Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-220-1033/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-02
Bylos Nr.: 1-220-1033/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06829-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis: T. G., N. Č.
Civilinis ieškovas: R. D., R. R., J. B.
Advokatai: Lina Gudaitė, Zita Malova, Vladislav Latušinskij

Kategorijos

1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1033/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06829-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam T. G., jo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,kaltinamajam N. Č., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui R. D., jo įgaliotai atstovei advokatei Linai Gudaitei,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. R., J. B.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2006 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 3 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį;

N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinį kartą 2015 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - 3 metų laisvės atėmimas, 2017 m. liepos 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. ir N. Č. sunkiai sužalojo žmogų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2022 m. vasario 26 d. apie 23.45 val., būdami viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), T. G. būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 1,44 promilių neblaivumas), kilus konfliktui su R. R., tyčia, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, N. Č. kumščiu sudavus smūgį ant suolo buvusiam nukentėjusiajam R. R. į kūno sritį, T. G. nutempė R. R. nuo suolo ant grindų ir kumščiu sudavė devynis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko N. Č. ne mažiau, kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o T. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tokiais bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą bei padarydami poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje apie akį ir skeveldrinį kairio skruostikaulio - kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir šoninių sienelių, kairio skruostinio lanko, nosikaulių bei pleištakaulio kairės pusės (kaukolės pamato kairės vidurinės daubos) lūžius, dėl ko nukentėjusysis R. R. buvo sunkiai suluošintas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas), ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą. Po ko, N. Č. pribėgęs prie kito asmens laikomo R. D., sudavė kumščiais tris smūgius pastarajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu T. G. ir N. Č., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su kompanija ilsėjosi „(duomenys neskelbtini)“. Jų kompanijoje buvo jis su žmona, brolis N. Č. su drauge ir draugas G. su žmona. Jiems sėdint prie staliuko, priėjo nepažįstamas išgėręs asmuo (R. D.) ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, „ko žiūri“, paskui nuėjo. Šio asmens anksčiau nebuvo matęs, todėl nuėjo prie scenos, kur tuo metu stovėjo šis žmogus, pasikalbėti. Ten dar buvo muzikantas. Apie ką kalbėjosi neprisimena. Paskui buvo priėjęs R. D. draugas R. R., su kuriuo taip pat pasikalbėjo. Tada atėjo G. iš jo (T. G.) kompanijos ir jis su G. nuėjo prie savo staliuko. Tie asmenys (nukentėjusieji R. D. ir R. R.) buvo prisėdę prie jų staliuko, kai jie buvo išėję šokti, todėl jautė nepatogumą, buvo nemalonu, bet nenorėjo su jai ginčytis ar bartis, nes nėra konfliktiški žmonės. Tie vyrai patys tarpusavyje ginčijosi ir barėsi. R. R. buvo „susikabinęs“ su kažkuo, todėl jis priėjęs jam pasakė, kad „jei norite muštis, eikite į lauką“. Prieš išeinant iš kavinės jų kompanija apmokėjo sąskaitą ir žmonos nuėjo į tualetą. Jis su N. Č. taip pat nuėjo prie tualetų. Ten jau buvo R. D. su R. R. ir barėsi. Jam kalbantis pamatė, kad N. užpuolė. Iš vaizdo įrašo matosi kas buvo. Pažiūrėjęs įrašą labiau supranta buvusią situaciją, o tuo metu pagalvojo, kad jis su R. R. ir N. kartu nukrito ir, kad nebuvo didelių muštynių. N. buvo sumuštas, jam praskelta lūpa. Atvykusi policija jį (T. G.) suėmė ir išvežė į areštinę. Jis neatsimena, kokius veiksmus atliko, jam atrodė, kad kažkur pats krito, smūgio neprisimena nei vieno. Įvykio metu buvo truputį išgėręs, bet adekvatus. Išgėrė dvi stiklines brendžio (2x40 g) ir pora bokalų alaus, tačiau girtas nesijautė, muštis nenorėjo, vaistų nebuvo vartojęs. Net izoliatoriuje pareigūnai sakė, kad be reikalo jį čia atvežė, nes viskas su juo gerai. Jis prisimena, kad N. užpuolė, kad jį (T. G.) žmona patraukė. Vaizdo įraše matosi, kad jam niekas nesudavė, tačiau tuo metu atrodė, kad jam trenkė. Faktines aplinkybes pripažįsta, tačiau nenorėjo ir neplanavo sužaloti žmogaus (R. R.), gailisi, kad taip atsitiko. Jis nenorėdamas nukentėjusiam trenkė, nekontroliavo savęs. Taip sureagavo, kadangi jo brolį N. mušė. Pačių muštynių neatsimena, nežino, kodėl taip gavosi. Mano, kad buvo labai susijaudinęs ir susinervinęs, nes jo brolį N. užpuolė, buvo stresas. Anksčiau jam nėra taip buvę, nepuola muštis iš niekur nieko. Psichologinių problemų neturėjo ir neturi. Tyrėja jo klausinėjo kaip buvo, tačiau jis tiksliai neprisiminė. Visą naktį izoliatoriuje galvojo, kas atsitiko ir kodėl taip įvyko. Atsimena tik, kad buvo prie tualeto prieš muštynes. Ten dar buvo R. R., R. D. ir N.. Kiek pamena, R. R. tuo metu jau konfliktavo su vyruku, kuris buvo didelėje kompanijoje. Prisimena, kad jo akyse užpuolė N., dar pagalvojo, kad tuoj peilį išsitrauks, todėl baisu buvo. R. D. pasakė, kad „visus pažįstu, galiu pridaryti problemų“. Tą patį R. D. jam buvo sakęs ir prie scenos, kai buvo nuėjęs su juo pasikalbėti dėl kabinėjimosi. Visą vakarą nukentėjusieji kabinėjosi, vaikščiojo, prisėdo prie jų staliuko, buvo neblaivūs ir elgėsi įžūliai, tačiau jis nekvietė policijos, nes manė, jog valdo situaciją. Paskui jie N. užpuolė. Vaizdo įraše matė, kad žmona jį tampė, tačiau tokie santykiai su žmona pas juos būna. Jokios bendrininkų grupės su N. nebuvo, jie nesitarė kažką mušti, muštynių metu net negalėjo susitarti. N. pažįsta visą gyvenimą, kartu augo ir gyveno. Jis yra labai artimas, pastoviai matosi, per vaikų gimtadienius susitinka, bendrauja dažnai. N. yra jo pusbrolis - mamos sesers sūnus, vienuose namuose gyveno. Nebūtų įvykę tos muštynės, jeigu nebūtų užpuolę N.. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, nenorėjo tokių pasekmių, atsiprašo nukentėjusiojo. Pradėjo mokėti žalą kiek gali. Nukentėjusios J. B. civilinio ieškinio nepripažįsta, pritaria savo gynėjo pozicijai dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos – mokės kiek priteis teismas. Visos civilinio ieškinio sumos priteisimas jį sužlugdytų, nes reikia išlaikyti du nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), pats mokosi, niekur nedirba, turi mokėti už butą išsimokėtinai. Kol kas gyvena iš žmonos pajamų ir gaunamos (duomenys neskelbtini) eurų nedarbo išmokos. Nuoširdžiai gailisi, nenorėjo tokių pasekmių. Jei R. R. nebūtų sukėlęs muštynių, to nebūtų buvę.

Kaltinamasis N. Č. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo prieš R. D., tačiau nepripažino kaltės dėl nusikaltimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad su drauge B. B. ir pusbroliu T., jo žmona A. bei draugais G. ir I. buvo „(duomenys neskelbtini)“, norėjo pavakarieniauti, paklausyti muzikos. Nukentėjusieji R. R. ir R. D. taip pat lankėsi kavinėje, atėjo į kavinę apie 22 val. Muzikantai baigė groti apie 23 val. Jų kompanija sėdėjo už staliuko, kuris buvo priešpaskutinis salės gale. Jų kompanija saikingai vartojo alkoholį. Jis pats 8 metus visai nevartoja alkoholio, be to tą dieną vairavo automobilį, todėl alkoholio iš viso nevartojo. Prie jų staliuko nei iš šio, nei iš to priėjo R. D. ir pradėjo kabinėtis prie T., sakė „ko žiopsai?“. T. pasakė, „čia jūs man?“, tada R. D. parodė vidurinį pirštą ir nuėjo link muzikantų. T. irgi nuėjo paskui jį, tuoj prisijungė R. R., bet visi trise paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Vaizdo įraše nesimatė, kad R. D. buvo sustojęs prie jų staliuko, nes kavinėje vaikščiojo daug žmonių. T. grįžo atgal, o R. R. su R. D. nuėjo prie kito staliuko. R. R. ir R. D. buvo išgėrę, sunkiai laikėsi ant kojų, svyravo ir toliau prie savo staliuko su kitais vyrais vartojo alkoholį. Jis matė, kad R. R. apsistumdė su kitu vyru, kuris buvo su kailiuku, ruošėsi vienas kitam trenkti. R. R. su R. D. prie armėnų tautybės asmens mojavo rankomis prie išėjimo durų, prie tualeto, matėsi, kad vyksta konfliktas, bet buvo tolokai nuo jų staliuko ir ne viskas girdėjosi. Matėsi, kad R. R. ramina R. D.. Prieš išeinant iš kavinės B., Al. ir I. iš jų kompanijos nuėjo į tualetą, prie kurio jau buvo susirinkę daug žmonių. Buvo vyrų, kurie sėdėjo šalia stalo, ten buvo ir R. R. su R. D., T. bei kiti lankytojai. Jis (N. Č.) prisėdo prie staliuko netoli tualeto, už stalo atsisėdo ir R. D., nors jo nekvietė. R. D. neklausė, ar galima prisėsti šalia. Jie bendravo kol laukė moterų ir staiga jis pajuto smūgį į veido sritį. Jam iš nosies bėgo kraujas, lūpa buvo praskelta, jautė skausmą veido dešinėje pusėje. Tas asmuo, kuris jam trenkė ir bandė pargriauti buvo R. R.. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas ir tik tada jis suprato, kaip viskas įvyko, nes nuo smūgio negalėjo atsiminti, kaip buvo. Jis neturėjo tyčios sužaloti R. R., pats buvo sumuštas ir R. R. buvo iškelta baudžiamoji, kurioje jis (N. Č.) buvo nukentėjusysis. Vėliau ta byla nutraukta abiejų prašymu. Mano, kad nebuvo įžūlių veiksmų iš jo pusės, jis nerodė jokios agresijos ir nieko nešokiravo savo elgesiu, bendrininkų grupėje neveikė su T., spontaniškai atliko veiksmus, kai gavo smūgį į veidą ir apsipylė kraujais. R. R. nepatyrė sunkaus kūno sužalojimo dėl jo veiksmų, nes sudavė į koją ir kūno sritį. Buvo rašytinis susitarimas, kad R. R. neturi jam pretenzijų, o jis neturi pretenzijų R. R.. Jis nepadarė sunkaus kūno sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ką patvirtina vaizdo įrašas ir liudytojų parodymai. Neneigia, kad buvo sudavęs smūgius R. D. į kūno sritį. Pirminiuose parodymuose R. D. 2022-02-27 minėjo, kad įvykio nematė, kas 10 minučių išeidavo parūkyti ir savo parodymuose jo (N. Č.) visai neminėjo, nesakė, kad neva jis sumušė jį. Tačiau praėjus 4 mėnesiams apkaltino jį ir 2000 Eur civilinį ieškinį pareiškė, jokių ieškinį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl su ieškiniu nesutinka. Bet jei dėl jo veiksmų R. D. buvo padaryta materialinė žala ir sukeltas fizinis skausmas ar kiti nepatogumai, tai sutinka atlyginti žalą. Užfiksuotų smūgių jis neneigia, tyčia sužaloti nenorėjo, iš R. R. buvo gavęs smūgį, todėl spontaniškai galėjo suduoti smūgius R. D., nes manė, kad jie kartu jį užpuolė. Su R. R. nekonfliktavo, todėl neaišku, kodėl jis trenkė jam. Gal pats R. R. gali pasakyti, kodėl pirmas jam trenkė ir padarė nesunkius sužalojimus, praskėlė lūpą. Po R. R. smūgio jis sąmonės nebuvo praradęs, tačiau truputį orientaciją buvo praradęs, buvo silpna, 30-40 sekundžių nuo smūgio adekvačiai negalėjo mąstyti ir neatsimena tiksliai ką darė, galvojo, kad nugriuvo. Matė, kad R. R. buvo ant grindų ir T. G. jam spyrė. Jis (N. Č.) taip pat spyrė vieną kartą. Iškart po R. R. suduoto smūgio nematė, kur buvo T. ir kiti, neatsimena, nematė kas vyksta, galvojo, kad nukrito, nes gavo smūgį. Atsimena, kad vieną kartą su koja R. R. spyrė, paskui į kūno sritį R. D. trenkė. G. laikė apglėbęs R. D., šis buvo pakėlęs rankas. R. D. trenkė spontaniškai, buvo savigynos instinktas. Į kūno sritį T. G. spyrė R. R. iš kojos, kai šis buvo ant grindų. Daugiau nematė, ką darė T. G., nes jis nuėjo nuo R. R. jam trenkęs. R. R. jis trenkė, nes šis pirmas jį užpuolė. R. D. trenkė du kartus su kumščiu į kūno sritį (nugaros ir šono sritį), į veidą netrenkė. Tai buvo jo savigyna, spontaniškai viskas įvyko. T. G. yra jo pusbrolis. Su drauge B. jis turi du nepilnamečius vaikus, pastovią gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl pagal BK 284 straipsnį prašo skirti švelnesnę bausmę, o pagal BK 135 striapsnio 1 dalį išteisinti.

