- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-1594-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01226-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- N. G., D. G., atstovaujamam R. G., notarei J
- Ieškovas
- UAB „Teisinių paslaugų grupė“
- Trečiasis asmuo
- R. G.
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. G. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ieškinį atsakovams N. G. ir D. G., atstovaujamam R. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės N. G. priešieškinį ieškovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir atsakovei notarei J. P. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu atsakovams, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl vekselio ir vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teisme 2015-07-21 gautas atsakovės N. G. prašymas, jame atsakovė reiškė du reikalavimus – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio J. P. vykdomą išieškojimą pagal ginčijamą 2013-08-27 vykdomąjį įrašą, kurį išdavė Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P.; išreikalauti papildomus įrodymus bei skirti rašysenos ekspertizę, jei ieškovė teigs, jog ginčijamas vekselis pasirašytas atsakovės.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-07-23 nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė jau trečią kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio J. P. vykdomą išieškojimą pagal ginčijamą 2013-08-27 vykdomąjį įrašą, kurį išdavė Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P., reikalavimo pagrindu nurodydama vis tas pačias aplinkybes. Teismas analogišką prašymą buvo išnagrinėjęs 2014-12-09 nutartimi, kuria atsisakė tenkinti atsakovės prašymą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad pagrįstų savo teiginius, kodėl šių priemonių nesiėmus gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-07-23 nutartį, patenkinti prašymą skirti rašysenos ekspertizę, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti antstolio vykdymo išieškojimą, kol bus atlikta rašysenos ekspertizė. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rašysenos ekspertizės skyrimo ir nenurodė priežasčių, kodėl atmetė tokį atsakovės prašymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytos ir vykdymo procesas pagal ginčijamą vekselį turi būti sustabdytas, kadangi atlikus rašysenos ekspertizę bus patvirtinta, kad vekselis atsakovės nėra pasirašytas. Dėl šios priežasties nėra tikslinga tęsti išieškojimą pagal ginčijamą vekselį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutraukti apeliacijos procesą pagal atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės, atmesti atskirojo skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ekspertizės skyrimo klausimas buvo išspręstas (prašymas atmestas) 2015-07-13 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi. Teismas skundžiama nutartimi nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo, o jeigu ir būtų išsprendęs, ta nutarties dalis būtų neskundžiama. Atsakovės teikti prašymai šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo absoliučiai nemotyvuoti. Tik atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kad vėliau nereikėtų vykdyti išieškojimo atgręžimo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra visiškai nepagrįstas.
Apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl rašysenos ekspertizės skyrimo nutrauktinas, atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu atsakovams, trečiajam asmeniui, juo prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. JD-2487, taikyti restituciją natūra – grąžinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), N. G. nuosavybėn; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl vekselio Nr. 3 ir 2013-08-07 vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teisme 2015-07-21 gautas atsakovės N. G. prašymas, kuriame atsakovė reiškė du reikalavimus, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio J. P. vykdomą išieškojimą pagal ginčijamą 2013-08-27 vykdomąjį įrašą, kurį išdavė Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P.; išreikalauti papildomus įrodymus bei skirti rašysenos ekspertizę, jei ieškovė teigs, jog ginčijamas vekselis pasirašytas atsakovės.
Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės prašymo skirti rašysenos ekspertizę bei nenurodė priežasčių, kodėl atmetė tokį atsakovės prašymą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2015-07-13 parengiamojo teismo posėdžio metu dėl atsakovės prašymo skirti rašysenos ekspertizę turint tikslą nustatyti, ar vekselyje yra atsakovės parašas, buvo nuspręsta žodine nutartimi. Įstatymas numato teismui teisę teismo posėdžio metu priimti rašytines arba žodines nutartis (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK nuostatas ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ar atsisakyta skirti ekspertizę. Esant tokioms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl atsakovės prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendęs žodine nutartimi ir neturėjo pareigos pasisakyti skundžiamoje nutartyje dėl to paties prašymo, kadangi toks prašymas jau buvo išnagrinėtas.
Be to, pažymėtina tai, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Kadangi nutartys dėl ekspertizės skyrimo ar atsisakymo skirti neskundžiamos apeliacine tvarka, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas dėl apeliantės atskirojo skundo argumento dėl to, jog teismas nepasisakė, kodėl netenkino prašymo dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, nutrauktinas.
Atskirajame skunde apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytos ir vykdymo procesas pagal ginčijamą vekselį turi būti sustabdytas, kadangi atlikus rašysenos ekspertizę bus patvirtinta, kad vekselis atsakovės nėra pasirašytas. Dėl šios priežasties nėra tikslinga tęsti išieškojimą pagal ginčijamą vekselį.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei
atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais priešingai šaliai, asmuo, teikiantis tokį prašymą, turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Vien tik asmens išreikštas reikalavimas nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų stabdymą pagal ginčijamą vykdomąjį dokumentą, reiškė keturis kartus. Pirmą kartą toks prašymas pateiktas kartu su priešieškiniu, jis išnagrinėtas 2014-12-09 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė iš viso nepagrindė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, kodėl šių priemonių nesiėmus gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymą atmetė. Atsakovė 2014-12-23 pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atskiruoju skundu, kuriame vėl prašė taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, skundas grąžintas atsakovei 2015-01-13 nutartimi nepašalinus atskirojo skundo trūkumų. Atsakovė 2015-06-30 ir 2015-07-21 kreipėsi į teismą su identiškais prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo stabdymo. Iš atsakovės prašymų turinio matyti, jog atsakovė teikia teismui tapačius prašymus, kuriuose reiškia tik reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.
Esant tokioms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks prašymas, koks yra pateiktas 2015-07-21, jau buvo išnagrinėtas 2014-12-09 nutartimi, o kadangi atsakovė nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas tenkinti atsakovės prašymą, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog prašymas nemotyvuotas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Išaiškintina, jog asmuo, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovei, jog Civilinio proceso kodeksas numato, kad asmenys teisme savo teises gali ginti patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis). Atsakovė, siekdama tinkamai apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę pasinaudoti profesionalia teisininko pagalba (advokato ar advokato padėjėjo pagalba) arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jeigu atitinka teisės aktuose nustatytus tokios pagalbos teikimo kriterijus.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl rašysenos ekspertizės skyrimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės N. G. atskirojo skundo dalį dėl rašysenos ekspertizės skyrimo.
Palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį.