Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5.1; 1.2.22.11.2; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. spalio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2025 m. sausio 24 d. paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įtikino E. Š., kad parduos jam 15 000 kriptovaliutos „PI“, pateikdamas jam melagingus duomenis – parodė netikrą 15 000 kriptovaliutos „PI“ pervedimą į E. Š. „Bitget“ sąskaitą savo mobiliojo ryšio telefono ekrane, reikalavo E. Š. sumokėti jam 5 700 eurų, tačiau kriptovaliutos realiai nepervedė, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. Š. atsisakė jam atiduoti turimus 5 700 eurų.

Be to, D. S. 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, sugriebęs E. Š. rankoje laikomą piniginę su ne mažiau kaip 5 800 eurų viduje, bandė piniginę išplėšti iš jo rankų, o to padaryti nepavykus, vieną kartą kumščiu sudavė E. Š. į galvos sritį, po ko, E. Š. nukritus, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį bei, išplėšęs iš jo rankų piniginę, pradėjo šalintis, tačiau nukentėjusiajam E. Š. jį (D. S.) pavijus ir užšokus jam ant nugaros, jis (D. S.) pargriovė E. Š. ant grindų, grumtynių metu paėmė nukritusią ant žemės piniginę, šalinosi link išėjimo, tačiau pažiūrėjęs į piniginės vidų, grįžo prie nukentėjusiojo E. Š., sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais plaštakų nugariniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairiame kelyje, po ko, nuo grindų rinko iškritusius pinigus, o nukentėjusiajam E. Š. bandant jį (D. S.) laikyti ir šaukti: „padėkit“, šis iš jo ištrūko, pasišalino į lauką, kur nukentėjusiajam E. Š. jį pasivijus ir užšokus jam ant nugaros, abu nugriuvo ant žemės, po ko juos sulaikė prekybos centro lankytojas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei pasikėsino pagrobti svetimą E. Š. priklausantį turtą – piniginę su joje buvusiais ne mažiau kaip 5 800 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas prekybos centro lankytojo.

Be to, D. S. neteisėtai nešiojo D kategorijos ginklams priskiriamą pneumatinį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (gamintojo – „Umarex Sportwaffen GmbH & Co KG“, Vokietija) .43 kalibro pneumatinį pistoletą T4E Walther PPQ M2 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais, iki kol 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių su E. Š. metu šį nešaunamąjį ginklą pametė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta kaltės dėl pasikėsinimo sukčiauti, savo kaltę dėl kitų inkriminuojamų veikų pripažįsta. 2025 m. balandžio 7 d. norėjo parduoti 2 000 kriptovaliutos. Nukentėjusysis buvo įsidėjęs skelbimą, kad supirkinėja. Jis parašė nukentėjusiajam, įmetė susirašinėjimą su kitu pirkėju ir paklausė ar gerą kainą siūlo ir nebando apgauti. Taip pat dėl to paties rašė ir kitiems asmenims. Po to nukentėjusysis pasiūlė 15 000 kriptovaliutos nupirkti už 5 700 eurų. Su nukentėjusiuoju pirmą kartą pradėjo susirašinėti tą pačią dieną. Jie susitarė dėl laiko ir vietos, jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę ir parašė nukentėjusiajam kur jis yra ir paprašė atsiųsti kodą. Tada nukentėjusysis atsiuntė nuotrauką su kodu. Jis (D. S.) pasiruošė daryti pervedimą, o nukentėjusysis pradėjo rėkti ir nuėjo į kitą pusę. Kodėl jis nuėjo, nežino. Einant jie kalbėjo apie kriptovaliutas ir nukentėjusysis paprašė dar kartą parodyti kriptovaliutas. Jis nukentėjusiajam parodė balansą ir nukentėjusysis pasakė, kad daug turi ir paims visą paskyrą už 6 000 eurų. Jis su tuo sutiko, nes reikėjo pinigų. Jo sąskaitoje buvo 16 500 kriptovaliutos, o galėjo disponuoti 15 000. Jo valiuta „PI“ patalpinta į piniginę, o piniginė yra „PI Browser“ naršyklėje, kurioje tą valiutą tvarkė. „BitGet“ programėlės nežino ir nėra turėjęs. Prie jo paskyros prisijungiama 24 žodžių raktu, kurį padiktavo prie bankomato, kai nukentėjusysis grynino pinigus. Dabar jis negali prisijungti prie piniginės, nes reikia naujo slaptažodžio, o Š. ja naudojasi. Prieš 6–7 metus, kai registravosi, jis prisijungė su telefono numeriu ir paštu, nurodė piniginės adresą, kad būtent į šią piniginę būtų pervesta iškasta kriptovaliuta ir tas kontaktas kažkuriame pašte gali būti, ir galbūt galėtų susirasti ir išreikalauti duomenis apie tą piniginę. Pripažįsta padaręs kitas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi.

Nukentėjusysis nesumokėjo jam tų pinigų, sakė palauk, todėl jis pasakė „duok perskaičiuot tuos pinigus“. Tuo metu, kai diktavo nukentėjusiajam tą 24 žodžių kodą, jam rodė lentelę, kad negali prisijungti ir suprato, kad čia kažkas negerai ir, kad nukentėjusysis nori jį apgauti. Tada jam kilo mintis paimti piniginę ir jis ištraukė ją iš nukentėjusiojo rankų. Nukentėjusysis jį sučiupo už striukės, o jis (D. S.) bandė trenkti ranka, nepataikė, bet vieną kartą pataikė į petį ir nukentėjusysis paslydęs įsikibo jam į koją. Ar su kumščiu, ar delnu sudavė nukentėjusiajam, neprisimena. Tada jis (D. S.) pasakė grąžinti paskyrą, tada grąžins ir piniginę. Kiek piniginėje buvo pinigų, nežino. Nukentėjusysis pradėjo jam grasinti, o jis pradėjo bėgti link paradinių durų, tačiau nukrito ir išmetė iš rankų tą piniginę. Po to nukentėjusysis ant jo užšoko. Atėjęs kažkoks žmogus juos išskyrė, klausė kas buvo, ir nukentėjusysis pasakė, kad jis (D. S.) jį užpuolė ir apiplėšė. Ar nukentėjusysis grumtynių metu šaukėsi pagalbos, neprisimena. Tuo metu, kai paėmė piniginę, nesuprato, kad plėšia ir norėjo, kad kažkas įsiterptų. Ginklą jis pasiėmė savisaugai, nes važiavo į (duomenys neskelbtini) ir nežino su kuo reikės susitikti. Nežino, kad šitam ginklui reikia leidimo ir nežinojo, kad negali jo turėti. Jie susigrūmė prie bankomato, kur nebuvo nei vieno žmogaus, o žmonės buvo pagrindiniame praėjime. „(duomenys neskelbtini)“ yra vieša erdvė ir prie bankomatų galėjo bet kas ateiti. Tikėtina, kad žmonių reakcija buvo ne kokia, bet jų reakcijos nepastebėjo, nes grūmėsi. Ginklas iškrito ten, kur nebuvo žmonių. Sutinka su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais. Toks elgesys parduotuvėje yra nepriimtinas. Prieš įvykį, porą dienų ar dieną prieš vartojo narkotines medžiagas, tačiau įvykio metu nevartojo ir buvo blaivus (4 t., b. l. 69–71).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad jam parašė kaltinamasis ir atsiuntė nuotrauką, kurioje jis susirašinėja su kitu žmogumi, norinčiu pirkti iš kaltinamojo kriptovaliutą. Jis (E. Š.) tą susirašinėjimą peržiūrėjo ir parašė kaltinamajam, kad nemano, jog už tokią sumą kas pirktų, gali būti apgaulė, todėl pasiūlė pats nupirkti iš kaltinamojo 15 000 už 5 700 eurų. Kaltinamasis jam greičiausiai parašė dėl to, kad pamatė skelbimą „Facebook“, jog supirkinėja kriptovaliutą. 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.00 val. buvo susitarę susitikti „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“. Jis atvažiavo pirmas, atsisėdo ant suoliuko ir tada priėjo vyriškis, pasisveikino, o jis (E. Š.) paprašė kaltinamojo parodyti, ar turi tą kriptovaliutą. Kaltinamasis labai greitai parodė ir net nespėjo pamatyti ar ten buvo ekrano nuotrauka, ar programėlė, ir tada kaltinamasis skubino eiti prie bankomato. Jie nuėjo prie bankomato, jis (E. Š.) išsiėmė sutartus pinigus, o kaltinamasis rodė, kad perveda kriptovaliutą į adresą, kurį jam buvo nusiuntęs anksčiau. Matė, kad kaltinamasis labai greitai atliko veiksmus. Tada kaltinamasis sakė, kad pervedė ir prašė duoti pinigus. Jis (E. Š.) pasakė palaukti, kol gaus kriptovaliutą į savo piniginę, o tai trunka nuo 30 sekundžių iki 1 minutės, tačiau kaltinamasis pradėjo skubinti, sakė duoti palaikyti pinigus rankoje, bet jis nesutiko. Kaltinamajam pasakė, kad parodytų, jog buvo padarytas pavedimas, tačiau jis sakė, kad negali prisijungti prie piniginės ir parodyti, ir tada griebė už piniginės, kairės rankos kumščiu trenkė į veidą, dešinę pusę, ir tada jis (E. Š.) pargriuvo, bet dar laikė tą piniginę. Tada kaltinamasis 3–4 kartus, greičiausiai kairės rankos kumščiu trenkė į veidą, smilkinį, jis (E. Š.) piniginę paleido ir kaltinamasis bandė šalintis, bėgti, o jis kaltiinamajam griebė už kojos, po ko kaltinamajam iškrito ginklas. Ar kaltinamasis kažką darė su tuo ginklu, nematė. Tada kaltinamasis koją išlaisvino ir pradėjo bėgti link išėjimo, o jis pradėjo gaudyti kaltinamąjį ir užšoko jam ant nugaros, po ko tie pinigai pabiro. Kai kaltinamasis išsilaisvino, vėl pradėjo šalintis, bet kaltinamasis pamatė, kad piniginėje nėra pinigų, visi buvo ant žemės, todėl kaltinamasis grįžo prie jo, trenkė į veidą ir bandė rinkti tuos pinigus. Jis (E. Š.) aplinkiniams sakė „padėkit, čia mano pinigai“. Tada kaltinamasis pasiėmęs dalį pinigų bandė bėgti, bet jis vėl ant kaltinamojo užšoko ir juos sulaikė parduotuvės klientas, o atėjusi apsauga nusivedė. Kai jie abu grūmėsi, buvo atėję gal keturi ar penki asmenys, kurie buvo pasipiktinę, bet niekas tuo metu nepadėjo, jie bijojo, o kažkas iškvietė apsaugą. „Pi“ programa dabar administruojama visose biržose ir yra „Pi Network“ programėlė, yra „Pi voletas“ prie kurio gali prisijungti tik tas asmuo, kuris valdo. „BitGet“ tai yra biržos programėlė, per kurią jis perka ir parduoda kriptovaliutą. Kaltinamasis jam parodė, kad turi kriptovaliutą, ten lyg ir ta programėlė buvo, bet negali pasakyti, kad ten tikrai buvo programėlė ar ekrano nuotrauka, jis labai greitai parodė. Nežino ar kaltinamasis turėjo „BitGet“ programėlę. Kaltinamasis turėjo pervesti iš „Pi Network“ į jo „BitGet“ programėlę. Tokio susitarimo perleisti paskyrą visiškai nebuvo. Galima duoti paskyros prisijungimą, tačiau pakeisti duomenis, kad negalėtų prisijungti kitas, negali. Jeigu jis turėtų kodą, tuomet galėtų prisijungti ir jis, ir kaltinamasis. Turtinę žalą sudaro pamesti pinigai, t. y. 330 eurų, taip pat suplėšyta striukė, kurios vertė 100 eurų ir suplėšyta piniginė, kurios vertė 30 eurų. Taip pat jis lankėsi pas gydytojus, t. y. 215 eurų už konsultacijas. Prašo 3 000 eurų neturtinės žalos ir visas advokato išlaidas. Jis patyrė stresą, taip pat dar yra išlikusi baimė būti užpultam, yra nerimas, kamuoja nemiga. Jis lankėsi pas specialistus ir dabar lankosi, vartoja vaistus nuo nerimo sutrikimo. Iki įvykio pas psichiatrus dėl nerimo sutrikimo lankėsi vieną kartą, jam buvo skirtas procedūrinis ir medikamentinis gydymas (4 t., b. l. 71–72).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad 2025 m. balandžio 7 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju ir per raciją išgirdo, kaip kolega, kuris sėdėjo tarnybinėse patalpose pasakė, kad prie įėjimo vyksta grumtynės. Su kolega A. Z. susitarė nueiti ir atėję pamatė, kad vienas asmuo laiko kitus du vyrus ir tikino, kad jie grūmėsi, vartėsi. Taip pat matė prie bankomato besimėtančius pinigus, buvo daugiau nei dešimt 100 eurų kupiūrų. Kitų pašalinių daiktų nepastebėjo. Tada jie tuos asmenis nusivedė į tarnybines apsaugos patalpas. Abu vyrai buvo kruvini, tamsiai apsirengę, abu maždaug 180 cm ūgio. Nei vienas iš jų jiems nieko nepasakojo. Vienas iš jų, t. y. nukentėjusysis tikino, kad iš jo paėmė pinigus. Taip pat į apsaugos patalpas buvo atėjusi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri atnešė šaunamą ginklą ir pasakė, kad jis yra asmens, kuris užsipuolė nukentėjusįjį, minėjo, kad per grumtynes ginklas nukrito ant žemės. Taip pat darbuotoja atnešė dalį pinigų ir pasakė, kad kažkokia moteris dar paėmė 100 ar 200 eurų ir pabėgo iš parduotuvės. Ta moteris buvo tarp 18–25 metų, liesa, su kailiniais ir timpomis. Negali pasakyti, kiek parduotuvėje buvo žmonių, nes viskas įvyko labai greitai, bet buvo prisirinkę gal 10 žmonių, kurie stovėjo ir žiūrėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau viską prisiminė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsino liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur A. J. parodė, kad nuo 2024 m. balandžio 9 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Jo darbo funkcijos yra stebėti vaizdo stebėjimo kameras, stebėjimas prekybos centro perimetro, sulaikyti asmenis vykdančius vagystes iš parduotuvių, taip pat parduotuvės viešosios tvarkos užtikrinimas. 2025 m. balandžio 7 d. apie 19.30 val., atvyko į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Būnant prie parduotuvės esančių kasų, jam radijo ryšiu pranešė kolega, kuris buvo prie vaizdo stebėjimo kamerų, kad prie pagrindinio įėjimo, netoli esančio malūno, vyksta muštynės. Su kolega A. Z. nubėgo iki prekybos centro pagrindinio įėjimo ir pamatė, kad vienas vyriškis, galimai parduotuvės klientas, bando atskirti du konfliktuojančius asmenis, taip pat buvo ir kitų daug klientų aplink, kurie stebėjo įvykį. Priėjus prie vaikinų, matė, kad abu rankoje laikė grynųjų pinigų. Vienas vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengs buvo juodos spalvos striukę, raudonos spalvos megztinį, daugiau požymių neatsimena. Kitas vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, asmuo buvo su kepure, apsirengęs tamsios spalvos striukę, daugiau požymių neatsimena. Su kolega abu vaikinus sulaikė ir nusivedė iki apsaugos posto. Vedant vaikiną, kuris buvo su kepure, jis bandė pinigus užsikišti už kelnių kišenių. Abu vaikinus atskyrė, vieną uždarė į patalpą, o kitą vaikiną pasodino kitoje patalpoje. Iš vieno vaikino, kuris buvo su kepure, paėmė pinigus, ir su juo bendraujant, jis iš kišenės išsitraukė juodos spalvos piniginę, kurią numetė ant žemės su automobilio registracijos liudijimu ir kitais daiktais. Taip pat, jis būdamas patalpoje, pinigus užsikišo už apatinių kelnių, jis (A. J.) jo paprašė ištraukti ir jis jam (A. J.) juos padavė. Tuo metu jo visus daiktus paėmė ir nusinešė ant savo stalo, kad galėtų paduoti atvykusiems policijos pareigūnams. Kitas vaikinas, kuris buvo su juodos spalvos striuke ir raudonos spalvos megztiniu, iš jo paėmė pinigus. Būnat apsaugos posto patalpoje, atėjo galimai „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kurios jokių anketinių duomenų nežino ir atnešė įvykio vietoje radusį juodos spalvos galimai pneumatinį pistoletą ir dar kažkiek pinigų, kuriuos rado išmėtytus prie pagrindinio įėjimo. Darbuotoja nurodė, kad tie pinigai priklauso nukentėjusiam, t. y tam vaikinui, kuris buvo su juodos spalvos striuke ir raudonos spalvos megztiniu. Jis (A. J.) pneumatinį ginklą paėmė su grynaisiais pinigais ir padėjo prie visų daiktų atskirai. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė visus paimtus daiktus, kuriuos sutiko pateikti savanoriškai. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau šiuo metu jų pateikti negali, nes juos pateikia atsakingas darbuotojas, kurio šiuo metu nėra. Įrašus pateiks vadovas elektroniniu paštu (2 t., b. l. 116–120).