Nukentėjusysis R. R. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario 26 d. vakare į svečius užėjo R. D., jie vakarojo, vartojo alkoholį. Paskui sugalvojo nuvažiuoti paieškoti kavinės, kurioje galėtų atšvęsti savo sugyventinės J. B. (duomenys neskelbtini) jubiliejų, nes sirgo kovidu ir negalėjo atšvęsti. R. D. turėjo reikalų su kavinėmis, pats turėjo kavinę ir pažįstamų muzikantų. J. atsisakė kartu su jais važiuoti. Jie dviese išvažiavo su taksi. Pirma nuvažiavo į Gedimino prospekte esantį kiniečių restoraną, bet ten buvo mažai vietos, todėl nutarė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo R. D. pažįstamas muzikantas. Atvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ pakilo į antrą aukštą, kavinėje buvo daug žmonių, ant scenos grojo muzikantai. R. D. pirmas ėjo, o jis iš paskos. Per pertrauką, kai R. D. kalbėjosi su muzikantu, priėjo prie R. D. languotais marškinėliais vyras (T. G.) ir pradėjo kabinėtis. R. D. nulipo nuo scenos ir pradėjo su tuo asmeniu kalbėtis. Tada priėjo T. G. draugas ilgais plaukais, kurio jis paprašė, kad T. G. nusivestų į šalį. Tas draugas nusivedė T. G. prie staliuko. Pakalbėję su muzikantu jie prisėdo prie pažįstamų. Pastebėjo, kad netoli sėdi kompanija – N. Č. ir T. G.. Tarp jų įvyko žodinis apsižodžiavimas, jis išskyrė R. D. nuo jų, kad nekiltų konfliktas. Visą vakarą buvo apsižodžiavimai. Prieš išeinant iš kavinės, prie tualetų matė, kad su kitais kavinės lankytojais konfliktavo T. G.. Įsivėlė į konfliktą ir jie, ko pasekoje įvyko muštynės. Jis neprisimena smūgių, kad būtų sudavęs, tačiau kai susipažino su byla ir vaizdo įrašu, matė, kad N. Č. pirmas sudavė. Tada N. puolė jį smaugti, ant suoliuko paguldė ir su rankomis į galvą trenkė. T. G. dar sudavė į galvą, nusitempė jį ant žemės, jis prarado sąmonę. Daugiau kaip 10 smūgių buvo jam suduota. Prie tualetų N. su R. D. sėdėjo prie staliuko vienas prieš kitą, apsižodžiavo ir jam buvo pasakyti žodžiai, tik negali tiksliai įvardinti kokie. Turbūt tai išvedė jį iš pusiausvyros, kad N. trenkė. Po suduotų smūgių jis be sąmonės buvo nuvežtas į ligoninę, konstatuota smegenų sutrenkimas, kaukolės lūžis, akiduobės lūžiai, skeveldra buvo įstrigusi į akį, išimtas skruostikaulis, sudėta plokštelė, žandikaulyje, akiduobėje irgi sudėtos plokštelės, nosis sulaužyta. Prieš ateinant į kavinę jis namuose buvo išgėręs, kavinėje dar užsisakė ir išgėrė 0,5 litro alaus. R. D. pas jį į namus buvo atsivežęs 0,7 litro degtinės, kurį trise gėrė, bet ne visą butelį, išgėrė daugiau kaip pusę. Gedimino prospekte kavinėje tik pašnekėjo nuvažiavę, neatsimena, ar užsisakė ką nors ten. Šiuo metu turi neįgalumą, darbingumas (duomenys neskelbtini) proc., dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyveno. Nežino, iš kur T. G. žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini). Jis su niekuo kavinėje nekonfliktavo, prie R. D. kiti pradėjo kabinėtis ir konfliktuoti. Nematė nei kavinėje, nei vaizdo įraše, kad R. D. priekabiautų prie merginos šviesiais plaukais (T. G. žmonos). Savo civilinį ieškinį palaiko, jam buvo padaryta 2000 Eur turtinė ir 50000 Eur neturtinė žala. Iki dabar vartoja įvairius vaistus ir papildus, skauda ausį, akį, dantį. Jam įdėta plokštelė į petį, nelabai valdo kairės rankos, regėjimas sutrikęs, negali valgyti kieto maisto, nejaučia dantų, įsikanda į žandą. Tik dešine puse gali kramtyti, paprastai valgo trintas sriubas. Jei kas nors kietesnio papuola, veido skruostikaulis pasisuka į šoną. Patirti sužalojimai nėra iki galo sugiję, bus reikalingos operacijos, kamuoja skausmai, be tablečių negali gyventi. Iš jo buvo paimti džinsai, striukė, batai, kuriuos buvo neseniai nusipirkęs, čekių neturi. Nedarbingumo išmoką mokėjo, bet ne visą laikotarpį. Kiek mokėjo, neatsimena. Ligonių kasos kažkiek kompensavo, už operacijas ir konsultacijas nereikėjo mokėti. Iš naujo nustatytas neįgalumas nebuvo. Negautas pajamas apskaičiavo pagal mėnesines pajamas. Ieškinio 6 priede yra išmokėtos sumos, tačiau tai nėra atlyginimas, gal pašalpa. Pajamas jam apskaičiavo advokatas, todėl jis galėtų tiksliau paaiškinti. Grįžęs iš ligoninės gydėsi namuose, lankė procedūras. Važinėjo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) gydytis, ten yra jo šeimos gydytojas. Vizitai buvo ir į Lazdynų ligoninę. Tiksliai neatsimena kiek kartų važiavo į (duomenys neskelbtini), taip pat važinėjo į reabilitacijas ir SPA, dovanų kuponus pirko J., internetu užsakė. Prie ieškinio yra pateikti visi priedai, kurie pagrindžia ieškinį. Jo automobilis 2007 metų gamybos. Vienas nebūdavo namuose, nes galva apsvaigdavo, keletą kartų buvo nukritęs. Gydytojai sakė, kad tai natūralu, nes buvo sunkus sutrenkimas. Galvos svaigimas gali išlikti visą gyvenimą, skausmai taip pat. Gydytojai uždraudė jam kelti sunkius daiktus, aktyvių veiksmų dabar negali daryti, negali sportuoti, pasilenkti, nes galva svaigsta. Kai skausmai vargina, irzlumas atsirado, nuotaika visą laiką sugedusi. Su N. Č. sudarytą susitaikymą palaiko, reikalavimų N. Č. atžvilgiu atsisako. Žalą prašo priteisti tik iš T. G., nes pastarasis jam veidą sulaužė.

Nukentėjusioji J. B. teismo posėdyje parodė, kad ji kavinėje nebuvo, tačiau matė vaizdo įrašą. Tą vakarą R. D. buvo pas juos atvykęs vakarienės. Per 3-4 valandas jie išgerė pusę butelio alkoholio. Visiems bendraujant, pokalbis išėjo, kad ji negalėjo švęsti savo jubiliejaus, todėl vyrai nusprendė paieškoti kavinės jos jubiliejaus šventimui. Ji su vyrais nevažiavo, išvedė šunį į lauką ir apie 22 val. nuėjo miegoti. Atsibudusi apie 02.00 val. pamatė, kad R. R. dar negrįžęs į namus. Pradėjo skambinti. Nuo 2 val. skambinėjo policijai, nes negalėjo prisiskambinti R.. Jai sukilo spaudimas, kilo panika. Tai pirmas kartas, kad R. išvyktų ir negrįžtų. R. D. prisiskambino tik paryčiais ir šis pasakė, kad R. pakliuvo į ligoninę. Per pažįstamus sužinojo, kad R. ligoninėje, nes įvyko muštynės. Vėliau susisiekė su R. telefonu. Įvykio vaizdo įrašą analizavo 4 dienas, kai jai buvo duotas leidimas susipažinti su bylos medžiaga. Įraše matėsi apsistumdymai, kad T. G. buvo priėjęs prie R. D.. R. bandė juos atitraukti, bet įtampą buvo galima pajusti. R. smūgis buvo tos įtampos pasekmė. Drąstiški veiksmai buvo iš kaltinamųjų pusės. Pagal savo tarnybą ji yra daug mačiusi, bet tokio žiauraus elgesio nebuvo mačiusi. Kai tyrėjas davė pakalbėti su R., jis nurodė, kad konflikte buvo žodžiai „mentas“. Pirmą dieną R. nieko negalėjo atsiminti, pirminės apklausos metu davė neadekvačius parodymus. Pavasarį jau galėjo daugiau atsiminti apie įvykį, bet visų detalių neatsiminė. Kas matosi įraše ir ką atsimena, skiriasi. Ji pažįstama su R. nuo 2005-2006 metų, dirbo (duomenys neskelbtini), buvo kolegos, nuo 2017 m. kartu gyvena. Niekada nematė jo konfliktiško ar agresyvaus. Jis visą laiką buvo tas, kuris skiria ir bando įvesti tvarką. R. yra nekonfliktškas, ramus žmogus, jį išerzinti reikia sugebėti. Kai jai pasakė, kad R. pirmas sudavė smūgį, ji nepatikėjo. Vaizdo įraše matosi, kad R. elgėsi adekvačiai, bandė atskirti R. D. nuo T.. R. sužalojimas paliko pėdsaką, palietė ir ją, atsirado konfliktinių situacijų tarp jų namuose, nes R. buvo pagalbininkas šeimoje, dabar tokio nėra. Ji palaiko savo 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes buvo paveikta jos emocinė būklė, pačiai atsirado sveiktos problemos, padidėjo spaudimas (iki 200), turi vartoti vaistus, šis įvykis buvo baisus sukrėtimas, atsirado panika, bejėgiškumo būklė, nuolatinė įtampa ir nerimas, bloga savijauta, pergyvenimas dėl R. R. sveikatos. Buityje liko viena, nes R. fizinio darbo negali dirbti, jam svaigsta galva, einant gali nugriūti, jam reikia padėti ir rūpintis. Bet koks trauminis poveikis R., gali turėti nepataisomas pasekmes, todėl reikia ypatingai saugotis. R. saugojimasis papildomai reikalauja ir jos jėgų. Kai R. R. gulėjo ligoninėje, ji rūpinosi juo, nes pats savarankiškai negalėjo važinėti, vežė jį pas daktarus, patyrė išgyvenimus. T. G. yra kaltininkas šioje situacijoje. Reikia tik atidžiai vaizdo įrašą peržiūrėti, nes apklausos protokolas byloje neišsamus. R. prašomi 2000 Eur žalai atlyginti yra jo negautos pajamos už darbą, nes nedirbo 3 mėnesius, nedarbo išmoka ne visą laikotarpį buvo mokama. Po sužalojimų R. yra problemos su maistu, reikia atskirai gaminti, kad galėtų maistą sukramtyti, o tai atsiliepia ir jos gyvenimo kokybei, kitokie produktai reikalingi, kai kuriuos perka vaikų skyriuje, kur nemažus pinigus kainuoja. Ji važinėjo R. R. automobiliu, į Lazdynų ligoninę važiavo kelis kartus, pas gydytoją, kuris jį operavo, lankėsi ir privačiai. Taip pat važinėjo į (duomenys neskelbtini). Ieškinyje pateikė minimalias išlaidas, dar mokėjo advokatui. Prašo priteisti iš T. G. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitam kaltinamajam N. Č. pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis R. D. teismo posėdyje parodė, kad su R. R. nuvažiavo į kavinę, į „(duomenys neskelbtini)“, ten išgėrė nedaug, neprisimena ar valgė. Prieš tai pas R. R. vakarienės buvo, alkoholio pusę butelio jie išgėrė. Jis atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ blaivus, norėjo dėl kavinės pasitarti, pažinojo ten dirbantį muzikantą. Muzikantai kavinėje pradeda groti nuo 22.00 val. vakaro. Atvykę nuėjo link muzikantų, pakalbėjo su jais. Konflikto nelabai prisimena, jis su niekuo nekonfliktavo, patys kaltinamieji buvo agresyvūs. Neatsimena ar buvo priėjęs prie kaltinamųjų staliuko ar kitų kavinės lankytojų staliukų. Pamena, kad prie tualeto buvo barnis ir susistumdymas. Jis norėjo paklausti N. Č., kodėl vyko stumdymasis, bet šis pradėjo jį daužyti. N. nieko nesakė. Neįsivaizduoja dėl ko kilo konfliktas. Jis nelindo prie merginos, gal ji apsipažino. Atsikėlęs po sumušimo pamatė, kad R. R. guli be sąmonės ant žemės kraujo klane. Kaip jį patį mušė, nelabai atsimena. Pradėjo jį mušti iš niekur nieko, buvo daug išgėrę. Jis sėdėjo prie stalo ir jam buvo suduoti smūgiai, parkrito ant žemės ir vėl buvo suduoti smūgiai. Smūgiuota buvo į įvairias vietas, buvo trys smūgiai į galvą, susiorientuoti buvo sunku, jautė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, apie savaitę vartojo vaistus nuo galvos skausmo. Kraujas nebuvo jam paimtas po įvykio (neblaivumui nustatyti). Sumušimo žymių galvos srityje nesimatė. Porą dienų namuose pabuvo, į darbą nėjo. Nedarbingumas jam nebuvo būtinas, kadangi pats yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), todėl nesikreipė dėl nedarbingumo. Dirba paslaugų sferoje. Jis nekonfliktavo iki muštynių, R. R. konfliktavo. Jam niekas nepaaiškino, kodėl įvyko konfliktas. Visų detalių neatsimena, nes daug laiko praėjo, bet yra filmuota medžiaga. Negali pasakyti, kiek laiko prabuvo kavinėje, tačiau kai atėjo, muzikantai jau grojo. Savo civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Prašo priteisti šią sumą iš N. Č.. Po įvykio N. jo neatsiprašė. Kaltinamųjų jis nepažįsta. Teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad antri jo parodymai yra teisingi, ten viską nurodė. Taip pat laikosi teisme duotų parodymų. Pirminiuose parodymuose ne viską nurodė, nes buvo stresas ir alkoholio įtaka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-27 apklausos metu nukentėjusysis R. D. parodė, kad jam būnant namuose pas R. R., jie išgėrė 0,7 litro degtinės butelį ir išvažiavo į kiniečių restoraną, o iš ten važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Užėjus į ,,(duomenys neskelbtini)’, iškart nuėjo į antrą aukštą ir atsisėdo. Jų sėdimos vietos buvo prie lango, žiūrint nuo laiptų, 4-5 staliukas. Nuo jo, žiūrint į salės gilumą, matėsi scena. Jis atsisėdo taip, kad iš dešinės pusės jam buvo scena, priešais jį atsisėdo R. R.. Už R. nugaros sėdėjo didelė kompanija, kuri jam buvo nematyta. Toje kompanijoje buvo vyrukai su merginomis, kurių viena buvo tamsių plaukų. Šioje kompanijoje buvo taip pat stambaus sudėjimo vyras su languotais marškiniais, kurio daugiau apibūdinti negali, tačiau jis kabinėjosi prie žmonių. Šioje kompanijoje buvo apie 6 žmones. Kadangi buvo išgėręs, visko gerai neprisimena, daugelio dalykų iš vakaro tiesiog negali pasakyti. Kiek atsimena, su pastarąją kompanija nei jis, nei R. nekonfliktavo, nors lyg ir pamena, kad tą vakarą R. jį ramino dėl kažkokio mini konflikto, galbūt su tuo vyru languotais marškiniais. Iš restorane matytų žmonių gali paminėti tokį M., kuris buvo prisijungęs vienu momentu prie jų ir gretimo stalo kompanijos. M. gyvena netoli ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis (R. D.) yra rūkantis, tai išeidavo į lauką parūkyti maždaug kas 10 minučių. Neprisimena tiksliai, kaip viskas buvo, tačiau po vieno parūkymo grįžo į antrą aukštą ir pamatė R. gulintį ant žemės, jam kažkas trenkė. Paskui neatsimena, kas tiksliai įvyko, žino tik, kad vijosi tą, kuris sumušė R.. Žmogaus, kuris mušė R. nepagavo, tačiau jį vėliau sugavo policija. Nežino, kas kvietė policiją, greičiausiai padavėjos. Išvežus R., jis toliau gėrė ,,(duomenys neskelbtini)“. Kaip atsidūrė namuose nepamena, apie R. nieko nežinojo iki pat 2022-02-27 ryto, kai jam paskambino J.. Nori pasakyti, kad alkoholį jis vartojo tiek prieš atvykdamas į ,,(duomenys neskelbtini), tiek joje, todėl vakaro įvykių nepamena. Pats nuo nieko nenukentėjo ir niekam pretenzijų neturi. Galėtų atpažinti nurodytą M., bet nežino, ar sudarytų fotorobotą. To asmens, kurį vijosi, atpažinti negali. Nori pabrėžti, kad viduje viską filmavo vaizdo kameros, jos parodys, kaip ir kas iš tikrųjų buvo (1 t., b. l. 140-141).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-17 nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2022-02-27 apklausiamas kaip liudytojas jis negalėjo duoti išsamių, aiškių ir tikslių parodymų, kadangi buvo sumišęs po įvykio. Apklausiamas nelabai suvokė situacijos dėl patirto streso, išlikusio alkoholio poveikio ir nerimo dėl draugo R. R. sveikatos būklės, nes po jo patirtų sumušimų, jis buvo be sąmonės išgabentas į ligoninę. Taip pat negalėjo duoti išsamių parodymų, kadangi negalėjo visko tuo metu prisiminti, negalėjo suvokti kokios aplinkybės byloje gali būti svarbios, o kokios ne. Jam buvo sumušta galva, kankino galvos skausmai, buvo sunku susikoncentruoti, ne viską iš karto prisiminė. Praėjus po įvykio pakankamai laiko, jis prisiminė tam tikras įvykio detales ir faktus, todėl nori patikslinti savo pirminius parodymus. Kai jis su R. R. atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten jau koncertavo muzikantas. Jie su R. R. iš karto pakilo į kavinės antrą aukštą, kur iš karto nuėjo prie muzikanto norėdami su juo pasikalbėti dėl savaitgalio, kada buvo planuojama švęsti J. B. jubiliejų. Dar iki atvykstant į minėtą kavinę jis telefonu buvo susisiekęs su tą vakarą koncertavusiu muzikantu (pažinojo jį iš anksčiau) ir buvo sutaręs, kad atvyks su juo pasikalbėti. Kavinėje buvo daug žmonių, kiek pamena, beveik visi, o gal ir visi staliukai antrame aukšte buvo užimti. Salėje buvo padengti du dideli stalai, prie kurių, kaip buvo galima suprasti, žmonės šventė kažkieno gimtadienį ar kitą progą, kiti staliukai buvo pavieniai su mažesnėmis kompanijomis. Jie su R. R. iš karto nuėjo prie muzikanto (vardu L., pavardės nežino). Kol kalbėjosi su muzikantu, R. R. stovėjo šalimais. Jam bekalbant su muzikantu prie jo priėjo įsiaudrinęs jaunuolis (aukštas, stambesnio kūno sudėjimo, su šviesiais marškiniais, kurie, jei gerai pamena, buvo languoti, daugiau vyro požymių nepamena). Šis vyras, kiek buvo galima suprasti, į kavinę buvo atvykęs su moterimi ilgais šviesiais garbanotais plaukais. Šių asmenų jis anksčiau nepažinojo ir nepažįsta iki šiol. Minėtas vyras pradėjo kištis į jo ir muzikanto pokalbį, buvo audringai nusiteikęs ir dėl neaiškių priežasčių pradėjo prie jų priekabiauti. Kiek pamena, R. R. kelis kartu prašė vyro, kad leistų ramiai pabaigti pokalbį su muzikantu, tačiau tas vyras prašymų nepaisė, kažką įkyriai aiškino, priekabiavo prie jų. Tada tas vyras šviesiais marškiniais nulipo nuo scenos ir pradėjo priekabiauti prie R. R.. Tuomet prie jų priėjo vyras su ilgais plaukais, kurie buvo surišti į uodegą, ir R. R. minėtam vyrui aiškino, kad pastarojo draugas su šviesias marškiniais yra piktybiškai nusiteikęs ir konfliktuoja bei, kiek išgirdo, R. R. prašė, kad vyras su uodegėle nusivestų savo draugą su šviesiais marškiniais prie savo staliuko. Minėtas vyras su uodegėle nusivedė savo agresyviai nusiteikusį draugą su šviesiais marškiniais. Vėliau jis, pabaigęs pokalbį su muzikantu, salėje pamatė jam iš matymo pažįstamą vyrą (šio vyro asmens duomenų nežino, kaip minėjo, žino jį tik iš matymo) sėdintį prie staliuko, todėl jie su R. R. prisėdo prie šio vyro, kuris, kaip pamena, dėvėjo striukę su kailio fragmentais ant striukės kapišono. Vakaro metu šis asmuo irgi buvo audringai ir agresyviai nusiteikęs, kelis kartus su juo konfliktavo, tačiau nepamena priežasties. Jeigu gerai atsimena, jie prisėdo prie trečio staliuko nuo salės pabaigos link laiptų, per kuriuos patenkama į šią salę. Jie sėdėjo prie staliuko keturiese: jis, R. R., jam iš matymo pažįstamas vyras su striuke su kailio fragmentais ir pastarojo draugas (šio vyro požymių ir bruožų nepamena, tik pamena, kad jis buvo juodai apsirengęs), jie bendravo. Atrodo, kad prie antro staliuko nuo salės pabaigos link laiptų, tai yra jiems už nugaros, kaip vėliau paaiškėjo, su kompanija sėdėjo būtent tas vyras, kuris buvo su šviesiais marškiniais ir prie jų kabinėjosi, jam kalbant su muzikantu. Būnant kavinėje, tiek jie vartojo alkoholinius gėrimus, tiek ir už jų nugarų sėdėjusi kompanija, kurioje buvo minėtas vyras su šviesiais marškiniais. Vakaro eigoje, kaip paaiškėjo, vyras, kuris dėvėjo striukę su kailio fragmentais, buvo pažįstamas su kompanija, kurioje buvo vyras su šviesiais marškiniais. Jam iš matymo pažįstamas vyras su kailio fragmentais irgi buvo pakankamai audringai ir agresyviai nusiteikęs, tarp jo ir šio vyro kelis kartus įvyko žodinis konfliktas, nes jis juos įžeidinėjo, menkino ir pan. Jis netgi buvo pastūmęs jį ir jis iš stovimos padėties atsisėdo ant suolo. Minėtas vyras buvo sunkiai prognozuojamas, jo nuotaika buvo nesuvokiama, tai jam buvo linksma, tai pas jį atsirasdavo kažkokia nepaaiškinama agresija. Vėliau tas pats vyras su kailio fragmentais buvo prisėdęs prie to staliuko, kur sėdėjo vyras su šviesiais marškiniais bei jo kompanija. Pamena, kad vakaro eigoje, tarp minėto vyro su šviesiais marškiniais ir jo irgi buvo kelis kartus kilęs žodinis konfliktas, todėl jo draugas R. R., tikriausiai siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, kelis kartus jį pasivedė atokiau nuo minėtos kompanijos. Jiems su R. R. sėdint prie staliuko, vyras su šviesiais marškiniais kelis kartus dėl jam nesuvokiamų priežasčių priekabiavo ir prie R. R. bei elgėsi provokuojančiai. Taip pat nori pažymėti, kad vyro su šviesiais marškiniais kompanijoje buvo vienas vyras tamsiai apsirengęs ir tas kitas vyras su uodegėle. Nežino kodėl, tačiau vyras su šviesiais marškiniais ir jo kompanijoje buvęs vyras su tamsiais drabužiais juos užgauliojo, įžeidinėjo ir prie jų priekabiavo, todėl išsivystė tam tikra neigiama įtampa, kuri sklido nuo staliuko, prie kurio sėdėjo vyras su šviesiais marškiniais ir jo kompanija. Bendrai, kiek pamena, vyras su šviesiais marškiniais visą vakarą buvo labai audringai nusiteikęs, jis taip pat buvo apsistumdęs ir su savo drauge ar žmona, kuri buvo ilgais šviesiais garbanotais plaukais. Minėtas vyras jų atžvilgiu vis replikuodavo, buvo galima susidaryti įspūdį, kad jis bando juos išprovokuoti neigiamam elgesiui. Taip pat vakaro eigoje, matė, kad šis vyras su šviesiais marškiniais priekabiavo ir prie kitų kavinės svečių, kaip suprato ir kiek pamena, pastarasis taip pat turėjo kažkokį konfliktą ir su vieno iš banketų svečiais šalia antro kavinės aukšto tualeto. Vėliau šis vyras su šviesiais marškiniais vėl priekabiavo prie jo. Kiek pamena, minėto vyro su šviesiais marškiniais kompanijoje buvęs jau jo minėtas vyras su tamsiais drabužiais irgi nevengė neigiamų replikų jų atžvilgiu, juos užgauliojo įvairiais rusiškais žargonais, kurių tikrai neatkartos, nes jų nepamena. Vėliau vyko kažkoks konfliktas prie tualeto, jame dalyvavo vyras su šviesiais marškiniais ir vieno iš banketų svečiai. Į tą konfliktą pateko ir jis su R. R., nes buvo šalia tualeto. Nepamena dėl ko konfliktas vyko ir nežino kas buvo jo iniciatorius. Vėliau prie staliuko šalia tualeto prisėdo ar jau sėdėjo vyro su šviesiais marškiniais draugas tamsiais drabužiais. Prie šio vyro prisėdo ir jis, nes norėjo išsiaiškinti priežastis, dėl ko šių vyrų kompanija juos su R. R. užgaulioja, tarp jų tęsėsi žodinis konfliktas. Minėtas vyras, su kuriuo jis sėdėjo prie staliuko šalia tualeto tęsė savo užgauliojimus, įžeidinėjimus jų su R. R. atžvilgiu, ironiškai iš jų juokėsi ir šaipėsi, jo draugą vadino „mentas“ ir kitokiais žargonais bei kitaip abu užgauliojo. Tiek šis vyras su tamsiais drabužiais, su kuriuo jis sėdėjo prie staliuko šalia tualeto, tiek vyras su šviesiais marškiniais visą vakarą savo elgesiu provokavo juos su R. R. rimtesniam konfliktui, jų elgesys buvo ir agresyvus ir karštakošiškas, tarpais ironiškas ir pašaipus. Vyras tamsiais drabužiais buvo sportinio kūno sudėjimo. Pamena, kad R. R. bandė išsiaiškinti dėl ko vyksta konfliktas, jis vaikščiojo aplink, šalia jo matė ir vyrą su uodegėle, kuris po to atsidūrė šalia jo. Jis nesuprato, kas įvyko, tačiau jo draugą R. R. pradėjo mušti vyras su kuriuo jis sėdėjo prie šio staliuko. Tuo tarpu vyras su uodegėle, jam (R. D.) bandant atsistoti nuo suoliuko, pargriovė ant suoliuko ir prispaudė kūną ir galvą rankomis ir kūnu prie suoliuko. Tokiu būdu tas vyras su uodegėle kuriam laikui apribojo jo galimybes judėti ir padėti apsiginti savo draugui R. R., dėl ko šis patyrė sunkius sužalojimus dėl vyro šviesiais marškiniais ir jo draugo tamsiais drabužiais veiksmų. Po to, dar jam gulint prispaustam vyro su uodegėle, pajuto smūgius į galvos sritį, šių smūgių buvo ne mažiau nei trys. Pažymi, kad jam yra žinoma, jog kavinės „(duomenys neskelbtini)“ antro aukšto salė yra filmuojama, ir vaizdo įraše turi matytis du vyrai, kurie sumušė jo draugą, o po to vienas iš jų mušė ir jį. Dėl minėto vyro jam suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį laiką buvo apspangęs dėl patirtų smūgių į galvą, nesigaudė kas vyksta. Tada pamena, kad atsikėlęs nuo suoliuko, pamatė, kad jo draugas R. R. jau guli ant grindų kraujo klane. Jis mėgino jį pakelti, tačiau šis nereagavo. Tuomet suprato, kad R. R. yra be sąmonės. Jo draugą ir jį mušusių vyrų jau nebematė kavinės antrame aukšte, greičiausiai jie buvo pasišalinę. Jis ne viską gerai pamena, tačiau nurodė faktus ir detales, kurias atsimena. Vėliau pamena, kad jo draugui gulint ant grindų, bandė kviesti telefonu pagalbą, bet kažkas iš šalia buvusių asmenų nurodė, kad greitąją pagalbą ir policiją jau iškvietė. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė jo draugą į ligoninę, buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl jam sukelto fizinio skausmo turi pretenzijų jam smūgius sudavusiam vyrui tamsiais drabužiais. Abu šie vyrai turi būti užfiksuoti kavinės vaizdo kameromis. Prašo patraukti jį mušusį vyrą, kuris sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį baudžiamojon atsakomybėn dėl sukelto fizinio skausmo. Dėl jam padarytų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas praeis savaime, tačiau fizinius skausmus jautė ilgai, apie 3-4 savaites. Jam suduoti smūgiai buvo labai stiprūs, iš jų galima spręsti, kad smūgius sudavęs vyras yra sportuojantis. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl sukelto fizinio skausmo. Kitą dieną, 2022-02-27 ryte, jam būnant savo namuose, su juo per programėlę „mesenger“ susisiekė R. R. sugyventinė J. B. ir klausinėjo kur yra R. R.. Jis jai pasakė, kad R. R. buvo išvežtas į ligoninę, nes buvo sumuštas. Tai išgirdusi ji verkė į ragelį, iš jos balso buvo galima suprasti, kad yra labai sunerimusi, streso būsenoje, nes neturi jokių žinių apie savo sugyventinį. Žino, kad jo draugui R. R. buvo padaryti sunkūs sužalojimai ir, kad draugo savijauta sudėtinga, jį nuolat vargina dideli skausmai dėl patirtų sužalojimų. Po sužalojimų jo draugo gyvenimo kokybė ir gyvenimo būdas gerokai pasikeitė, jis daug ko negali daryti, ką darydavo anksčiau. Jeigu jo draugą ir jį mušę vyrai vakaro metu būtų elgęsi adekvačiai, tokių pasekmių nebūtų buvę. Akivaizdu, kad minėti vyrai buvo linkę juos tyčia sumušti, dėl ko juos provokavo konfliktui visą vakarą, be jokios aiškios priežasties buvo nusiteikę jų atžvilgiu agresyviai, įžeidinėjo, užgauliojo ir menkino. Be to, pažymėtina, kad minėti vyrai jautėsi stipresni ir pranašesni už juos, nes jų buvo daugiau. Šį įvykį matė daugelis tuo metu kavinėje buvusių lankytojų. Per savo pažįstamų ratą sužinojo, kad jo draugą R. R. vienas iš mušusių vyrų, kuris įvykio metu buvo su šviesiais marškiniais, yra T. G., bet ar tai tikslūs asmens duomenys, nėra tikras. Kitas vyras, kurį jis įvardino vyras tamsiais drabužiais ir kuris mušė R. R. bei sudavė jam tris smūgius yra vardu N., kitų šio vyro duomenų nežino. Prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vyrą, kuris jam sudavė tris smūgius į galvos sritį. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinę ir moralinę žalą. Fizinę žalą patyrė dėl jam suduotų smūgių, nes tiek įvykio metu, tiek po jo, kurį laiką jautė stiprius galvos skausmus, buvo sunku užmigti ir tinkamai pailsėti, dėl ko tam tikru laikotarpiu jį vargino padidėjęs kraujospūdis, kas pagal žmogaus fiziologiją turi ilgalaikį ir lėtinį poveikį sveikatai. Didelę moralinę žalą patyrė dėl situacijos poveikio jo psichikai, tai yra dėl šio įvykio jis patyrė didelį stresą, nesaugumo jausmą, jam tai sukėlė didelius pergyvenimus, neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, kurios lydi iki šiol. Taip pat šis įvykis paveikė bendrą jo sveikatos būklę, nes, kaip ir minėjo, dėl jį veikiančio streso, neigiamų emocijų, nesaugumo jausmo ir neigiamų išgyvenimų, vargino padidėjęs kraujospūdis. Stresą patyrė ne tik dėl suduotų smūgių, tačiau ir dėl stipriai sužaloto jo draugo R. R. sveikatos būklės. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų ir reiškia tokio dydžio civilinį ieškinį. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 148-152).

