138 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Byloje nustatyta, kad R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, ir nors sukeltų padarinių nenorėjo (tikėjosi, kad nukentėjusioji tik suklups, o ne nugrius), bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, stovėdamas eilėje prie „(duomenys neskelbtini)”, AB bankomato, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų atkišo savo koją pro jį praeinančiai V. B., kuri užkliuvusi už jo atkištos kojos, nugriuvo ant grindų, ko pasekmėje nukentėjusioji V. B. patyrė kairiojo stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. padarė tyčinę (netiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo (2 t., b. l. 116-122) matyti, jog R. K. paskutinį kartą buvo nuteistas 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo. 2016 m. liepos 25 d. R. K. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į ankščiau minėtas aplinkybes R. K. buvo laikomas teistu iki 2019 m. liepos 25 d., šiuo metu jo teistumas yra išnykęs ir jis laikomas neteistu.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. K. (duomenys neskelbtini), dirbantis (2 t., b. l. 23). Per paskutinius vienerius metus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą ir orumo pažeminimą, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 25-28). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijos nuostatas, kuri numato, jog jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad iš esmės yra BK 61 straipsnio 4 dalyje išvardintos aplinkybės (nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir nepadėjo aktyviai išsiaiškinti nusikaltimo, tačiau bylą nagrinėjant teisme prisipažinęs nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes), vis dėlto, kaltinamojo R. K. padaryta nusikalstama veika yra priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, už jos padarymą įstatymų leidėjas sankcijoje įtvirtino vienintelę laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Teismas nenustatė aplinkybių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti R. K. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose. Teismo vertinimu, už šiame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskyrus tik minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę (tris mėnesius) šiuo atveju nebūtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principai, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o paskyrus prokuroro baigiamųjų kalbų metu prašomą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą, išimtinai būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau mažesnis už sankcijos vidurkį. Taigi už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą R. K. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti R. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad R. K. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Teismas pažymi, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (teistumas išnykęs) yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų ir nukentėjusios bei civilinių ieškovų interesus, kadangi kaltinamajam nebūtų suvaržyta galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad R. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu R. K. nesilaikys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi R. K. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. įpareigotinas:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- per pirmus 10 bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes sprendžia, kad kaltinamajam skirti įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiosios nėra tikslinga, kadangi R. K. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus atsiprašė nukentėjusiosios, baigiamųjų kalbų metu dar kartą nurodė norintis atsiprašyti. Teismui nekyla abejonių, dėl šio atsiprašymo nuoširdumo. Kaltinamasis išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, todėl tokio įpareigojimo skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Kaltinamajam neskirtini įpareigojimai – būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes jie būtų pertekliniai ir neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio (nusikalstama veika padaryta dienos metu, nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio), todėl papildomas asmens laisvės suvaržymas bausmės vykdymo atidėjimo metu, nėra reikalingas.

BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pilnamečiam asmeniui <...> atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog tikslinga yra R. K. įpareigoti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokią pareigą numato BK 69 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nusikalstamais R. K. veiksmais nukentėjusioji V. B. dėl padarytų sužalojimų patyrė neturtinės žalos (1000 Eur), o civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, dėl V. B. patirtų sužalojimų gydymo patyrė 171,06 Eur gydymo išlaidas, kas laikytina turtine žala. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas padės įgyvendinti bausmės vykdymo atidėjimo institutu siekiamus tikslus ir taip pat užtikrins nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo turtinius interesus. Todėl R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. B. ir turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, kuriuos jis turi įgyventi per pirmuosius 10 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių.

Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo generuojamos pajamos (atsižvelgiant į Sodros įrašą per paskutinius metus (2 t., b. l. 123-124)) yra pakankamai kuklios, būtų sunkiai įgyvendinamas ir turėtų tiesioginės neigiamos įtakos nukentėjusiosios V. B. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių atlyginimui, o tuo pačiu paskirtos BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimui, todėl įvertinus šių baudžiamųjų poveikio priemonių nesuderinamumą, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskiriama.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

- 2025 m. sausio 7 d. nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60).

- (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 171,06 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 88). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajai buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 171,06 Eur suma bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi – 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteistina iš kaltinamojo R. K.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 300 Eur iki 5000 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 (daugybiniai sumušimai, nuskelti dantys, priteista 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-254-1214/2024 (šlaunikaulio lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2K-200-495/2024 (žandikaulio lūžis, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-29-594/2024 (dešinės išorinės kulkšnies lūžis, priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-207-628/2023 (įvairūs sumušimai, nosikaulio, danties lūžiai, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-182-495/2023 (sumušimai, raktikaulio lūžis, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-175-489/2023 (priekinių dantų lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis, priteista 4000 Eur neturtinės žalo atlyginimo), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aštunto danties projekcijoje, priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-13-387/2022 (kairės rankos stipinkaulio lūžis, priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-3-489/2022 (X šonkaulio lūžis, priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-289-693/2019 (kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis, priteista 2500 Eur neturtinė žalos atlyginimo)). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti didinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis 2K-49-495/2022 (dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, priteista 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis R. K. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai V. B. padarytą sužalojimą, jo lokalizaciją, kad žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, taip pat aktualią teismų praktiką, sprendžia. kad šiuo atveju V. B. prašomas 1000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir pagrįstas. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams. Taigi nukentėjusiosios V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. K. priteisiama 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 14-15) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantis vokas su 1 laikmena (CD) su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 metų 6 mėnesiu laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis R. K. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- per pirmus dešimt bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, R. K. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai V. B. (1 000 Eur) ir turtinę žalą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (171,06 Eur) per pirmus 10 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš R. K. priteisti 171,06 Eur (šimtą septyniasdešimt vieną eurą, šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusios V. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. priteisti jai 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

R. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.