- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-479-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01265-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V., trečiajam asmeniui K. V., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V. prašė priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-28 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27 ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. V. tėvai. Ji su atsakovu kartu negyvena. Dukros gyvenamoji vieta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2077-356/2015 patvirtintą taikos sutartį nustatyta kartu su motina L. G. (V.). Nuo 2015 metų ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra lanko mokyklą 1 klasę. Atsakovas nuo 2016 m. neteikia jokio išlaikymo vaikui. Ji šiuo metu dirba, turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena nuomojamame būste. Vaiko poreikiams reikalinga apie 1 021 Eur per mėnesį suma, todėl prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai E. V. išlaikymą po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-28, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, AB. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai E. V., 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2020-10-27) bei 373 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės biudžeto naudai 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra E. V. tėvai, kurie gyvena atskirai, o vaiko gyvenamoji vieta teismo nutartimi nustatyta su motina. Šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, ji eina į mokyklą, mokosi pirmoje klasėje. Vaikas gyvena su motina, nuomojamame būste, (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nurodė, kad vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui turi įtakos vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Pagyvenimo lygis vaiko buvimo valstybėje aukštesnis, todėl visiškai pagrįstai ieškovė iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį iš esmės sieja su Lietuvoje taikomu orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, ir savo atžvilgiu prisiima beveik 3/4 vaiko išlaikymo išlaidų.
6. Šalių vaikui šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko mokyklą, papildomus užimtumo ir ugdymo užsiėmimus, vaikas gyvena motinos su sutuoktiniu nuomojame būste. Teismas konstatavo, kad vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Taigi, išlaidų poreikis iš esmės yra būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir, teismo vertinimu, išlaidos yra protingos bei realios, dalis iš jų yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., mokyklos, šokių pamokų lankymas, būsto nuoma).
7. Nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra apie 468 Eur atskaičius mokesčius. Teismo vertinimu, Lietuvoje racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko nurodytų poreikių tenkinimui ir išlaikymui reali išlaidų suma būtų apie 400 - 480 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad vidutiniškai orientacinė 450 Eur išlaikymo suma pagal Lietuvoje esamą pragyvenimo lygį šalių nepilnamečiui vaikui būtų teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaiko teisės į normalų vystymąsi, užtikrinanti jo visų poreikių patenkinimą. Juo labiau kad su panašia vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma iš esmės sutiko ir pats atsakovas.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, jog vaiko išmoka yra 140 Eur, tačiau net ir atėmus iš paskaičiuoto vaiko išlaikymo išlaidų poreikio šią sumą, didesnė vaiko poreikių išlaidų dalis tenka ieškovei (1021 Eur -140 Eur = 881 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsakovas negalėjimą teikti didesnį nei 150 Eur išlaikymą iš esmės argumentuoja savo turtine padėtimi ir nepakankamomis pajamomis, tačiau vertinant atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus apie jo turtinę padėtį, pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas, teismas sprendė, kad atsakovas visapusiškai objektyviai neatskleidė savo turtinės padėties, pajamų šaltinių. Atsakovo teigimu, jo pajamos šiuo metu apie 200/300 Eur per mėnesį, tačiau jis nurodė galintis skirti iki 150 Eur sumą per mėnesį vaikui išlaikyti. Nustatė, kad atsakovo išlaidos už telekomunikacijų paslaugas apie 70 Eur per mėnesį, už būstą apie 250 Eur per mėnesį, taigi vien tik šioms išlaidoms, kurių suma gaunasi apie 320 Eur, tenka praktiškai visos atsakovo nurodomos gaunamos mėnesio pajamos. Atsakovo pateiktais duomenimis jo dabartinėje šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė. Sutuoktinės gauta vaiko priežiūros išmoka 2020-09-29 – 2020-11-30 laikotarpiu apie 670 Eur, kas per mėnesį sudarytų apie 330 Eur. Taigi visos šeimos pajamos apie 600 Eur, iš kurių apie 320 Eur mokesčiams už paslaugų teikimą bei kaip nurodo atsakovas 150 Eur vaiko išlaikymui, iš viso išlaidų suma būtų apie 470 Eur ir tokiu atveju atsakovo šeimoje keturiems asmenims pragyvenimui liktų apie 130 Eur (neskaičiuojant gaunamų vaiko pinigų ir išlaikymo mokamo kitam sutuoktinės vaikui). Objektyvių duomenų, jog atsakovas gauna kokias nors socialines išmokas ar yra dėl jų kreipęsis nėra pateikta.