Teismui balsu perskaičius liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. J. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad matė, jog kaltinamasis pinigus užsikišo už apatinių kelnių ir išmetė piniginę. Nepastebėjo, ką tas asmuo darė su pinigine prieš išmetant. Kodėl ją numetė ant žemės, nežino (4 t., b. l. 98).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Z. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet jis dirba apsaugos darbuotoju prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vaikščiojo už kasų ir gavo pranešimą iš kolegos, kad kažkas vyksta prie įėjimo. Picerijos darbuotojos skundėsi, kad vyksta muštynės, todėl šalia buvusiam kolegai pasakė kartu eiti pasižiūrėti, kas vyksta. Kai nuėjo, šalia buvęs žmogus laikė abu asmenis ir paaiškino visą situaciją, pasakė, kad policija yra iškviesta. Jie asmenis nusivedė į kabinetą, pasodino atskirai ir už kelių minučių atvažiavo policija. Jis vedė nukentėjusįjį ir klausė, kas nutiko, ir nukentėjusysis pasakė, kad norėjo nusipirkti kriptovaliutos ir ėjo iki bankomato pinigų, o iš jo bandė pinigus atimti. Kito asmens nieko neklausė, nes jį vedė kolega. Viskas vyko prie pagrindinio įėjimo ir tambūro, tarp abiejų stumdomų durų. Matė, kad tambūre buvo žiūrovų, taip pat buvo ir asmenys, kurie dalyvavo muštynėse, ir tie, kurie juos laikė. Įvykio vietoje taip pat mėtėsi pinigai. Į apsaugos patalpas buvo atėjusi mergina, kuri dirbo picerijoje. Ji atnešė į servetėlę įdėtą pistoletą, kuris buvo rastas įvykio vietoje. Taip pat, apsaugos patalpose, kaltinamasis turėjo nukentėjusiojo piniginę, kurią buvo numetęs ant žemės. Kaip jis numetė piniginę, tiksliai neatsimena, bet jis (A. Z.) ją pakėlė ir padėjo ant stalo. Be tų pinigų, kuriuos turėjo rankose, kaltinamasis dar buvo įsikišęs pinigus į kelnes, tačiau iš kur buvo tie pinigai, jis neklausė. Kiek pamena, juos buvo išsiėmęs iš piniginės. Per vaizdo stebėjimo kamerą buvo pastebėta, kad pašalinis asmuo rinko pinigus ir su jais išėjo. Kiek pamena, ji paėmė vieną ar dvi kupiūras ir išėjo į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai, tuo metu geriau prisiminė (4 t., b. l. 98–99).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, kad labai daug neprisimena, bet ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pamainos vadove, sėdėjo kabinete ir apie 21.30 val. padavėja paprašė, kad iškviestų apsaugą, nes kažkokie vyrai mušėsi. Ji išėjo iš kabineto, iškvietė apsaugą, atėjo apsauga. Tos muštynės buvo prie įėjimo ir ten ant žemės gulėjo pinigai. Vienas vyras laikė kaltinamąjį. Tas, kuris pametė tuos pinigus, prašė, kad ji (K. V.) juos surinktų. Ten dar buvo ir kita jauna, „kūda“ mergina su kailiniais, kuri rinko pinigus ir ji (K. V.) norėjo pinigus iš tos merginos paimti, bet ji pabėgo. Kažkoks šalia esantis vyrukas pasakė, kad ta mergina renka pinigus. Kiek pinigų tą mergina paėmė, nežino. Pinigus ji (K. V.) pati laikė rankose, kad kameros nufilmuotų ir nebūtų apkaltinta, jog bando juos paimti. Tada viena moteris pradėjo rėkti, kad guli šautuvas. Kadangi apsaugos jau nebuvo, ji su servetėle paėmė tą šautuvą ir kartu su pinigais nunešė apsaugai. Tas ginklas buvo tolokai ir iš pradžių jo niekas nematė. Ten buvo daug žmonių, vieni stovėjo, kiti kvietė policiją, kiti rinko pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes, tada geriau viską prisiminė (4 t., b. l. 99–100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, (duomenys neskelbtini). Ji dirbdama pamatė, kaip nuo bankomato nubėgo du vyrai link išėjimo. Kai pamatė, kad jie stumdosi, iš karto pasakė K. ir iškvietė apsaugą. Ji muštynių nežiūrėjo ir nematė, kas kam sudavė, bet buvo nemalonu tai matyti. Iš tų vyrų, kurie mušėsi, ji nieko negirdėjo. Tada ji išėjo iš pačio „(duomenys neskelbtini)“ ir jai aplinkiniai žmonės pradėjo sakyti, kad mėtosi ginklas. Ginklas buvo prie „Swedbank“ bankomato, o vaikinai buvo prie įėjimo, tai atstumas buvo kaip per pusę salės. Kieno tas ginklas, ji nežino. Ten taip pat ant žemės mėtėsi daug pinigų, kuriuos rinko jos kolegė, bet to ji (D. T.) nematė. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes, tada geriau viską prisiminė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsino liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur D. T. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, padavėjos pareigose. 2025 m. maždaug balandžio mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, ji dirbo nuo 10 val. ryto. Apie 21 val., tikslaus laiko neprisimena, jai dirbant minėtoje picerijoje ir vaikštant jų picerijos salėje, pamatė, kaip nuo „Swedbank“ bankomato pusės vienas paskui kitą nubėgo du vyriškiai, jų jokių bruožų ji neįsidėmėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Norėdama pasižiūrėti, kas čia vyksta, ji nuėjo prie jų picerijos durų ir pamatė, kaip tie du vyriškiai tarpduryje, prie išėjimo iš prekybos centro, prie bankomatų grumiasi. Ji matė, kaip šie du vyrai laiko vienas kitam už sprando ir grumiasi. Matė, kad prie šių vyrų, ant žemės mėtosi daug grynųjų pinigų, tačiau nematė, kokiomis kupiūromis tie pinigai buvo, nematė, iš kurio vyriškio ir kurios vietos šie pinigai iškrito, matė, tik kai šie pinigai gulėjo ant žemės. Jai bežiūrint į prekybos centrą ir iš prekybos centro ėję pirkėjai ir praeiviai jai dar pasakė, kad prie „Swedbank“ bankomato, nuo kurio atbėgo tie du vyriškiai, mėtosi kažkoks ginklas, paskui tą gulintį ginklą prie „Swedbank“ bankomato matė ir ji pati, tačiau nežino, kas tą ginklą ten numetė ir iš kur jis ten atsirado. Ji pati prie šių vyrų nėjo, tačiau pamatė, kaip į jų picerijos salę iš tarnybinių patalpų ateina jų pamainos vadovė K. V., tad jai pasakė, kad nubėgo du vyriškiai, kurie dabar mušasi prie išėjimo. Jų pamainos vadovė tuomet paskambino į apsaugos postą ir pranešė apie muštynes. Jai (D. T.) truputį pasižiūrėjus į tuos du besigrumiančius vyrus, ji nuėjo toliau dirbti. Tuomet matė, kaip jų picerijos klientai, du vyriškiai, nuėjo link tų dviejų vyrų pasižiūrėti, kas ten vyksta, matė, kaip netrukus, po kelių minučių nuo to laiko, kai pamatė tuos du besigrumiančius vyrus nubėgant nuo „Swedbank“ bankomato, atbėgo prekybos centro apsaugos darbuotojai ir tuos du vyrus sulaikė. Ji pati arčiau tų vyrų nėjo, jokių iškritusių pinigų ar ginklo neėmė. Tačiau matė, kaip jų pamainos vadovė K. nuėjo arčiau tų vyrų ir apsaugos, rinko išmėtytus pinigus, paėmė ginklą ir su visais šiais daiktais nuėjo paskui apsaugos darbuotojus, kurie tuo metu vedėsi tuos du besigrūmusius vyrus sulaikytus. Daugiau šio įvykio ji nematė, nematė, nuo ko jis prasidėjo, taip pat nematė, kokius smūgius ir kuris kuriam iš tų dviejų vyriškių sudavė, kadangi įvykį stebėjo labai trumpai, o jai bestebint tie du vyrai tik grūmėsi. Ji nematė, kad kažkas kitas būtų rinkęs tuos ant grindų gulėjusius pinigus. Ją papiktino toks tų dviejų vyriškių elgesys, kai jie grūmėsi prekybos centre (2 t., b. l. 135–138).

