Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokato padėjėjai R. A., atsakovui D. V., jo atstovui advokatui A. P., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-201-839/2021 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V., trečiasis asmuo K. V., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad vaiko tėvo D. V. turi būti priteistas periodinis išlaikymas nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimas, tačiau nepasisako koks išlaikymo dydis būtų pakankamas kad būtų užtikrinti būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Bylos nagrinėjimo metu atstovas išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. V. ir atsakovas D. V. yra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2077-356/2015 patvirtintą taikos sutartį nustatyta kartu su ieškove. Šalių dukrai šiuo metu yra 7 metai, ji eina į mokyklą, mokosi pirmoje klasėje. Vaikas gyvena su motina, nuomojamame būste, Airijoje.

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), nes gyvenamuoju būstu vaiką aprūpina ir kitais kasdieniais vaiko poreikiais rūpinasi ieškovė.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams reikalinga apie 1021 EUR per mėnesį suma, kurią sudaro išlaidos: maistui - 200 EUR; vaistams, vitaminams, tepaliukams, nes dukra turi probleminę egzeminę odą - 50 EUR; mokestis už lankomą mokyklėlę „Busy Bees Afterschool Ltd“ (110 EUR savaitei) - 440 EUR; mokyklinėms pratyboms ir reikmenims - 30 EUR; šokių pamokoms šokių mokykloje (vienos pamokos kaina 7 EUR) - 56 EUR; aprangai ir avalynei - 70 EUR; higienos priemonės - 25 EUR; laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, atostogoms - 100 EUR; transporto išlaidos (į mokyklą, į būrelius) - 50 EUR. Išlaidų patvirtinimui pateikė informaciją dėl išlaidų už vaiko būrelių lankymą bei gyvenamojo būsto nuomos sutartį, pagal kurią būsto nuomos kaina 700 EUR mėnesiui.

Iš atsakovo prašoma priteisti 250 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis.

Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas išlaikymas, neginčijo. Atsakovo skaičiavimu tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai reikėtų 300-400 EUR per mėnesį, kurias sudarytų 180 EUR maistui, 40 EUR higienos ir skalbimo priemonėms; 15 EUR vitaminams; 10 EUR žaislams; vidutiniškai 35 EUR per mėnesį rūbams; 50 EUR transportui ir ūkio išlaidoms; 40 EUR pramogoms ir nenumatytoms reikmėms. Nurodo, jog pagal savo turtinę padėtį jis galėtų mokėti ne didesnį nei 150 EUR dydžio išlaikymą.

Bylos duomenimis šalių vaikas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui turi įtakos vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Bylos duomenimis vaikas užsienio valstybėje gyvena ieškovės iniciatyva, pateikti duomenys apie pragyvenimo išlaidas leidžia teigti, jog pragyvenimo lygis vaiko buvimo valstybėje aukštesnis, todėl visiškai pagrįstai ieškovė iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį iš esmės sieja su Lietuvoje taikomu orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, ir savo atžvilgiu prisiima beveik 3/4 vaiko išlaikymo išlaidų.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms).

Šalių vaikui šiuo metu 7 metai, ji lanko mokyklą, papildomus užimtumo ir ugdymo užsiėmimus, vaikas gyvena motinos su sutuoktiniu nuomojame būste.

Iš ieškinyje nurodytų duomenų bei ieškovės teiktų paaiškinimų konstatuotina, kad vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Taigi, išlaidų poreikis iš esmės yra būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir, teismo vertinimu, yra protingos bei realios, dalis iš jų yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., mokyklos, šokių pamokų lankymas, būsto nuoma).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra apie 468 EUR atskaičius mokesčius.

Pagal byloje pateiktus duomenis, teismo vertinimu, Lietuvoje racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko nurodytų poreikių tenkinimui ir išlaikymui reali išlaidų suma būtų apie 400-480 EUR per mėnesį. Taigi, iš esmės tiek, kiek šiuo metu yra nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl teismas sprendžia, kad vidutiniškai orientacinė 450 EUR išlaikymo suma pagal Lietuvoje esamą pragyvenimo lygį šalių nepilnamečiui vaikui būtų teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaiko teisės į normalų vystymąsi, užtikrinanti jo visų poreikių patenkinimą. Juo labiau kad su panašia vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma iš esmės sutiko ir pats atsakovas (pagal atsiliepimą nurodęs 300-400 EUR sumą vaiko išlaikymui, tačiau atsakovo pateiktame paskaičiavime neįskaičiuota išlaidų dalis būsto nuoma).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė nurodė, jog vaiko išmoka yra 140 EUR, tačiau net ir atėmus iš paskaičiuoto vaiko išlaikymo išlaidų poreikio šią sumą, didesnė vaiko poreikių išlaidų dalis tenka ieškovei (1021 EUR -140 EUR = 881 EUR).

