Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2; 1.2.4.1.1; 1.2.4.2; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.4.4

2023 m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Kursevičiaus ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dviejų) metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajam R. R. priteistą turtinę žalą – 1 780,04 Eur.

- pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vienerių) metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dviejų) metų terminui, paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajam R. R. priteistą turtinę žalą – 1 780,04 Eur.

Į paskirtą bausmę įskaitytas T. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 27 d. 00.01 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 17.32 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš T. G. priteista 1 780,04 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 9 780,04 Eur, ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą 9 780,04 Eur sumą, sumą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš T. G. civilinio ieškovo R. R. naudai 1 755,10 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš T. G. priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą 1 500 Eur sumą, sumą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo R. D. civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jam iš N. Č. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš T. G. priteista 816,53 Eur žalos atlyginimo.

Patvirtinta civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo T. G. 2022 m. lapkričio 11 d. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas N. Č., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens paduotas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. G. ir N. Č. sunkiai sužalojo žmogų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2022 m. vasario 26 d. apie 23.45 val., būdami viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), T. G. būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 1,44 promilių neblaivumas), kilus konfliktui su R. R., tyčia, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu bei moralės požiūriu nepriimtinu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, N. Č. kumščiu sudavus smūgį ant suolo buvusiam nukentėjusiajam R. R. į kūno sritį, T. G. nutempė R. R. nuo suolo ant grindų ir kumščiu sudavė devynis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko N. Č. ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o T. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tokiais bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą bei padarydami poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje apie akį ir skeveldrinį kairio skruostikaulio – kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir šoninių sienelių, kairio skruostinio lanko, nosikaulio bei pleištakaulio kairės pusės (kaukolės pamato kairės vidurinės daubos) lūžius, dėl ko nukentėjusysis R. R. buvo sunkiai suluošintas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas), bei taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą. Po ko, N. Č. pribėgęs prie kito asmens laikomo R. D., sudavė kumščiais tris smūgius pastarajam į įvairias kūno vietas bei tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu T. G. ir N. Č., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) išteisinti T. G. (toliau – ir apeliantas) pagal BK 284 straipsnį; 2) perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį; 3) nepripažinti jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 9 punktą; 4) atmesti J. B. civilinį ieškinį; 5) R. R. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos tenkinti tiek, kiek jis yra įrodytas dokumentais; 6) panaikinti nuosprendį dalyje dėl R. R. advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

2.1. Apeliantas nurodo, kad objektyviausias įrodymas šioje byloje yra vaizdo įrašas, iš kurio yra matyti konflikto ir muštynių priežastis. Be to, šis vaizdo įrašas patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymus bei įrodo, kad konfliktuoti pradėjo ne apeliantas.

2.2. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, kadangi jo veiksmai atitinka visas baudžiamosios teisės teorijoje įtvirtintas sąlygas, reikalingas šio straipsnio taikymui: R. R. elgesys buvo staigus ir netikėtas, ne tik įžeidžiantis, bet ir nusikalstamas, kadangi jis be jokios priežasties sudavė smūgį apelianto artimam žmogui, t. y., pusbroliui N. Č. Be to, už tokius veiksmus R. R. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, taigi laikytina, kad būtent R. R. elgesys nulėmė apelianto atsakomąją reakciją į nukentėjusiojo veiksmus.

2.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kaltinamieji nelaikytini artimais giminaičiais ar artimais asmenimis. Sąvokos „artimas asmuo“ aprašymo nėra nei baudžiamajame, nei civiliniuose įstatymuose, tačiau teismas nepagrįstai cituoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VIPIDĮ) 2 straipsnio 1 dalį, kadangi šio įstatymo paskirtis neatitinka baudžiamosios teisės paskirties. Be to, šiame įstatyme nurodytos sąvokos yra taikomos būtent VIPIDĮ reguliuojamoje sferoje ir negali būti perkeltos į baudžiamąją teisę. Apelianto nuomone, sąvoka „artimas asmuo“ turi būti suprantama plačiau ir negali būti susiaurinta išimtinai iki giminystės ryšių.

2.4. Apeliantas pabrėžia, kad nors skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad apeliantas pažeidė viešąją tvarką veikdamas tyčia ir norėdamas taip veikti, šią veiką padarė būdamas bendrininkų grupėje, tačiau taip pat pripažįsta, jog apeliantas veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, t. y., jo veiksmai buvo greitas atsakas į neteisėtus R. R. veiksmus. Tokios išvados yra prieštaringos, kadangi apeliantas neturėjo noro pažeisti viešąją tvarką, taip pat jis nesitarė su N. Č. dėl nusikalstamos veikos padarymo.