10. Nustatė, kad atsakovas gauna pajamų iš metalo pardavimo, individualios veiklos bei kitos oficialiai jo vardu nevykdomos veiklos (pagalbos tėvui kaimo turizmo versle). Atsakovo teiginiai, jog gautas ir jo vardu deklaruotas pajamas iš apgyvendinimo paslaugų teikimo jis atiduoda tėvui, objektyviais įrodymais nėra pagrįsti, kas kelia abejonių dėl jų realumo, nes gautas pajamas atsakovas deklaruoja kaip savo, tačiau kodėl yra pasirinktas toks veiklos mechanizmas nėra pakankamai argumentuotai paaiškinta. Juolab, kaip jis pats nurodė, jis dirba tėvo sodyboje, todėl abejotina ar nuolatinė pagalba nėra apmokama.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, jog pagal turimas vairuotojo kategorijas jis gali dirbti įvairių transporto priemonių vairuotoju ir yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju UAB „ITTL“, taip pat turi aukštąjį neuniversitetinį teisininko išsilavinimą. Pagal pateiktas pajamų deklaracijas bei VSDFV duomenis iš darbo UAB „ITTL“ laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2018-10-23 jis gavo apie 8 480 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai apie 700 Eur mėnesiui. Atsakovo teigimu jis iš darbo minėtoje įmonėje turėjo išeiti dėl iškeltos baudžiamosios bylos, vėliau patikslino, kad po grįžimo dirbti įmonė pradėjo „irti, nebemokėti pinigų“, tačiau viešai prieinamais VĮ „Registrų centras“ bei interneto tinklalapių (pvz., https://rekvizitai.vz.lt/imone/ittl/) duomenimis UAB „ITTL“ šiuo metu veikianti įmonė, turinti virš 100 darbuotojų ir vidutinis atlyginimas apie 1 239,20 Eur (2021 m. kovas). Taigi, atsakovo teiginiai dėl negalėjimo dirbti pagal turimą kvalifikaciją vairuotoju UAB „ITTL“ ar kitoje panašaus pobūdžio įmonėje tuo pačiu užsitikrinant didesnes ir stabilesnes pajamas nėra pakankamai nuoseklūs bei objektyviai pagrįsti, nes minėta įmonė veikianti ir vykdanti veiklą, todėl tikėtina, kad atsakovo išėjimas iš darbo labiau nulemtas subjektyvių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovo argumentai, jog reikia rūpintis šeima ir šeimoje augančiais vaikais neabejotinai reikšmingi, tačiau, nagrinėjamu atveju, ne mažiau svarbu, jog nebūtų pažeisti ir atskirai nuo atsakovo gyvenančio jo vaiko interesai ir poreikiai, prie kurių atsakovas iš esmės gali prisidėti tik materialine parama.
13. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei objektyviai galima nustatyti pagal pateiktus duomenis.
14. Ieškovės vardu registruoto turto nėra, ji gyvena nuomojame būste, santuokos metu jos šeimoje įsigytas lengvasis automobilis, kuri vertė viešai prieinamais duomenimis apie 13 000 – 15 000 Eur (https://autoplius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?). Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra ženkliai geresnės nei atsakovo. Nors ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu, kaip ji nurodė apie 1 000/2 000 Eur per mėnesį, didesnės nei savo pajamas nurodo atsakovas, tačiau ji prisiima ir didesnę vaiko išlaikymo išlaidų dalį, kuri atsiranda dėl vaiko gyvenimo užsienio valstybėje. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką taip pat turi rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.).
15. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau bylos duomenimis atsakovas įsiskolinimų neturi, už būsto nuomą išlaidų nepatiria. Nors atsakovo vardu VĮ „Registrų centras“ bei „Regitra“ nėra registruota jokio turto, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus nustatyti asmens turtinę padėtį. Atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turintis specialybę pagal išsilavinimą bei kitas kvalifikacijas, dėl ko jo galimybės rasti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas yra realiai įgyvendinamos. Pajamos iš šiuo metu vykdomos jo individualios veiklos tikėtinai didės, nes kaip nurodė pats atsakovas, tai veiklos pradžia.
16. Atsižvelgiant į atsakovo turimą kvalifikaciją, galimybes, patirtį, amžių bei į tai, jog pagal atsakovo teiktus paaiškinimus ir pateiktus duomenis jo turtinė padėtis negali būti visapusiškai objektyviai nustatyta, iš atsakovo priteisė 210 Eur (apie 24 proc. tėvams tenkančios išlaikymo dalies) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos.
17. Atsakovas neginčijo, jog prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovo argumentai, jog jis išlaikymo neteikė, nes manė, kad vaikas buvo įsivaikintas ieškovės sutuoktinio, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Kaip nurodė atsakovas jis turi teisinį išsilavinimą, taigi jis turėjo suprasti, kad vien tik sutikimo įvaikinti išdavimas dar nepanaikino tėvo ir vaiko pagal kilmę tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių. Juolab, jog 2017-10-04 Utenos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo išaiškinta, kada pasikeičia vaiko, tėvo ir įtėvio tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės.
18. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys bei aukščiau aptartos ir nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog išlaikymas vaikui buvo reikalingas, nes vaikas nuo 2015 m. gyveno su ieškove užsienio valstybėje, o atsakovas nuo 2017 m. prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nors galimybes ir sąlygas tam turėjo.
19. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 250 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog vaikui esant mažesniam jo poreikiai buvo didesni nei šiuo metu nustatyti, kai jis yra didesnio amžiaus, lanko mokyklą, lavinamas papildomai, todėl nėra pagrindo laikyti nurodyto dydžio įsiskolinimą pakankamai pagrįstu.
20. Pateiktais duomenimis atsakovas 2015/2016 metais prie vaiko išlaikymo prisidėjo mokėdamas vidutiniškai po 150-120 Eur per mėnesį. Ieškovė nuo 2015 m. dėl teikiamo išlaikymo dydžio nesikreipė į teismą ir nesiėmė kitų teisinių priemonių išlaikymo dydį padidinti ar prisiteisti įsiskolinimą. Atsakovui nuo 2017 m. išvis nustojus teikti išlaikymą ieškovė taip pat nedelsiant nesiėmė jokių priemonių dėl išlaikymo iš atsakovo prisiteisimo. Tokios aplinkybės leido manyti, jog iki 2016 m. pabaigos teikiamo išlaikymo dydis buvo pakankamas ir ieškovei nebuvo būtino poreikio dėl didesnio išlaikymo teikimo iš atsakovo, todėl objektyviai pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei tarp šalių buvo jiems priimtinas išlaikymo dydis. Todėl iš atsakovo priteisė 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2017-10-27 iki 2020-10-27 (skaičiuojant 150 Eur dydžio išmokomis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 19 d sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismas byloje įrodymus vertino vienpusiškai, o tai neatitinka CPK 185 straipsnio keliamų reikalavimų įrodymų vertinimui, nevertino byloje esančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
23. Utenos rajono apylinkės teismas 2017-10-04 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eN2-l852-228/2017, nustatė, jog nuo 2015-04-06 mes su ieškove nebegyvename kartu, o ji 2015-11-17 kartu su E. išvyko gyventi į Airiją ir ten sudarė santuoką su T. V.. Jie abu, t. y. ieškovė ir T. V., kartu rūpinasi E.. Nurodytos faktinės aplinkybės reiškia, kad E. atsakovo nebepažino būdama tik 1,5 metų, o neužilgo išvyko gyventi į Airiją. Atsakovo ryšiai su E. nutrūko dar net jiems nepradėjus formuotis. Šias itin svarbias aplinkybes patvirtina ieškovės ir jos sutuoktinio T. V. į civilinę bylą Nr. eN2-l852-228/2017 pateiktų atsiliepimų turinys. Jie atsiliepimuose patvirtino, kad galutinai ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko nuo 2015-04-04, kad atsakovas su E. neturėjo ir neturi jokio ryšio. Šių teismo kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių (CPK 182 str. 2 p.) kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nuo 2015-04-06 dėl E. materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimo į teismą nesikreipė. Tuo pačiu pažymėtina, jog ir po teismo nustatytų aplinkybių apie atsakovo ryšių su E. nutrūkimą nuo 2015-04-06, atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą E. iki tol, kol 2017 metais neprasidėjo teismo procesas dėl sutikimo įvaikinti E., t. y. atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti E. iki tol, kol kiti asmenys - T. V. - ir jo sutuoktinė - ieškovė - dėl sutikimo įvaikinti teismo proceso metu pareiškė, kad E. kitoje valstybėje yra jų abiejų pilnai išlaikoma.
