Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Almantui Vaičiūnui ir Aušrinei Kutkaitei Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui P. M. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val., Anykščių r. „Puntuko“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete P. M., tykant su jam priklausančiu šautuvu, neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, kurio sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant gabenti, nepažymėjo specialios paskirtis plomba, t. y. nepervėrė per sumedžioto gyvūno ausį. Neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną P. M. automobiliu VW GOLF atgabeno į Anykščių m., Stoties g. 15 ir įdėtą į plastikinę dėžę paslėpė gyvatvorėje. Tą dieną P. M. kartu su S. Š. medžiojo pagal negaliojantį, t. y. fiktyvų, skenuotą medžioklės lapą Nr. 00186, išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d. P. M.. Patikrinimo metu P. M. pateikė ir originalų medžioklės lapą Nr. 00186, išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d., kuriame nebuvo jokio įrašo apie 2016 m. rugsėjo 27 d. šio medžiotojo vykdytą medžioklę. Taip pat pateikė nepanaudotą licenciją Nr. 006814 stirnos patinui sumedžioti. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas P. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį ir 6 dalį ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-489-786/2016 nubaustas 686 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir pažeidimo padarymo įrankių – šautuvo ir transporto priemonės konfiskavimu. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. M. jį apskundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau 2017 m. sausio 23 d. nutartimi P. M. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.21, 21, 22, 23, 24.1, 24.2, 58.2, 58.2.1 ir 58. 2. 3 punktų reikalavimus ir padarė žalą laukinei gyvūnijai. Atsakovo padaryta žala aplinkai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintą Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką ir sudaro 1587,75 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 19.00 val., Anykščių r., „Puntuko“ MK medžioklės plotų vienete neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, prieš pradedant gabenti, nepažymėjo specialios paskirties plomba, neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną automobiliu atgabeno į Anykščių miestą, medžiojo pagal negaliojantį medžioklės lapą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.21, 21, 22, 23, 24.1, 24.2, 58.2, 58.2.1 ir 58. 2. 3 punktų reikalavimus. Už šiuos veiksmus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-489-786/2016 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi, pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2016 m. lapkričio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu, ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl stirnos patino sumedžiojimo, ko pasėkoje aplinkai buvo padaryta žala, neginčija ir atsakovas (CPK 187 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagal Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.

Padarytos žalos gamtai atlyginimas, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, yra formalizuotas, o jos nustatymas yra sureguliuotas norminiais teisės aktais. Ieškovas, apskaičiuodamas laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais) ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius. Pagal minėtą metodiką sunaikinto stirnos patino bazinis tarifas yra 1450 Eur, taip pat pritaikytas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientas, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos“ – „Indeksavimo koeficientai“ (žala laukinėms gyvūnų rūšių ištekliams 2016 metais indeksuojama koeficientu 1,095), o apskaičiuota žala sudaro 1587,75 Eur.

Atsakovas nesutinka, su paskaičiuotos žalos dydžiu.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, uždirba minimalų atlyginimą – 298 Eur, turi paskolą, moka nemažus komunalinius mokesčius. Priteistina suma padarytai žalai atlyginti (1587,75 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajamas, iš kurių jis išlaiko šeimos ūkį, neabejotinai yra laikytina didele – atsakovas pagal byloje esančius duomenis neturi pakankamai pajamų, iš kurių galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad priteisus visą nuostolių sumą itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik pats atsakovas, tačiau ir jo šeimos nariai. Teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t. y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir priteistos sumos realumas, t. y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį, kad turtinė žala laukinei gyvūnijai yra kilusi iš atsakovo neteisėtų veiksmų, bei įvertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju atsakovui sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, teismas sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsnio 3 dalimi, mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą 50 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovo 793,87 Eur žalos atlyginimui. Teismo vertinimu didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs iš Konstitucijos 54 straipsnio kylantį imperatyvą visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala < > gyvūnijai, sumenkins įstatymų leidėjo nustatytą atsakomybę už veiksmus, kuriais daroma žala natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams. Laikytina, kad per pusę mažesnės reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas nustatytoms aplinkybėms.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovu – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Atsakovas pateikė duomenis, kad už procesinių dokumentų rengimą patyrė 500 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 50 procentų jo patirtų išlaidų – 250 Eurų.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 18 Eur žyminis mokestis ir 9,07 eurai teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. M. septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 87 ct (793,87 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 793,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai (sąskaitos Nr. LT85 7044 0600 0254 6370 AB SEB bankas, banko klodas 70440).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. M. 18 (aštuoniolika) eurų žyminio mokesčio ir 9,07 eurai (devyni eurai 7 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 190742867, Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur) P. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.