- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- eB2-145-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00131-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Kategorijos
suinteresuoto asmens atstovo nemokumo administratoriaus UAB ,,Audata‘‘ įgaliotam asmeniui R. J.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lobina‘‘ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas K. N. prašo pripažinti UAB ,,Lobina‘‘ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad suinteresuoto asmens M. B. veiksmai sukėlė ir jis yra atsakingas už UAB ,,Lobina‘‘ tyčinį bankrotą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo atstovas advokatas L. B. prašymą palaikė. Nurodė, kad 2023-10-10 nutartimi Šiaulių apygardos teismas UAB „Lobina“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023-10-19. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas įpareigojo UAB „Lobina“ vadovą (valdymo organus) per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Buvęs bendrovės (duomenys neskelbtini) M. B. nurodytos pareigos neįvykdė ir suinteresuoto asmens turto bei dokumentų nemokumo administratorei neperdavė.
3. Dėl vadovo neįvykdytos prievolės perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją nemokumo administratorė 2023-12-13 pateikė prašymą skirti baudą vadovui. 2024-01-15 nemokumo administratorė pateikė teismui pranešimą, kad M. B. nemokumo administratorei neperdavė UAB „Lobina“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Pareiškėjo žiniomis, šios pareigos jis nėra įvykdęs iki šiol.
4. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis laikytina, kad M. B., būdamas UAB „Lobina“ (duomenys neskelbtini), neįvykdė savo pareigos ir neišsaugojo bendrovės finansinių apskaitos dokumentų arba galimai visiškai nevedė buhalterinės apskaitos ir tokiu būdu siekė nuslėpti UAB „Lobina“ finansinę būklę. Nemokumo administratorė, negavusi buhalterinės apskaitos dokumentų, valdomo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, kitos juridinio asmens informacijos, neturi galimybės įvertinti suinteresuoto asmens finansinės padėties, įsipareigojimo dydžio savalaikiai atlikti veiksmų, reikalingų likviduoti juridinį asmenį ir atlikti jo pabaigos procedūras.
5. Suinteresuotas asmuo M. B. nevykdo savo pareigų, numatytų JANĮ 57 str., kur nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą perduoda paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
6. VĮ Registrų centras tvarkomame Juridinių asmenų registre patikrinus informaciją apie bendrovės finansines atskaitomybes nustatyta, kad paskutinį kartą finansinė atskaitomybė buvo parengta ir VĮ Registrų centras pateikta už 2021 finansinius metus. Finansinės atskaitomybės rengimo už 2022 finansinius metus M. B. neorganizavo ir ji VĮ Registrų centrui nebuvo pateikta.
7. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad suinteresuotas asmuo M. B. aplaidžiai tvarkė UAB „Lobina“ buhalterinę apskaitą, o tiksliau – jos visiškai nevedė, ir turėjo tikslą nuslėpti UAB „Lobina“ tikrąją finansinę būklę. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad M. B. nežinojo UAB „Lobina“ turimo turto ir įsipareigojimų santykio ir tai privedė UAB „Lobina“ prie bankroto.
8. M. B. bendrovei vadovavo nuo 2021-11-05. Iki to laiko bendrovės (duomenys neskelbtini)funkcijas vykdė ((duomenys neskelbtini)buvo paskirta) L. J.. UAB „Lobina“ (duomenys neskelbtini) pareigas M. B. ėjo laikotarpiu nuo 2021-11-05 iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2023-10-19. JANĮ 37 str. 12 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės metinio pranešimo parengimą. Todėl bendrovės vadovas įstatymu imperatyviai įpareigotas bendrovės veiklą organizuoti taip, kad būtų sudarytas metinis finansinių ataskaitų rinkinys. Visuma aukščiau aprašytų aplinkybių patvirtina faktą, kad atsakovas šios savo pareigos neįvykdė ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 finansinius metus nepateikė.