24. Mano, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės yra reikšmingos šiai civilinei bylai bei kurios leido atsakovui neabejotinai spręsti, kad E. kitoje valstybėje yra visiškai išlaikoma kito asmens - T. V., kuris: 1) nori įvaikinti E. jau du metus iki atsakovo kreipimosi į teismą dėl sutikimo įvaikinti E.; 2) kad E. buvo išlaikoma šio asmens per visą 2017 metais vykusį teismo procesą dėl sutikimo įvaikinti; ir 3) kad bus šio asmens išlaikoma po atsakovo sutikimo įvaikinti E.. Taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-04 nutarčiai, ieškovė niekada nebesikreipė į atsakovą dėl galimo E. išlaikymo. Todėl įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovas turėjo itin pagrįstą teisinį ir faktinį pagrindą manyti: 1) kad E. bus tuoj pat įvaikinta; ir kad 2) E. rūpinasi ieškovė ir jos sutuoktinis kaip sava dukra, ją pilnai išlaiko bei išlaikys. Būtent dėl nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių sąmoningai nutraukė materialinio išlaikymo teikimą E.. Kadangi ieškovė nuo atsakovo kreipimosi į teismą dėl sutikimo įvaikinti E. iki pat 2020 metų rudens nesikreipė į atsakovą dėl E. išlaikymo ir gyveno Airijoje, tai buvo daugiau negu akivaizdus pagrindas spręsti, kad E. išlaiko ieškovė ir jos sutuoktinis T. V., kaip jos įtėvis. Pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių oficialių duomenų: dėl kokių priežasčių E. nėra iki šiol T. V. įvaikinta; duomenų, kad ieškovės sutuoktinis T. V. neišlaikė E. nuo Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-04 nutarties įsiteisėjimo iki 2020-10-27; ir duomenų, kad T. V. nebeišlaikė E. po 2020-10-27 iki šios dienos ir toliau nebeišlaikys. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad E. nebuvo įvaikinta tik dėl teisinių priežasčių, susijusių su pilietybės aspektais. Aptartos aplinkybės reiškia, kad T. V. po 2017-10-27 siekė E. A. įvaikinti ir ją pilnumoje išlaikė bei išlaiko dabar. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra.
25. Pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27 atsakovas neteikė išlaikymo E.. Tačiau neteikė išlaikymo ne todėl, kad vengtų savo tokios pareigos, bet dėl aukščiau aptartų aplinkybių darydamas teisiškai ir faktiškai pagrįstą išvadą, kad E. kitoje valstybėje yra įvaikinta ir ją išlaiko įtėvis su ieškove. Todėl negalima pripažinti, kad neabejotinai atsakovas privalo teikti išlaikymą E. ir yra atsakingas už susidariusį bet kokio dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Mano, tais atvejais, kai yra duodamas sutikimas įvaikinti ir nustatomas kito asmens noras bei siekis tuo pačiu metu įvaikinti, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki oficialaus (teisinio) tėvo pasikeitimo į įtėvį, vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad su E. kitoje valstybėje gyvenantis ir E. įvaikinimo siekiantis T. V. materialiai nesirūpino, nesirūpina ir nebesirūpins ja, tai E. teisė gauti išlaikymą iki oficialiai pasikeičiant tėvui į įtėvį nebuvo pažeista. Tokiu būdu, davus sutikimą įvaikinti ir nustačius, kad vaikas yra išlaikomas siekiančio įvaikinti asmens, davusiam sutikimą įvaikinti tėvui pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nebuvo tinkamai užtikrinta. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki oficialiai pasikeičiant tėvui į įtėvį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, įtėvis materialiai nesirūpino ir nesirūpins vaiku.
26. Šioje byloje nenustatyta, kad T. V. nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27 ir iki šiol materialiai nesirūpino bei nesirūpina E., todėl pripažintina, kad E. teisė gauti išlaikymą nuo 2017-10-27 buvo ir yra užtikrinta tinkamai. Įvertinus aptartus argumentus, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnį ir iš manęs nepriteistinas išlaikymas E., o tuo labiau išlaikymo įsiskolinimas. Teismas pasisakydamas dėl E. materialinio išlaikymo būtinumo, jo dydžio bei materialinio įsiskolinimo egzistavimo, pasisakė dėl T. V. teisių ir pareigų, nors į bylą jis nebuvo įtrauktas. O tai reiškia, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir vien todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, apeliantas neginčija, jog prie nepilnametės dukros išlaikymo neprisidėjo nuo 2017 metų, tačiau atsakovas, klaidindamas teismą vis vien teigia, kad pareigos teikti išlaikymą nebevykdo nuo tada, kada prasidėjo dukros įvaikinimo procesas ir teismo proceso metu ieškovė pareiškė, kad E. yra jos ir sutuoktinio pilnai išlaikoma. Pažymėtina, kad nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-1852-228/2017 priimta 2017 m. spalio 4 d. Pagal byloje pateiktą atsakovo banko sąskaitos išrašą matyti, kad paskutinė vaiko išlaikymo suma 100 Eur atsakovo sumokėta 2017-02-20. Daugiau jokių mokėjimų atsakovas vaiko išlaikymui nevykdė nei banko pavedimu nei grynais pinigais. Tuo tarpu sutikimas įvaikinti E. teismo patvirtintas tik 2017-10-04. Todėl akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2017-02-20. Tuo labiau, sutikimas įvaikinti nepilnametį vaiką neatleidžia nuo pareigos teikti jam išlaikymą. Teismo sprendimas įvaikinti E. šiuo atveju nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir priėmė pagrįstą išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jis išlaikymo neteikė, nes manė, kad vaikas buvo įsivaikintas ieškovės sutuoktinio, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Tai, kad ieškovė nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui.