Liudytojas G. K. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad atėjo vakare į kavinę su 3 šeimomis pailsėti, pašokti, paklausyti muzikos. Jis ir žmona gėrė alų, o T. (T. G.) atrodo konjaką gėrė, bet nebuvo girtas, buvo adekvatus ir blaivesnis už tuos atėjusius asmenis. N. iš viso yra negeriantis. Kavinėje buvo daug žmonių. Kelios grupės šventė gimtadienius, maži staliukai irgi buvo užimti. Jie buvo antrame aukšte. Kažkuriuo metu atėjo, atrodo 4 neblaivūs asmenys. Jie elgėsi įšaukiančiai, keletą kartų buvo prie jų priėję tai vienas, tai kitas, prieidavo prie merginų ir kabinėjosi. Prieidavo prie šokančių aikštelėje žmonių ir jiems įkyrėdavo. Visą vakarą sklido nuo jų negatyvas. Kai ruošėsi išeiti, jis nuėjo į tualetą, o kai išėjo, stovėjo veidu į salę ir pamatė, kad vienas iš tų keturių vaikinų, kuris prieš tai su juo kalbėjosi, staiga atsisuko ir sudavė sėdinčiam prie staliuko N. į veidą. Tiksliai neatsimena, kur trenkė. Kilo sumaištis. Jis (G. K.) ėmė laikyti žmogų, kuris sėdėjo, kad šis atsistojęs nepultų. Tuo momentu už jo kažkas vyko, to momento nematė. Po sumaišties iš karto išėjo, bijojo tęsinio. Jis matė smūgį N., paskui T. jį pasiėmė. Ką paskui darė N. nematė, apkabinęs kaklą laikė kitą vyrą, kad šis nepultų, nes daugiausia rodė agresiją. Kai buvo priėjęs prie jų stalo, sakė T. „ko tu žiūri“. Paskui pribėgo N. ir sudavė tam, kurį jis laikė, po ko jie išėjo. Po pirmo smūgio nematė muštynių, nes daug žmonių buvo, nežiūrėjo į tą pusę, be to laikė kitą vyrą iš tos kompanijos, kad nepradėtų muštis. T. nesikabinėjo prie nieko, buvo linksmas, nematė, kad jis prie ko nors prisikabinėtų, dar su dėdule pabendravo iš gretimo stalo, kuris kažką šventė. Muštynių povokatorius buvo tas, kuris N. pirmas sudavė. Tada T. jį nusivedė, o N. kartu ten nuėjo po smūgio. Tiksliai visko neprisimena, viskas vyko greitai, vaizdo įraše turi matytis.

Liudytoja I. K. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad vakare išėjo su draugais į kavinę. Ten būnant atėjo trys neblaivūs vyrai ir pradėjo visiems gadinti vakarą, kabinėtis prie visų. Ten buvo trys didelės kompanijos, šventė gimtadienį, visi draugiškai dainavo, šoko, tik tie trys išgėrę vaikinai gadino vakarą, bandė išprovokuoti muštynes. Jie labai šiurkščiai kalbėjo, prieidavo prie merginų iš kitų kompanijų, vienas iš jų aukštas plikas prie T. žmonos A. kabinėjosi, kitas ieškojo, kaip suprato, nakčiai merginos, nes kabinėjosi prie visų merginų. Žemesnis vyras bandė susipažinti su mergina, kuri sėdėjo per stalą nuo jų. Prisimena, kad tie vyrai užsisakė butelį degtinės, nors atėjo jau neblaivūs. Atrodo, kad buvo ir alaus, bet jie tikrai gėrė degtinę. Nematė ji konflikto prie muzikantų. Po to, kai susiruošė skirstytis ir ji išėjo iš tualeto, pamatė, kad prasidėjo muštynės. Muštynes pradėjo žemesnio ūgio vyras. Dar buvo plikas ir aukštas vyriškis, bet ne jis pradėjo muštynes. Pirmą smūgį sudavė neaukštas vyras N., o kas toliau įvyko, ji neprisimena, nes buvo išsigandusi, efekto būsenoje. Negali pasakyti, ar kas nors buvo nukritę ant grindų, ten buvo daug žmonių. Nematė, ar buvo policija ir greitoji atvykusi. Jos vyras nieko nemušė, buvo nuošalyje, paskui ją išsivedė. Jai atrodo, kad jos vyras laikė aukštą pliką vyrą iš tos kompanijos. Ji patyrė išgąstį, kai pamatė smūgį, nes toks įvykis jai pirmą kartą gyvenime. Nuo išgąsčio jai prapuola atmintis, todėl neatsimena tiksliai kaip buvo. Tą vakarą ji buvo blaivi. T. gėrė alų, o N. – „Coca colą“. Nenori daugiau prisiminti to įvykio, nekalbėjo apie įvykį su kaltinamaisiais.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad su vyru ir draugais nusprendė praleisti laiką, paklausyti gyvos muzikos, pašokti „(duomenys neskelbtini)“. Prisėdo prie staliuko arčiau scenos, užsisakė alkoholinių gėrimų ir ėjo šokti. Po kurio laiko atėjo du vyrukai, vienas liesas, kitas plikas, paskui dar vienas plikas atėjo prie jų, išgėrinėjo. Buvo priėję ir prie jų staliuko, kalbėjosi su vyru (T.), bandė vyras paaiškinti, kad netrukdytų jiems ilsėtis. Pliki vyrukai prie kitų staliukų prieidavo, ji matė, kad jie konfliktavo su kitais svečiais, kurie buvo nepatenkinti, kad prie jų prieidavo. Paskui prieš išeinant iš kavinės, nuėjo prie tualeto ir ten įvyko konfliktas. Ji nematė, kas pradėjo konfliktą, o kai išgirdo triukšmą ir atsisuko, pamatė jau muštynes ir kad T. mušėsi su R. R.. Konkrečiai kas ir ką darė, kokius smūgius sudavė, nematė. Ji, būdama šoko būsenoje, priėjo prie savo vyro ir atitraukė jį nuo R. R., po ko netrukus išėjo. Negali pasakyti, kaip buvo su kitais, nes daug žmonių buvo. Ten link durų toliau nuo muštynių vietos stovėjo I. ir G.. Neatsimena ką darė G.. Konfliktas truko gal minutę, laiko neskaičiavo. Visą vakarą tie vyrai kabinėjosi, bandė konfliktuoti su jais. Plikas stambus vyras (R. D.) jai sakė, kad ji gražiai šoka, buvo prisėdęs šalia grabinėjosi ir rankas po suknele kišo. R. R. kabinėjosi prie kitų žmonių, prie jų kompanijos sakė kažkokius keiksmažodžius, prie padavėjos kabinėjosi, prie kitų irgi. Ji rašė dėl R. D., kad priekabiavo, bandė konfliktą sukelti, išprovokuoti muštynes norėjo. Matėsi tai akivaizdžiai. Vakaro metu ji ir T. vartojo alkoholį, paėmė vieną butelį brendžio ir alaus gėrė. N. nevartojo alkoholio, buvo už vairo. Su T. jie gyvena (duomenys neskelbtini) metų, jis geranoriškas žmogus, gina savo artimuosius, jis irgi buvo šoko būsenoje. Tokį ji matė pirmą kartą. Matė, kaip buvo sulaikytas vyras, prie pareigūno rašė paaiškinimą. Kavinėje buvo mažas konfliktas tarp jos ir vyro, nes vyras norėjo dar pasilikti, o ji norėjo važiuoti namo. Tik žodinis konfliktas buvo, gal jis atitraukė ją, bet nepastūmė. Iki atėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ jų nuotaika buvo gera, šoko, bendravo tarpusavyje, nekonfliktavo, o R. D. ir R. R. išgėrę atėjo, dar paėmė išgerti. Ji matė, kad stovėjo degtinės butelis ant stalo, jie buvo neblaivūs ir akivaizdžiai matėsi, kad ieškojo konflikto.

Rašytiniame paaiškinime 2022-02-27 A. G. nurodė, kad 2022-02-27 ji su savo vyru T. G. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie ramiai sėdėjo prie staliuko. Šalimais atsisėdo 4 vyrukai, kurie pradėjo kabinėtis, priekabiavo prie kitų žmonių, kurie ilsėjosi kavinėje. Tada vienas iš jų pradėjo prie jos priekabiauti, liesti rankomis. Tuo ir pasibaigė. Kai jie pradėjo eiti namo, vienas iš jų trenkė į nosį ir jos vyras T. G., norėdamas apginti, trenkė jam (1 t., b.l. 165).

Liudytoja B. B. teismo posėdyje parodė, kad muštynių ji nematė, nežino kas ir kam sudavė, sėdėjo prie savo staliuko, kuris buvo salės gale. Nežino dėl ko įvyko konfliktas. Prie tualeto matė vykstantį chaosą bei matė ant suoliuko gulinčius N. ir R. R., pribėgusi bandė atitraukti N., kuris buvo susikibęs su R. R. ir ant suoliuko gulėjo. Ji stalą pastūmė ir atitraukė savo vyrą, nuvedė į šalį. N. pasimetęs buvo, jį laikė ir stumė nuo visko, o muštynės vyko jai už nugaros. Buvo išgąstis, panika, todėl negali papasakoti tiksliai, kaip viskas įvyko. Ji nematė smūgių, kad vyras suduotų. N. buvo priėjęs prie R. D., bet nematė, kad trenktų. N. buvo pasilenkęs, ji nustūmė vyrą ir laikė prie savęs, kad nesiveltų į muštynes. Ji nematė T. G. ir jo žmonos. Jos tikslas buvo atitraukti savo vyrą ir matė tik jį. Kaip N. buvo suduotas smūgis ir buvo praskelta lūpa, nematė. Paskui jis pats pasakojo, kad jam sėdint priėjo vienas iš tų vyrukų ir trenkė. Kai išėdinėjo, matė, kad gulėjo ant grindų žmogus. Tie atėję vyrai buvo daug išgėrę, svyravo, atsisukę negražiai sakydavo rusiškai „ko žiūri?“. Ji vartojo alkoholį, gėrė brendį, o N. nevartoja alkoholio. Prie jos niekas nepriekabiavo. Kavinės salėje buvo daug žmonių. Pagarsinti jos parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. B. parodė, kad ji gyvena su savo sugyventiniu N. Č.. T. G. yra N. pusbrolis. Vasario menėsio pabaigoje N. susitarė su T., kad visi kažkur nueis. Kartu su T., jo žmona A. ir ji su N. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Tai galėjo būti vasario 26 diena. Buvo vakaras, grojo gyva muzika. Jie atsisėdo antrame aukšte prie savo staliuko. Vėliau prie jų prisijungė T. draugai, G. su žmona I., kuriuos ji matė pirmą kartą. Jie linksmai leido vakarą, bendravo, šoko, valgė ir gėrė alkoholinius gėrimus, tik N. negėrė alkoholio. Šalia jų staliuko, prie kito stalo atėjo ir atsisėdo 4 vyrų kompanija. Jų požymių nelabai prisimena, tačiau vienas iš jų buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, plikas, visą vakarą buvo labai agresyvus, prie visų priekabiavo, kabinėjosi, netgi tarpusavyje, savo kompanijoje, kartas nuo karto konfliktavo. Tačiau ji per daug nekreipė dėmesio, kadangi N. buvo blaivus ir mokėjo su jais susišnekėti. Ji galvojo, kad jokių konfliktų ar muštynių nebus. Vėliau jie norėjo išeiti iš kavinės, muzikantai baigė programą, susimokėjo sąskaitą ir paeiliui pradėjo vaikščioti į tualetą. Ji su A. nuėjo pirmos, o N. su T. buvo netoli tualeto, ką darė kiti, ji nežiūrėjo. Kas vyko kol ji buvo tualete, nežino, nematė. Išėjus jai iš tualeto ir priėjus prie savo staliuko, pamatė, kad tarp vyrų, t. y. jų kompanijos ir tų vyrų kompanijos vyksta muštynės ir prie jų prieina kiti žmonės. Kas ką darė ji nematė. Ji iškart pribėgo prie N., pamatė, kad jam lūpa praskelta. Ji paėmė N., striukes ir tempdama N. išbėgo į lauką, kad išvengtų tolimesnių muštynių. Iš paskos išbėgo A. su T.. Išeinat matė gulintį žmogų ant grindų, kas ten gulėjo ji nepastebėjo. Lauke A. pradėjo bartis, kam reikėjo tų muštynių ir panašiai. Po kažkiek laiko T. sulaikė pareigūnai, o ji su N. nuėjo link mašinos ir išvažiavo namo. Kaip minėjo, ji nepastebėjo kas ir ką mušė, kiek ir kam smūgių sudavė, todėl į šiuos klausimus atsakyti negali (1 t., b. l. 171-172).

Liudytoja A. S. teismo posėdye parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ šventė vyro gimtadienį. Šalia jų buvo stalas, kur sėdėjo trys jaunuoliai. Vienas agresyviai elgėsi, pastumdavo ką nors, ramiai nepraėjo nei pro vieną žmogų. Kadangi šventėje dalyvavo ir anūkai, tai ji prižiūrėjo juos, kad nieko neatsitiktų. Ji bijojo, kad neįvyktų kažkas tokio, nes tas vyras provokavo. Paskui pamatė, kad vyras spyrė į veidą, kraujo buvo. Tas jaunuolis, kuris gulėjo ant grindų, priekabiavo prie visų ir išprovokavo. Taip ji mano, kad buvo sumuštas tas, kuris buvo agresyvesnis. Trumpai kirptas, lieso kūno sudėjimo, detaliau neapibūdins. Kaip atrodė nukentėjęs, nematė. Tik muštynių pabaigą matė, vyrą gulintį ir spyrį. Dar matė, kad moteris baltais plaukais stabdė muštynes, bandė vaikinus atitraukti. Kaip prasidėjo muštynės, ji nematė, ten daug žmonių buvo susirinkę. Po muštynių jie pasiėmė vaikus, daiktus ir išėjo. Nematė, ar kiti žmonės liko po grumtynių.

Liudytojas J. S. teismo posėdye parodė, kad jis buvo „(duomenys neskelbtini)“, atėjo švęsti, o nesimušti. Anūkai buvo, su jais šoko, baliovojo ir jiems buvo linksma. Muštynių nematė, tik pamatė, kai žmogus jau gulėjo ant grindų. Kaip jis nugriuvo, kas jį sužalojo, nežino. Tuomet kilo chaosas, žmonės pradėjo skirstytis, viskas ėjo į pabaigą. Giminaičiams negerai pasidarė, juos reikėjo parvežti namo. Kaltinamieji jam nematyti, niekas nesiskundė dėl jų elgesio. Prie jo niekas nesikabinėjo.

Liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo baliuje. Prie to stalo, kur sėdėjo, priešais sėdėjo du jaunuoliai. Paskui atėjo trečias. Vieno iš tų trijų elgesys buvo nepateisinimas. Jis vis šuktelėdavo, trenkdavo į stalą, kiti ramindavo jį. Jo atpažinti negalės. Ji stengėsi į tuos jaunuolius nežiūrėti, nes kartais už pasižiūrėjimą galima gauti. Vienas buvo liesas, kiti du pilnesni. Liesas dažnai prieidavo prie bet kurio salėje esančio svečio, prie jų stalo buvo priėjęs, bet pakalbėjo ir nuėjo. Tas liesas vyras prieidavo ir prie šio vyriškio (rodo į T. G.), kuris tą vakarą su šviesiais drabužiais buvo apsirengęs. Kadangi dalyvavo šventėje jų vaikai, bijojo, kad nekiltų konflikto. Liesas žmogus prieidavo prie kitų kur šoko, kažką pasakydavo. Paskui pastebėjo, kad vienu metu salės gale susirinko daug žmonių ir kilo triukšmas. Ji pasiėmė vyrą ir išėjo iš salės. Praeidama matė, kad ant grindų gulėjo vyriškis, jam bėgo kraujas iš nosies ar burnos. Kas sudavė smūgius, nematė. Kai jie išėjo dar nebuvo greitoji atvažiavusi. Ji praeidama pasakė, kad kviestų apsauginius. Po to, kai su vyru laukė taksi, matė kad į greitąją vedė vyrą dviese.