9. Įvertinus nemokumo administratorės pateiktą suinteresuoto asmens banko sąskaitą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2024-01-24 matyti, kad, pareiškėjui suteikus paskolas suinteresuotam asmeniui, M. B. gautas paskolas vedėsi į asmeninę sąskaitą, asmeniniams poreikiams tenkinti. M. B. nemokumo administratoriui nėra pateikęs jokių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo teisinis pagrindas nurodytiems pervedimams atlikti. Įvertinus pateiktą AB „Swedbank“ išrašą matyti, kad bendrovei gavus 30 000,00 Eur dydžio paskolą iš pareiškėjo M. B. savo poreikiams ir be teisinio pagrindo išsimokėjo 22 350,00 Eur laikotarpiu nuo 2024-04-25 ik 2024-05-18.
10. Nesant dokumentų, pagrindžiančių įvykusias ūkines operacijas, laikytina, kad M. B. be teisinio pagrindo pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Tokie veiksmai sąlygojo UAB „Lobina“ nemokumą. Bendrovė, veikdamas per vadovą, sudariusi paskolos sutartį, įgijo pareigą pasiskolintas pinigines lėšas grąžinti paskolos davėjui ir mokėti paskolos sutartyje nurodytas palūkanas. M. B. pasisavinus suinteresuoto asmens pinigines lėšas, jos nebuvo panaudotos bendrovės apyvartai užtikrinti, ji nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriui. M. B. sprendimas pasiskolinti 30 000,00 Eur iš pareiškėjo ir šių lėšų panaudojimas asmeniniams poreikiams tenkinti sąlygojo UAB „Lobina“ nemokumą. Visuma aukščiau aprašytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad M. B. yra kaltas dėl UAB „Lobina“ bankroto ir kreditoriams padarytų nuostolių.
11. Savo įsipareigojimų suinteresuotas asmuo nebevykdo nuo 2022 gruodžio mėnesio. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo faktiškai nemokus laikytinas nuo 2022 m. gruodžio mėnesio. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikslios nemokumo momento datos. 2023-03-02 Panevėžio apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą išieškoti skolą iš suinteresuoto asmens, o 2023-08-10 antstolė G. M. išdavė išieškojimo negalimumo aktą. Todėl jau 2022 gruodžio mėnesį bendrovės (duomenys neskelbtini) M. B. turėjo pareigą iškelti bankroto bylą, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
12. JANĮ 70 str. nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad M. B. veiksmai buvo tyčiniai. Šiais veiksmais jis siekė sukelti ir sukėlė žalą bendrovei bei jos kreditoriams. M. B. bendrovės veiklą organizavo taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą buvo panaikintos. UAB „Lobina“ jau 2023-08-10 neturėjo nei turto, nei pinigų, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo išieškojimą.
13. Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
15. Suinteresuoto asmens M. B. veiksmai, kai, gavus paskolą iš kreditoriaus, paskola yra skiriama jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o bendrovė paliekama be jokio turto ir piniginių lėšų, kai po bankroto bylos iškėlimo M. B. nevykdė komunikacijos su nemokumo administratoriumi, netvarkė buhalterinės apskaitos, neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto nemokumo administratoriui ir tokiu būdu kliudė nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, yra laikytini tokiais, kuriais M. B. apsunkino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus ar net reikalavimų patenkinimą siekia padaryti neįmanomu.
16. Nagrinėjamu atveju yra tiesioginis ryšys tarp suinteresuoto asmens M. B. veiksmų - sąmoningai blogo UAB „Lobina“ valdymo - ir UAB „Lobina“ bankroto. Akivaizdu, kad jei M. B. nebūtų sudaręs paskolos sutarčių su kreditoriumi arba gautas paskolas būtų naudojęs bendrovės, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti, būtų laikęsis sutarties sąlygų, būtų komunikavęs su kreditoriumi, bendrovė nebūtų bankrutavusi ir būtų pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
Šalies argumentai
17. Suinteresuoto asmens likviduojamos UAB ,,Lobina‘‘ nemokumo administratoriaus UAB ,,Audata‘‘ įgaliotas asmuo R. J. su prašymu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo ji bandė susisiekti su paskutiniu įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. dėl dokumentų ir turto perdavimo. Tačiau M. B. paskambino vieną kartą ir žadėjo, kad su ja susisieks jo advokatas, nes pats yra išvykęs. Tačiau dokumentai ir turtas jai taip ir nebuvo perduoti. Nurodė, kad paskutinis įmonės balansas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas už 2021 metus. Iš įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė 2022 metų rugsėjo mėnesį dar sumokėjo mokesčius VMI ir Sodrai, tačiau po paskutinio pinigų išmokėjimo M. B. sąskaitoje lėšų nebeliko. Be to, įmonė pradėjo nebemokėti įmokų pareiškėjui pagal paskolos sutartį, buvo susidariusi delspinigių skola. Kadangi M. B. neperdavė įmonės dokumentų ir turto, duomenų apie kitą įmonės turėtą ar turimą turtą administratorius duomenų neturi. Nors 2022 metais įmonė dar vykdė veiklą, tačiau paskutinė sąskaitą buvo išrašyta 2022-09-09 dieną. Kadangi 2022 m. spalio 7 d. įmonės sąskaitoje piniginių lėšų nebebuvo, įmonė nuo 2022 m. spalio mėnesio buvo nemoki.