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstama veika buvo padaryta tik R. R. atžvilgiu, taigi tik šio asmens mirties atveju nukentėjusiuoju gali būti pripažintas jo šeimos narys. Laikytina, kad J. B. buvo pripažinta nukentėjusiąją be jokio teisinio pagrindo, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

2.6. Be to, teismas visiškai tenkino R. R. reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo bei jam priteisė 1 780,04 Eur sumą. Vis dėlto pabrėžiama, kad priteisiant turtinę žalą iš esmės kompensuojamos tik būtinos išlaidos, susijusios su patirtais sužalojimais, tačiau šiuo atveju teismas priteisė ir tokias išlaidas, kurios nėra patvirtintos objektyviais duomenimis.

2.7. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog R. R. teisinė pagalba buvo teikta tik derybose dėl R. R., jo ir N. Č. susitaikymo. Duomenų dėl to, kad advokatas atstovavo R. R. interesus dėl apeliantui pareikštų įtarimų nėra, be to, R. R. advokatas nedalyvavo apklausose, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme jokių derybų tarp nukentėjusiojo bei apelianto nevyko. Visi sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai nesusiję su apeliantu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš apelianto R. R. advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimą yra nepagrįstas ir nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. R. prašo atmesti T. G. skundą bei iš nuteistojo priteisti R. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nukentėjusiojo nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas plačiai peržiūrėjo artimojo sąvoką ir taikė teisės analogiją, minėtą sąvoka aiškinant remiantis BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei VIPIDĮ nuostatomis. Nei vienas nurodytų teisės aktų nenumato, jog pusbrolis laikomas artimu giminaičiu.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis versiją apie tai, kad buvo itin susijaudinęs, t. y., efekto būsenos, pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Vadovaujantis tuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir išdėstytos naujos aplinkybės vertintinos kritiškai ir yra tik T. G. gynybinė versija.

3.3. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisėtai konstatavo, jog T. G. sutrikdė viešąją tvarką veiksmais, kurie buvo pradėti jau po pasibaigusios būtinosios ginties situacijos. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad T. G. ir N. Č. veikė kaip bendrininkai, kadangi jie veikė kartu bei toje pačioje vietoje, jų veiksmai buvo nukreipti į tą patį asmenį – R. R., savo veiksmų šie asmenys nenutraukė ir vienas kito nestabdė, kartu pasišalino iš įvykio vietos.

3.4. Atsiliepime pabrėžiama, jog pagal įstatymą yra išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba asmens sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Vyraujanti teismų praktika paneigia apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. R. naudai priteisė negautas pajamas.

3.5. Papildomai pažymima, kad prašoma priteisti suma advokato pagalbai apmokėti iš esmės nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teisme. Sąskaitos už teisines paslaugas dydis buvo 1 815 Eur, tačiau iš šios sumos išskaičiuotos išlaidos susitaikymo protokolui parengti bei prašyta priteisti tik likusią sumą, t. y. 1 755,10 Eur. Nors pirminis civilinis ieškinys sudarytas padedant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vėliau šis ieškinys buvo patikslintas, o civilinį ieškinį surašė teisinę pagalbą nukentėjusiajam teikęs advokatas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinė ieškovė J. B. prašo T. G. skundą atmesti bei iš jo priteisti J. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad įstatymas nenumato, jog civiliniu ieškovu gali būti išskirtinai tik tiesiogiai nuo kaltininko nukentėjęs asmuo. Vadovaujantis BPK, civiliniu ieškovu yra pripažįstamas tas, kuris dėl veikos patiria turtinę ar neturtinę žalą, taigi apelianto motyvai, kad civiliniu ieškovu gali būti pripažintas tik tiesiogiai nukentėjęs asmuo, atmestini.

4.2. Vadovaujantis CK nuostatomis, asmeniui kyla civilinė atsakomybė tuomet, kai jo neteisėti veiksmai sukelia žalą (nuostolius). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais atvejais, kuriuos nustato įstatymas. Pažymima, kad J. B. civiline ieškove buvo pripažinta dar ikiteisminio tyrimo metu, kadangi dėl apelianto veiksmų patyrė didelį stresą, išgyvenimus, turėjo prižiūrėti ir rūpintis R. R., kadangi šis negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, o namuose palikti sugyventinį vieną buvo pavojinga. Ši žala patirta būtent dėl T. G. padarytos nusikalstamos veikos.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė T. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jiems patirtas procesines išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei prašo nuosprendį pakeisti tiek dėl jo veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 136 straipsnyje

7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog T. G. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, kadangi R. R. veiksmai buvo ne tik staigūs, netikėti ir įžeidžiantys, tačiau buvo nukreipti į nuteistajam artimą asmenį, t. y., N. Č.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertino T. G. nurodytus argumentus dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 136 straipsnį.

