Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei J. E. dėl prievolės pagal vekselį įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. E. 24 858 eurus, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-17 paprastuoju vekseliu atsakovė besąlygiškai įsipareigojo 2015-11-10 sumokėti ieškovui 24 858,37 Eur, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, pakeitė savo gyvenamąją vietą ir į pranešimus nereaguoja bei skolos negrąžina.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. P. ieškinį atsakovei J. E. dėl prievolės pagal vekselį įvykdymo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui; išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi kreiptis į teismą pagal teismingumą – Panevėžio miesto apylinkės teismą (jei reiškiamas ieškinys pagal sutarties įvykdymo vietą) arba atitinkamą Ispanijos teismą pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovė deklaravo savo išvykimą į Ispaniją. Be to, paprastame vekselyje aiškiai nurodyta, kad skolininkė (atsakovė) J. E. gyvena Ispanijoje, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį pagal buvusią atsakovės gyvenamąją vietą (kadangi prievolės suteikimo ir įvykdymo metu atsakovės gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublikoje, atsakovės prievolė nėra susijusi su tam tikro turto buvimo vieta ir ši aplinkybė ieškovui, sutikusiam paskolinti pinigines lėšas, buvo žinoma). Kita vertus, teismas pažymėjo, jog vekselyje nurodyta mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), o tai pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį gali būti pripažįstama sutarties įvykdymo vieta. Šiuo atveju ieškovo ieškinys būtų teismingas Panevėžio apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodė, kad teismas klaidingai įvertino esamas faktines aplinkybes. CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą. Pažymėjo, jog vekselio davėja nurodė neva gyvenanti Ispanijoje, tačiau vėliau persikėlė į Prancūziją, tačiau ieškovui tiksli jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma, žinomas tik elektroninio pašo adresas. Atsižvelgiant į CPK 30 straipsnio 1 dalį, apelianto teigimu, ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl teismas padarė klaidą, kai atsisakė jį priimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, teisingai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovė nuo 2005-05-24 deklaravo savo išvykimą į Ispaniją.

Kita vertus, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai.

Šiuo atveju atsakovės J. E. 2010 m. liepos 15 d. pasirašytame Paprastajame vekselyje Nr. 1, kuriuo ji be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui V. P. 24 858,37 Eur, nurodyta vekselio mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties (vekselio) įvykdymo vietos. Minėta mokėjimo vieta sutampa su vekselyje nurodyta ieškovo V. P. gyvenamąja vieta, todėl ieškinio pareiškimas pagal vekselyje nurodytą mokėjimo vietą, užtikrintų ieškovui galimybę ekonomiškiau ir efektyviau įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Dėl šių priežasčių toks ieškinys ieškovo pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, t.y. Panevėžio apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį pagal buvusią atsakovės gyvenamąją vietą (kadangi prievolės suteikimo ir įvykdymo metu atsakovės gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublikoje, atsakovės prievolė nėra susijusi su tam tikro turto buvimo vieta ir ši aplinkybė ieškovui, sutikusiam paskolinti pinigines lėšas, buvo žinoma).

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovo V. P. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.