18. Suinteresuotas asmuo M. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Lobina“. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d. Iš 2023 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai 39 008,84 Eur sumai (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-73-569/2025). Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki nemokumo bylos iškėlimo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo suinteresuotas asmuo M. B., kuris buvo ir įmonės (duomenys neskelbtini).
Dėl įmonės nemokumo momento
20. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
21. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2023 m. spalio 10 d. Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas.
22. Nutartyje iškelti bankroto bylą nustatyta, kad UAB „Lobina“ registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. nėra pateikusi, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2021 metus, todėl įvertinti realaus bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio bankroto bylos iškėlimo dienai nėra galimybės. Balanse už 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį nurodyta, kad įmonė turi turto už 3000,00 Eur, mokėtinos sumos per vienerius metus sudaro 736,00 Eur. Tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad įmonė metų pabaigoje nematerialaus, ilgalaikio materialaus ir finansinio turto neturėjo, jos turtą sudarė 3000,00 Eur prekių, skirtų parduoti. Kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto, įmonė 2021 metus baigė su 236,00 Eur nuostoliu. Bankroto bylos iškėlimo dienai teismas neturėjo duomenų apie visus kreditorius, taip pat apie tai, kada susiformavo jų kreditoriniai reikalavimai. Teismas pažymi, kad nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai, todėl teismas išvadą dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento daro tiek iš byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek iš šioje byloje esančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Šios bylos nagrinėjimo metu yra aišku, kad bankroto byloje yra du kreditoriai – VSDFV Klaipėdos skyrius ir pareiškėjas K. N.. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos matyti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-73-569/2025), kad UAB ,,Lobina‘‘ skola pradėjo formuotis nuo 2022 m. spalio mėnesio, iki 2023 m. vasario mėnesio sudarė 226,75 Eur (2017,72 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius ir 9,03 Eur delspinigių). Iš 2022 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties matyti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-73-569/2025), kad pareiškėjas K. N. suteikė UAB ,,Lobina‘‘ 30 000,00 Eur paskolą, kurią įmonė privalėjo grąžinti iki 2023-04-25 d. Tačiau 2023-03-02 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo įsakymu paskola buvo priteista iš UAB ,,Lobina‘‘ kreditoriui K. N. ir I. N., kadangi įmonė jos nesumokėjo. 2023-08-10 d. antstolės išieškojimo negalimumo aktas rodo, kad antstolė UAB ,,Lobina‘‘ turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerado. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas K. N. nurodė, kad palūkanas pagal paskolos sutartį UAB ,,Lobina‘‘ nustojo mokėti 2022 metų gruodžio mėnesį.