Teismui balsu perskaičius liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja D. T. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, jog tokių įvykių nėra mačiusi ir ją papiktino, kad viskas vyksta viešoje vietoje, kur yra mažų vaikų. Parduotuvės darbo tai nesutrikdė, bet toje vietoje sutrikdė ramybę, matėsi iš žmonių veido bruožų, kad jie buvo susirūpinę, buvo išgąstis (4 t., b. l. 100–101).

Iš 2025 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai plaštakų nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje E. Š. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai plaštakų nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kelyje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 183–184).

Iš 2025 m. balandžio 7 d. – 2025 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus per slankiojančias duris, patenkama į prieangį, kur kairėje pusėje matomas bankomatas, ant kurio yra užrašas „Medus“. Prieangio priekyje matomos uždarytos slankiojančios durys. Prieangio dešinėje pusėje matomas bankomatas, ant kurio yra užrašas „Luminor“. Apžiūrint aukščiau minėtą bankomatą su užrašu „Luminor“, prie pinigų išsiėmimo angos matoma raudonos spalvos dėmė, nuo kurios, steriliu vatos tamponu paimamas galimai biologinės kilmės pėdsakas, kuris įpakuojamas į voką, plombos Nr. 145881. Stovint veidu atsisukus į aukščiau minėtą bankomatą su užrašu „Luminor“, šio kairėje pusėje matomos atidarytos slankiojančios durys, pro kurias patenkama į prekybos centro salę. Užėjus į prekybos centro salę, kairėje pusėje matoma medinė pirkinių salelė, kuri tyrimui reikšmės neturi. Kairėje prekybos salės pusėje, už medinės pirkinių salelės matomas restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuris tyrimui reikšmės neturi. Dešinėje prekybos salės pusėje matoma uždaryta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kuri tyrimui reikšmės neturi, šalia aukščiau nurodytos parduotuvės matomas bankomatas, kuris tyrimui reikšmės neturi. Prekybos sale einama tiesiai, kur prieinama prie uždarytos gėlių parduotuvės, tada pasukus į dešinę pusė matomas ilgas koridorius, kuriame yra daug įvairių parduotuvių, kurios tyrimui reikšmės neturi. Stovint veidu atsisukus į aukščiau minėtą gėlių parduotuvę, sukama į kairę pusę, kur matomas ilgas koridorius. Stovint veidu atsisukus į aukščiau minėtą gėlių parduotuvę, pasukus į kairę pusę, einama koridoriumi tiesiai, praeinamas kairėje pusėje esantis restoranas „(duomenys neskelbtini)“, tada einama toliau link koridoriaus galo, kai prieinami viduryje koridoriaus esantys du bankomatai, ant kurių yra užrašai „Swedbank“. Aukščiau minėti bankomatai su užrašais „Swedbank“ yra atsukti į priešingas koridoriaus puses, stovi suglausti galinėmis jų dalimis. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų, objektų nerasta, nepaimta. Įvykio vieta yra filmuojama prekybos centro salėje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelės (1 t., b. l. 21–37).

Iš 2025 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Š. savanoriškai pateikė tyrimui reikšmingas ekrano nuotraukas – 28 vnt. (2 t., b. l. 1–6, 7–34).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (gamintojas – „Umarex Sportwaffen GmbH & Co KG“, Vokietija) .43 kalibro pneumatinis pistoletas T4E Walther PPQ M2 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pneumatinis pistoletas yra D kategorijos ginklams priskiriamas pneumatinis nešaunamasis ginklas (iššauto sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J) (2 t., b. l. 103–107).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašto dėl sutapimo DNR duomenų registre nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant ginklo su užrašu „Walther PPQ“ ir dėtuvės, paimtų 2025 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. S. (2 t., b. l. 108).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matoma, kaip prie stiklinių automatinių durų pribėga vyras Nr. 1, kuris rankoje laiko tamsios spalvos daiktą, iš paskos atbėga vyras Nr. 2, kuris abiem rankomis per juosmenį apglėbia ir sugriebia vyrą Nr. 1, vyras Nr. 1 tuo tarpu dešine ranka apglėbia vyro Nr. 2 sprandą, matoma, kaip abu vyrai tarpusavyje grumiasi ir grumdamiesi išeina į praėjimą, šalia bankomato, kaip vyras Nr. 1 dešiniu kumščiu vieną kartą suduoda vyrui Nr. 2 į kairę veido pusę, vyras Nr. 1 tuo metu nukrenta ant žemės, ant nugaros. Vyras Nr. 2 dešine ranka, alkūnės vidine sritimi, apglėbia vyro Nr. 2 sprandą, abu vyrai tarpusavyje grumiasi. Vyras Nr. 1 suima vyrui Nr. 2 už nugaros, po to iškart už sprando, jį nuo savęs stumia į dešinę pusę. Matoma, kaip iš kažkurio iš vyrų (dėl įrašo kokybės ir vyrų grumtynių nesimato, iš kurio tiksliai vyro) iškrenta juodas daiktas, panašus į piniginę, iš kurio ant grindinio iškrenta daug popierinių kupiūrų. Prie iškritusių daiktų ateina vyras Nr. 2, kuris priklaupęs renka kupiūras nuo grindinio, prie jo pribėga vyras Nr. 1, kuris suima vyrą Nr. 2 ir dešine ranka laikydamas stovintį vyrą Nr. 2, pats pasilenkęs kairiąja ranka renka nuo grindinio gulinčias kupiūras. Vyras Nr. 2 dešiniu kumščiu du kartus suduoda vyrui Nr. 1 į sprandą, bando vyrą Nr. 1 už drabužių ir juosmens nutempti nuo gulinčių kupiūrų. Abu vyrai besigrumdami pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Praėjime, prie stiklinių automatinių durų stovi praeiviai, kurie žiūri į abu vyrus ir gulinčius daiktus, viena iš praeivių yra tamsių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo moteris, dėvinti kailinius, šviesius džinsus, tamsios spalvos sportinius batus, juodą rankinę ant peties. Vyrai grįžta prie gulinčių daiktų, vyras Nr. 1 pasiima jam nuo galvos nukritusią kepurę, toliau renka nuo grindų gulinčias kupiūras. Vyras Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 1 ir ištiesia ranką link jo, tuo metu vyras Nr. 1 su paimtomis kupiūromis pradeda bėgti link kairės įrašo pusės, vyras Nr. 2 taip pat nubėga ta pačia kryptimi, abu vyrai pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Jiems iš paskos nubėga praeivis vyriškis. Matoma, kaip minėta moteris praeivė du kartus pasilenkia prie grindinio ir kažką daro, tačiau dėl kameros filmavimo krypties nesimato, po to moteris nueina. Į praėjimą prie stiklinių durų ateina moteris su prijuoste, kuri atsiklaupusi renka ant grindinio gulinčias kupiūras, po to, nueina su kupiūromis į vaizdo įrašo kairę pusę ir pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Pro stiklines duris į praėjimą atbėga du apsaugos darbuotojai, kurie nueina į vaizdo įrašo kairę pusę ir pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Matoma, kaip apsaugos darbuotojai veda vyrus Nr. 1 ir Nr. 2, nueina pro stiklines duris tolyn, jiems iš paskos eina moteris su prijuoste, nuėjusi už stiklinių durų ši moteris pasuka į kairę, kai tuo tarpu apsaugos darbuotojai su vyrais nueina į dešinę pusę. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota. Taip pat, matoma, kaip 2025 m. balandžio 7 d. į nedidelę patalpą, kurioje matomas stalas ir kėdė prie stalo įeina vyras Nr. 1, atsisėda prie stalo, matoma, kad dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Paskui jį įeina apsaugos darbuotojas. Vyras Nr. 1 iš kairės striukės kišenės kaire ranka ištraukia daiktą, panašų į piniginę, ją laiko po stalu, laikydamas dešine ranka kažką išima iš to daikto, panašaus į piniginę, daiktą numeta po stalu, atitraukęs savo kelnes, ties priekiu, iš piniginės išimtus daiktus kiša už kelnių, jam bekišant iš jo rankų iškrenta daiktas, panašus į suglamžytą pinigų kupiūrą. Po to, šį nukritusį daiktą pakelia nuo grindinio ir taip pat užsikiša už kelnių, priekyje. Prie vyro Nr. 1 prieina apsaugos darbuotojas, nuo grindų pakelia po stalu vyro Nr. 1 numestą daiktą. Į patalpą ateina dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris rankoje laiko daiktą, panašų į pinigų kupiūrą. Po to, į patalpą įeina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai iš už vyro Nr. 1 kelnių traukia daiktus, panašius į pinigų popierines kupiūras, deda jas ant stalo, ištraukia ne mažiau kaip 10 vnt. tokių daiktų, tikslaus skaičiaus nesimato, ištraukia mobiliojo ryšio telefoną, iš kurios tiksliai vietos nesimato, nes policijos pareigūnas užstoja savo kūnu. Į patalpą įeina dar vieni policijos pareigūnai. Vyras Nr. 1 užkiša dešinę ranką už savo kelnių, ištraukia dar vieną daiktą, panašų į dar vieną popierinę grynųjų pinigų kupiūrą. Policijos pareigūnai apžiūri vyro Nr. 1 drabužiuose esančius daiktus. Vyras Nr. 1 per galvą nusirengia striukę, policijos pareigūnas apžiūri striukėje esančius daiktus, kitas policijos pareigūnas apžiūri vyrą Nr. 1. Vyras Nr. 1 žemyn nusimauna kelnes, iš kelnių klyno ištraukia dar 2 vnt. daiktų, panašių į pinigų kupiūras. Į patalpą įeina greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūri vyrą Nr. 1, su kuriuo bendrauja policijos pareigūnai, kurie pakelia jo džinsų kairę klešnę ties apatine dalimi, iš po klešnės pasimato daiktai, panašūs į suglamžytus popierius, policijos pareigūnai šiuos daiktus nuima nuo vyro kojos ir po jais pasimato juodos spalvos apykojė, uždėta vyrui Nr. 1 ant kojos. Policijos pareigūnas nuo stalo surenka daiktus, panašius į pinigų kupiūras, sudeda visą į maišelį. vyrui Nr. 1 uždeda antrankius ir išveda iš patalpos. Fotolentelės (1 t., b. l. 46–52, 53–62).