Atsakovas negalėjimą teikti didesnį nei 150 EUR išlaikymą iš esmės argumentuoja savo turtine padėtimi ir nepakankamomis pajamomis, tačiau vertinant atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus apie jo turtinę padėtį, pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas negalima pagrįstai konstatuoti, jog atsakovas yra linkęs visapusiškai objektyviai atskleisti savo turtinę padėtį, pajamas jų šaltinius, nes teikiami paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs bei objektyviai pagrįsti.

Atsakovo teigimu, jo pajamos šiuo metu apie 200/300 EUR per mėnesį, tačiau jis nurodė galintis skirti iki 150 EUR sumą per mėnesį vaikui išlaikyti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo išlaidos už telekomunikacijų paslaugas apie 70 EUR per mėnesį. Kaip nurodė atsakovas išlaidos už būstą apie 250 EUR per mėnesį, taigi vien tik šioms išlaidoms, kurių suma gaunasi apie 320 EUR, tenka praktiškai visos atsakovo nurodomos gaunamos mėnesio pajamos. Atsakovo pateiktais duomenimis jo dabartinėje šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė. Sutuoktinės gauta vaiko priežiūros išmoka 2020-09-29 – 2020-11-30 laikotarpiu apie 670 EUR, kas per mėnesį sudarytų apie 330 EUR. Taigi visos šeimos pajamos apie 600 EUR, iš kurių apie 320 EUR mokesčiams už paslaugų teikimą bei kaip nurodo atsakovas 150 EUR vaiko išlaikymui, iš viso išlaidų suma būtų apie 470 EUR ir tokiu atveju atsakovo šeimoje keturiems asmenims pragyvenimui liktų apie 130 EUR (neskaičiuojant gaunamų vaiko pinigų ir išlaikymo mokamo kitam sutuoktinės vaikui). Objektyvių duomenų, jog atsakovas gauna kokias nors socialines išmokas ar yra dėl jų kreipęsis nėra pateikta.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas gauna pajamų iš metalo pardavimo, individualios veiklos bei kitos oficialiai jo vardu nevykdomos veiklos (pagalbos tėvui kaimo turizmo versle).

Atsakovo teiginiai, jog gautas ir jo vardu deklaruotas pajamas iš apgyvendinimo paslaugų teikimo jis atiduoda tėvui, objektyviais įrodymais nėra pagrįsti, kas kelia abejonių dėl jų realumo, nes gautas pajamas atsakovas deklaruoja kaip savo, tačiau kodėl yra pasirinktas toks veiklos mechanizmas nėra pakankamai argumentuotai paaiškinta. Juolab, kaip jis pats nurodė, jis dirba tėvo sodyboje, todėl abejotina ar nuolatinė pagalba nėra apmokama, tačiau neoficialiai dėl ko objektyviai nustatyti pajamas iš šios veiklos sudėtinga, nes pagal atsakovo pateiktų 2019/2020 m. pajamų mokesčio deklaracijų duomenis, jeigu iš visos deklaruotos pajamų sumos būtų atimtos iš apgyvendinimo paslaugų teikimo gautos pajamos tai likusi atsakovo pajamų suma vidutiniškai nesudaro apie 300 EUR per mėnesį gaunamų pajamų, pvz. 2020 m. deklaruota iš viso 3590 EUR pajamų, iš jų 3210 EUR priskirta apgyvendinimo paslaugų teikimo paslaugoms.