24. Iš įmonės balanso už 2021 metus matyti, kad įmonės turtą sudarė prekių atsargos už 3000,00 Eur, duomenų apie įmonės nematerialų, ilgalaikį materialų ir finansinį turtą nėra, iš sąskaitos išrašo matyti, kad paskutiniai pinigai įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. buvo išsimokėti sau 2022 m. spalio 7 d., nuo šio momento sąskaitoje lėšų nebebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad įmonė 2022 m. spalio 7 d. jokio turto nebeturėjo. Kaip buvo nurodyta, VSDFV Klaipėdos skyriui skola pradėjo formuotis 2022 m. spalio mėnesį, o įmokas pagal paskolos sutartį įmonė pareiškėjui K. N. nustojo mokėti nuo 2022 metų gruodžio mėnesio. Kad įmonė 2022 m. spalio mėnesį veiklos nebevykdė, patvirtina į bylą pateikta paskutinė įmonės išrašyta sąskaita 2022 m. rugsėjo 9 d. Kadangi nėra duomenų, kad UAB ,,Lobina‘‘ 2022 m. spalio 7 d. turėjo kokio nors turto, o įmonės kreditoriniai reikalavimai pradėjo formuotis nuo 2022 m. spalio mėnesio, teismas daro išvadą, kad įmonė nuo 2022 m. spalio 7 d. buvo nemoki.
Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.
26. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
27. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nes įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.
28. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).
29. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, jog šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3297-915/2018).
30. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė nuo 2022 m. spalio 7 d. buvo nemoki, duomenų, kad būtų vykdžiusi veiklą, nėra, nuo 2022 m. spalio mėnesio nebemokėjo įmokų Sodrai, o 2022 m. gruodžio mėnesį nustojo vykdyti paskolos sutartį pareiškėjo atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo, kad M. B., 2022 m. spalio 7 d. įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. turėjo būti žinoma aplinkybė apie įmonės nemokumą, taip pat faktas, kad įmonėje esant įdarbintų asmenų, ji privalo ir toliau mokėti mokesčius Sodrai. Tačiau įmonės (duomenys neskelbtini) M. B., įmonei nebevykdant veiklos, darbuotojų neatleido iš darbo, dėl ko susiformavo valstybinio socialinio draudimo skola ir buvo priskaičiuoti delspinigiai. Įmonės vadovui 2022 m. spalio 7 d. taip pat turėjo būti žinoma, kad įmonė nepajėgs atsiskaityti su pareiškėju, nes įmonė veiklos nebevykdė ir turto nebeturėjo. Tačiau vadovas, užuot kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2022 m. spalio mėnesį, tame tarpe ir paskutines įmonės lėšas 95,80 Eur, išsimokėjo sau, nors jam buvo žinoma, kad įmonė skolinga Sodrai ir pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad M. B. turėjo teisinį pagrindą išsimokėti lėšas sau anksčiau, nei atsiskaityti su kreditoriais.
31. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. B., būdamas UAB ,,Lobina‘‘ (duomenys neskelbtini), atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
32. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
33. Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
34. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad UAB ,,Lobina‘‘, sudariusi paskolos sandorį 2022 m. kovo 2 d. su pareiškėju dėl 30 000,00 Eur paskolos, iki 2022 m. spalio 7 d. išmokėjo įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. 22 350,00 Eur be jokio teisinio pagrindo, t.y. įmonės (duomenys neskelbtini) šią sumą išsimokėjo sau, teismui nėra pateikta jokių sandorių tarp įmonės ir (duomenys neskelbtini) M. B., kurių pagrindu lėšos galėjo būti jam išmokėtos, jokių PVM sąskaitų faktūrų.
