- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-297-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V. mirties priėmė palikimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. J. tėvas S. V.. Po S. V. mirties liko nekilnojamasis turtas: 11,9 ha ir 1,97 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 0,48 ha ir 0,50 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,17 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkinės paskirties statiniais (duomenys neskelbtini), 17/50 garažo ir pagalbinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat registruojamas kilnojamasis turtas – traktorius ir priekabos. Mirus tėvui, pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėjas tėvų sodyboje gyveno nuo gimimo, mirus tėvui ir toliau sodyba rūpinosi, ją remontavo, pareiškėjui atiteko visi tėvo asmeniniai daiktai. Pareiškėjas prižiūri žemės sklypus, pasirūpindamas jų nušienavimu ir kitais priežiūros darbais, prižiūri likusią techniką, moka visus reikiamus mokesčius (komunalinius, žemės), kasmet apdraudžia turtą. Dėl to, kad nelikus tėvo jo turtas atiteks pareiškėjui, šeimoje buvo aptarta dar iki tėvo mirties. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, būdamas įsitikinęs, kad tai padaryti turi per 6 mėnesius po tėvo mirties. Norėdamas įteisinti nuosavybės teises į palikimą, kreipėsi į notarą, tik tada sužinojo, kad terminas yra praleistas. Pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti tėvui priklausiusį turtą, todėl prašė palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka.
3. Suinteresuotas asmuo V. J. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradinį pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo palikti nenagrinėtą.
4. Patikslintame pareiškime sutiko su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas po tėvo mirties mokėjo mokesčius už gyvenamąjį namą, jos nuomone, kitaip ir negalėjo būti, nes šiame name gyveno ir gyvena iki šiol. Tačiau pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. išvyko dirbti į užsienį, kur išbuvo iki 2018 m. gruodžio 8 d., per šį laikotarpį sodybą prižiūrėjo, sodyba rūpinosi ji, mokėjo mokesčius, kuriuos jai pareiškėjas grąžino. Pažymėjo, kad už tėvams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą iš nuomininko A. J. gavo nuomos mokestį už 2018 m. gruodžio mėnesį. Suinteresuoto asmens vertinimu, A. J. suprato ir žinojo, kad V. J. yra mirusio S. V. įpėdinė, turinti teisę valdyti mirusio tėvo nekilnojamojo turto dalį. Nuomos mokestį už nuomojamą žemę už 2018 m. jai sumokėjo ir V. G.. Nors byloje pateiktoje 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje tarp A. J. paslaugų įmonės ir V. V., nurodyta, kad patalpos išnuomojamos be jokio nuomos mokesčio, nuomos mokestis buvo mokamas visą laiką. Be to, V. J. nuomone, tiek ši nuomos sutartis, tiek žemės nuomos sutartis su V. G., tikėtina, sudarytos atgaline data, siekiant pagrįsti pareiškėjo aiškinimą apie tai, kad jis vienas priėmė palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo V. V. pareiškimą tenkino, suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą atmetė, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, priteisė iš V. J. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų V. V..
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, ginčija suinteresuoto asmens V. J. nurodomas aplinkybes, kad faktiniu valdymu palikimą priėmė ir jo sesuo – suinteresuotas asmuo V. J.. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, dėl to teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjas tęsė tokį patį naudojimąsi namų valda ir žemės sklypu prie jo, jų priežiūrą, kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties. Pareiškėjui po tėvo mirties atiteko ir asmeniniai tėvo daiktai, pareiškėjo pateiktos rašytinės sutartys, sudarytos nepraėjus trims mėnesiams po S. V. mirties, įrodo, kad, rūpindamasis dėl žemės sklypų priežiūros ir ūkinės paskirties pastato naudojimu, pareiškėjas aktyviai dalyvavo perimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas. Suinteresuotas asmuo V. J. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad pareiškėjo buvimo užsienyje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. prižiūrėjo sodybą, ja rūpinosi, mokėjo mokesčius, kuriuos vėliau jai pareiškėjas grąžino, priėmė nuomos mokestį iš V. G. už žemę bei nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. J.. Suinteresuoto asmens V. J. nurodomas aplinkybes, kad ji prižiūrėjo sodybą, tvarkydama aplinką, patvirtino liudytojai E. J. ir V. P., pačios V. J. paaiškinimais nustatyta, kad namų valdą V. J. prižiūrėjo pareiškėjo darbo užsienyje laikotarpiu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog sodyba buvo išlaikoma išimtinai pareiškėjo lėšomis (V. J. sumokėti mokesčiai jai buvo grąžinti), kad gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymui lėšas investavo tik pareiškėjas, leidžia daryti išvadą, kad sodybos priežiūra V. J. buvo pavesta laikinai pareiškėjo, pastarajam esant užsienyje, t. y. nesant faktinio valdytojo. Suinteresuotas asmuo V. J. jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais kitam įpėdiniui (broliui) būtų davusi suprasti, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį, neatliko, dėl to jos veiksmų, prižiūrint sodybą pareiškėjo buvimo užsienyje laikotarpiu, teismas nevertina kaip palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo V. J., prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų, susijusių su turto priežiūra ir išlaikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nepateikė. Jos nurodomas aplinkybes apie neva priimtą žemės nuomos mokestį, paneigė liudytojas V. G., parodęs, kad jokio mokesčio V. J. nėra mokėjęs. Aplinkybės apie gautą nuomos mokestį iš A. J. paneigia pareiškėjo pateikta 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų nuomos sutartis, pagal kurią patalpos suteiktos be jokio nuomos mokesčio. Suinteresuotas asmuo V. J. taip ir nenurodė, kokį tėvo turtą ji valdo po tėvo mirties. Pateiktas kvitas, kuriuo sumokėtas žemės mokestis, nepatvirtina, kad ji valdo žemės sklypą, už kurį sumokėtas žemės mokestis, kadangi pagal pareiškėjo paaiškinimą pinigai, sumokėti kaip mokestis už žemę, jai grąžinti. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. G. patvirtino, kad derybas dėl žemės sklypo nuomos (panaudos) pačios V. J. nurodymu vedė su pareiškėju V. V.. Šių parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad pati pareiškėja nelaikė save žemės savininke, nurodžiusi dėl žemės nuomos tartis su pareiškėju. Į bylą pateiktos sąskaitos, išrašytos UAV „Vilma LT“ A. J. paslaugų įmonei už sunaudotą elektros energiją, nepatvirtina suinteresuoto asmens teiginių apie palikimo priėmimą, kadangi sąskaitos pateiktos apmokėjimui pagal sutartį tarp dviejų juridinių asmenų (pagal liudytojo E. J. parodymus dėl suvartotos elektros energijos, naudojantis tame pačiame pastate esančia bendra elektros sistema), pagal kurią pinigai buvo mokami UAB „Vilma LT“, bet ne V. J. kaip įpėdinei. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Suinteresuotas asmuo V. J. tokių įrodymų nepateikė. Nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. J. būtų mokėjusi mokesčius, dalyvavusi kartu su kitu įpėdiniu (pareiškėju) disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. V. J. kaip įpėdinė nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Tokią išvadą leidžia daryti ir suinteresuoto asmens V. J. procesinis elgesys byloje. 2019 m. kovo 6 d. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodė, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Aplinkybes, kad palikimo nepriėmė, nurodė 2019 m. gegužės 21 d. teismui pateiktame prašyme dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir tik 2019 m. liepos 2 d. patikslintame pareiškime tokią poziciją pakeitė, nurodžiusi, kad palikimą yra priėmusi. Aiškinantis tokio procesinio elgesio priežastis suinteresuotas asmuo V. J. nurodė, kad buvo suklaidinta ją konsultavusių teisininkų. Tokie argumentai nėra įtikinantys. Neturėdama teisinių žinių galėjo nesuprasti atliktų procesinių veiksmų reikšmės, tačiau faktinės aplinkybes, nurodytos jos procesiniuose dokumentuose, atitinka aplinkybes, nustatytas teismo posėdžio metu (kad V. J. kaip įpėdinė palikimo nepriėmė), tai formuoja teismo įsitikinimą, jog pirminiuose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, nurodytos aplinkybės atitiko faktinę situaciją, susiklosčiusią po palikėjo mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens V. J. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J. po tėvo S. V. mirties priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo. Fakto nustatymas yra reikalingas paveldėti turtą po tėvo S. V. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant pareiškėjo paaiškinimams, nors byloje pateikti duomenys neabejotinai patvirtino, kad prie tėvo S. V. palikimą sudarančio turto valdymo ir priežiūros prisidėjo ir apeliantė, tokiu būdu išreikšdama savo valią priimti tėvo palikimą, ir nors valdymas nebuvo toks intensyvus, kaip pareiškėjo, kuris tėvui priklausiusiame name gyveno, tačiau pakankamas konstatuoti valdymo faktą ir valios išraišką siekiant priimti tėvo palikimą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinius asmens bei proceso šalių lygybės principus (CPK 6 straipsnis), nes esant byloje akivaizdiems pareiškėjo valdymo faktą patvirtinantiems įrodymams, apeliantės netiesioginius, palikimo valdymo faktą sudarančius duomenis vertino selektyviai ir paviršutiniškai.