8. BK 136 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį arba jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

9. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, t. y., sprendžiant klausimą ar asmuo sužalojo arba nužudė asmenį „labai susijaudinus“, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindine priežastimi, išprovokavusia smurtinius veiksmus, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą ar nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y., situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo ar jo nužudymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-1020/2023). Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka įrodyti aplinkybės, kad kaltininkas buvo afekto būsenos, kurią jam sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusio asmens poelgis, kadangi, be šių aplinkybių, visada būtina nustatyti, kad susijaudinimas kilo staiga, kaip atsakomoji kaltininko reakcija į neteisėtą arba itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį bei per minimalų laiką pasireiškė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam. Taip pat pažymėtina, kad net ir įžvelgiant atskirus BK 136 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, visais atvejais būtina nustatyti asmens didelį susijaudinimą.

10. Spręsdami dėl labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymo teismai atsižvelgia į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas bei jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą bei kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgia į paties kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei įvertinęs T. G. atliktus veiksmus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pagrįstas pagrindas pripažinti, kad nuteistasis T. G. veikė labai susijaudinęs bei gindamas artimą giminaitį – pusbrolį N. Č..

11. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad smurtinio pobūdžio veiksmus pirmasis pradėjo naudoti R. R.. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nepripažino (1 t., b. l. 48–51, 53, 54–61), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nors jis ir neprisimena, jog būtų kažkam sudavęs, tačiau susipažinęs su bylos medžiaga suprato, kad būtent jis pirmasis trenkė N. Č. (3 t., b. l. 177). Šią aplinkybę patvirtina ir paties T. G. parodymai (3 t., b. l. 18–19; 4 t., b. l. 176–178), taip pat liudytojų G. K. (G. K.) (1 t., b. l. 175–176; 4 t., b. l. 24–25), I. K. (I. K.) (1 t., b. l. 178–179; 4 t., b. l. 23–24) bei kito nuteistojo N. Č. paaiškinimai (2 t., b. l. 128–130; 4 t., b. l. 178–180). Kaip matyti iš 2022 m. kovo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 50–53), vaizdo įraše pavadinimu „XVR_ch3_main_20220227000001_20220227010000“ yra užfiksuota, kaip R. R. prieina prie ant suoliuko sėdinčio N. Č. bei dešine alkūne suduoda smūgį jam į veidą (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 57:57). Nors konstatuotina, jog būtent nukentėjusysis pirmasis pradėjo naudoti nepriimtinus veiksmus N. Č. atžvilgiu, tačiau siekiant pripažinti, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti T. G. afekto būseną, taip pat būtina nustatyti, jog R. R. veiksmai buvo nukreipti į nuteistajam artimą asmenį.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK, BPK, CK bei VIPIDĮ nuostatomis, sprendė, jog T. G. ir N. Č. negali būti laikomi artimaisiais giminaičiais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia skundžiamo nuosprendžio išvada. Kaip matyti iš cituojamų BK 248 straipsnio ir BPK 38 straipsnio nuostatų, šiame straipsnyje sukonkretinamos „artimųjų giminaičių“ ir „šeimos narių“ sąvokos, dėl to sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad sąvoka „artimas asmuo“ turėtų būti suvokiama plačiau nei pirmiau nurodytosios. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis „artimo giminaičio“ sąvokos išaiškinimu, įtvirtinto VIPIDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, kadangi šiuo teisės aktu reguliuojami santykiai yra iš esmės skirtingi ir neturėtų būti taikomi pagal analogiją aptariamai situacijai. Kaip matyti iš T. G. paaiškinimų, N. Č. jis vadina broliu, jį pažįstą visą gyvenimą, su juo dirba kartu bei dažnai bendrauja. Dėl to manytina, kad nėra pagrindo nepripažinti, jog N. Č. yra T. G. artimas asmuo, nepriklausomai nuo to, kad jis nepripažintinas T. G. artimu giminaičiu ar šeimos nariu pagal baudžiamosios teisės teoriją.