Liudytojas H. B. teismo posėdyje parodė, kad jis sėdėjo nugara į sceną, todėl kas ten darėsi nematė. Jis prižiūrėjo savo stalą, kad nebūtų tuščias ir stikliukai būtų pilni. Į kitus mažai kreipė dėmesio. Kai buvo nuėjęs nuo stalo, šoko su anūkais. Šokdamas susidūrė su vaikinu (rodo į T. G.), kuris buvo su šviesiais marškiniais. Atsiprašė šio vyro, o vyras pasakė, kad „viskas gerai“ ir toliau šoko. Švęsdamas buvo išgėręs, nes žinojo, kad sūnus atvažiuos parsivežti. Paskui matė žmonių susibūrimą, triukšmo neatsimena. Kas ten darėsi, nežino. Jie paėmė striukes ir išėjo. Žmona jį išvedė. Prie jų stalo niekas nebuvo priėjęs.

Liudytojas L. Z. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad jis nieko nematė, nebuvo salėje tuo metu, kai įvyko konfliktas. Jis yra muzikantas, grojo muzikinėje programoje, darbą baigė 23 val., bet išvažiavo vėliau. Atsisveikino, susirinko daiktus ir išėjo pro tarnybinį išėjimą, ne per salę. Kai dirbo, jokių muštynių salėje nepastebėjo. R. D. pažįsta kaip klientą, buvo susitikę restorane, pabendravo. R. D. buvo priėjęs prie scenos programos metu per pertrauką, pasisveikino, pabendravo ir viskas. Jis kartais pabendrauja su klientais, tokia ir pažintis su juo. Kol bendravo su R. D., jis nebuvo girtas, nieko blogo nepastebėjo. Tai buvo apie 22 valandą. R. D. sėdėjo kažkur salės gale. Jis trumparegis, scenos šviesos mirksi, tai nematė kitų. R. D. jo nieko neprašė, tik pasisveikino ir pabendravo be temos.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas P. S. teismo posėdyje parodė, kad jis yra vyriausias patrulis. Įvykio neatsimena, nes darbe būna daug įvykių. Teismo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, daugiau nieko nepasakys. Atsimena, kad atvykus į vietą matė, kad nukentėjęs vyras stipriai kraujavo. Kavinės lankytojai nurodė kaip atrodė vyriškis, kuris pasišalino iš „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad buvo su languotais marškiniais. Paskui pagal atitinkantį požymį jis rado tą vyrą ir sulaikė. Dar buvo greitoji pagalba atvykusi. Sulaikytojo žmona paaiškinimą parašė, kodėl nežino. Sulaikytas vyras buvo stipriai neblaivus, tačiau neypatingai agresyvus. Antrankius jam uždėjo dėl jo paties ir jų saugumo. Sulaikytas asmuo neigė kaltę, bet matėsi ant jo drabužių kraujo žymės ir atitiko liudytojų apibūdinimą. Su nukentėjusiu asmeniu nebendravo, nes šis stipriai kraujavo. Jo vardą ir pavardę pasakė draugai. Kai atvyko į vietą, buvo netvarka, vieni ant kitų šaukė, viskas išdaužyta, pripilstyta, žmogus kraujo klane gulėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. nurodė, kad 2022-02-26 apie 23.52 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. iš budėtojo (toliau - VPK OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), šalia esančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ viduje, antrame aukšte ant žemės guli sumuštas vyras. VPK OVS pranešė, kad aplinkybės neaiškios, nurodė vykti į įvykio vietą pasiaiškinti aplinkybių. Nurodė, kad apie įvykį pranešė smuklės lankytojas. Atvykus į įvykio vietą, lankytojai nurodė, kad antrame aukšte ant žemės grindinio guli sumuštas vyras. Pakilus laiptais į antrą aukštą ant žemės rado gulintį, kraujuojanti vyrą. Aiškinantis aplinkybes, lankytojai nurodė vyrą, kuris mušė pilietį. Įtariamasis, įvykdęs nusikalstamą veiką, pasišalino iš „(duomenys neskelbtini)“. Jie su kolega nubėgo vyro ieškoti ir ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo minėtą pilietį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. G., kuris dėvėjo striukę, o po striuke languotus marškinėlius. Vyras buvo sulaikytas, sulaikymo metu panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Asmuo buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Sulaikymo metu buvo naudojamas vaizdo registratorius BODY 1736. Su vyru buvo jo žmona, kuri parašė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių ir dėl ko tarp vyrų įvyko konfliktas. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalbos 0880 brigada. Medicinos darbuotojai apžiūrėjo sumuštą vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. R.. Vyrą dėl galvos ir veido sumušimų išvežė į Santaros klinikas. Sulaikytojo T. G. faktinis sulaikymo laikas 00.00 val. (1 t., b. l. 162).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2022-02-26 23.52 val. buvo gautas privataus asmens (lankytojo T. M.) pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras, kuris guli ant žemės. Aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 10).

Vilniaus apskrities VPK tyrėjo Ž. K. 2022-02-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su pranešėju T. M., šis paaiškino, kad apie įvykį pranešė tik todėl, kad niekas aplinkui neskambino policijai, pats įvykio aplinkybių nematė ir užpuoliko nurodyti negali (1 t., b. l. 43).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio P. S. 2022-02-26 tarnybinaime pranešime nurodyta, kad 2022-02-26 apie 23.52 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. M., iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sumuštas vyras, kuris guli ant žemės, aplinkybės neaiškios. Pranešė lankytojas. Informuota VPK, GMP. Atvykus į įvykio vietą, lankytojai nurodė, kad antrame aukšte ant žemės guli sumuštas vyras. Nuėjus į antrą aukštą ant žemės rado gulintį kraujuojanti vyrą. Aiškinantis aplinkybes jiems iš lankytojų nurodė vyrą, kuris mušė pilietį ir kuris pasišalino iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis su kolega nubėgo vyro ieškoti ir ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo minėtą pilietį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vyras buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Taip pat su juo buvo žmona, kuri parašė paaiškinimą, dėl ko tarp vyrų įvyko konfliktas. Į įvykio vietą atvyko GMP 0880 brigada, kuri apžiūrėjo sumuštą vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vyrą dėl galvos ir veido sumušimų išvežė į Santaros klinikas. Buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. Prideda paaiškinimą. Faktis sulaikymo laikas 00.00 val. (3 t., b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK tyrėjo A. J. 2022-02-27 tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos atlikimo negalimumo nurodyta, kad iš internete oficialiai pateikiamų duomenų (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbo laikas pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 23.00 val., sekmadieniais - nuo 10.00 val. iki 01.00 val. Atsižvelgiant į tai ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo dirbama su įtariamuoju ir buvo atliekami kiti būtini su ikiteisminiu tyrimu susiję proceso veiksmai, atlikti įvykio vietos apžiūrą pamainos metu nebuvo galimybės. Papildomai patikslinama, kad buvo išsiųstas paklausimas pateikti vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus (1 t., b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-03-01 buvo apžiūrėta įvykio vieta – patalpos restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei restorano prieiga. Nustatyta, kad į restoraną patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Užėjus į restoraną ir pakilus į antrą aukštą, matoma erdvė, kurios dešinėje yra du pavieniai stalai su šalia esančiais suoliukais. Jų kairėje yra du stalai sujungti iš dviejų stalų, identiškų pavieniams, prie kurių yra suolai. Kairėje pusėje įrengta pakyla, kurioje yra pastogė ir du mediniai stulpai. Ant pakylos matyti įvairūs muzikiniai instrumentai. Pakylos kairėje matomas vienas pavienis stalas su šalia esančiais suolais. Jo kairėje ties langais yra šeši pavieniai stalai su prie jų esančiais suolais. Apžiūrint trečią suolą nuo pakylos matyti, kad ant šio stalo netvarkingai guli restorano meniu ir tuščias servetėlių padėklas. Po šiuo stalu guli pilkos spalvos su bespalviu dėkliuku mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, IMEI: (duomenys neskelbtini). Už galinio dėkliuko prie telefono priglausti du popieriaus lapeliai su įvairiais užrašytais skaičiais. Šis telefonas yra išimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Šalia stalo, po kairėje esančiu suolu matomos trys įvairios euro centų monetos. Už stalo, ties radiatoriumi yra sudaužytas stikliukas. Grįžtant atgal, ties laiptais per vidurį matomos raudonos spalvos dėmės, šalia kurių guli servetėlės, kuriose yra sugertos raudonos spalvos dėmės. Šios dėmės, dešinėje dėmės, kurios toliau nuo servetėlių yra raudonų dėmių plotas Nr. 1, iš jo paimama nuoplova. Kairėje yra raudonų dėmių tarp servetėlių plotas Nr. 2, iš kurio taip pat paimama nuoplova. Salėse antrame ir pirmame aukšte yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Išėjus iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir einant į dešinę, matoma restorano lauko terasa, kuri užrakinta. Už jos yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Šiuose automobiliuose vaizdo registratorių nepastebėta. Už automobilių stovėjimo aikštelės matyti keli medžiai ir žalia veja. Už jos matomas šaligatvis ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas, kuriame palikti stovėti automobiliai. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 18-37).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas R. R. (1 t., b.l. 38-41, 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1114/2022 (01) nurodyta, kad: 1) R. R. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje apie akį ir skeveldrinis kairio skruostikaulio - kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir šoninių sienelių, kairio skruostinio lanko, nosikaulių bei pleištakaulio kairės pusės (kaukolės pamato kairės vidurinės daubos) lūžiai. Sužalojimai padaryti smūginiu kieto buko, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus daikto (-ų) poveikiu (iais) per kairės veido pusės, skruosto-akies sritį; 2,3) Sužalojimai padaryti vienu metu neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kartotino traumavimo požymių nenustatyta. Tiksliau sužalojimų padarymo laiko nustatyti galimybės nėra; 4) Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato kaulo lūžimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas); 5) Savęs paties žalojimo požymių nenustatyta; 6) R. R. padaryti kūno sužalojimai būdingi smūgio (-ių) kietu buku daiktu per kairės veido pusės skruosto sritį sudavimui; 7) Sužalojimai padaryti nemažiau kaip vienu smūgiu; 8) Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus daiktu, neatmetama, jog tai galėjo būti padaryta kumščiu; 9) Požymių, kurie nurodytų kokiu konkrečiai kietu buku riboto paviršiaus daiktu sužalojimai padaryti nekonstatuota. Žiūrėti išvados 8-ą punktą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. R. buvo nustatyta alkoholio koncentracija kraujo serume 2,27 g/l (1 t., b. l. 92-93).

Į bylą pateiktose fotonuotraukose matyti nukentėjusysis R. R. gulintis kavinėje ant grindų po muštynių ir jo veido sužalojimai (1 t., b.l. 121-130).

Negaliojo pažymėjimas, išduotas 2019-10-04 ir galiojantis iki 2040-06-08, patvirtina, kad R. R. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (1 t., b. l. 104-105).