35. Tokio dydžio piniginių lėšų pervedimai M. B. be jokio teisinio pagrindo, paskutinė – 2022 m. spalio 7 d., kai įmonė tapo nemoki pradėjus, formuotis kreditoriniam reikalavimui Sodrai, vertintini kaip nepagrįstai didelė našta įmonei, vertinti juos kaip verslo nesėkmę teismas neturi pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad tokie UAB ,,Lobina‘‘ su įmonės (duomenys neskelbtini) sudaryti sandoriai, už kurių sudarymą atsakingas M. B., privedė bendrovę prie nemokumo ir dar labiau esmingai pablogino įmonės turtinę padėtį.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
36. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
37. Pagal šio JANĮ punkto nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 ¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
38. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB ,,Lobina‘‘ buvo nemoki nuo 2022 m. spalio 7 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2022 m. spalio 7 d. UAB ,,Lobina‘‘ turėjo kreditorių – VSDFV Klaipėdos skyrių – nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2022 m. spalio mėnesį. Taip pat įmonė turėjo kreditorių – pareiškėją – kuriam privalėjo mokėti kasmėnesines įmokas pagal paskolos sutartį. Byloje nėra ginčo, kad M. B., UAB ,,Lobina‘‘ sudarius paskolą su pareiškėju, iki pat 2022 spalio 7 d. atliko įmonės vardu pervedimus sau. Kaip jau buvo minėta, įmonės atliktuose pavedimuose iš UAB ,,Lobina‘‘ sąskaitos mokėjimo paskirtis nėra nurodoma, jokių sutarčių ar PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo vedami pinigai iš UAB ,,Lobina‘‘ sąskaitos, nemokumo administratorei nėra pateikta. Kadangi įmonė, 2022 m. spalio 7 d. būdama nemoki ir turėdama kreditorius (VSDFV Klaipėdos skyrius ir pareiškėjas), įmonės lėšas, tame tarpe ir paskutines lėšas – 95,80 Eur, be teisinio pagrindo išmokėjo M. B., įmonės vadovas pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Nors iš įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad įmonės vadovas į įmonės sąskaitą periodiškai yra įnešęs piniginių lėšų, teismui nėra pateikta įrodymų, kad M. B. turėjo teisinį pagrindą išsimokėti lėšas sau anksčiau, nei kitiems kreditoriams.
Dėl UAB ,,Lobina‘‘ dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui
39. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Lobina‘‘ nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą arba, tikėtina, visai jos nevedė.
40. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
41. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
42. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) M. B. įmonės dokumentų nemokumo administratorei neperdavė. Nors, teismui sprendžiant klausimą dėl baudos už dokumentų neperdavimą paskyrimo, teismas prašymo netenkino, nes neturėjo duomenų apie tai, kad tokia pareiga M. B. buvo žinoma, šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nemokumo administratorės įgaliotas asmuo R. J. telefonu bendravo su M. B., kuris žadėjo, jog su ja susisieks jo advokatas. Tačiau iki šiol įmonės dokumentai nemokumo administratorei taip ir nebuvo perduoti, susisiekta nebuvo. Nagrinėjamu atveju būtent įmonės vadovui tenka pareiga įrodyti dokumentų perdavimo faktą. Kadangi M. B. jokių įrodymų teismui apie dokumentų perdavimo faktą nepateikė, teismas daro išvadą, kad įmonės dokumentai liko jo žinioje ir jis pareigos juos perduoti nemokumo administratoriui neįvykdė.
43. Pagal formuojamą teismų praktiką pateiktas teisės aiškinimas, kad, vertinant bankroto pripažinimą tyčiniu, svarbus priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kuris yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-695-1120/2021).
44. Byloje nustatyta, kad UAB „Lobina“ buvo realiai veikianti iki 2022 m. rugsėjo 9 d. įmonė, šią dieną įmonė išrašė paskutinę sąskaitą MB ,,IR business partner group‘‘ 8000,00 Eur sumai, sąskaitos išrašas nuo 2022 metų pradžios iki 2022 m. spalio 1 d. rodo, kad pinigines operacijas įmonė atliko. Nors teismas neturi duomenų, kad 2022 m. spalio 7 d. įmonė turėjo kokio nors turto, tačiau M. B., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iškėlus bankroto bylą, iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratoriui su bendrovės veikla susijusių dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, taip pat išsiaiškinti galimus įmonės debitorius. Tačiau neperdavus įmonės dokumentų, nemokumo administratorius neturi galimybės įvertinti skolos egzistavimą ir jas išieškoti.
45. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas (ar tikrai jo nebėra), negalima nustatyti debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti skolas, kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, o suinteresuotas asmuo M. B. apie šias aplinkybes jokių paaiškinimų nemokumo administratoriui ir teismui nepateikė, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį UAB „Lobina‘‘ bankrotą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus požymius.
46. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad UAB ,,Lobina‘‘ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą
47. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad UAB ,,Lobina‘‘ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens M. B. veiksmai ir neveikimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 23,79 Eur, pripažinus UAB ,,Lobina‘‘ bankrotą tyčiniu, šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens M. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu teismas,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti, pripažinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Lobina‘‘ bankrotą tyčiniu.
Pripažinti atsakingu už likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lobina‘‘ tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį M. B..
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją išsiųsti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.