13. Vis dėlto pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo motyvams, jog nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas afekto būsenoje. Pabrėžtina, kad versija, jog T. G. veikė būdamas labai susijaudinęs, pateikta tik baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tik teigė, kad jis neatsimena tam tikrų įvykio aplinkybių, tačiau nenurodė, jog dėl R. R. veiksmų staiga ir labai susijaudino. Atkreiptinas dėmesys, jog konfliktas tarp R. R. ir T. G. nekilo po R. R. smūgio N. Č., o palaipsniui klostėsi viso vakaro metu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, R. R. ir su juo buvę asmenys nuo vakaro pradžios elgėsi agresyviai, stumdydavo pro jų stalą einančius kavinės lankytojus, replikavo kartu su T. G. buvusiems asmenims bei kitiems, su šiuo įvykiu nesusijusiems žmonėms, rodė įvairius gestus. Dėl to nesutiktina su argumentais, jog vien R. R. smūgis N. Č. siekė tokį netikėtumo bei įžūlumo lygį, kad jo pakako sukelti T. G. afekto būseną. Laikytina, jog nors nuteistojo smurtinius veiksmus ir lėmė paties R. R. netinkamas elgesys, kuriuo jis išprovokavo T. G. pyktį ir šis nesusivaldęs sumušė nukentėjusįjį, nuteistasis suvokė savo veiksmų esmę ir gebėjo juos valdyti.

14. Tai, kad T. G. nebuvo sukelta afekto būsena patvirtina ir aplinkybė, jog nagrinėjamo įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl konstatuotina, kad nuteistojo negalėjimą tiksliai nurodyti visų įvykio detalių lėmė ne buvimas afekto būsenoje, o neadekvatus situacijos vertinimas esant apsvaigus nuo suvartoto alkoholio. Be to, kaip matyti iš pirmiau nurodyto vaizdo įrašo, T. G. greitai nusiramino po pirminio išpuolio ir daugiau nepuolė R. R., o apklausų metu galėjo aiškiai nurodyti savo veiksmus po fizinio smurto panaudojimo. Pirmiau nurodytos aplinkybės tik sustiprina išvadą, kad nuteistojo pozicija dėl afekto būsenos yra tik jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors sutiktina su tuo, kad bet koks konfliktas, įžeidinėjimas ar fizinis smurtas gali asmeniui sukelti susijaudinimą, bet šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad T. G. susijaudinimo lygis atitinka afekto būsenai keliamus reikalavimus. Dėl to darytina išvada, kad nenustatyti duomenys, kurie sudarytų pagrindą nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį

15. Įvertinus pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog T. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys paneigia nuteistojo poziciją, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas afekto būsenoje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

16. Apeliaciniame skunde yra prašoma išteisinti T. G. pagal BK 284 straipsnį, kadangi šiuo atveju nuteistasis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, nenorėjo demonstruoti nepagarbos aplink jį esantiems asmenims, taigi nenustatyta subjektyvioji nagrinėjamos nusikalstamos veikos pusė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo T. G. kaltės konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

17. BK 284 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

18. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, asmuo gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas faktą, kad visuomenės rimtis arba tvarka bus sutrikdyta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Teismų praktikoje išaiškinta, jog kaltės turinys yra atskleidžiamas ne vien kaltininkų parodymais, kaip jie suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininkų atliktus veiksmus bei jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą bei kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-648/2020, 2K-198-697/2020).

19. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina tai, kad T. G. viešoje vietoje įžūliais veiksmais bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas ir taip sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį. Pabrėžtina, kad konfliktas tarp T. G. ir R. R. įvyko kavinėje, t. y., viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo ne tik kartu su nuteistuoju bei nukentėjusiuoju buvę asmenys, tačiau ir pašaliniai asmenys. Iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo ir kitų baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad kilus konfliktui tarp nuteistųjų ir R. R. aplinkui būriavosi kiti kavinėje buvę asmenys, kurie stebėjo konfliktą bei bandė išsiaiškinti, kas įvyko. Be to, įvykęs konfliktas buvo pakankamai intensyvus, iš vaizdo įrašo matyti, kad pargriovus R. R. nustumtas stalas, o pasibaigus smurtiniams veiksmams jo atžvilgiu ant grindų liko kraujo pėdsakai, vėliau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdytos, be to, objektyvių įvykio bei veikos aplinkybių neginčija ir nuteistasis.

20. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar nuteistasis, būdamas subrendęs ir išsilavinęs, suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą bei tai, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą jis gali sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o jo veiksmų intensyvumas, t. y., jog T. G. prieš nukentėjusįjį naudojo smurtinius veiksmus net šiam aktyviai nebepuolant, parodo, kad jis elgėsi sąmoningai. Byloje nustatyti bei tinkamai įvertinti objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties pusės požymiai patvirtina tai, kad T. G. veikė tiesiogine tyčia padarant viešosios tvarkos pažeidimą, elgėsi įžūliai bei vandališkai viešoje vietoje ir tokiu būdu suvokė, kad jo veiksmais yra trikdoma visuomenės rimtis. Nors apeliantas teigia, jog jo tikslas nebuvo sutrikdyti viešąją tvarką, o jis norėjo apginti N. Č., teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir tokį būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-489/2021, 2K-159-976/2021). Dėl aukščiau aptartų aplinkybių vertintina, kad byloje yra nustatytas bei objektyviais įrodymais pagrįstas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės elementas, todėl nuteistasis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn teisingai kvalifikavus jo veiksmus.

Dėl būtinosios ginties ribų peržengimo ir bendrininkavimo

21. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, tačiau T. G. bendrininkaujant su N. Č.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

22. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pabrėžtina, kad aptariamo straipsnio taikymui būtina tai, jog situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus bei akivaizdus. Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-697/2017, 2K-71-895/2018).

23. Kaip matyti iš vaizdo įrašo pavadinimu „XVR_ch3_main_20220227000001_20220227010000“, po R. R. suduoto smūgio N. Č., pastarasis pakyla nuo suolelio ir pradeda grumtis su nukentėjusiuoju, dėl ko abu asmenys nukrenta ant šalia stovėjusio stalo (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 59:22). Tuo metu T. G. artėja prie besigrumiančių vyrų, tiesdamas rankas į jų pusę, bandydamas atitraukti R. R. nuo N. Č.. Iš karto po to R. R. yra parverčiamas ant stalo ir N. Č. pradeda smūgiuoti šiam į viršutinę kūno dalį. Nuteistasis T. G. stovi šalia jo ir taip pat bando smūgiuoti nukentėjusiajam, tačiau negali to padaryti, kadangi N. Č. yra beveik užgulęs R. R.. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog nuo parvertimo ant stalo R. R. neatlieka jokių aktyvių veiksmų abiejų nuteistųjų atžvilgiu, taigi nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis kėlė realią grėsmę T. G. ar N. Č.. Tačiau vaizdinė medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų smurtiniai veiksmai ties tuo nesibaigė ir jie kartu nutempė R. R. nuo stalo, parvertė jį ant žemės ir pradėjo smūgiuoti į jį rankomis bei kojomis. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. R. pavojingi veiksmai buvo nutraukti prieš T. G. pradedant į jį smūgiuoti, taigi pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis jau buvo atremtas.

24. Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, jog šioje situacijoje nuteistasis veikė esant būtinosios ginties situacijai, kurios ribas vėliau peržengė. Vis dėlto, pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, teisėjų kolegija nekeičia skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje bei palieka pirmosios instancijos sprendimą vadovautis BK 28 straipsnio 3 dalimi.

25. Nuteistasis taip pat teigia, jog jis iš anksto nesitarė su N. Č. dėl R. R. sumušimo, o smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko spontaniškai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog nuteistieji nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.

26. BK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų arba daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 25 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš šių asmenų yra vykdytojai.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų arba daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kuomet kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad įstatymas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nenurodo kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, nors bendrininkų tarpusavio susitarimas pripažįstamas būtinuoju bendrininkavimo požymiu. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (pvz., gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-628/2019, 2K-247-719/2019, 2K-1-719/2020).

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esanti vaizdinė medžiaga neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusįjį R. R. mušė abu nuteistieji, tiek po vieną, tiek kartu, matė vienas kito atliekamus veiksmus, dėl to konstatuotina, kad suvokė, jog jie veikia kartu ir bendra tyčia, siekdami bendro tikslo – sumušti nukentėjusįjį. Nors nagrinėjamu atveju ir nėra nustatytas konkretus T. G. ir N. Č. susitarimas dėl R. R. sumušimo, tačiau vaizdinės medžiagos analizė leidžia pagrįstai manyti, kad T. G. bei N. Č. suvokė atliekamų veiksmų pobūdį bei aplinkybę, kad nukentėjusįjį parvertus ant šalia buvusio stalo šis nebekėlė nuteistiesiems realaus pavojaus. Pabrėžtina, jog T. G., suvokdamas tai, kad nukentėjusiojo anksčiau keltas pavojus buvo atremtas, turėjo realią galimybę sustabdyti N. Č. nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo bei nedalyvauti konflikte, tačiau to nepadarė ir konkliudentiniais veiksmais iš esmės išreiškė pritarimą atliekamiems veiksmams bei prisijungė prie N. Č. daromos nusikalstamos veikos, nebandydamas užkirsti jiems kelio. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. G. veiksmai yra pagrįstai kvalifikuoti kaip atlikti veikiant bendrininkų grupėje.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių

29. Apeliaciniame skunde prašoma nepripažinti T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl yra atmetami.

30. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepripažinti, jog T. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad R. R. sumuštas bendrais T. G. ir N. Č. veiksmais, o kilę padariniai – nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės yra tik nuteistųjų bendrų veiksmų rezultatas. Be to, kaip yra teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje T. G. nukentėjusiajam sudavė 9-10 smūgių, o N. Č. sudavė 6-7 smūgius, taigi T. G. indėlis į nusikalstamų rezultatų sukėlimą yra netgi didesnis nei N. Č., kuris iš pradžių buvo užpultas R. R.. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje.

32. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

33. Kaip yra matyti iš 2022 m. vasario 27 d. alkotesterio kvito (3 t., b. l. 7), T. G. 2022 m. vasario 27 d. 00.42 val. nustatytas 1,44 promilių girtumas (lengvas neblaivumo laipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo suvartotas alkoholis nagrinėjamu atveju lėmė, kad T. G. neteko savitvardos, elgėsi įžūliai ir agresyviai bei panaudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, nors būtinybė tą daryti nenustatyta. Nors nuteistasis teigė, kad įvykio metu nesijautė neblaivus ir elgėsi adekvačiai, tačiau vaizdinė bylos medžiaga paneigia šiuos T. G. teiginius, kadangi iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis, atitrauktas nuo R. R. svyruoja, ginčijasi su šalia esančia ir jį nuo nukentėjusiojo atitraukusia moterimi, o pasitraukdamas į šalį nevisiškai išlaiko pusiausvyrą. Spręstina, jog tai, kad nuteistojo būsena esant apsvaigus nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir dėl to yra pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

34. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose įtvirtintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl R. R. civilinio ieškinio

35. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl R. R. civilinio ieškinio ir nukentėjusiajam priteisti tik objektyviais duomenimis patvirtintą nukentėjusiojo patirtą žalą bei su nagrinėjama baudžiamąja byla susijusias proceso išlaidas. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė su R. R. sužalojimais nesusijusias išlaidas, taip pat kitame ikiteisminiame tyrime patirtas advokato išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

36. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, kuris pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jei jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

37. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. vasario 27 d. nutarimu R. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 62–64). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67), kurį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme papildė (4 t., b. l. 82–101), prašydamas iš nuteistojo priteisti 2 180,04 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš T. G. R. R. naudai priteisiant 1 780,04 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 9 780,04 Eur, ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

38. Įvertinus kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į šių dokumentų turinį bei nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį dalyje dėl 1 780,04 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. R.. Sutinkama su tuo, kad teismas tinkamai atsižvelgė į turtinės žalos atlyginimą už vaistų, vitaminų ir papildų įsigijimą, kuro sąnaudas, negautas pajamas iš darbo santykių bei įvykio metu turėtus rūbus, kadangi visos šios išlaidos yra neginčijamai pagrįstos nukentėjusiojo pateiktais AB „Swedbank“ išrašais (4 t., b. l. 89), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pažyma (4 t., b. l. 93), PVM sąskaitos-faktūros bei čekiai (4 t., b. l. 92, 95–97), taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, jog T. G. nukentėjusiajam jau buvo sumokėjęs 400 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir nurodytos sumos papildomai nepriteisė. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino išlaidų dėl sveikatos grąžinimo bei specifinio maisto produktų įsigijimo.

39. Nagrinėjamu atveju R. R. teigė, kad siekiant sumažinti stresą ir pagerinti savijautą buvo pirkti trys kelialapiai į sanatorijas ir SPA centrus su procedūromis – 139 Eur vertės kelialapis į „Vytautas mineral SPA“, 99 Eur vertės kelialapis į „Harmony Park“ ir 79 Eur vertės kelialapis į „Vilnius Grand Resort“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos už šiuos kelialapius priteistos nepagrįstai, kadangi kelialapiuose nurodytos paslaugos nelaikytinos susijusiomis su R. R. patirtais sužalojimais, be to, minėtuose kelialapiuose nėra nurodyta, kokios konkrečios procedūros būtų atliekamos. Pavyzdžiui, iš 139 Eur vertės kelialapio į „Vytautas mineral SPA“ (4 t., b. l. 94) matyti, kad svečių laukia: 1) 1 nakvynė pagerintame dviviečiame kambaryje dviem; 2) švediško stalo pusryčiai; 3) romantiška 3 patiekalų vakarienė dviem; 4) neribotos trukmės apsilankymas baseino ir pirčių erdvėje dviem; 5) sveikatingumo mankšta salėje ir baseine dviem; 6) skaityklos erdvė; 7) bevielis internetas; 8) nemokama vieta automobiliui. Kelialapyje į „Harmony Park“ nurodyta, kad kelialapyje numatytas SPA poilsis su pusryčiais ir pramogomis dviem (4 t., b. l. 98). Kelialapyje į „Vilnius Grand Resort“ nurodyta, kai tai yra 79 Eur vertės kuponas už 1 nakvynę dviem klasikiniame kambaryje darbo dienomis (4 t., b. l. 100). Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios išlaidos atsirado būtent dėl nuteistojo veiksmų bei turi būti pripažintos būtinomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos paslaugos yra pernelyg abstrakčios bei nesusijusios su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymu.