Iš 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai. Juose matoma, kaip policijos pareigūnai įeina į prekybos centrą, lipa laiptais, viršuje juos pasitinka apsaugos darbuotojas, matomas praėjime sėdintis tamsių plaukų vyriškis, dėvintis juodą striukę, raudoną džemperį po ja, tamsias kelnes (toliau – vyras Nr. 2), dešinėje, patalpoje, matomi kiti policijos pareigūnai, bendraujantys su sėdinčiu, aukščiau aprašytu vyru Nr. 1, girdima, kaip kiti policijos pareigūnai klausia vyro Nr. 1 „kaip susižalojai tuos pirštus?“; vyras Nr. 1 sako: užpuolė. Policijos pareigūnai klausia ar užpuolė tas kitas vyriškis, tačiau atsakymo nesigirdi, nes policijos pareigūnė, kurios kūno kamera apžiūrima, bendrauja su vyru Nr. 2 ir klausia, kas čia nutiko, vyras Nr. 2 atsako: tai bandžiau iš jo nusipirkt kripto ir sako pervedžiau, va ką tik va, prieš 20 minučių, ir kai griebė su pinigine, pradėjo daužyt, stengiaus visaip tenai, pradėjau rėkt, sakau atiduok. Policijos pareigūnė klausia, kur viskas vyko, vyras Nr. 2 nurodo: va čia prie Swedbanko, prie bankomato, viduj. Policijos pareigūnė klausia vyro Nr. 2, ar jis atėjo vienas, pastarasis nurodo, kad vienas, pareigūnė klausia, ar jis vienas buvo; vyras Nr. 2 atsako: kaip ir matau vienas, bet su kažkuo sakė atvažiavo; policijos pareigūnė klausia: tai jūs dviese mušėtės?; vyras Nr. 2 atsako: jo, dviese, dviese, jis pradėjo daužyt, aš nieko jam nepataikiau, nieko; policijos pareigūnė klausia: tai, o kas pirmas kam smūgiavo; vyras Nr. 2 atsako: jis; pareigūnė klausia, ar reikalinga medikų pagalba, vyras Nr. 2 atsako: kaip ir ne, kol kas, nežinau, nes šiaip skauda galvą, patrankė biškį tikrai; policijos pareigūnė klausia vyro Nr. 2 iš kur pirmiausia jam trenkė; vyras Nr. 2 atsako: iš rankos, iš rankos, iš kojos. 1 min. 55 sek. įrašo laiku matoma, kaip policijos pareigūnė įeina į patalpą, kur kiti policijos pareigūnai apžiūri sėdintį vyrą Nr. 1, nurodo jam pasakoti, kas čia buvo, toliau pareigūnė grįžta atgal prie vyro Nr. 2. 2 min. 5 sek. įrašo laiku pareigūnė klausia vyro Nr. 2: tai gerai tu dabar kokiu būdu norėjai nusipirkt iš jo tą kriptovaliutą?; vyras Nr. 2 atsako: pavedimu norėjau, nu jis man turėjo pervest, o aš jam turėjau grynais paduot, nu tai va nusiėmiau pinigus, jis man čia sako vedė, vedė, vedė ir nieko dabar negavau ir kaip griebė už piniginės, tai bandžiau visaip ten sustabdyt, jis turi mano piniginę su dokumentais visais (tai sakydamas rodo pirštu į patalpą, kurioje sėdi vyras Nr. 1)“, kažkas klausia vyro Nr. 2: ai tai ta piniginė turbūt tavo ir bus; vyras Nr. 2 atsako: jo, jo, jo; policijos pareigūnai klausia vyro Nr. 2: o tai tas daiktas dabar kieno? Tu jo nepažįsti?; vyras Nr. 2 atsako: ne, ne, ne; policijos pareigūnė klausia: o tai sukontaktavot per kur?; vyras Nr. 2 atsako: per messengerį galiu parodyt viską, tuoj, va; policijos pareigūnė klausia: nuo kada pradėjot bendraut, nuo šiandien?; vyras Nr. 2 atsako: nuo šiandien, viskas yra. 2 min. 57 sek. įrašo laiku policijos pareigūnė nueina į patalpą, kur sėdi vyras Nr. 1 ir kiti policijos pareigūnai, kurie klausia vyro Nr. 1: čia tuos pinigus pats išsigryninai?; vyras Nr. 1 sako „čia mano pinigai yra“; policijos pareigūnai klausia: tai kaip tu juos gavai, iš bankomato išsiėmei?; vyras Nr. 1 atsako: seniai aš turėjau; policijos pareigūnė klausia: tai gerai seniai iš kur tu juos gavai?; vyras Nr. 1 sako: visa pinigine, su visa pinigine; policijos pareigūnė klausia: kas visa pinigine?, vyras Nr. 1 sako: aš piniginės neturiu; policijos pareigūnai klausia: tai klausiam, iš kur pinigus gavai?; vyras Nr. 1 sako: blet turėjau nachui; toliau pareigūnai prašo nurodyti, kodėl vyras Nr. 1 pinigus buvo įsikišęs į klyną. Vyras Nr. 1 sako: nes neturėjau, kur grynųjų dėt. 3 min. 58 sek. įrašo laiku pareigūnė grįžta prie vyro Nr. 2 ir klausia: o kiek pinigų nusiėmei?; vyras Nr. 2 atsako: penkis septynis; pareigūnė klausia: penkis šimtus septyniasdešimt?; vyras Nr. 2 atsako: penkis tūkstančius septynis šimtus. Toliau pareigūnė nueina prie apsaugos darbuotojų, apsaugos darbuotojas sako: ginklą atnešė po to iš „(duomenys neskelbtini)“ mergaitė, ten tipo jie gal mušėsi ir muistėsi ir tam iškrito taip sakė“, policijos pareigūnai klausia, iš kurio iškrito, apsaugos darbuotojai, sėdėdami prie kompiuterių, nurodo, kad dar nežino, žiūrės viską nuo pradžių, kas čia buvo, policijos pareigūnė grįžta prie vyro Nr. 2 ir klausia, kokiomis kupiūromis jis nusiėmė 5 700 eurų, vyras Nr. 2 atsako: po šimtą; policijos pareigūnė klausia: visi po šimtą buvo?; vyras Nr. 2 nurodo: nu ir ten smulkių aš turėjau šiaip; policijos pareigūnė klausia vyro Nr. 2: tai nusiėmei vienu kartu?; vyras Nr. 2 nurodo: ne, trim; pareigūnė sako: tai gerai, nusiėmei tuos pinigus, kur įsidėjai?; vyras Nr. 2 atsako: į piniginę, ir tada; pareigūnė klausia: laukei to pavedimo?; vyras Nr. 2 atsako: jo, laukiau, ir sako čia nestūmk, ten greičiau greičiau, ir jis tada griebė op, dar spėjau palaikyt, ir pradėjo; policijos pareigūnė klausia: tai gerai, o tai kokiu būdu čia nusipirksi tą kripto valiutą jam duodamas pinigų, o jis tau perveda; vyras Nr. 2 atsako: nu jis man turėjo pervest tą kripto; pareigūnė sako ai, pačią kripto valiutą tau perveda, o tu jam pinigus; vyras Nr. 2 sako: jo, jo, jo, taip ir turėjo būt, pareigūnė klausia: ir tada jis griebė tau už piniginės?; vyras Nr. 2 sako: jo, tai vos spėjau čia, pagaut, būtų pabėgęs; policijos pareigūnė sako: o šitą dar rado. Nesimato, į ką rodo policijos pareigūnė, vyras Nr. 2 atsako: čia jo, pametė, mano nėra pirštų atspaudų tikrai.

Taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnė bendrauja su vyru Nr. 2 ir jo klausia: tą ginklą ir iš kur jį išsitraukė?; vyras Nr. 2 sako: kai griebė už kojos; policijos pareigūnė sako: gerai, tai dabar pabandyk papasakot viską nuo pradžių; vyras Nr. 2 pasakoja: nu tai jis man parašė tenais, jo, susirašinėjom, susitarėm ten laiką panašiai; toliau matoma, kaip policijos pareigūnė pasakoja situaciją kitiems policijos pareigūnams, paklausia vyro Nr. 2 ar jis iš „Swedbank“ išsiėmė pinigus ir ar pinigus įsidėjo į piniginę, pastarasis nurodo, kad iš „Swedbank“, ir kad įsidėjo į piniginę, pareigūnė klausia vyro Nr. 2, kur jis laikė piniginę, pastarasis nurodo, kad rankoj, nurodo, kad laikė stipriai, toliau pasakoja: ir tada jis tenai kažką tenai bandė pervest, panašiai, ir tada sako taigi žiūrėk tau pervedžiau ir panašiai, ir aš nieko negavau iš jo; policijos pareigūnė klausia: o kur tu turėjai gauti tą kripto valiutą?; vyras Nr. 2 nurodo: į sąskaitą turėjau gaut; pareigūnė klausia: į banko sąskaitą?; vyras Nr. 2 nurodo: ne, į kripto piniginę, programėlę, tai nieko negavau ir tada jis griebė su abiem rankom; policijos pareigūnai klausia: tavo piniginę?; vyras Nr. 2 nurodo: jo, jo, ir pradėjo ten kalt žodžiu; pareigūnė klausia: ką reiškia kalt?; vyras Nr. 2 nurodo: nu daužyt pradėjo, pradėjo daužyt veidą, tada aš parkritau, griebiau už kojos, tada jis tenai; pareigūnė klausia: tau griebė už kojos?; vyras Nr. 2 sako: ne, aš jam už kojos; pareigūnė klausia: ai, kad sulaikyt jį?; vyras Nr. 2 sako: jo, jo, bandžiau, tada jam iškrito tas pistoletas iškrito, tada bėgo jis; pareigūnė klausia: kai tu griebei jam už kojų, jis jau rankoj laikė jį, ar jam iškrito kažkur; vyras Nr. 2 nurodo: ne, iškrito iš kišenės. Ir tada bandė pabėgt, ne per tas duris bėgo; pareigūnė klausia: o tai jis su tuo ginklu rankoj nesmūgiavo tau, jis nebuvo su juo; vyras Nr. 2 sako: ne, ne, nu kaip ir nemačiau, tai negaliu pasakyt; pareigūnė sako: sakyk tai, ką tu matei; kita pareigūnė klausia: jis grasinimų neišreiškė tau, ane?; vyras Nr. 2 nurodo: ne, ne, nieko nesakė. Tada bandė bėgti, tada aš jį taip pagavau jį; kita pareigūnė klausia: kurioj vietoj; vyras Nr. 2 nurodo: prie kito bankomato. Vyras Nr. 2 toliau sako: tada sakau tenai, ai tada jis pametė tuos pinigus, tenai mano piniginę vis tiek buvo pasiėmęs, bandė bėgt, tada pamatė, kad daug pinigų ten liko, aš ten bandžiau paimt; pareigūnė klausia: tai ten tavo pinigai iš tos piniginės?; vyras Nr. 2 sako: jo, jo, jo; pareigūnė klausia: o be šitų pinigų nusiimtų, dar buvo kažkiek ten pinigų?; vyras Nr. 2 atsako: dar buvo kažkiek tenai, gal šimtas eurų, bet ten smulkiais buvo, pačioj piniginėj ten buvo, po dvidešimt eurų ir panašiai, po dešimt, nepamenu tiksliai. Ir tada aš bandžiau susirinkt tuos likusius pinigus, tada vėl prie manęs pribėgo, pradėjo vėl mane mušt, tada sakau padėkit, padėkit, tada žmonės atėjo tenai, žiūrėjo, žiūrėjo, tenai jis irgi sako padėkit, padėkit, vienas ant kito, ir tada vėl bandė bėgt, aš vėl jį griebiau tenai, lauke jau buvom, ir tada priėjo toks kažkoks vyrukas stambesnis, paėmė abu mus ir sako einam ten į vidų išsiaiškinsim, tada atėjo apsauga, tada mus paėmė ir čia atvedė; vyras Nr. 2 nurodo: kad gali iš „Swedbank“ išsitraukti, kad čia jo pinigai. Pareigūnė klausia vyro Nr. 2: jis kai tau griebė už tos piniginės, iškart bandė bėgti, ar dar kažkas vyko tuo metu?; vyras Nr. 2 atsako: aš jam neatidaviau, nu tai pradėjo daužyt mane. Policijos pareigūnė klausia apsaugos darbuotojų, ar kažkuris matė, kaip „jis“ numetė piniginę ant žemės, vienas iš apsaugos darbuotojų nurodo: aš mačiau.

Taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnė iš plastikinio permatomo maišelio išberia grynųjų pinigų kupiūras po 100 eurų vertės, jas apžiūri ir skaičiuoja, suskaičiuoja 39 vnt. kupiūrų. Toliau matoma, kaip apžiūri piniginę, su joje esančiais daiktais, dokumentais. Toliau matoma, kaip apžiūri juodos spalvos daiktą, panašų į pistoletą, ir dėtuvę, viską fotografuoja (1 t., b. l. 63–70).

Iš 2025 m. balandžio 7 d. – 2025 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apsaugos posto patalpose, ant medinio, rudos spalvos stalo matoma juodos spalvos užverčiama piniginė, ją atvertus, kairėje pusėje matomi skyriai, skirti sudėti korteles, išėmus minėtas korteles, matoma „Bybit“ debetinė kortelė, asmens tapatybės kortelė, priklausanti E. Š., „Neste“ nuolaidų kortelė, priklausanti E. Š.. Dešinėje piniginės pusėje matomas užspaudžiamas skyrius, skirtas monetoms susidėti. Toliau apžiūrint piniginę, pakėlus ankščiau minėtą skyrių, skirtą susidėti kortelėms, matomi papildomi skyriai, skirti susidėti korteles, skyriuose matoma „Revolut“ banko kortelė, priklausanti E. Š., vairuotojo pažymėjimas, priklausantis E. Š., „Swedbank“ banko debetinė kortelė, priklausanti E. Š., Europos sveikatos draudimo kortelė, priklausanti E. Š.. Užvėrus minėtą skyrių, toliau apžiūrint piniginę, matomas skyrius, skirtas gryniesiems popieriniams pinigams susidėti, skyriaus viduje matomas žalios spalvos lapas su užrašu „Registracijos liudijimas“, šalimais jo matomi grynieji pinigai (trys popieriniai banknotai po 20 eurų). Užvėrus minėtą skyrių, daugiau daiktų ar tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta (1 t., b. l. 76–82).

Iš 2025 m. balandžio 7 d. – 2025 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad apsaugos darbuotojas A. J. savanoriškai pateikė juodos spalvos piniginę, piniginės viduje esančią „Bybit“ debetinę kortelę, asmens tapatybės kortelę, priklausančią E. Š., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), „Neste“ nuolaidų kortelę, priklausančią E. Š., „Revolut“ banko kortelę, priklausančią E. Š., vairuotojo pažymėjimą, priklausantį E. Š., Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko debetinę kortelę, priklausančią E. Š., Europos sveikatos draudimo kortelę priklausančią E. Š., žalios spalvos lapą su užrašu „Registracijos liudijimas“, grynuosius pinigus (tris popierinius banknotus po 20 eurų), grynieji pinigai (3 900 eurų popieriniais banknotais, 39 vnt. po 100 eurų), juodos spalvos „Walther PPQ“ pneumatinį pistoletą su jam priklausančia dėtuve (2 t., b. l. 75–89).

Iš 2025 m. gegužės 8 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti grynieji pinigai, 2025 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš apsaugos darbuotojo A. J.. Apžiūrint grynuosius pinigus, matoma 39 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrų. Ant dalies kupiūrų matomos panašios į kraujo dėmės, viena kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)yra vertikaliai perplėšta pusiau, ant dviejų kupiūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)matomos skylės, taip pat kupiūros yra sulankstytos, dalis kupiūrų yra įplyšę. Viso voke yra 3 900 eurų. Apžiūrėti 2025 m. balandžio 8 d. asmens kratos metu iš įtariamojo D. S. paimti pinigai: 100 eurų kupiūra, 20 eurų kupiūra, 10 eurų kupiūra. Apžiūrint pinigus matoma 14 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrų, 3 vnt. 20 eurų nominalo kupiūrų ir 1 vnt. 10 eurų nominalo kupiūra. Matoma, kad kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)yra vertikaliai perplėštos pusiau. Matoma, kad kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini)kairysis apatinis kampas (žiūrint į priekinę kupiūros pusę) yra nuplėštas, kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra įplėšta ties viduriu, iš apatinės dalies. Taip pat ant didžiosios dalies kupiūrų matomos panašios į kraujo dėmės, kupiūros yra sulankstytos, suglamžytos. Viso voke yra 3 900 eurų (1 t., b. l. 83–96).

Iš 2025 m. gegužės 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Š. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną, banko sąskaitų ir programėlės išrašus, 3 lapus (2 t., b. l. 67–72).

Iš 2025 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 15 Pro“, 2025 m. gegužės 20 d. pateiktas nukentėjusiojo E. Š.. Matoma, kad mobiliojo ryšio telefonas yra juodos spalvos, įdėtas į guminį dėklą. Įėjus į mobiliojo ryšio telefono darbalaukį, matomos įvairios programos ir programėlės. Įėjus į mobilaus ryšio telefone „Messenger“ įdiegtą programėlę, joje matomi įvairūs susirašinėjimai, tarp kurių matomas susirašinėjimas su asmeniu, besinaudojančiu anketa „E. M.“. Įėjus į susirašinėjimą, matoma pirmos 2025 m. balandžio 7 d. 14.35 val. gautos keturios žinutės „Labas“, „Ar nebando apgauti“, „Manes“, ir atsiųsta ekrano nuotrauka, kurioje matomas susirašinėjimas su asmeniu „E. D.“. Toliau matomos išsiųstos žinutės „Labas tuoj paziuresiu“, „Kaip atsiskaityt nori?“, „Ir is kur cia ji istraukei“, toliau matoma gauta žinutė „Nu grynais“. Matoma išsiųsta žinutė „pirma kart matau“, gauta žinutė „Nu as kazkada norejau pas tave vaziuoti nu bet man toli as pats is siauliu“ ir „Nu feisbuke“. Matomos išsiųstos žinutės „O jis pats is Siauliu?“, „O tai jis tau pirmas parase ar tu jam?“. Toliau matomos gautos žinutės „Ne bet jis atvaziuotu gal“, „Nu as pirmas as noriu parduoti dali“, „Bet kodel taip mazai“, toliau matoma išsiųsta žinutė „Na dabar kaina kritus ir dar manau kris iki kokiu 20 centu tikrai Tai as irgi panasiai siulyciau uz tiek parduoti. Bet nzn ar jam uz tiek apsimoka atvaziuot iki Siauliu kazkaip kvepia scam dar klausimas ar tikrus duos pinigus“, „Is vilniaus i siaulius nu nznz“, toliau matomos gautos žinutės „Nu nezinau ka daryti“, „Tada“, „Jeigu kris“, „Nu kaip man parduot“, toliau matoma išsiųsta žinutė „Jei nori be mokesciu galiu padet parsiduoti“. Matoma gauta žinutė „Reikia siandiena parduoti tada gal yra kas nupirktu nu patikimas zmogus“, matoma išsiųsta žinutė „Siauliuose nzn“. Matomos gautos žinutės „Taip noriu“, „Nu as gal kaipnors atrasciau kaip atvaziuoti“, „Nu bet nepazadu“. Matoma išsiųsta žinutė „Tau siulyciau susikurti bybit paskyra issimti kortele bybito ir nereikes jokiu grynu, kada noresi galesi pats nusiimti kiek reikia o uz visa kita kortele atsiskaityti as ja pats naudoju geras dalykas ir nera fees atsiskaitant“, matoma gauta žinutė „O jeigu kaipnors atvaziuociau, ar surastum kas nupirktu ir uz kokia kaina“, matomos išsiųstos žinutės „Tai as pats galiu nupirkt“, „Tik siandien nebusiu Kaune isvaziaves", matoma gauta žinutė „O kur tada gal arciau manes“. Toliau matomos išsiųstos žinutės „Zinok siulau tau ta variantas ir paciam bus geriau“, „As Vilniui pats siandien“, „Galiu uz 15000 duot 5500 euro“, „Ir greiciau galvokis nes jau buviau seniai nupirkes uz didesne suma, ir atsargiai nepasitiket visais daug apgaviku yra pats esu nukentejes ant 1000 euru.“. Toliau matomas gautas garso įrašas ir žinutės „Nu gerai tada reikia ziureti kaip atvaziuoti man“, „Ar galite kalbeti“, „E. ar jus cia“. Matoma išsiųsta žinutė „Dabar uzsiiemes negaliu kalbet tai pasiskaiciuok kiek cia butu vienetas“, toliau matoma gautas garso įrašas ir žinutė „Ar man vaziuoti pas jus siandiena labai nenoriu poto kad kaina nenukristu iki 20 centu“. Išsiųsta žinutė „As siandien 9 busiu Kaune tai neibent tada, galeciau daugiausiai 5700“, toliau matomas garso įrašas, išsiųsta žinutė „O tai tu pats nevairuoji?“, gautos žinutės „Neturiu pazymejimo“, „Su taxi tikrai per brangu butu“, išsiųsta žinutė „Nu jo“. Matomos gautos žinutės „Gerai pasakysiu ar pavyko ar ne“, „Iki susitikimo“. Toliau matomos gautos žinutės „Bet iskarto sakau“, „Kad susitiksiu tik matomoje vietoje“, „Ar gerai“, išsiųstos žinutės „Tai same“, „Pacioi parduotuves viduj galesim“, „Nuimsiu prie taves pinigus kad matytum“. Toliau matoma gauta žinutė „Gerai tada pasakysiu kada“, toliau matomi balandžio 7 d. 16.11 val. gauti du garso įrašai, kuriuose vyriškis kalba apie tai, kad nori pusės pinigų prieš pervedant, atlikęs pervedimą nori kitos pusės pinigų, taip pat tariamasi dėl susitikimo, išsiųstos žinutės „As tik 9 busiu Kaune tai tik tada galesiu susitikti. Pinigai bus vienu metu kaip pervedinesi nes issiimt turesiu is bankomato tai prie taves ta ir padarysiu“, toliau matomi trys gauti garso įrašai, kuriuose vyriškis tariasi dėl pervedimo, perdavimo ir susitikimo. Matoma išsiųsta žinutė „Chill viskas bus gerai vienu metu galesim apsikeist“. Balandžio 7 d. 16.38 val. matoma išsiųsta žinutė „(duomenys neskelbtini), viduj prie eurovaistines ten susitiksim“. Balandžio 7 d. 17.00 val. matoma gauta žinutė „Gerai o jeigu anksciau busiu tai i vln vaziuoti?“, išsiųsta žinutė „Nope as tik nuo 9 galiu tai panasiai ir busiu“. Balandžio 7 d. 17.33 val. matoma gauta žinutė „O kokia 8 negaletum gryzti“, balandžio 7 d. 17.52 val. gauta žinutė „As astunta jau busiu kaune“, toliau matoma išsiųsta žinutė „Blemba nelabai spesiu as“, matomas gautas garso įrašas. Balandžio 7 d. 19.07 val. matoma išsiųsta žinutė „Oki“. Balandžio 7 d. 19.38 val. gauta žinutė „Turesi paskleisti interneta?:D“, išsiųsta žinutė „O tai kaip mes susirasysim neturesi interneto Kaune?“, gauta žinutė „Nu tuoj pasipildysiu gal“. Balandžio 7 d. 20.39 val. išsiųsta žinutė „Tu jau Kaune?“, gauta žinutė „Aha o tu?“, išsiųsta žinutė „uz 20 min jau busiu prie makses“, išsiųsta žinutė „jau prie pat“, toliau matomos gautos žinutės „Nu gerai as irgi panasiai“, „Kur man eiti“, „Is karto“, išsiųsta žinutė „I vidu ir iki eurovaistines ten bus kur atsisest“, gauta žinutė „Gerai“. Balandžio 7 d. 21.00 val. išsiųsta žinutė „Tu jau“, toliau matomas gautas garso įrašas, kuriame vyriškis nurodo, kad bus už kelių minučių, išsiųstos žinutės „ok“, „as vietoj jau“, gauta žinutė „Imesk foto“, toliau matoma išsiųsta nuotrauka, kurioje matomos parduotuvių vitrinos, užrašas „(duomenys neskelbtini)“ virš jų ir praėjimo takas, gautos žinutės „Gerai tuoj“, „Man 8 proc“, „Pareinu“, išsiųsta žinutė „Greiciau“, gauta žinutė „Gerai mesk is karto koda ateisiu jau paruoses“, matoma išsiųsta raidžių ir skaičių kombinacija, gautas garso įrašas, kuriame vyriškis prašo patikrinti, ar kodas geras, ar nėra klaidų, išsiųsta žinutė „All good“, gautos žinutės „Gerai“, „Pagrindinis iejimas??“, išsiųsta žinutė „joo“, gauta žinutė „Ok tuoi“, išsiųsta žinutė „Gali is be kur realiai“, gauta žinutė „Minute“, išsiųsta žinutė „gerai“, gautos žinutės „koja skauda“, „Vos velkuosi“, gautas garso įrašas, kuriame vyriškis klausia „alio, alio, alio, kur tu esi, aš tavęs nematau, aš čia pro paradines įėjau“, išsiųstos žinutės „tai as sedziu“, „kur tu“, toliau matomas gautas 2 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matomas praėjimo takas, dešinėje pusėje matomos parduotuvių vitrinos, virš kurių matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ fragmentas, gauti du įrašai, kuriuose vyriškis toliau klausia, „kur tu esi“ (visi susirašinėjime matomi vaizdo ir garso įrašai perfilmuoti vienu vaizdo įrašu ir pridedami kaip šios apžiūros protokolo priedas), toliau matomos išsiųstos žinutės „eik tiesiai“, „eik“, balandžio 7 d. 21.16 val. išsiųsta žinutė „pamatysi eurovaistine“. Šia žinute susirašinėjimas su asmeniu baigiasi. Įėjus į mobilaus ryšio telefone esančią nuotraukų galeriją, joje matoma socialinio tinklo „Facebook“ ekrano nuotrauka, kurioje matoma asmens anketa „E. Š.“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintas skelbimas su užrašu „Perku Pi Geriausi Kaina, Patikimas, Pm“. Įėjus į mobilaus ryšio telefone esančią programėlę „Bybit“, į polangį „Asset History“ ir pasirinkus funkciją „All Transactions“, matomi kriptovaliutos judėjimai sąskaitoje, matomas 2025 m. balandžio 7 d. 15 val. 53 min. 32 sek. įrašas „Convert USDT -192.213“, tos pačios dienos 21.20 val. įrašas „ATM Withdrawal EUR -2,038“, toliau matomi kiti, 2025 m. balandžio 8 d. įrašai. Įėjus į mobilaus ryšio telefone esančią nustatymų funkciją, pasirinkus funkcijas „general“ ir „about“, matoma informacija apie mobiliojo ryšio telefoną. „Name: E. Iphone“, „Model Name: iPhone 15 Pro“, „Serial Number (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97–120).