28. Pažymi, kad ieškovės sutuoktinis T. V. nėra ir nebuvo išlaikymo prievolės subjektas ir skundžiamas sprendimas tiesiogiai jo teisėms ir pareigoms įtakos nedaro. Dėl to nebuvo pagrindo T. V. vertinti kaip trečiojo asmens ir įtraukti jo į bylą (CPK 47 straipsnis). Taigi šiuo atveju nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip teigia apeliantas.
29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo D. V. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui.
32. Pripažįstama, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taigi išlaikymą turi teisę gauti visi nepilnamečiai vaikai. Pareiga jį teikti atsiranda asmenims, registruotiems kaip vaiko tėvams. Jei vaikas gimė santuokoje, kaip tėvai registruojami sutuoktiniai, o jei vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, tėvystė nustatoma bendru pareiškimu arba teismo sprendimu (CK 3.140 straipsnis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).
33. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento, tačiau tais atvejais, kai tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
34. Apeliantas neginčija, jog prie nepilnametės dukros išlaikymo neprisidėjo laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27 bei nurodo, kad pareigos teikti išlaikymą nebevykdo nuo tada, kada prasidėjo dukros įvaikinimo procesas ir teismo proceso metu ieškovė pareiškė, kad E. yra jos ir sutuoktinio pilnai išlaikoma. Pažymėtina, kad įvaikinimo atveju įtėviai turi pareigą išlaikyti savo vaikus remiantis tais pačiais principais kaip ir tėvai pagal kilmę, tačiau ne nuo vaiko gimimo, o nuo įvaikinimo momento. Byloje gi nustatyta, kad E. nebuvo įvaikinta kito asmens. Todėl apelianto argumentai, kad jis nebeturi pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą davus sutikimą dėl įvaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.
35. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, kad ieškovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, jog jos sutuoktinis T. V. teikia išlaikymą E., nepanaikina apelianto pareigos teikti išlaikymą jo nepilnametei dukrai. Neįvykus įvaikinimui, apelianto pareiga teikti išlaikymą E. nepasibaigė.
36. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eN2-1852-228/2017 Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m spalio 4 d. nutartyje apeliantui buvo išaiškinta, kad duotą sutikimą įvaikinti jis gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas; išaiškinta, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę; kad įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo. Taigi kaip matyti apeliantui aiškiai ir suprantamai buvo nurodyta, kad tik nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos pasikeičia vaiko tėvo teisės ir pareigos, tame tarpe pasibaigia ir tėvo pareiga išlaikyti vaiką. Minėta, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas įvaikinti E. nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jis išlaikymo neteikė, nes manė, kad vaikas buvo įsivaikintas ieškovės sutuoktinio, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo.
37. Ta aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nuo apelianto duoto sutikimo dėl įvaikinimo nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, kadangi išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
38. Apelianto nurodytos faktinės aplinkybės, jog, šalims išsiskyrus, santykiai su dukra nutrūko, kad dukra jo nebepažįsta neturi teisinės reikšmės. Kadangi nutrūkus tėvo bendravimui su vaiku, kad ir skyrium gyvenantis tėvas neatleidžiamas nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui, juo rūpintis.
39. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylą nebuvo įtrauktas T. V., o teismas pasisakė dėl jo teisių ir pareigų. Skundžiamame sprendime dėl nurodyto asmens teisių ir pareigų nėra pasisakyta (jam jokios teisės ar pareigos sprendimu nenustatytos). Dėl to nebuvo pagrindo T. V. įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį (CPK 47 straipsnis). Be to minėta, kad vaiko išlaikymas – tai asmeninė kiekvieno iš vaiko tėvų prievolė, o ieškovės sutuoktinis (nesantis vaiko įtėviu) nagrinėjamu atveju nėra šios išlaikymo prievolės subjektas. O imperatyvi pareiga išlaikyti vaiką galioja, iki nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas, miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis) ar nuginčijama tėvystė. Tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo tėvų ar jiems apibojama tėvų valdžia, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, prieteisti išlaikymą, jo įsiskolinimą, galėjo tik nustatęs aplinkybes, kad T. V. nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27 ir iki šiol materialiai nesirūpino bei nesirūpina E..
40. Kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
41. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.