Atsakovas nurodė, jog pagal turimas vairuotojo kategorijas jis gali dirbti įvairių transporto priemonių vairuotoju ir yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini), taip pat turi aukštąjį neuniversitetinį teisininko išsilavinimą. Pagal pateiktas pajamų deklaracijas bei VSDFV duomenis iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2018-10-23 gavo apie 8480 EUR pajamų, t.y. vidutiniškai apie 700 EUR mėnesiui. Atsakovo teigimu jis iš darbo minėtoje įmonėje turėjo išeiti dėl iškeltos baudžiamosios bylos, vėliau patikslino, kad po grįžimo dirbti įmonė pradėjo „irti, nebemokėti pinigų“, tačiau viešai prieinamais VĮ „Registrų centras“ bei interneto tinklalapių (pvz., https://rekvizitai.vz.lt/imone/ittl/) duomenimis(duomenys neskelbtini) šiuo metu veikianti įmonė, turinti virš 100 darbuotojų ir vidutinis atlyginimas apie 1 239,20 EUR (2021 m. kovas). Taigi, atsakovo teiginiai dėl negalėjimo dirbti pagal turimą kvalifikaciją vairuotoju (duomenys neskelbtini) ar kitoje panašaus pobūdžio įmonėje tuo pačiu užsitikrinant didesnes ir stabilesnes pajamas nėra pakankamai nuoseklūs bei objektyviai pagrįsti, nes kaip matyti minėta įmonė veikianti ir vykdanti veiklą, todėl tikėtina, kad atsakovo išėjimas iš darbo labiau nulemtas subjektyvių priežasčių.

Atsakovo argumentai, jog reikia rūpintis šeima ir šeimoje augančiais vaikais neabejotinai reikšmingi, tačiau, nagrinėjamu atveju, ne mažiau svarbu, jog nebūtų pažeisti ir atskirai nuo atsakovo gyvenančio jo vaiko interesai ir poreikiai, prie kurių atsakovas iš esmės gali prisidėti tik materialine parama.

Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, jog atsakovo pateikti duomenys apie jo gaunamas pajamas bei teikti paaiškinimai yra pakankamai nuoseklūs ir objektyviai bei išsamiai atskleidžiantys atsakovo turtinę padėtį, nes pvz., vien tik išlaidos už telekomunikacijų paslaugas yra apie 70 EUR per mėnesį, kas vertinant su gaunamomis pajamomis sudaro apie 11 proc. atsakovo su sutuoktine šeimos pajamų (neskaičiuojant vaikų pinigų ir išlaikymo mokamo kitam sutuoktinės vaikui), todėl tokio dydžio išlaidos vien tik telekomunikacijų paslaugų reikmėms negali būti laikoma taupiu ir racionaliu lėšų naudojimu dėl ko pagrįstai galima manyti, jo atsakovo turtinė padėtis geresnė nei objektyviai galima nustatyti pagal pateiktus duomenis. Teismų praktikoje tai vertinama kaip vaiko interesų naudai traktuotina aplinkybė, leidžianti daryti išvadą apie tai, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti labiau vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Ieškovės vardu registruoto turto nėra, ji gyvena nuomojame būste, santuokos metu jos šeimoje įsigytas lengvasis automobilis, kuri vertė viešai prieinamais duomenimis apie 13 000 – 15 000 EUR (https://autoplius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?). Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra ženkliai geresnės nei atsakovo. Nors ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu, kaip ji nurodė apie 1000/2000 EUR per mėnesį, didesnės nei savo pajamas nurodo atsakovas, tačiau ji prisiima ir didesnę vaiko išlaikymo išlaidų dalį, kuri atsiranda dėl vaiko gyvenimo užsienio valstybėje. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką taip pat turi rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.).

Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau bylos duomenimis atsakovas įsiskolinimų neturi, už būsto nuomą išlaidų nepatiria. Nors atsakovo vardu VĮ „Registrų centras“ bei „Regitra“ nėra registruota jokio turto, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus nustatyti asmens turtinę padėtį. Atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turintis specialybę pagal išsilavinimą bei kitas kvalifikacijas, dėl ko jo galimybės rasti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas yra realiai įgyvendinamos. Pajamos iš šiuo metu vykdomos jo individualios veiklos tikėtinai didės, nes kaip nurodė pats atsakovas, tai veiklos pradžia.

Įvertinant atsakovo argumentus dėl turtinės padėties, teismo vertinimu, negalima pagrįstai konstatuoti, jog jis negali teikti vaikui didesnio nei 150 EUR dydžio išlaikymo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo turimą kvalifikaciją, galimybes, patirtį, amžių bei į tai, jog pagal atsakovo teiktus paaiškinimus ir pateiktus duomenis jo turtinė padėtis negali būti visapusiškai objektyviai nustatyta, iš atsakovo priteistinas 210 EUR (apie 24 proc. tėvams tenkančios išlaikymo dalies) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė prašo priteisti 9000 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-10-27 iki 2020-10-27.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 str.