Iš 2025 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi“, pastarasis turi naudojimo žymių, suskilęs ekranas. Telefonas neįsijungia. Į telefoną įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, pastarasis yra mėlynos spalvos, turi naudojimo žymių. Telefonas įsijungia. Į telefoną įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas be užrakto kodo. Nustatymuose matome IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Telefone matome įrašytas „Facebook“ ir „Messenger“ programėles. Prisijungta su paskyra D. S. paskyra. Galerijoje yra nuotrauka su PI monetomis, 5,520.42 monetomis. Daugiau ikiteisminiam tyrimui duomenų nenustatyta. Patikrinus telefoną policijos centrinėje duomenų bazėje telefonas nėra paieškomas (1 t., b. l. 124–135).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. G. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 21.27 val. pagal gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie bankomato viduje mušasi du vyrai, greitosios medicinos pagalbos poreikis nežinomas, policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą – prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur apsaugos poste juos pasitiko apsaugos darbuotojas A. J., kuris nurodė du sulaikytus asmenis, t. y. E. Š. bei D. S.. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad jam būnant savo darbo vietoje, radijo ryšiu kolega jam pranešė, kad prie pagrindinio įėjimo vyksta muštynės. Tuomet jis su kolega A. Z. nubėgo iki prekybos centro pagrindinio įėjimo ir pamatė, kad vienas vyriškis bando atskirti du konfliktuojančius asmenis, taip pat buvo ir kitų klientų aplink, kurie stebėjo įvykį. A. J. kartu su kolega abu vaikinus sulaikė ir nusivedė į apsaugos postą. Vedant vaikiną, kuris buvo su kepure, šis bandė grynuosius pinigus užsikišti į kelnių kišenes. Abu vaikinus atskyrė, vieną uždarė į vieną patalpą, o kitą vaikiną pasodino kitoje patalpoje. Taip pat, A. J. nurodė, kad į apsaugos postą nenustatytos tapatybės moteris, galimai „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, atnešė nuo grindų surinktus grynuosius pinigus bei ant grindų rastą galimai šaunamąjį ginklą. Į įvykio vietą, t. y. į apsaugos postą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo abu sulaikytus asmenis, tačiau šių į gydymo įstaigą nesivežė. D. S. įvykio aplinkybių neaiškino, vengė bendrauti. D. S. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Su alkotesteriu asmeniui buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Atliekant procesinius veiksmus D. S. pradėjo sakyti, kad jaučiasi blogai, skauda širdį, todėl pakartotinai į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo asmenį ir kartu su policijos „(duomenys neskelbtini)“ palyda šį pristatė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jį visą laiką stebėjo (2 t., b. l. 145–147).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Ji sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių parodymų nustatyta, kad kaltinamasis, prisistatęs E. M., parašė nukentėjusiajam teiraudamasis ar kitas, kaltinamojo nurodytas, kriptovaliutos pirkėjas gali būti sąžiningas, ar nenori kaltinamojo apgauti, o siūloma kriptovaliutos įgijimo kaina atitinka realią. Susirašinėdamas su nukentėjusiuoju, kaltinamasis, be kita ko, teigė esantis iš Šiaulių. Susirašinėjimo metu kaltinamasis nurodė turimą kriptovaliutos kiekį, teigė norintis jį parduoti, po ko pats nukentėjusysis pasiūlė nupirkti kaltinamojo turimą kriptovaliutą. Kaltinamasis norėjo, kad nukentėjusysis už kriptovaliutą jam sumokėtų grynais pinigais, todėl susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Dar iki jiems susitinkant, nukentėjusysis nusiuntė kaltinamajam duomenis (kriptovaliutos piniginės kodą/numerį) kriptovaliutos pervedimui atlikti. Kriptovaliutą (15 000 vnt.) nukentėjusysis pirko už 5 700 Eur sumą, tad atvykus kaltinamajam jie abu nuėjo prie „Swedbank“ bankomato, kur nukentėjusysis per kelis kartus išsigrynino sutartą sumą ir ją įsidėjo į piniginę. Toliau kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai išsiskyrė.

Kaltinamasis proceso metu laikėsi pozicijos, kad iš pradžių jis su nukentėjusiuoju sutarė, kad nukentėjusysis nupirks aptartą kriptovaliutos kiekį (15 000 vnt.) už 5 700 Eur. Sutarė, jog kaltinamasis perveda kriptovaliutą nukentėjusiajam, o nukentėjusysis iš karto atiduoda pinigus. Eidamas susitikti su nukentėjusiuoju įrašė garso žinutę, kurioje nurodė, kad baigia išsikrauti jo telefonas ir, siekdamas greičiau atlikti pavedimą, prašė nukentėjusiojo atsiųsti kodą/numerį kriptovaliutos pervedimui. Susitikus nukentėjusysis paprašė parodyti kaltinamojo turimą kriptovaliutą, todėl jis turėjo eiti į savo „Pi network“ programėlę „Pi browser“ ir parodyti turimą kriptovaliutą. Kai nukentėjusysis pamatė kiek kriptovaliutos turi kaltinamasis, sutarė, kad už 6 000 Eur sumą nukentėjusysis įgis visą kaltinamojo kriptovaliutos paskyrą, kurioje buvo virš 16 000 vnt. kriptovaliutos. Kadangi nukentėjusysis neturėjo visos sumos, nukentėjusysis per kelis kartus išsigrynino reikalingą sumą, o begryninant pinigus kaltinamasis diktavo nukentėjusiajam savo kriptovaliutos paskyros prisijungimo duomenis (14 ar 24 žodžius). Kai nukentėjusysis išsigrynino pinigus ir juos įsidėjo į piniginę, jis (D. S.) padiktavo paskutinius du paskyros prisijungimo žodžius. Kadangi nukentėjusysis telefone kažką vis darė, jis pabandė prisijungti prie savo paskyros, bet jau nebegalėjo. Pagalvojo, kad nukentėjusysis nori jį apgauti, nes nenorėjo jam atiduoti pinigų, neleido perskaičiuoti pinigų, todėl jam kilo mintis iš nukentėjusiojo rankų išplėšti piniginę su pinigais.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju sutarė dėl kriptovaliutos pirkimo. Susitikus su kaltinamuoju jis iš karto parodė nukentėjusiajam savo telefono ekrane esantį vaizdą su kriptovaliuta. Kadangi kaltinamasis labai greitai patraukė telefoną, jis nespėjo pamatyti ar tai buvo programėlė, kokia programėlė ar tik fotonuotrauka. Kaltinamasis skubino kuo greičiau eiti prie bankomato, teigė, kad baigia išsikrauti jo mobilaus ryšio telefonas. Jis išsigrynino pinigus (5 700 Eur) per tris kartus, visos kupiūros buvo po 100 Eur ir juos įsidėjo į piniginę. Jis nurodė kaltinamajam kriptovaliutą pervesti į jo „Bitget“ programėlę. Kaltinamasis rodė kaip atlieka pervedimą, tada pasakė, kad jau pervedė kriptovaliutą ir reikalavo atiduoti kaltinamajam grynuosius pinigus. Jis pasakė, kad pinigų neduos, kol į savo sąskaitą/piniginę negaus kriptovaliutos ir ją matys savo kriptovaliutos piniginėje. Kaltinamasis jį vis skubino, klausė kiek galima laukti, siūlėsi palaikyti piniginę, kol galiausiai griebė piniginę iš nukentėjusiojo rankų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis pasikėsino padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis atsisakė atiduoti jam 5 700 Eur. Nors kaltinamasis D. S. savo kaltės nepripažino, teigė, kad tai nukentėjusysis jį ketino apgauti, jis padiktavo nukentėjusiajam visus savo kriptovaliutos paskyros prisijungimo duomenis (12 ar 24 žodžius), po ko nukentėjusysis galėjo valdyti visą jo paskyrą, tačiau jam grynųjų pinigų neatidavė, tuo tarpu pats kaltinamasis nebegalėjo prisijungti prie savo paskyros, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje esantys nukentėjusiojo parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo E. Š. parodymais, nes jis nuo pat tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo D. S. padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusysis siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir teisme. Be to, prieš duodant parodymus nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajam perdavė visus savo kriptovaliutos paskyros duomenis ir nebeturi galimybės prisijungti prie savo paskyros, tačiau sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo teigė, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis prisijungti prie savo kriptovaliutos paskyros ir pateikti duomenis, jog iš tikrųjų turi kriptovaliutos. Visgi, į klausimą, kaip jis gali prisijungti prie savo kriptovaliutos paskyros, jei teigia nukentėjusiajam perleidęs visus kriptovaliutos paskyros duomenis, atsakyti nesutiko. Kaltinamojo parodymus, kad jis padiktavo nukentėjusiajam savo paskyros duomenis, po ko jis prarado paskyrą ir nebegali jos valdyti, teismas atmeta kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Be to, tokius kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiojo parodymai, jog jokio susitarimo perleisti paskyrą nebuvo, be to, nors ir galima perduoti kitam asmeniui kriptovaliutos paskyros slaptažodį, tačiau tokiu atveju prie paskyros gali prisijungti du asmenys. Kaip matyti, nukentėjusysis išsigrynino 5 700 Eur sumą, tai yra tokią pinigų sumą kurią sutarė dar iki susitikimo su kaltinamuoju. Nukentėjusysis teigė, kad be išsigrynintų pinigų dar galėjo turėti iki 100 Eur smulkiomis kupiūromis, taigi net ir su šiais pinigais, nukentėjusysis nebūtų galėjęs įgyti, kaip nurodo kaltinamasis už 6 000 Eur, visos paskyros. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisistatymas kito asmens – E. M. vardu, teigimas esant iš Šiaulių, kreipimasis į nukentėjusįjį, kuris buvo įdėjęs skelbimą, jog superka kriptovaliutą, su paklausimu apie kito pirkėjo patikimumą, teiraujantis ar kito asmens nėra apgaudinėjamas, o susitikus – trumpas telefono ekrano parodymas, kurio metu nukentėjusysis neturėjo galimybės įsitikinti ar kaltinamasis tikrai rodo savo paskyrą su kriptovaliuta ar nuotrauką, nukentėjusiojo skubinimas argumentuojant išsikraunančiu telefonu, raginimas kuo greičiau atiduoti jam pinigus, nenoras laukti, kol nukentėjusysis įsitikins, jog gavo pervestą kriptovaliutą, įrodo, kad kaltinamasis klaidino nukentėjusįjį, slėpė nuo jo svarbią informaciją apie save bei nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl kriptovaliutos įgijimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant kriptovaliutos pervedimą, reikalaujant atiduoti pinigus, neįsitikinus, jog kriptovaliuta buvo pervesta, gauti iš nukentėjusiojo 5 700 Eur sumą. Neteisingo vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos miesto nurodymas įrodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą neatskleisti teisingos informacijos apie save, dėl ko kaltinamasis apsunkino savo suradimą, būtų buvę apsunkintos galimybės ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis D. S. buvo pasivadinęs E. M. vardu ir susirašinėjo su nukentėjusiuoju, nekilo. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad jau tariantis dėl kriptovaliutos pardavimo kaltinamasis D. S. turėjo išankstinį ketinimą apgaulės būdu paimti iš E. Š. pinigus, žinant, kad kriptovaliutos neperves, imituos pervedimo atlikimą, tai yra turėjo tikslą E. Š. suklaidinti ir apgauti. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. Š. į savo kriptovaliutos sąskaitą/piniginę negavo iš kaltinamojo kriptovaliutos, tuo tarpu kaltinamojo telefone rasta fotonuotrauka su PI monetomis. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teigė, kad suėmus kaltinamąjį jis negalėjo pateikti objektyvių duomenų, kad kaltinamasis iš tikrųjų disponuoja kriptovaliuta, tačiau šiuo atveju aplinkybė, jog kaltinamasis iš tikrųjų disponuoja tam tikru kiekiu kriptovaliutos, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbu tai, kad kaltinamasis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, savo telefono ekrane nukentėjusiajam parodė netikrą kriptovaliutos „PI“ pervedimą į nukentėjusiojo sąskaitą, tačiau kriptovaliutos realiai nepervedė. Tuo tarpu aplinkybę, kad kriptovaliuta nebuvo pervesta, patvirtina nukentėjusiojo kriptovaliutos sąskaitos išrašas apie įvykusius sąskaitos pokyčius. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo D. S. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo D. S. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes sukčiavimo būdu jis pasikėsino įgyti svetimą – E. Š. priklausantį turtą – 5 700 Eur sumą.