Žemesnės instancijos teismas

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-03-30 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu XVR_ch3_main_20220227000001_20220227010000.dav, kuris gautas iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad yra filmuojama pobūvių salė. Vaizdo įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas “CAM 3”. Vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įraše matyti, kad iš kairės pusės nuo filmavimo vietos eilėje vienas paskui kitą palei sieną stovi stalai. Skaičiuojant nuo kameros prie ketvirto stalo sėdi du vyrai vienas plikai kirptas (RD – R. D.), antras trumpų juodų plaukų (RR - R. R.), abu apsirengę tamsiomis striukėmis. Prie penkto stalo sėdi kompanija iš 6 asmenų - trys moterys ir trys vyrai. Vienas vyras stambus aukštas trumpai kirptas su šviesiu megztiniu ir juodomis kelnėmis (T – T. G.), kitas lieknas, aukštas, trumpų tamsių plaukų (N – N. Č.), trečias vyras su tamsios spalvos megztiniu ant kurio užrašas “BROKLYN BOY”, ilgų plaukų, kurie surišti į uodegą (G. K.). Iš moterų viena moteris šviesių garbanotų plaukų (O – A. G.), antra moteris juodais palaidais plaukais (B – B. B.), trečia moteris su juoda suknele, tamsios spalvos plaukų, kurie surišti į kuodą (I. K.). Ketvirto ir penkto stalo kompanijos periodiškai bendrauja tarpusavyje. Įrašui rodant 30:00, matoma, kaip vyras (RD) nuo ketvirto stalo sėdi su kompanija prie penkto stalo, antras vyras (RR) persilenkęs per suolą taip pat prisidėjęs prie pokalbių. Įrašui rodant 33:07, vyras (RD) sėdi prie savo ketvirto stalo. Įrašui rodant 50:37, vyras (RD) atsistoja nuo ketvirto stalo, prieina prie penkto stalo tuo pačiu nuo penkto stalo atsistoja vyras (T), tarp jų matomas nedidelis konfliktas, tačiau nuo ketvirto stalo atsistoja antras vyras (RR) bei dar vienas vyras (N) nuo penkto stalo, kurie konfliktą numalšina. Įrašui rodant 52:16, ketvirto stalo vyrai (RR ir RD) grįžta į savo vietas. Įrašui rodant 53:00, ketvirto ir penkto stalų dalyviai ateina arčiau filmavimo vietos, kur yra vaizdo kamera. Įrašui rodant 55:26, nuo penkto stalo aukštas lieknas vyras (N) ateina ir atsisėda arčiau kameros už stalo, kuris yra iš dešinės nuo filmavimo vietos. Prie to pačio stalo ateina ir atsisėda vyras (RD). Šalia jų prie stalo stovi vyras su tamsios spalvos megztiniu ant kurio yra užrašas “BROKLYN BOY”. Šalia jo stovi vyras (RR) - jie kalbasi. Truputį toliau stovi kiti lankytojai (vyresnio amžiaus žmonės). Tarp jų stovi ir stambus vyras (T) šviesiu megztiniu. Įrašui rodant 00:07, vyresnio amžiaus vyras stambiam vyrui (T) kažką pasako, po ko jis pakelia abi rankas į viršų lyg atsiprašant ir išeina link išėjimo. Paskui vyrą (T) nueina ir vyras (RR). Įrašui rodant 00:30, vyrai (T ir RR) grįžta. Vyras (T) lieka stovėti prie stalo, kur sėdi vyras (N) ir plikas vyras (RD). Vyras (RR) nueina link vyresnio amžiaus žmonių stalo ir bando juos provokuoti. Moterys išvaro vyrą nuo savo kompanijos. Jis grįžta, matosi, kad bręsta konfliktas tarp vyro (RR) ir vyro (T). Stambus vyras (T) ir vyras (RR) ginčijasi, įtampa tarp jų didėja. Moteris (O) lyg bando savo vyrą (T) raminti, patraukia jį į šoną, prieina ir antra moteris (B). Moterys šone kalbasi su vyru (T). Įrašui rodant 58:33, tuo momentu, kol vyras (T) kalbasi su moterimi iš vyresnių žmonių kompanijos, moterimi (O) ir moterimi (B), vyras (RR) ramiu žingsniu prieina prie prie stalo sėdinčio vyro (N) ir dešine ranka suduoda vyrui (N) smūgį į veidą. Nuo stalo atsistoja vyras (N), tuo metu vyras (RR) suduoda dar vieną smūgį dešine ranka vyrui (N) ir prasideda muštynes tarp vyro (RR) ir vyro (N). Vyrai (RR ir N) griūna ant stalo, kur prieš tai sėdėjo vyras (N), ir nuo stalo persiverčia ant šalia stalo stovinčio suoliuko. Muštynes pamato netoliese esantis vyras (T) ir prisijungia prie muštynių. Vyras (T) pribėga prie besimušančių vyrų (RR ir N) ir, stovėdamas virš gulinčio ant suoliuko vyro (RR), suduoda (pastaba - žiūrint įrašą sulėtintu režimu, matosi, kad tik ketina suduoti) jam smūgį kumščiu į galvos sritį. Vyras (N) irgi suduoda smūgį kumščiu gulinčiam vyrui (RR), bet į kurią vietą nesimato. Tuo metu vyras (T) ranka nustumia vyrą (N) nuo vyro (RR), paima gulintį ant suoliuko vyrą (RR) dviem rankom, nutempia jį ant grindų ir gulintį ant grindų vyrą (RR), pasilenkęs virš jo, pradeda mušti, suduodamas smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį. Iš viso 9 (devynis) smūgius. Įrašui rodant 58:50, prie gulinčio vyro prieina vyras (N) ir suduoda smūgį vyrui (RR) dešine koja į kūną. Prie vyro (T) pribėga moteris (B) ir moteris (O), bando vyrą (T) patraukti nuo gulinčio ant grindų ir niekaip nesipriešinančio vyro (RR). Įrašui rodant 58:54, moterims pavykus atitraukti vyrą (T) nuo sumušto vyro (RR), iš kitos pusės prieina vyras (N) ir dar du kartus suduoda smūgius dešine koja gulinčiam vyrui (RR) į kūno korpusą. Tuo metu gulinčiam vyrui (RR) iš kitos pusės dešine koja suduoda smūgi į pilvo sritį ir vyras (T). Prie muštynių vietos ateina senyvo amžiaus piliečiai nuo gretimo staliuko, kurių pagalba pavyksta patraukti vyrą (T) ir vyrą (N) nuo sumušto, gulinčio ant grindų vyro (RR). Iškart po muštynių visa kompanija nuo penkto stalo skubiai surinkusi savo daiktus, pasišalina iš įvykio vietos. Įrašui rodant 59:58, vaizdo įrašas pasibaigia (2 t., b. l. 50-59).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-05-14 buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kurių pavadinimai: XVR_ch3_main_20220226210000_20220226220000.dav, XVR_ch3_main_ 20220226220000_20220226230000 dav., XVR_ch3_main_20220226230000_20220227000001 dav. Nustatyta, kad vaizdo įrašuose filmuojama kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pobūvio salė, esanti antrame aukšte. Filmuojama kryptis - nuo įėjimo į salę į patalpos vidų. Vaizdo įrašai yra be garso. Įrašuose matyti, kad stalas už kurio sėdėjo nukentėjusysis, stovi ketvirtoje eilėje, kairėje pusėje nuo vaizdo kameros. Stalas už kurio sėdi galimai T. G. ir kompanija, stovi penktoje eilėje iškart už ketvirto stalo. Prie ketvirto stalo sėdi du vyrai jie bendrauja tarpusavyje, vartoja gėrimus. Vaizdo įraše pavadinimu XVR_ch3_main_20220226230000_20220227000001dav. rodant 00:16:25, prie ketvirto stalo prieina dar du vyrai, galimai R. R. ir R. D., jie atsisėda prie sėdinčių prie stalo vyrų, kur toliau sėdi keturiese, vartoja gėrimus, bendrauja. Vyras galimai R. R. periodiškai užkalbinėja moteris, sėdinčias prie penkto stalo. Apžiūrėjus šiuos vaizdo įrašus, juose tyrimui reikšmingos informacijos nėra (2 t., b. l. 60-61).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022-06-17 buvo papildomai apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu XVR_ch3_main_20220227000001_20220227010000.dav. Įrašui rodant 58:39, prasidėjus muštynėms, matyti kaip vyras ilgų plaukų surištais į uodegą (tyrimo metu nustatytas, kaip G. K.), prieina prie pliko vyro (nustatytas kaip R. D.), sėdėjusio prie stalo kartu su kitu vyru (nustatytas kaip N. Č.) ir ranka laiko R. D. prie suolo ant kurio jis sėdi. Įrašui rodant 59:08, kai sumuštas nukentėjusysis (R. R.) lieka gulėti ant grindų, o konflikto dalyviai pašalinių žmonių pagalba nustumti nuo gulinčio, N. Č. prieina prie laikomo R. D. ir suduoda jam mažiausiai tris smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Po ko N. Č. pasišalina (1 t., b. l. 62-64).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-06-14 buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateikti garso įrašai, iš kurių matyti, kad 2022-02-26 53.51 val. buvo pranešta BPC, kad reikalinga greitoji pagalba „(duomenys neskelbtini)“ stipriai sumuštam vyrui, kuris stipriai kraujuoja. Pranešė darbuotoja B. K., ji taip pat nurodė, kad nematė kaip žmogus buvo sumuštas. Paskui dar buvo skambinta kelis kartus iš skirtingų telefono numerių ir teirautasi ar atvyksta pagalba (2 t., b. l. 71-74).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad T. G. 2022-02-27 00.42 val. buvo nustatytas 1,44 promilių neblaivumas (3 t., b.l. 7, 8).

Nukentėjusiojo R. R. ir kaltinamojo N. Č. 2022-07-05 pareiškimas dėl susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06829-22 dėl 2022-02-26 įvykio kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad N. Č. dėl savo veiksmų R. R. atžvilgiu atsiprašė ir nukentėjusysis atleido. Atsižvelgiant į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas jam (R. R.) buvo padarytas ne N. Č., o kito asmens, t. y. T. G., veiksmais, N. Č. atsiprašymą vertina kaip pakankamą neturtinės žalos atlyginimą, pilnai apimantį jo išgyvenimus ir patirtus nepatogumus, kurie susiję konkrečiai tik su N. Č. veiksmais jo atžvilgiu aptariamo įvykio metu. N. Č. veiksmais turtinė žala jam nepadaryta, todėl N. Č. jokių pretenzijų neturi, turtinių reikalavimų jam nereiškia ir ateityje nereikš (3 t. b.l. 170).

Nukentėjusiojo N. Č. ir įtariamojo R. R. 2022-07-05 pareiškimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07421-22 dėl 2022-02-26 įvykio kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad jie susitaikė ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu ar kitais BK VI skyriuje numatytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, prašo nutraukti įtariamajam R. R. pradėtą ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 171).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2022-07-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022-03-03 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07421-22 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad R. R. laikotarpyje nuo 2022-02-26 23 val. iki 2022-02-27 00.21 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, stebint restorano klientams ir darbuotojams, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, t. y. be jokios priežasties du kartus dešine ranka suduodamas N. Č. į veidą ir padarydamas nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, surikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apklaustas įtariamuoju R. R. pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką N. Č. atžvilgiu ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikė su nukentėjusiuoju N. Č., todėl prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas šalims susitaikius (4 t., b. l. 110-114).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir dėl to atsirado padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-160-697/2019 ir kt.).

Pagal teismų praktiką jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), daro išvadą, kad T. G. ir N. Č. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, t. y. 2022-02-26 apie 23.45 val. būdami viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu kaip bendrininkai, kilus konfliktui su R. R., tyčia kitų asmenų akivaizdoje sudavė R. R. smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą bei padarydami kūno sužalojimus, specialisto išvadoje įvertintus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, N. Č., pribėgęs prie kito asmens laikomo R. D., kumščiais sudavė jam tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą. Tokiu savo įžūliu elgesiu kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamųjų, nukentėjusių, liudytojų parodymus, išanalizavęs vaizdo ir rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Kaltinamasis T. G. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies, nurodė, kad įvykio metu jam atrodė, jog didelių muštynių nebuvo, neprisimena kokius veiksmus jis atliko, nepamena nei vieno smūgio, tik pažiūrėjęs vaizdo įrašą geriau suprato situaciją, buvo truputį išgėręs, bet adekvatus, nesijautė girtas, muštis nenorėjo ir trenkė nenorėdamas, veikė afekto būsenoje, taip sureagavo, nes jo brolį N. Č. užpuolė R. R., todėl pradėjo jį ginti, buvo labai susijaudinęs, nekontroliavo savęs, buvo stresas. Bendrininkų grupės su N. nebuvo, jie nesitarė kažką mušti. Faktines aplinkybes pripažįsta, tačiau neplanavo ir nenorėjo sužaloti R. R., tyčios neturėjo.

Kaltinamasis N. Č. savo kaltę pripažino tik dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo – viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo kaltės nepripažino, teigė, kad savo veiksmais R. R. sunkaus sužalojimo jis nepadarė, neturėjo tyčios sužaloti R. R., sudavė jam į koją ir kūno sritį, kai šis pirmas jį užpuolė, R. R. pretenzijų jam neturi, abu susitaikė. Kitam nukentėjusiam R. D. spontaniškai galėjo suduoti smūgius, nes manė, jog R. D. kartu su R. R. jį užpuolė. Trenkė du smūgius R. D. į nugaros ir šono sritį, nes buvo savigynos instinktas. Į veidą R. D. netrenkė ir sužalojimų nepadarė.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina nukentėjusių R. R. ir R. D. parodymai, kad jiems smūgius viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ sudavė kaltinamieji T. G. ir N. Č., liudytojas G. K. patvirtino, kad matė kaip prasidėjo muštynės, t. y., kad priėjęs R. R. prie sėdinčio už stalo N. Č. trenkė jam į veidą, kilo sumaištis, paskui T. G. pasiėmė R. R., o jis pats tuo metu laikė žmogų (R. D.), kuris sėdėjo prie stalo, kad šis atsistojęs nepultų, laikė apkabinęs, nes šis vyras rodė agresiją. Tai, kad kavinėje buvo muštynės po kurių buvo sužalotas R. R. ir kilo triukšmas bei sąmyšis patvirtino liudytojai A. G., I. K., B. B., A. S., J. S., L. B.. Liudytojas P. S. (policijos pareigūnas) tiek savo parodymuose, tiek tarnybiniame pranešime patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą, įvykį matę žmonės nurodė ir apibūdino asmenį (T. G.), kuris sumušė R. R., po ko netrukus lauke šis asmuo buvo pastebėtas ir sulaikytas. Vaizdo įraše iš kavinės pobūvių salės užfiksuota kaip prasidėjo ir baigėsi konfliktas ir kaip buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis R. R., o kitam nukentėjusiam R. D. sukeltas fizinis skausmas. Įraše matyti kokius veiksmus atliko R. R., N. Č. ir T. G., matosi kiekvieno iš jų suduoti smūgiai, jų intensyvumas. Teismas neturi pagrindo abejoti vaizdo įrašo tikrumu, todėl vertina, kad vaizdo įrašas yra vienas objektyviausių įrodymų šioje byloje aiškinantis buvusio įvykio situaciją. Nukentėjusiam R. R. padaryto sveikatos sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada, o pateiktose fotonuotraukose matyti R. R. sužalojimai. Įvykio vietos, kur buvo konfliktas, situaciją patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietoje ant grindų rastos raudonos (kraujo) dėmės ir servetėlės, kuriomis buvo valytos šios dėmės, paimtos nuoplovos, taip pat nustatyta, kad įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio registracijos duomenys ir BPC garso įrašai patvirtina, kad apie muštynes ir sužalotą vyrą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta BPC, įvykis užregistruotas, buvo kviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Specialisto išvada ir asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad R. R. ir T. G. konflikto metu buvo neblaivūs. Minėti rašytiniai įrodymai buvo detaliai aprašyti ankstesniame skyriuje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad nukentėjusiam R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiam R. D. fizinio skausmo sukėlimą padarė kaltinamieji T. G. ir N. Č., šiuos veiksmus jie atliko viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, matant kitiems kavinėms lankytojams, dėl ko buvo kilęs triukšmas, sutrikdytas kitų asmenų poilsis, savo švenčių šventimas, iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, todėl buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad T. G. ir N. Č. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, tačiau šios veikos padarytos peržengus būtinosios ginties ribas (BK 28 str. 3 d.), apie ką plačiau pasisakoma kitame skyriuje.

Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo (BK 28 straipsnis)

Kaltinamasis N. Č. teigia, kad jis gynėsi nuo R. R. užpuolimo, kuris pirmas sudavė du smūgius jam į veidą, praskėlė lūpą, o T. G. aiškina, kad padėjo savo broliui N. Č. apsiginti nuo R. R., pagalvojo, kad užpuolikas tuoj peilį išsitrauks, jam buvo baisu. Taigi iš abiejų kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad jie teigia veikę būtinosios ginties sąlygomis, todėl jų veiksmus reikia įvertinti būtinosios ginties aspektu.

BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. BK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

Pagal teismų praktiką būtinoji gintis konstatuojama tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veiką neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tuo tarpu būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Nustatant būtinosios ginties situaciją, orientuojamasi į tai, jog itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Be to, laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdu, kai yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Byloje nustatyta, kad R. R., būdamas neblaivus (nustatyta 2,27 g/l alkoholio koncentracija kraujyje), praeidamas pro N. Č. ramiai sėdintį už stalo, be jokios aiškios priežasties trenkė N. Č. kumščiu į veidą, todėl prieš N. Č. buvo panaudoti neteisėti veiksmai, kurie buvo pavojingi, realūs ir akivaizdūs, nes vienas po kito buvo suduoti du smūgiai kumščiu N. Č. į galvos sritį, praskelta lūpa, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl N. Č. turėjo teisę gintis ir duoti atkirtį užpuolikui. Tai, kad R. R. veiksmai buvo pavojingi ir pripažinti nusikalstamais patvirtina aplinkybė, jog dėl šio įvykio jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07421-22 pagal BK 284 straipsnį, savo kaltę jis pilnai pripažino, tačiau prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiam N. Č. ir įtariamajam R. R. susitaikius. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog teisę į būtinąjį gintį turėjo ne tik N. Č., kuris buvo tiesiogiai užpultas, bet ir T. G., nes įstatymas nedraudžia gintis ne tik pačiam, bet ir ginti kitą asmenį. Jis matė, kad prieš jo pusbrolį N. Č. buvo panaudotas fizinis smurtas, prakirsta lūpa ir, kad jam buvo padaryta reali žala, matė, kad tarp vyrų prasidėjo grumtynės ir jie grumdamiesi nugriuvo ant stalo, todėl T. G. puolė padėti pusbroliui N. Č. gintis nuo R. R. užpuolimo. Be to, prieš muštynes jis matė ir žinojo, kad R. R. kavinėje buvo ne vienas, o su kitų neblaivių vyrų kompanija, kuri kabinėjosi prie kavinės lankytojų, todėl turėjo pagrindą manyti, kad prie užpuoliko gali prisijungti ir jo draugai, vienas iš jų (R. D.) sėdėjo prie to paties stalo, prie kurio buvo užpultas N. Č.. Dėl to T. G. nors pats tiesiogiai nebuvo užpultas, tačiau, kilus muštynėms, siekė padėti N. Č. apsiginti nuo užpuoliko. Svarbu tai, kad iš nukentėjusiojo R. R. pusės buvo pradėtas ir dar nepasibaigęs akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis į N. Č. sveikatą, vyko grumtynės, abu vyrai nugriuvo ant stalo ir nepasibaigus grumtynėms (pavojingam kėsinimuisi) prie jų prisijungė T. G., todėl pripažinta, kad T. G. taipogi veikė esant būtinosios ginties situacijai. Tačiau po to, kai jis atitraukė N. Č. nuo R. R. ir nutempė pastarąjį nuo suolo ant žemės bei pradėjo kumščiais mušti R. R. į galvos sritį, o N. Č. ne mažiau kaip tris kartus spyrė su koja gulinčiam ir nesipriešinančiam R. R. (vaizdo įraše matyti 6 smūgiai), tokie jų veiksmai nebeatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, buvo neproporcingi, ko pasekoje R. R. buvo padaryti kūno sužalojimai, specialisto išvadoje įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. T. G. ir N. Č. veiksmai buvo padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia siekiant ne tik apsiginti, bet ir primušti R. R., todėl teismas konstatuoja, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Vaizdo medžiaga objektyviai patvirtina, kad R. R. buvo kaltinamųjų mušamas gulintis ant suolo, paskui gulintis ant žemės, nors jau nesipriešino ir aktyvių veiksmų nebeatliko, naujų smūgių kaltinamiesiems nesudavė. R. R. užpuolė N. Č. vienas, bet ginantis nuo R. R. smūgius sudavė N. Č. ir T. G. būdami dviese, t. y. besiginančių asmenų skaičius (santykis) buvo dvigubai didesnis, R. R. draugas R. D. ir kiti asmenys iš jo buvusios kompanijos prie muštynių neprisijungė. Be to, R. R. buvo neblaivus (2,27 g/l alkoholio koncentracija), o T. G. mažesnio neblaivumo – 1,44 promilės, N. Č. iš viso nebuvo vartojęs alkoholio ir buvo blaivus. Taigi N. Č. ir T. G. sumušė neblaivų, ne visai adekvačiai galintį įvertinti savo veiksmus nukentėjusįjį ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo peržengdami būtinosios ginties ribas. Atsižvelgiant į tai kaltinamieji negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl būtinosios ginties, tačiau yra pagrindas, vadovaujantis BK 62 straipsniu, švelninti jiems skiriamą bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo į BK 136 straipsnį