7.3. Pirmosios instancijos teismas detaliau neanalizavo aplinkybių, jog apeliantė net didesnį laikotarpį per trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (palikimas turėjo būti priimtas per laikotarpį nuo 2019-09-18 iki 2019-12-18) rūpinosi ir prižiūrėjo palikimą sudarantį turtą nei pareiškėjas, o nustatęs, kad apeliantės patirtos išlaidos jai buvo kompensuotos, nepagrįstai nusprendė, kad ji jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais kitam įpėdiniui (broliui) būtų davusi suprasti, kad ji pageidauja priimti mirusiajam priklausanti turtą ar jo dalį, neatliko, o sodybos priežiūra jai buvo pavesta tik pareiškėjo darbo užsienyje laikotarpiu. Vien tai, kad pareiškėjas grąžino apeliantės patirtas išlaidas, nepaneigia fakto, kad turtas buvo valdomas bendrai, o ne vieno savininko šiam pavedant turto priežiūrą kitam įpėdiniui, juolab, kad turto valdymas nėra išimtinai vien tik mokesčių mokėjimas.
7.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kitas svarbias palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymui reikšmingas ir svarbias aplinkybės, kurios, nors ir netiesiogiai, tačiau rodo, kad apeliantė išreiškė valią priimti palikimą pradėdama palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti – byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad A. J. paslaugų įmonė už suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo ir toliau atsiskaito UAB „Vilma LT“, o ne pareiškėjui, kuris turėtų būti turto savininku. Taigi šios aplinkybės rodo, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė ir po tėvo S. V. mirties turtą valdė tiek pareiškėjas, tiek apeliantė, tai yra pareiškėjas sudarė nuomos sutartį, o su apeliante susijusi įmonė administravo šio nekilnojamojo turto mokesčius; apeliantė nebuvo pasyvi, ji pakankamai aktyviai realizavo savo teises į palikimą ir į teismą kreipėsi dėl tos pačios priežasties kaip ir pareiškėjas. Jokių duomenų, kad per kiek daugiau nei tris mėnesius apeliantės valia dėl palikimo priėmimo būtų pasikeitusi, byloje nėra, tai rodo, jog ir po tėvo mirties jos valia buvo priimti palikimą ir ji palikimą priėmė pradėdama turtą valdyti pagal objektyvias galimybes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. Apeliantė nepaaiškina, kokį konkrečiai turtą ir kokiais konkrečiais asmeniniais veiksmais (būtent asmeniniais, o ne įmonės, nes įmonė paveldėjimo procese šiuo atveju nedalyvauja) valdė.
8.2. Kartu su apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kokiu būdu ji prižiūrėjo po tėvo mirties likusį turtą – nėra įrodymų nei apie mokesčių, nei apie kitokių įmokų mokėjimą, kurios būtų buvę atliktos paties suinteresuoto asmens vardu ir sąskaita.
8.3. Apeliantė ginčija teismo išvadą, jog pareiškėjas elgėsi kaip turto savininkas, o jai tik pavedė atlikti su turto priežiūra susijusius veiksmus jo nebuvimo laikotarpiu. Tačiau neįvardytas nė vienas konkretus veiksmas be to, kad (brolio prašymu) sumokėti kai kurie mokesčiai ir tvarkyta aplinka, už tai išlaidas ji visiškai atgavo.
8.4. Apeliantė ne kartą pažymi, jog jos padėtis, lyginant su pareiškėjo, kuris nuolat gyveno su tėvu S. V., buvo apsunkinta dėl to, kad ji gyveno kitur. Tokiais teiginiais apeliantė faktiškai ir patvirtina, kad faktiškai turto ir nevaldė.
8.5. Šioje byloje suinteresuoto asmens pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apskritai negalėjo būti priimtas. Suinteresuotas asmuo visų pirma kreipėsi su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau vėliau modifikavo jį į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kaip pareiškėja teisingai nurodo pareiškime, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje šalis turi teisę pakeisti ginčo dalyką arba pagrindą. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėja nusprendė pakeisti ir vieną, ir kitą, todėl CPK 141 straipsnio ieškinio modifikavimo institutas čia negalėjo būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
11. Byloje nustatyta, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini), po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 3/10 ūkinės paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bei 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjai yra mirusiojo S. V. vaikai ir apeliantė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad jos brolio buvimo užsienyje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. prižiūrėjo sodybą, ja rūpinosi, mokėjo mokesčius, tas išlaidas vėliau jai pareiškėjas atlygino, priėmė nuomos mokestį iš V. G. už žemę bei nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. J..
13. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jos brolis elgėsi kaip turto savininkas, o jai tik pavedė atlikti su turto priežiūra susijusius veiksmus jo išvykimo į užsienį laikotarpiu. Apeliantė įrodinėja, jog tėvo turtas po jo mirties buvo valdomas bendrai, nes 2018 m. gruodžio 30 PVM sąskaita faktūra ji sumokėjo 64,80 EUR už suvartotą elektros energiją už gruodžio mėnesį.
14. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo, dėl teisinio įvertinimo, kai vienas įpėdinis kito įpėdinio pavedimu atlieka teisiškai reikšmingus veiksmus dėl palikimo.
Apeliacinis skundas atmestinas
15. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
16. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
17. Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo, jog pareiškėjas V. V. po savo tėvo mirties palikimą priėmė, nes byloje įrodyta, kad jis po tėvo mirties pradėjo valdyti ne tik sodybą, bet ir žemės sklypus bei pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktos žemės panaudos sutartys: 2018 m. rugsėjo 27 d. sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. su V. G., ir 2018 m. rugsėjo 21 d. sutartis dėl 2 ha žemės sklypo priežiūros su V. K., bei 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su A. J. paslaugų įmone. Šios aplinkybės įrodytos pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo V. G. parodymais, rašytiniais įrodymais. Apeliantės abejonės dėl šių sutarčių sudarymo datos paneigtos liudytojo parodymais bei iš esmės ir pačios apeliantės pozicija, nes ji iš esmės neginčija, jog jos brolis priėmė palikimą po tėvo mirties, o tik prašo konstatuoti, jog jų veiksmai priimant palikimą buvo bendri laikotarpiu, kada brolis buvo išvykęs į užsienį nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d.
18. Byloje įrodyta, kad apeliantė per šį laikotarpį sodybą prižiūrėjo, sodyba rūpinosi ji, mokėjo mokesčius, tačiau byloje nėra ginčo, jog įpėdinis V. V. šiuos mokesčius jai grąžino.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kadangi CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant šias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Šios bylos įrodymai paneigia apeliantės poziciją, jog ji mirusio tėvo nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo.
20. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
21. Tačiau šios bylos įrodymai įrodo, jog apeliantė nesinaudojo nekilnojamuoju turtu iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) vykdė išimtinai laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. kito įpėdinio pavedimu, ir lėšų už sumokėtus mokesčius grąžinimo faktas apeliantei paneigia jos poziciją, jog ji tėvo turtą tuo laikotarpiu ketino valdyti kaip savo.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieno pretendentų į mirusio tėvo palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, lygino kiekvieno įpėdinio elgesį su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Teismas nustatė, kad byloje pažyma iš gyvenamosios vietos įrodytas pareiškėjo V. V. veiksmų faktas: nuolatinis gyvenimas tėvo sodyboje po tėvo mirties, ūkio darbų atlikimas, žemės išnuomojimo faktas. Tačiau apeliantės veiksmų pobūdis (byloje nėra duomenų apie asmenines investicijas į turtą, atliktus darbus, kuriais būtų siekęs išsaugoti ar išlaikyti tėvui priklausiusį turtą, savarankišką siekį sukurti nuosavybę į tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą), teismui neleido daryti tikėtinos išvados, kad ji priėmė palikimą sudariusį turtą, laikė jį savo nuosavybe. Naudojimasis apeliantės nurodomu nekilnojamuoju turtu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. su kito įpėdinio sutikimu nepagrindžia jos valios teisę naudotis daiktu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
23. Sąskaitos, išrašytos UAB „Vilma LT“ A. J. paslaugų įmonei už sunaudotą elektros energiją, nepatvirtina apeliantės teiginių apie faktinį palikimo priėmimą, kadangi sąskaitos pateiktos apmokėjimui pagal sutartį tarp dviejų juridinių asmenų dėl suvartotos elektros energijos, naudojantis tame pačiame pastate esančia bendra elektros sistema. Pagal šią sąskaitą pinigai buvo mokami UAB „Vilma LT“, bet ne apeliantei kaip įpėdinei. Apeliantė nurodo, jog ši įmonė yra susijusi su ja, nes įmonė administravo nekilnojamojo turto mokesčius, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti apeliantės valią tėvo turtą po jo mirties valdyti kaip savo. Pagal CK 2.50 str. įmonės dalyvio ir įmonės turtas yra atskirtas.
24. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės pareiškimą, kuriuo ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Apeliacinio skundo motyvais skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.