Kaltinamasis teigė, kad nesinaudoja „Bitget“ programėle, šioje programėlėje pervedimo nedarė. Nukentėjusysis teigė nežinantis ar kaltinamasis turėjo „Bitget“ programėlę, kaltinamasis turėjo pervesti kriptovaliutą iš „Pi Network“ į nukentėjusiojo „Bitget“ programėlę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis kriptovaliutos „PI“ pervedimą turėjo atlikti „Bitget“ programėlėje. Ši kaltinimo korekcija, pašalinant žodžius – „Bitget“ programėlėje – nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra leistina.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis D. S. pripažino padaręs paminėtas inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai jis diktavo nukentėjusiajam 24 žodžių kodą, jam rodė lentelę, kad negali prisijungti prie savo kriptovaliutos piniginės ir suprato, kad nukentėjusysis nori jį apgauti. Tada jam kilo mintis paimti piniginę ir jis ištraukė ją iš nukentėjusiojo rankų. Nukentėjusysis jį sučiupo už striukės, o jis bandė trenkti nukentėjusiajam ranka, nepataikė, bet vieną kartą pataikė į petį ir nukentėjusysis paslydęs įsikibo jam į koją. Ar su kumščiu, ar delnu sudavė nukentėjusiajam, neprisimena. Nors kaltinamasis negalėjo nurodyti išsamių įvykio aplinkybių, tačiau tai, kad kaltinamasis, panaudodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo pinigus patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, kiti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.

Nukentėjusysis E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jo priėjo kaltinamasis, pasisveikino, o jis (E. Š.) paprašė parodyti, ar kaltinamasis turi kriptovaliutą. Kaltinamasis labai greitai parodė telefono ekraną ir net nespėjo pamatyti ar ten buvo ekrano nuotrauka, ar programėlė, ir tada kaltinamasis skubino eiti prie bankomato. Jie nuėjo prie bankomato, jis (E. Š.) išsiėmė sutartus pinigus, o kaltinamasis rodė, kad perveda kriptovaliutą į adresą, kurį jam buvo nusiuntęs anksčiau. Matė, kad kaltinamasis labai greitai atliko veiksmus. Tada kaltinamasis sakė, kad pervedė ir prašė duoti pinigus. Jis (E. Š.) pasakė palaukti, kol gaus kriptovaliutą į savo piniginę, tačiau kaltinamasis pradėjo skubinti, sakė duoti palaikyti pinigus rankoje, bet jis nesutiko. Kaltinamajam pasakė, kad parodytų, jog buvo padarytas pavedimas, tačiau kaltinamasis sakė, kad negali prisijungti prie piniginės ir parodyti, ir tada griebė už piniginės, kairės rankos kumščiu trenkė į veido dešinę pusę ir jis (E. Š.) pargriuvo, bet dar laikė tą piniginę. Tada kaltinamasis tris – keturis kartus, greičiausiai kairės rankos kumščiu trenkė į veidą, smilkinį, jis (E. Š.) piniginę paleido ir kaltinamasis bandė šalintis, bėgti, o jis kaltinamajam griebė už kojos. Tada kaltinamasis koją išlaisvino ir pradėjo bėgti link išėjimo, o jis pradėjo gaudyti kaltinamąjį ir užšoko kaltinamajam ant nugaros, po ko tie pinigai pabiro. Kai kaltinamasis išsilaisvino, vėl pradėjo šalintis, bet pamatė, kad piniginėje nėra pinigų, o jie visi buvo ant žemės, todėl grįžo prie jo, trenkė į veidą ir bandė rinkti tuos pinigus. Jis (E. Š.) aplinkiniams sakė „padėkit, čia mano pinigai“. Tada kaltinamasis pasiėmęs dalį pinigų bandė bėgti, bet jis vėl ant kaltinamojo užšoko ir juos sulaikė klientas, o atėjusi apsauga nusivedė į apsaugos patalpas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nukentėjusįjį E. Š. pasikėsino apiplėšti būtent kaltinamasis D. S.. Specialisto išvada patvirtina, kad poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai plaštakų nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje E. Š. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai plaštakų nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kelyje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų susižalojęs kitoje vietoje ir kitu laiku, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis.

Be to, kaltinamasis apiplėšti nukentėjusįjį pasikėsino viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kas nagrinėjamu atveju ir buvo. Be to, veika padaryta kitų asmenų – liudytojų K. V. ir D. T., ir kitų ten buvusių pašalinių parduotuvės lankytojų akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamojo veiksmus, liudytojos nedelsiant iškvietė apsaugą, buvo kviečiama policija. Šį įvykį matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys, kurių parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Liudytoja D. T. parodė, kad buvo nemalonu matyti tokį vaizdą ir ją papiktino tai, kad viskas vyksta viešoje vietoje, kur yra mažų vaikų. Parduotuvės darbo tai nesutrikdė, bet toje vietoje sutrikdė ramybę, matėsi iš žmonių veido bruožų, kad jie buvo susirūpinę, buvo išgąstis. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad parduotuvėje buvę asmenys stebi susidariusią situaciją, iš parduotuvės pradėjo skirstytis tik tuo metu, kai smurtiniai veiksmai aprimo, picerijos darbuotojos sureagavo į susidariusią situaciją ir palikę darbo vietą išbėgo stebėti įvykių, pašaliniai asmenys sulaikė tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, medikai. Kaltinamasis D. S. suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte D. S. inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – įžūlus elgesys. Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį, siekiant užvaldyti jo turtą, kitų asmenų akivaizdoje buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo D. S., nukentėjusiojo ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą, daiktų apžiūros protokolą, specialisto išvadą, tarnybinį pranešimą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino pasikėsinęs pagrobti svetimą jam nepriklausantį turtą (pinigus) plėšimo būdu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė, nes buvo sulaikytas prekybos centro laikytojo, tuo tarpu panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo D. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veikos atitinka apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius ir kvalifikuotos teisingai, kadangi D. S. 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, sugriebęs E. Š. rankoje laikomą piniginę su ne mažiau kaip 5 800 eurų viduje, bandė piniginę išplėšti iš jo rankų, o to padaryti nepavykus, vieną kartą kumščiu sudavė E. Š. į galvos sritį, po ko, E. Š. nukritus, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį bei, išplėšęs iš jo rankų piniginę, pradėjo šalintis, tačiau nukentėjusiajam E. Š. jį (D. S.) pavijus ir užšokus jam ant nugaros, jis (D. S.) pargriovė E. Š. ant grindų, grumtynių metu paėmė nukritusią ant žemės piniginę, šalinosi link išėjimo, tačiau pažiūrėjęs į piniginės vidų, grįžo prie nukentėjusiojo E. Š., sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais plaštakų nugariniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairiame kelyje, po ko, nuo grindų rinko iškritusius pinigus, o nukentėjusiajam E. Š. bandant jį (D. S.) laikyti ir šaukti: „padėkit“, šis iš jo ištrūko, pasišalino į lauką, kur nukentėjusiajam E. Š. jį pasivijus ir užšokus jam ant nugaros, abu nugriuvo ant žemės, po ko juos sulaikė prekybos centro lankytojas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei pasikėsino pagrobti svetimą E. Š. priklausantį turtą – piniginę su joje buvusiais ne mažiau kaip 5 800 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas prekybos centro lankytojo.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs – įgijimas arba nešiojimas. Ši nusikalstama veika yra baigta nuo nešaunamojo ginklo įgijimo ar nešiojimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu, D kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Visgi, to paties Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui yra draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Įstatymo 2 straipsnio 15 punkte ginklo nešiojimas apibrėžiamas kaip ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Byloje ištirtais įrodymai, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. S. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog ginklą su savimi pasiėmė savigynai. Nukentėjusysis E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grumtynių metu kaltinamajam iškrito ginklas. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašto dėl sutapimo DNR duomenų registre nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant ginklo su užrašu „Walther PPQ“ ir dėtuvės, paimtų 2025 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. S.. Specialisto išvada patvirtina, kad pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos .43 kalibro pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pneumatinis pistoletas yra D kategorijos ginklams priskiriamas pneumatinis nešaunamasis ginklas (iššauto sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo D. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi D. S. neteisėtai nešiojo D kategorijos ginklams priskiriamą pneumatinį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (gamintojo – „Umarex Sportwaffen GmbH & Co KG“, Vokietija) .43 kalibro pneumatinį pistoletą T4E Walther PPQ M2 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais, iki kol 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių su E. Š. metu šį nešaunamąjį ginklą pametė. Bylos duomenys bei paties kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis, turintis gyvenimišką patirtį žmogus, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja nešaunamuoju ginklu, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė prašė teismo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis veikas padarė apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš 2025 m. balandžio 8 d. medicininio dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 7 d. 23.34 val. atvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, D. S. teigė, jog vartojo kokaino, tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog psichiką veikiančias medžiagas buvo vartojęs prieš kelias dienas, apsvaigęs nesijautė. Visgi byloje nesant objektyvių duomenų, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, numatytą aplinkybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje padarytos siekiant materialinės naudos, nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje padaryta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, siekiant sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje yra baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs, inkriminuojamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (3 t., b. l. 87–94), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 126–128), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 115), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (3 t., b. l. 112; 4 t., b. l. 6), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 120), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Kaltinamasis D. S. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to, ši bausmės rūšis nenumatyta BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, anksčiau skiriamos – laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis inkriminuojamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų metu, kas rodo, kad anksčiau skiriamos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, kaltinamasis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Esant paminėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos trumpalaikio ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tai yra už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, skirtina 20 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 258 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) ir labai skiriasi pagal pavojingumą, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl paminėtos nusikalstamos veikos tarpusavyje subendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, apėmimo būdu. Po to ši subendrinta bausmė, subendrintina su BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis turėjo tyčią užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu (jis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl kriptovaliutos pervedimo, nukentėjusysis pervedė savo kriptovaliutos sąskaitos/piniginės kodą pavedimui atlikti, kaltinamasis parodė nukentėjusiajam galimai savo kriptovaliutos paskyrą ekrane, teigė atliekantis pavedimą, ir prašė nukentėjusiojo perduoti jam pinigus) ir tik nepavykus užvaldyti turto sukčiavimo būdu (nukentėjusysis, neįsitikęs, jog kriptovaliuta buvo tikrai pervesta į jo sąskaitą, neatidavė pinigų), kaltinamajam kilo spontaniška mintis nukentėjusiojo turtą pagrobti, t. y. išplėšti iš jo rankų piniginę su pinigais, o kai nukentėjusysis piniginės nepaleido, kaltinamasis panaudojo smurtą. Taigi nenustačius, kad kaltinamasis turėjo iš anksto susiformavusią vieningą tyčią užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, o šiam būdui nepavykus, įvykdyti plėšimą ar kitu būdu pasisavinti svetimą turtą, taip pat nenustačius, jog nukentėjusiajam priklausančių pinigų įgijimas imituojant netikrą kriptovaliutos pervedimą buvo tik priedanga įvykdyti plėšimą, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas sukčiauti ir pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, o jo padarytos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį (žr., pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-472/2006).

Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, tai yra griežčiausiai – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, prieš tai pakeistą į 20 dienų laisvės atėmimą ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį, ir D. S. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Po to, ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (6 (šešis) mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir kaltinamajam D. S. skirtina subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis (6 mėnesiai) parinkta įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kadangi kaltinamasis D. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikus Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, subendrintinos BK 64 straipsniu taikant visišką bausmių sudėjimą. Visiškas bausmių sudėjimo būdas parinktas įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo paleistas lygtini neatlikus dalies bausmės už sunkų nusikaltimą, tačiau naujas veikas padarė praėjus itin trumpam laikui po jo lygtinio paleidimo, kas rodo, kad atlikta bausmės dalis, o taip pat ir paskirti įpareigojimai jokio poveikio jam nepadarė, o kaltinamojo padarytos veikos tampa vis pavojingesnės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pridedant visą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, ir kaltinamajam D. S. skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam D. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 7 d. (3 t., b. l. 52–55). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d. (4 t., b. l. 30–33). Kadangi nepasikeitė kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje, kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paprastai skiriamas tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, anksčiau skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei įpareigojimai kaltinamajam jokios įtakos nepadarė. Inkriminuojamas veikas kaltinamasis padarė praėjus trims mėnesiams po lygtinio paleidimo, kas rodo, jog kaltinamasis savo priešingo teisei elgesio nekeičia. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, būdamas laisvėje dirbti nepradėjo. Kaltinamojo iki šiol įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad jis sistemingai siekia gauti pajamų ir pelnosi neteisėtais būdais. Paminėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teigti, jog D. S. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Kaltinamojo iki šiol įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, siekiant gauti pajamų nusikalstamu būdu, kuris nuolat kartojasi, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį būtų galima neizoliuoti nuo visuomenės ir jo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis turi mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, vaikas turi specialių poreikių, visgi šios aplinkybės egzistavo kaltinamajam darant nusikalstamas veikas, tačiau nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio D. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovas advokato padėjėjas A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 669,90 Eur turtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nusikalstamų veikų padarymo metu D. S. iš E. Š. pagrobė 5 700 Eur. Išbarstyti pinigai buvo rinkti įvykio vietoje, paimti iš kaltinamojo, tačiau nukentėjusiajam buvo grąžinti 5 370 Eur. Likusių pinigų pareigūnai nerado, juos galimai pasisavino kaltinamasis arba kiti asmenys. Taigi, nukentėjusiajam negrąžinta 330 Eur suma. Įvyko metu buvo suplėšyta striukė, kurios vertė yra 94,90 Eur ir piniginė, kurios vertė yra 30 Eur. Nukentėjusysis gydytojų konsultacijoms sumokėjo 215 Eur. Bendrai padaryta turtinė žala sudaro 669,90 Eur (4 t., b. l. 43–45).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Kaltinamasis ir jo gynėja su prašoma priteisti turtine žala nesutiko ir teigė, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog dalį (dvi kupiūras po 100 Eur) ant parduotuvės grindų pabirusių pinigų galimai paėmė trečiasis asmuo, duomenų, kad įvykio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo piniginė nėra, kėlė abejones dėl to ar nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu pateikė tos pačios striukės, kurią dėvėjo įvykio metu, nuotrauką. Su tokiais gynėjos teiginiais teismas nesutinka.

Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusysis turto neteko dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, taigi tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo turto praradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vien tai, kad dvi kupiūras po 100 Eur galimai paėmė pašalinis asmuo, o kiti pinigai apskritai nebuvo rasti, nepaneigia kaltinamojo veiksmų neteisėtumo, kadangi nukentėjusysis pinigus prarado būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Be to, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, kad įvykio metu buvo sudraskyta jo piniginė bei striukė. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko grumtynės, kaltinamasis išplėšė nukentėjusiojo piniginę jam iš rankų, vėliau iš piniginės ištraukė pinigus, pačią piniginę numetė apsaugos darbuotojų kambaryje. Policijos pareigūnams apžiūrint piniginę yra užfiksuoti tie patys piniginės apgadinimai. Nors kaltinamojo gynėja kėlė abejones dėl to ar nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo tą pačią striukę, kurios nuotrauka yra pateikta kartu su civiliniu ieškiniu, tačiau savo abejones paneigiančių duomenų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta sugadinto turto verte, kadangi ji pagrįsta objektyviais įrodymais, naują striukę kaltinamasis įsigijo po įvykio, striukės ir piniginės kaina atitinka realią tokių daiktų vertę ir nėra nepagrįstai per didelė. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko lankytis pas medikus, dėl ko jis patyrė turtinę žalą. Dėl galvos srities sužalojimų nukentėjusiajam skaudėjo ausį, dešinės galvos pusę, tad lankėsi pas medikus (neurologą, otorinolaringologą), buvo atlikti atitinkami ausies būklės tyrimai. Nukentėjusysis dėl psichikos sveikatos būklės lankėsi pas psichologą. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl įvykio pablogėjo nukentėjusiojo psichikos sveikatos būklė, buvo paskirti papildomi medikamentai. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteistinas 669,90 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovas advokato padėjėjas A. M. nukentėjusiojo naudai prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad E. Š. patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje, iš jo buvo pasikėsinta pagrobti jo pinigines lėšas. Po įvykio nukentėjusįjį kamavo nemiga, sapnavo košmarus, iki šiol persekioja nesaugumo ir nerimo jausmas. Dėl patirti įvykio E. Š. lankėsi pas medikus ir jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas simptominiam nerimui slopinti ir miego korekcijai. Taip pat skirtos psichologo konsultacijos, psichoterapinė pagalba, meditaciniai pratimai (4 t., b. l. 43–45).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Dėl kaltinamojo D. S. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. Š. sveikata. Jam konstatuotos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai plaštakų nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Be to, nukentėjusysis patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusįjį kamavo nemiga, sapnavo košmarus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, turi mažametį vaiką, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą negauta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 500 Eur iki 4 344,30 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-12-966/2019, 1-304-397/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-40-507/2015, 2K-147-677/2015, 2K-185-495/2020). Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Be to, taikydamas minėtą kriterijų (teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius), bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistinos žalos dydžius.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam E. Š. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų lankėsi pas medikus, buvo atliekamas ausies būklės tyrimas, lankėsi pas psichiatrą. Kaip matyti, nukentėjusysis pas psichiatrą buvo gydomas nuo 2025 m. sausio mėnesio, vartojo atitinkamus medikamentus. Iš byloje esančių medicininių įrašų matyti, kad 2025 m. balandžio 16 d. nukentėjusysis lankėsi pas psichiatrą dėl stiprėjančio nerimo. Nors vartojant paskirtus medikamentus buvo išlikę somatizaciniai nerimo požymiai, vidinis nerimastingumas, tačiau nerimą buvo numalšinę vaistai. Visgi po užpuolimo nukentėjusiajam sutriko miegas, suintensyvėjo nerimo raiška, atsirado baimė išeiti į gatvę, po ko nukentėjusiajam skirti papildomi medikamentai miegui koreguoti, rekomenduotos psichologo konsultacijos, psichoterapinė pagalba, meditacija ir pan. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiajam gydantis psichikos sveikatos sutrikimus ir būklei pagerėjus, po neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo psichikos sveikatos būklė tam tikra apimtimi pablogėjo, tačiau duomenų, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo psichikos sveikatos būklė būtų itin pablogėjusi, byloje negauta. Taip pat negauta duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteistinas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nukentėjo nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovas advokato padėjėjas A. M. pateikė prašymą iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiojo E. Š. naudai priteisti 2 410 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (4 t., b. l. 43–45).

Advokato padėjėjas A. M. parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko trys teisiamieji posėdžiai, kurie truko 5 val. 18 min., atliktas išsamus įrodymų tyrimas, atstovo darbo vieta yra tame mieste kur vyko teisminis bylos nagrinėjimas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, teismas vertina, kad prašomos priteisti 2 410 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai.

Byloje gauta 2025 m. rugsėjo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei J. J.. teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 032,96 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. S. nedirba, pajamų negauna, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo D. S. nepriteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos „Walther PPQ“ pneumatinis pistoletas, juodos spalvos „Walther PPQ“ pneumatiniam pistoletui priklausanti dėtuvė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (2 t., b. l. 109–111), yra pramoninės gamybos, turi ekonominę vertę ir gali būti nustatyta tvarka realizuojami, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys);

galimai biologinės kilmės pėdsakas nuo bankomato „Luminor“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–40), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 45, 71, 121), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, tai yra griežčiausiai – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, prieš tai pakeistą į 20 dienų laisvės atėmimą ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį, ir D. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Po to, šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (6 (šešis) mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir D. S. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pridedant visą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (5 mėnesius 19 dienų), ir D. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovo advokato padėjėjo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteisti 669,90 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. 2 410 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai 2 410 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš D. S. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos „Walther PPQ“ pneumatinį pistoletą, juodos spalvos „Walther PPQ“ pneumatiniam pistoletui priklausančią dėtuvę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

galimai biologinės kilmės pėdsaką nuo bankomato „Luminor“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

skaitmenines laikmenas (3 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.