Kaltinamasis T. G. ir jo gynėjas prašo perkvalifikuoti ginamojo veiksmus iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnio 1 dalį, nes T. G., gindamas artimą giminaitį – savo pusbrolį N. Č., buvo labai susijaudinęs, kad jo pusbrolis buvo R. R. užpultas ir toks nukentėjusiojo elgesys nulėmė T. G. atsakomąją reakciją į nukentėjusiojo veiksmus. Pats kaltinamasis T. G. teisme paaiškino, jog veikė afekto būsenoje, buvo labai susijaudinęs, nekontroliavo savęs, net įvykio aplinkybių neprisimena, tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą suprato situaciją.

BK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnis nustato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimi asmenys – tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Aptartuose įstatymuose nėra įtvirtinta, kad pusbrolis būtų laikomas artimu asmeniu arba artimu giminaičiu. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pusbroliai ir pusseserės nėra laikomi artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1912-442/2016).

T. G. pateikti giminystės ryšį su N. Č. įrodantys dokumentai patvirtina, kad jie yra pusbroliai, nes T. G. motina R. G. (buvusi Č.) ir N. Č. motina O. Ž. (buvusi Č.) yra seserys (4 t., b. l. 158, 162-168). Dėl to, kaltinamieji negali būti laikomi artimais giminaičiais ar artimais asmenimis ir neatitinka BK 136 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų požymių. Taip pat byloje nustatyta, kad R. R. pradėjo muštynes užpuldamas N. Č., o ne T. G. ir asmeniškai jam nieko itin įžeidžiančio nepadarė. Atsižvelgiant į tai, T. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnio 1 dalį, net jeigu būtų įrodyta, kad jis veikė labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio poelgio. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu T. G., duodamas parodymus, nieko nesakė, kad veikė labai susijaudinęs būdamas afekto būsenos ir pan. Ši versija atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, todėl toks T. G. parodymų nenuoseklumas ir išdėstytos naujos aplinkybės vertintinos kritiškai, laikant, kad tai yra gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar švelninti savo padėtį.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog T. G. turėtų psichinių sveikatos problemų, atminties sutrikimų, kad jam pasireikštų tam tikros baimės ir pan. Jis nėra įrašytas į psichiatrinę ir priklausomybės ligų įskaitas. Pats teigė, kad nors įvykio metu buvo išgėręs, tačiau nesijautė neblaivus, elgėsi adekvačiai, bendravo tiek su savo kompanijos nariais, tiek su kitais kavinėje buvusiais lankytojais, kas leidžia manyti, jog T. G. elgesys įvykio dieną nesiskyrė nuo jam įprastinio elegesio. Apibendrindamas kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo T. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnį.

Dėl kaltinamųjų bendrininkavimo padarant nusikalstamas veikas

Kaltinamieji T. G. ir N. Č. teigia, kad jie neveikė bendrininkų grupėje, jokio susitarimo kažką mušti nebuvo, o muštynių metu net negalėjo susitarti, spontaniškai atliko prieš R. R. veiksmus, kai šis pirmas sudavė smūgius N. Č. ir pradėjo muštynes.

BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Analizuojant kaltinamųjų veiksmus, užfiksuotus vaizdo įraše XVR_ch3_main_ 20220227000001_20220227010000 (geriau matosi žiūrint sulėtintu režimu), kad po to, kai R. R. priėjęs pirmas sudavė smūgį į veidą ramiai už stalo sėdinčiam ir nieko jam nedarančiam N. Č., pastarasis atsistojo ir pradėjo gintis nuo užpuoliko. R. R. sudavė dar vieną smūgį dešine ranka N. Č. į galvos sritį, arčiau smakro, abu vyrai susigrūmė ir prasidėjo muštynės. Besigrumdami vyrai nugriuvo ant stalo, kur prieš tai sėdėjo N. Č., po ko persivertė ant šalia stalo stovinčio suolo. Muštynes pamatė netoliese buvęs T. G. ir pribėgo prie besigrumiančių R. R. ir N. Č., užsimojo trenkti kumščiu R. R., bet negalėjo smūgiuoti, nes virš R. R. buvo pasilenkęs N. Č. ir trukdė smūgiuoti. Tuo metu N. Č. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė smūgį dešine ranka gulinčiam R. R. į viršutinę kūno dalį arčiau galvos, tiksliai į kurią vietą nesimato. Tada T. G. rankomis patraukė N. Č. nuo R. R., gulinčio ant suolo ir abiem rankom nutempė jį nuo suolo ant grindų bei pradėjo mušti dešinės rankos kumščiu suduodamas 9 smūgius į galvos sritį. Tuo metu, kai T. G. mušė R. R. kumščiu, prie gulinčio R. R. priėjo N. Č. ir spyrė dešine koja tris kartus į viršutinę kūno dalį, o po pauzės spyrė R. R. dar du kartus į kūno korpusą ir po to dar vieną kartą spyrė R. R. į nugarą. Prie T. G. pribėgusios kelios moterys (A. G. ir kita moteris) stengėsi jį sulaikyti nuo smūgių sudavimo bei patraukti nuo gulinčio ant grindų ir nesipriešinančio R. R.. Atitraukiamas nuo R. R. T. G. spyrė jam dešine koja į pilvo sritį. Taigi, vaizo įrašas patvirtina, kad T. G. sudavė R. R. 9-10 smūgių, o N. Č. sudavė R. R. 6-7 smūgius, iš kurių ne mažiau kaip 3 buvo į viršutinę kūno dalį arčiau galvos, galėjo pataikyti ir į galvą. Iškart po muštynių T. G. ir N. Č. su savo kompanija pasišalino iš kavinės salės. Taigi vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad nukentėjusysis R. R. buvo mušamas abiejų kaltinamųjų, kurie veikė kartu ir toje pačioje vietoje, kiekvienas kaltinamasis suvokė, kad jų veiksmai nukreipti į tą patį objektą (R. R.), mušė nukentėjusįjį tiek po vieną, tiek abu kartu (kai T. G. smūgiavo kumščiais R. R. į galvos sritį, N. Č. spardė R. R. su koja), jie matė vienas kito atliekamus veiksmus R. R. atžvilgiu ir suvokė, kad veikia kartu bendra tyčia bei prisideda prie bendro tikslo – apsiginti ir primušti nukentėjusįjį, padėjo vienas kitam tai įgyvendinti, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, nestabdė vienas kito, kartu užbaigė nusikalstamą veiką ir bendrais veiksmais kiekvienas realizavo dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, kartu pasišalino iš įvykio vietos, todėl darytina išvada, kad jie veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai susitarę konkliudentiniais veiksmais. Dėl to kaltinamųjų teiginiai, kad jie bendrininkų grupėje nebuvo, veikė atskirai ir kiekvienas atsako tik už savo veiksmus yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, kad R. R. veido sužalojimus padarė tik T. G., nes iš vaizdo įrašo matyti, kad R. R. į viršutinę kūno dalį, galimai ir į galvą N. Č. taip pat sudavė kelis smūgius ranka ir koja, kas galėjo turėti įtakos sužalojimams atsirasti ar padidėti. Pats nukentėjusysis R. R. teismo posėdyje parodė, kad po to, kai jis N. Č. pirmas sudavė, šis puolė jį smaugti, ant suoliuko paguldė ir su rankomis į galvą trenkė (tuo metu R. R. nebuvo sąmonės praradęs), kas reiškia, kad N. Č. smūgiai buvo suduoti ne tik į kūną, bet ir galvą. Be to, nors N. Č. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis tris kartus spyrė R. R. į įvairias kūno vietas, tačiau atidžiai ir sulėtintu režimu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad N. Č. spyrė su koja 6 kartus, iš kurių trys kartai buvo į viršutinę kūno dalį arčiau galvos ir pečių, todėl kaltinimas tikslintinas, kad N. Č. ne mažiau, kaip tris kartus spyrė R. R. į įvairias kūno vietas. Taip pat kaltinimas tikslintinas, šalinant aplinkybę, kad T. G. kumščiu sudavė smūgį ant suoliuko buvusiam nukentėjusiajam R. R. į galvos sritį, nes tai vaizdo įraše nefiksuota. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog pagrįstai yra inkriminuotas kaltinamųjų bendrininkavimas padarant nusikalstamas veikas bei sunkiai sutrikdant R. R. sveikatą ir tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis paties nukentėjusio asmens elgesys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014) ir veika buvo padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Taip pat teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, kad T. G. savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiam R. R. bei atlygino dalį žalos civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o 2022-11-11 sudarė su šia įstaiga Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3260, pagal kurią įsipareigojo per 54 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos atlyginti 2726,31 Eur turtinę žalą, mokant kas mėnesį nustatytas įmokas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

T. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo N. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusio asmens (R. R.) elgesys ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

N. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo

Skirdamas bausmę T. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus (BK 135 straipsnio 1 dalis) ir vienas nesunkus (BK 284 straipsnis), savo kaltę pripažino iš dalies, fizinius veiksmus atliko prieš vieną nukentėjusįjį (R. R.), padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, kurios nedidelę dalį atlygino, pažadėjo sumokėti tiek, kiek teismas priteis, nukentėjusiojo atsiprašė, taip pat į kaltinamojo asmenybę (šiuo metu nedirba, mokosi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra vedęs, turi šeimą ir du nepilnamečius vaikus (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais), su sutuoktine turi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų ir privalo mokėti kreditų grąžinimo įmokas (5 t., b. l. 2-8), anksčiau buvo teistas, bet teistumas yra išnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), yra jo atsakomybę trys lengvinančios aplinkybės ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, o už sunkų nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, t. y. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, kurio dydis yra maksimalus, nustatant įpareigojimus padėsiančius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, T. G. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikaltimų sutaptis ir nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-02-27 00.01 val. iki 2022-02-28 17.32 val. (3 t., b. l. 2, 5-6), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas (3 t., b. l. 30-35). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-07 nutartimi kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas panaikinta ir šis dokumentas grąžintas T. G., toliau paliekant taikyti kito dokumento – paso paėmimą (3 t., b.l. 191-193, 196). Šiuo metu T. G. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos ir asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas T. G. (3 t., b. l. 35).

Skirdamas bausmę N. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus (BK 135 straipsnio 1 dalis) ir vienas nesunkus (BK 284 straipsnis), savo kaltę pripažino tik dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, smūgius sudavė dviem nukentėjusiems (R. R. ir R. D.), tačiau jo veiksmai buvo mažiau intensyvūs ir pavojingi nei kito kaltinamojo, su nukentėjusiuoju R. R. susitaikė ir šis pretenzijų neturi, kitam nukentėjusiam R. D. padarė neturtinę žalą, kurios neatlygino, dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškovai pretenzijų jam nereiškė, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (dirba ir darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, yra neteistas (teistumas išnykęs), naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, o už sunkų nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, t. y. skirtinas - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, kurio dydis viršija vidurkį, nustatant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, N. Č. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes yra ideali nusikaltimų sutaptis ir nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

N. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 145-147), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kaltininkas, atlyginęs visą civiliniam ieškovui priteistą žalą, turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka dėl kito kaltininko padarytos žalos (jos dalies), kurią jis atlygino, išieškojimo savo naudai regreso būdu (CK 6.111 -6.114 str., 6.280 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį Nr. 31594/1 dėl 2726,31 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. R. gydymo paslaugas ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš kalto asmens, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsuagos ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000 (2 t., b. l. 29-39; 3 t., b. l. 35-40). Prašo nagrinėti bylą civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, civilinį ieškinį palaiko (3 t., b. l. 152).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir civilinis atsakovas T. G. 2022-11-11 sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3260 (toliau – sutartis), pagal kurią T. G. įsipareigojo atlyginti 2726,31 Eur žalą per 54 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, mokėdamas kas mėnesį 50,00 Eur dydžio įmokas (pirmos įmokos suma – 76,31 Eur) bei prašo patvirtinti šią taikos sutartį (4 t., b.l. 30, 33-34). Iš „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymų matyti, kad T. G. 5 mokėjimais sumokėjo pagal sutartį Nr. 3260 Valstybinei ligonių kasai dalį – 276,31 Eur žalos atlyginimo (4 t., b. l. 169-172; 5 t., b.l. 10). Šalių sudaryta sutartis yra pradėta vykdyti, ji neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, buvo sudaryta šalių laisva valia ir yra jų suprantama, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, todėl gali būti patvirtinta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 816,53 Eur žalos atlyginimo, tai yra ligos išmokos, išmokėtos R. R. už jo laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-03-05 iki 2022-04-22, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsniu, prašo šią sumą priteisti iš neteisėtus veiksmus atlikusio kaltininko T. G.. Nurodo, kad žala turi būti sumokėta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo pavadinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui (2 t., b. l. 3-13, 17-18). Prašo nagrinėti bylą VSDFV atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose, civilinį ieškinį palaiko (3 t., b. l. 150).