40. Taip pat matyti, kad nukentėjusysis pateikė AB „Swedbank“ išrašą dėl išlaidų perkant specifinius maisto produktus, kadangi dėl R. R. patirtų sužalojimų jis galėjo valgyti tik skystą ir minkštą maistą, kas, nukentėjusiojo nuomone, pagrindžia prašomą 483,65 Eur dydžio sumos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį visiškai bei R. R. priteisė visą jo prašomą sumą. Kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, ligos išmokos R. R. buvo mokamos laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. kovo 25 d., nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. (4 t., b. l. 93) Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas įvykis įvykdytas 2022 m. vasario 26 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog turėtų būti atlygintos ir negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. kovo 3 d., t .y. 188,84 Eur. Vis dėlto matyti, kad nukentėjusiojo pateiktas AB „Swedbank“ išrašas siekia laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. (4 t., b. l. 90–91), taigi viršija laikotarpį, kurio metu nukentėjusysis buvo nedarbingas. Atsižvelgiant į tai, kad išraše nedetalizuojama, kokie pirkiniai buvo įsigyti, o nukentėjusysis konkrečių čekių teismui nepateikė, darytina išvada, kad tikslinga atlyginti tik nedarbingumo laikotarpiu patirtas išlaidas. Baudžiamosios bylos duomenys įrodo tai, kad išlaidų, patirtų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. suma yra lygi 126,62 Eur.

41. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius duomenis ir nepagrįstai priteisė R. R. patirtas išlaidas, susijusias su streso mažinimu ir savijautos gerinimu bei specifinių maisto produktų pirkimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamą nuosprendį keičia šioje dalyje bei sprendžia, kad R. R. yra priteistinas 1 264,51 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas (1 780,04 Eur – 158,5 Eur – 357,03 Eur), kitoje dalyje civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą.

42. T. G. taip pat nesutinka su tuo, kad R. R. buvo priteistas 1 755,10 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimas, kadangi advokatas nukentėjusiajam padėjo tik R. R. ir N. Č. derybų metu dėl susitaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį siejo išskirtinai su advokato sugaištomis valandomis, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į suteiktų paslaugų esmę. Kaip yra matyti iš 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš 2022 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 24 (4 t., b. l. 144–145), už teisinę pagalbą R. R. sumokėjo 1 815 Eur. Į minėtą sumą buvo įskaičiuotos paslaugos už susipažinimą su dokumentais ir jų analizę, vaizdo įrašais; susipažinimą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06829-22 medžiaga; susitikimu kliento interesais bei derybomis; susitaikymo protokolų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-06829-22 ir Nr. 01-1-07421-22 rengimas bei teisinės konsultacijos ir dalyvavimas apklausos policijoje metu. Rašytiniuose paaiškinimuose (4 t., b. l. 137–139), R. R. nurodė, kad iš šių patirtų išlaidų jis prašo nepriteisti 150 Eur už susitaikymo protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07421-22 rengimą bei 199,50 Eur už teisines konsultacijas ir apklausą policijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, už susitaikymo protokolo rengimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06829-22 taip pat neturėtų būti priteista, nes nukentėjusysis susitaikė tik su N. Č. kitame ikiteisminiame tyrime, todėl nėra pagrindo teigti, jog iš T. G. turėtų būti išieškota 150 Eur dydžio suma dėl šių paslaugų suteikimo. Be to, iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. turėjo išlaidų už advokato susipažinimą su dokumentais, vaizdo įrašais ir jų analizę (600 Eur) bei už susitikimą kliento interesais bei derybomis (150 Eur). Pažymėtina, kad R. R. kreipėsi teisinės pagalbos ne tik kaip nukentėjusysis, tačiau ir kaip įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime ir šios išlaidos nėra priskirtos prie kažkurio vieno ikiteisminio tyrimo. Kadangi ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-06829-22 ir Nr. 01-1-07421-22 yra labai susiję, nėra galimybės atskirti šių išlaidų, todėl neturėtų būti priteisiama daugiau nei pusė šių išlaidų (375 Eur). Pažymėtina, kad R. R. savo prašyme prašė sumažinti turėtas išlaidas (150 Eur + 199,50 Eur), neatsižvelgęs į tai, kad iš PVM sąskaitoje-faktūroje šios išlaidos buvo didesnės dėl pridėto PVM. Pirmos instancijos teismas priteisdamas R. R. turėtas išlaidas taip pat neatsižvelgė į šią aplinkybę.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, už suteiktas teisines paslaugas R. R. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteista 756,85 Eur ((1500,00 Eur - 199,50 Eur – 150,00 Eur – 150,00 Eur – 75,00 Eur – 300,00 Eur = 625,50 Eur) * 21 % PVM). 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AMG2212_090 ir jos ataskaita (4 t., b. l. 146–147) įrodo, kad už patikslinto civilinio ieškinio ir priedų parengimą R. R. advokatui yra sumokėjęs 363 Eur dydžio sumą, kas pripažintina būtinosiomis proceso išlaidomis.

44. Įvertinus šiuos dokumentus, darytina išvada, kad skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai įvertintos kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. R. aplinkybės bei suteiktų teisinių paslaugų pobūdis. Vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso bei sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas jam atlyginti patirtas 1 828,50 Eur dydžio išlaidas dėl teisinių paslaugų yra tenkinamas dalyje ir R. R. priteistina suma dėl teisinių paslaugų yra lygi 1 119,85 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje.

Dėl J. B. civilinio ieškinio

45. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį iš dalies, kadangi nenustatytas pagrindas pripažinti R. R. sugyventinę nukentėjusiąja. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais.

46. BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos mirusio arba priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties ar priverstinio pradanginimo patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

47. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu J. B. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 131–132). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis sprendimas priimtas nepagrįstai bei neatsižvelgus į BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad T. G. veiksmai atitinka BK 100¹ straipsnyje ar BK 129-134 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, kas suponuoja išvadą, jog J. B. nukentėjusiąja buvo pripažinta nesant šį sprendimą pagrindžiančio teisinio ar faktinio pagrindo.

48. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

49. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemiškai aiškinant BPK 28 straipsnio 1 dalies bei BPK 109 straipsnio nuostatas, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tik tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-719/2022). Taigi ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Išimtis galima tik nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens atvejais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Nukentėjusiojo teisė į šios žalos atlyginimą yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad J. B. dėl nuteistojo T. G. tyčinių veiksmų patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo prižiūrėti ir rūpintis R. R., taip pripažino jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl kitam asmeniui padaryto sveikatos sutrikdymo. Laikytina, kad ši pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės pažeidžia civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje reglamentuojančias BPK normas.

50. Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai, giminaičiai ir kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai savaime nereiškia, kad visi šie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-331-976/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad šioje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pripažinti J. B. civiline ieškove. Dėl to, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi bei 328 straipsnio 4 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendis keičiamas dalyje ir J. B. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl procesinių išlaidų priteisimo

51. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. R. ir J. B. prašė T. G. apeliacinį skundą atmesti bei iš nuteistojo priteisti šių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y., atitinkamai 350 Eur ir 250 Eur.

52. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) galima išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti tiek R. R., tiek J. B. atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktus prašymus. Kaip matyti iš pirmiau šioje nutartyje nurodytų argumentų, J. B. suteiktas nukentėjusiosios statusas pripažintas suteiktas nepagrįstai, o jos civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas, o R. R. pagal jo civilinį ieškinį priteista suma yra sumažinta, taip pat sumažinamos ir jam priteisiamos advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidos, t. y., nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Be to, papildomai pažymėtina, kad atsiliepimuose į apeliacinį skundą nėra nurodomos esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios teismui nebūtų žinomos iš baudžiamosios bylos medžiagos, atsiliepimų apimtis nėra didelė, baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, nedalyvaujant R. R. ir J. B. teisines paslaugas teikusiam advokatui. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiojo ir J. B. prašymai atmetami ir iš T. G. nurodytos 350 Eur ir 250 Eur dydžio sumos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. G. 1 264,51 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 9 264,51 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 9 264,51 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat iš T. G. civiliniam ieškovui R. R. priteisti 1 119,85 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų.

Civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Netenkinti nukentėjusiojo R. R. ir civilinės ieškovės J. B. prašymų iš nuteistojo T. G. priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.