Atsakovas neginčija, jog prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovo argumentai, jog jis išlaikymo neteikė, nes manė, kad vaikas buvo įsivaikintas ieškovės sutuoktinio, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Kaip nurodė atsakovas jis turi teisinį išsilavinimą, taigi jis turėjo suprasti, kad vien tik sutikimo įvaikinti išdavimas dar nepanaikino tėvo ir vaiko pagal kilmę tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių. Juolab, jog 2017-10-04 Utenos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo išaiškinta, kada pasikeičia vaiko, tėvo ir įtėvio tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės.

Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys bei aukščiau aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog išlaikymas vaikui buvo reikalingas, nes vaikas nuo 2015 m. gyveno su ieškove užsienio valstybėje, o atsakovas nuo 2017 m. prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nors galimybes ir sąlygas tam turėjo. Kaip minėta atsakovas dirbo, gavo pajamas, vertėsi kita individualia veikla.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 250 EUR per mėnesį mokamomis išmokomis, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog vaikui esant mažesniam jo poreikiai buvo didesni nei šiuo metu nustatyti, kai jis yra didesnio amžiaus, lanko mokyklą, lavinamas papildomai, todėl nėra pagrindo laikyti nurodyto dydžio įsiskolinimą pakankamai pagrįstu.

Pateiktais duomenimis atsakovas 2015/2016 metais prie vaiko išlaikymo prisidėjo mokėdamas vidutiniškai po 150-120 EUR per mėnesį. Ieškovė nuo 2015 m. dėl teikiamo išlaikymo dydžio nesikreipė į teismą ir nesiėmė kitų teisinių priemonių išlaikymo dydį padidinti ar prisiteisti įsiskolinimą. Atsakovui nuo 2017 m. išvis nustojus teikti išlaikymą ieškovė taip pat nedelsiant nesiėmė jokių priemonių dėl išlaikymo iš atsakovo prisiteisimo. Tokios aplinkybės leidžia manyti, jog iki 2016 m. pabaigos teikiamo išlaikymo dydis buvo pakankamas ir ieškovei nebuvo būtino poreikio dėl didesnio išlaikymo teikimo iš atsakovo, todėl objektyviai pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei tarp šalių buvo jiems priimtinas išlaikymo dydis. Todėl iš atsakovo priteistinas 5400 EUR išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį 2017-10-27 iki 2020-10-27 (skaičiuojant 150 EUR dydžio išmokomis).

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (LR CK 3.185 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimus reglamentuoja LR CK 3.201 str., kuriame nustatyta, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tai yra turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys suapvalinus patenkintas 72 proc. (84 proc. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, 60 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo).

Ieškovė patyrė 455 EUR išlaidų teisinei pagalbai bei 42 EUR išlaidų dokumentų vertimo paslaugoms apmokėti. Už atsakovui teiktą teisinę pagalbą apskaičiuota 432 EUR suma.

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. I ketvirčio iki 2020 m. III ketvirčio kilo nuo 1381 EUR iki 1454,8 EUR, todėl priteistinos. Ieškovės ir atsakovo atstova rengė ieškinį, atsiliepimą, kitus prašymus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 2 val.

Tenkinus 72 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina 328 EUR atstovavimo ir 42 EUR dokumentų vertimo išlaidų, nes vertimo išlaidų nėra pagrindo sieti su patenkintų reikalavimų dalimi, kadangi dokumentų vertimas buvo reikalingas neatsižvelgiant į ieškinio reikalavimų dydį ir jų tenkinimo rezultatus. Bylinėjimosi išlaidų suma valstybės naudai už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai yra 121 EUR (432 EUR x 28 proc.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-11-20 sprendimu Nr. (8.4.)TP-20-T-3184-12985 yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, o ieškovei tenkanti pašto išlaidų dalis nesudaro minimalios priteistinos sumos (LR CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 210 EUR (du šimtus dešimt EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-28, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į L. V. banko sąskaitą Nr. LT35 7300 0101 0216 2542, banke Swedbank, AB.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) 5400 EUR (penkis tūkstančius keturis šimtus EUR) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2020-10-27).

Pavesti ieškovei – vaiko motinai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 373 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas 486021208193, valstybės biudžeto naudai 121 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.