Šis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų, viršijusių būtinąją gintį veiksmų, ir iki šiol nėra atlyginta, civilinis ieškovas prašo priteisti žalą iš vieno kaltinamojo – T. G., todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš T. G. priteistina civiliniam ieškovui 816,53 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinis ieškovas R. R. pareiškė 52000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., 67-69), o 2022-12-08 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 52180,04 Eur sumai dėl 2180,04 Eur turtinės, 50000 Eur neturinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių proceinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo nuosprendžiu priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo priteisimo iš T. G. (4 t., b. l. 82-88). Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų tyčinių smurtinių kaltinamojo T. G. veiksmų jis patyrė 2180,04 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 143,36 Eur vaistų ir papildų pirkimas; 160 Eur išlaidos automobilio kurui važinėjant pas gydytojus ir specialistus konsultacijoms dėl sveikatos būklės, taip pat kelionėms į parduotuves specifinio maisto ir vaistų įsigijimui (1 litras dyzelinio kuro skaičiuojamas vidutine 1,6 Eur kaina); 1054,53 Eur negautoms pajamoms iš darbo santykių kompensuoti (pateikia skaičiavimus); 158,50 Eur su sveikatos susigrąžinimu susijusios išlaidos (kelialapis į (duomenys neskelbtini) (139 Eur), kelialapis į (duomenys neskelbtini) viešbutį su SPA (99 Eur), kelialapis į (duomenys neskelbtini) (79 Eur), kurie atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos kartu su sugyventine J. B., bendra kelialapių 317 Eur, dalinama iš dviejų); 483,65 Eur specifinio maisto produktų įsigijimo išlaidos; 180 Eur dėl sugadintų rūbų ir batų, kurie netinkami toliau nešioti. Prie ieškinio pateikia turimus įrodymus apie patirtas išlaidas ir negautas pajamas (4 t., b.l. 89-101). Taip pat prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sunkiai sužalotas (detalizuoja savo sužalojimus ir nurodo sveikatos būklę po sužalojimo bei dabartinius gyvenimo sunkumus po atliktų operacijų) ir prieš jį panaudota nusikalstama veika sukėlė didelį šoką, dvasinius, emocinius ir psichologinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė didelius nepatogumus ir diskomfortą, kurie yra jaučiami iki šiol.

Taip pat civilinis ieškovas R. R. pateikė teismui 2023-01-25 rašytinius paaiškinimus dėl civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir papildomus dokumentus dėl 1828,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokato V. G. teisinę pagalbą priteisimo. Prideda šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (4 t., b. l. 137-154).

Iš „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymų matyti, kad T. G. 4 mokėjimais sumokėjo nukentėjusiam R. R. 400 eurų žalos atlyginimo (4 t., b. l. 173-175; 5 t., b. l. 9).

Teismas, įvertinęs R. R. civiliniame ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir pateiktus pagrindžiančius įrodymus daro išvadą, kad šie reikalavimai yra pagrįsti, turtinė žala atsirado dėl būtinosios ginties ribas peržengusių kaltinamųjų veiksmų, tačiau R. R. su kaltinamuoju N. Č. susitaikė ir pretenzijų jam neturi, prašo priteisti žalą tik iš kaltinamojo T. G., kuris atliko prieš jį intensyvesnius ir pavojingesnius veiksmus, todėl R. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ta dalimi, kuri nėra atlyginta, t. y. priteistina iš T. G. civiliniam ieškovui 1780,04 Eur turtinės žalos atlyginimas (2180,04 – 400=1780,04).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, jog nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Reikalavimams atlyginti neturtinę žalą sveikatos sužalojimo atveju šios normos išimčių nenustatyta. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 str.) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 str.). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 1 d.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-171/2011, 3K-3-133/2013).

Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pripažįsta, kad dėl kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. G. tyčinių veiksmų nukentėjusysis R. R. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo sumuštas ir pažemintas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po sužalojimo turėjo ilgai gydytas, buvo operuotas, sumažėjo jo darbingumas, negali dirbti fizinio darbo, sportuoti sužalojimų pasekmės jaučiamos iki šiol, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas R. R. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina T. G. turtinę ir šeiminę padėtį. T. G. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, gauna nedarbo išmoką (apie (duomenys neskelbtini) Eur), mokosi, gyvena iš sutuoktinės pajamų, turi du nepilnamečius vaikus ir kreditorinių įsipareigojimų bankams, moka kreditų grąžinimo įmokas, taip pat yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa ir per 54 mėnesius turi išmokėti 2726,31 Eur žalos atlyginimą, iš jo priteisiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 816,53 Eur civilinis ieškinys, su R. R. pareikštu 50000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad tokia suma jį visiškai sužlugdytų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, sužalojimo sunkumą, kuris įvykdytas peržengus būtinosios ginties ribas, bei atsiradusiais neigiamas pasekmes, taip pat į paties nukentėjusiojo R. R. neatsakingą, rizikingą ir provokuojantį elgesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pripažintas neteisėtu, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, į tai, kad jis pats buvo muštynių iniciatorius, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 50000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl mažintina iki 8000 eurų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo T. G. priteistina nukentėjusiajam R. R. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9780,04 Eur sumą (1780,04 Eur + 8000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-11-303/2019). Kitoje dalyje nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Nustatyta, kad nukentėjusio R. R. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, susidarė dėl neteisėtų kaltinamojo T. G. veiksmų ir nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą. Iš 2022-06-28 sudarytos Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo matyti, kad advokato honoraro dydis už teisines paslaugas yra 150 Eur plius PVM 21 proc. už kiekvieną teisinių paslaugų teikimo valandą, kas sudaro 181,50 Eur/val., o iš pateiktų PVM sąskaitų –faktūrų matyti, kad advokatas teisinėms paslaugoms, už kurias R. R. prašo priteisti turėtas išlaidas, sugaišo 9,67 val., todėl advokato išlaidų suma sudaro 1755,10 Eur, o ne 1828,50 Eur (9,67 val. x 181,50 Eur =1755,10 Eur), kaip nurodo nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas teisines paslaugas teikė ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme (konsultavo, susipažino su dokumentais, juos analizavo, rengė susitaikymo protokolus ir patikslintus civilinius ieškinius bei jų priedus, šias paslaugas teikė ne tik nukentėjusiam R. R., bet ir nukentėjusiai J. B., kuri atskirai neprašė priteisti advokato išlaidų, todėl teismas mano, kad advokato išlaidos, kurios patikslinus skaičiavimą sudaro 1755,10 Eur, pagal bylos sudėtingumą, apimtį ir nukentėjusių skaičių yra proporcingos ir ne per didelės, todėl gali būti priteistos iš T. G. nukentėjusio R. R. naudai.

Civilinė ieškovė J. B. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 136-138), o 2022-12-08 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių proceinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo nuosprendžiu priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo priteisimo iš T. G. (4 t., b. l. 103-105). Nurodo, kad kaltinamojo T. G. tyčiniais veiksmais, t. y. dėl daugybės smūgių jos sugyventiniui R. R. sudavimo į kūną ir veidą viešoje vietoje, dėl ko pastarasis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir jai, kaip nukentėjusio sugyventinei, buvo padaryta neturtinė žala, kurią turi atlyginti kaltininkas. Dėl sugyventinio sužalojimo ji patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, kurį sudėtinga išsakyti ir apibrėžti žodžiais. Tai sukėlė labai didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, įtampą, kas pablogino tiek jų bendro, tiek jos pačios gyvenimo kokybę ir negrįžtamai sumažino jų galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą. R. R. patirta fizinė žala turės įtakos jų visam likusiam gyvenimui kartu. Civiliniame ieškinyje detalizuoja kokius išgyvenimus ir nepatogumus ji patyrė ir kaip pablogėjo tiek šeimos, tiek jos pačios gyvenimo kokybė ir sveikata. Nurodo, kad po R. R. sužalojimo jai vienai teko rūpintis buitimi, prižiūrėti sugyventį, nes jis nebegali dirbti jokio fizinio darbo, jam svaigsta galva, eidamas gali nugriūti, jam reikia pirkti ir gaminti specialų maistą, nes negali valgyti kieto maisto. Mano, kad iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios jos būsenos neįmanoma sugrąžinti, tačiau to galima siekti bent materialiai kompensuojant jos patirtus praradimus ir išgyvenimus. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 10000 eurų, kurią prašo priteisti iš T. G. (4 t., b. l. 103-105).

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo T. G. tyčinių veiksmų - nukentėjusiojo R. R. sunkaus sužalojimo jo šeimos narė – sugyventinė J. B. patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo prižiūrėti ir rūpintis R. R., viena rūpintis buitimi, nes R. R. negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, net namuose palikti jį vieną buvo pavojinga, nes jam svaigsta galva ir gali nugriūti, todėl reikalinga pagalba ir priežiūra, dėl R. R. sužalojimo pablogėjo jos pačios sveikata, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusi patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas J. B. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo T. G. turtinę ir šeiminę padėtį, taip pat nukentėjusiojo R. R. neatsakingą, rizikingą, provokuojantį elgesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pripažintas neteisėtu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, į tai, kad R. R. buvo muštynių iniciatorius, pati nukentėjusioji J. B. iš dalies elgėsi neatsakingai, nes matydama, kad jos sugyventinis R. R. jau namuose buvo išgėręs alkoholio (R. R. nurodė, kad trise išgėrė daugiau kaip pusę 0,7 litro degtinės butelio), nesulaikė jo, kad nevažiuotų į miestą ir nevaikščiotų į kavines (viešas vietas) būdamas neblaivus, nors kaip buvusi (duomenys neskelbtini) neabejotinai žinojo, kad negalima rodytis viešose vietos esant neblaiviam (pvz. ANK 484 straipsnis), t. y. rizikavo dėl sugyventinio elgesio. Todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusios J. B. prašoma priteisti 10000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl mažintina iki 1500 eurų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo T. G. priteistina nukentėjusiai J. B. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1500 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusios civilinis ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškovas R. D. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 156-158). Teismo posėdyje nurodė, kad šią žalą prašo priteisti iš kaltinamojo N. Č., nes sumušė jį sukeldamas fizinį skausmą ir laikiną didelės koncentracijos ir atidumo nedarbingumą. Jis (R. D.) dirba atsakingą darbą, kuriame reikalingas didelis kruopštumas ir atidumas, yra juvelyras, po įvykio savaitę negalėjo dirbti, vartojo vaistus. Po suduotų smūgių jautė skausmą galvos srityje, negalėjo tinkamai atlikti savo darbo ir dėl to patyrė žalą. Už nedarbingume išbūtą laiką negavo jokių pajamų, pats moka ligonių kasoms, nes dirba „ant savęs“, turi (duomenys neskelbtini). Mano, kad kaltinamieji turi atsakyti už savo veiksmus ir atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Prašo priteisti jo naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis N. Č. su R. D. pareikšti ieškiniu nesutiko, nurodė, kad R. D. duodamas pirminius parodymus 2022-02-27 nieko nesakė apie prieš jį pavartotą smurtą, tik po 4 mėnesių papildomos apklausos metu pareiškė, kad jis jį sumušė ir pateikė civilinį ieškinį, tačiau jokių ieškinį pagrindžiančių dokumentų nepridėjo. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

Iš vaizdo įrašo, nukentėjusio R. D. paaiškinimo nustatyta, kad kilus muštynėms, tuo metu, kai R. D. sėdėjo prie stalo ir jį laikė G. K. neleisdamas atsistoti ir taip apribodamas jam galimybę judėti, priėjęs N. Č. tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė sėdinčiam R. D. į įvairias kūno vietas (viršutinę kūno dalį), pats nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo trenkta į galvą, po suduotų smūgių ją skaudėjo. Dėl šių smūgių R. D. sveikatos sutrikdymas nebuvo konstatuotas, į medicinos įstaigą jis nesikreipė, ieškinį pagrindžiančių įrodymų, kad buvo nedarbingume, vartojo vaistus ir pan. nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. Č. smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje matant kitiems asmenims, nukentėjusysis negalėjo smūgių išvengti, nes buvo laikomas G. K., po smūgių sudavimo jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, kurį laiką negalėjo dirbti savo darbo, teismas mano, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į kilusias pasekmes, kad nukentėjusiam sužalojimai nebuvo nustatyti, turtinė žala nepadaryta, pats nukentėjusysis R. D. buvo neblaivus įvykio metu ir neatsakingai elgėsi viešoje vietoje, kaltinamųjų ir liudytojų teigimu kabinėjosi prie kaltinamųjų ir jų kompanijos bei kitų kavinės lankytojų, ieškojo konflikto, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra ženkliai per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur ir iš N. Č. priteistina 300 Eur neturtinė žala. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-03-14 pažymą su paskaičiavimu, kurioje nurodė, kad iš N. Č. valstybės naudai priteistinos 833,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjos advokatės Zitos Malovos suteiktą antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 23-27).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam N. Č. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu, nes kitas kaltinamasis T. G. turėjo pasirinkęs savo gynėją ir gynyboje galėjo kilti prieštaravimų (3 t., b. l. 165, 168). Byloje nustatyta, kad N. Č. dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, iš jo priteisiama neturtinė žala nukentėjusiam R. D., jo materialinė padėtis nėra labai gera, o gynėja paskirta neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl teismas mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2022-05-11 nutarimu perduoti saugojimui daiktai: marškinėliai be rankovių, striukė be gaubtuvo, džinsai, batų pora juodos spalvos su raudonais elementais, biologiniai pėdsakai nuo raudonų dėmių ploto Nr. 1 (vokas Nr. 2), nuoplova nuo raudonų dėmių ploto Nr. 2 (vokas Nr. 3), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (kvitas B Nr. LS006821) (2 t. b. l. 83-85), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (nukentėjusiojo R. R. daiktai buvo sugadinti ir netinkami naudoti, grąžinti jų neprašo); 2) CD laikmenos (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais (2 t., b. l. 65, 82) – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirti bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiam R. R. priteistą turtinę žalą - 1780,04 eurų.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiam R. R. priteistą turtinę žalą – 1780,04 eurų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 27 d. 00.01 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 17.32 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones T. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti T. G..

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę N. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. G. ir N. Č., kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jie privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Civilinio ieškovo R. R. civilini ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. G. 1780,04 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 9780,04 Eur, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 9780,04 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat priteisti iš T. G. civiliniam ieškovui R. R. 1755,10 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės J. B. civilini ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš T. G. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1500 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo R. D. civilini ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš N. Č. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį patenkinti visiškai ir priteisti iš T. G. 816,53 Eur žalos atlyginimo, pervedant šią sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, gavėjo pavadinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui.

Patvirtinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – išieškotojas) ir civilinio atsakovo T. G. (toliau – skolininkas) 2022 m. lapkričio 11 d. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3260 (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė:

1. Sutarties objektas - žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui 2726,31 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt šeši Eur 31 ct) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui - ne.

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ Eur.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkas T. G. jau yra atlyginęs dalį Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 Eur (nulis Eur 0 ct).

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal Sutartį, yra 2726,31 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt šeši Eur 31 ct).

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 54 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos 2022-11-11, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur 0 ct). Pirmos įmokos sumą - 76,31 Eur (septyniasdešimt šeši Eur 31 ct), - skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.

15. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jei skolininkas nevykdo Sutarties 11 punkte numatyto įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

19. Šalių rekvizitai: skolininkas T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, tel. (duomenys neskelbtini).

20. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

21. Skolininkas, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad yra supažindintas su asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio rašto adreso, parašo) tvarkymo pagrindu, tikslu ir terminais:

21.1. asmens duomenų tvarkymo pagrindas - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies c punktas;

21.2. asmens duomenų tvarkymo tikslas - Sutarties administravimas;

21.3. asmens duomenų tvarkymo terminas - 10 metų nuo Sutarties įvykdymo arba nutraukimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 833,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. Č. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) marškinėlius be rankovių, striukę be gaubtuvo, džinsus, batų porą juodos spalvos su raudonais elementais, biologinius pėdsakus nuo raudonų dėmių ploto Nr. 1 (vokas Nr. 2), nuoplovą nuo raudonų dėmių ploto Nr. 2 (vokas Nr. 3), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (kvitas B Nr. LS006821), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) CD laikmenas (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas