Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-786/2018 pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Utenos RAAD ieškinį atsakovui P. M. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Utenos RAAD prašė teismo priteisti iš atsakovo P. M. 1 587,75 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas P. M. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-489-786/2016 buvo nubaustas 686 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir pažeidimo padarymo įrankių – šautuvo ir transporto priemonės konfiskavimu. Paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. Anykščių r. „Puntuko“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete P. M., tykant su jam priklausančiu šautuvu, neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, kurio sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant gabenti, nepažymėjo specialios paskirties plomba, neturėjo galiojančio medžioklės lapo.

Teigė, jog atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.21, 21, 22, 23, 24.1, 24.2, 58.2, 58.2.1 ir 58. 2. 3 punktų reikalavimus ir padarė žalą laukinei gyvūnijai, kurią įvertino 1 587,75 Eur, pagal LR Aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintą Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovo P. M. 793,87 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas Utenos RAAD, 18 Eur žyminį mokestį ir 9,07 Eur pašto išlaidas valstybės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Nurodė, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2016 m. lapkričio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu, ir tai laikė prejudiciniu faktu. Pažymėjo, jog neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl stirnos patino sumedžiojimo, dėl ko aplinkai buvo padaryta žala, neginčijo ir atsakovas. Sprendė, kad žalą laukinei gyvūnijai sudaro 1 587,75 Eur suma, apskaičiuota pagal LR aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais).

Sprendė, jog priteistina suma padarytai žalai atlyginti pagal atsakovo gaunamas pajamas didelė, nes atsakovas neturi pakankamai pajamų, iš kurią realiai galėtų atlyginti tokio dydžio nuostolius. Pažymėjo, kad priteisus visą nuostolių sumą itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik pats atsakovas, tačiau ir jo šeimos nariai. Įvertinęs civilinės atsakomybės prigimtį, kad turtinė žala laukinei gyvūnijai yra kilusi iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju atsakovui sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes nusprendė sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą 50 procentų, pažymėdamas, jog per pusę mažesnės reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas nustatytoms aplinkybėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Utenos RAAD prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Mano, jog į bylą pateikti atsakovo įrodymai nepagrindžia jo sunkios turtinės padėties.

Nurodo, kad nėra duomenų apie atsakovo gautas darbines pajamas už 2017 metus, pažymos iš teritorinės darbo biržos, kad yra registruotas kaip bedarbis. Teigia, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo turimos paskolos mokėjimo grafikas baigiasi 2018 m. kovo 11 d., todėl patenkinus ieškinį paskola nebūtų turėjusi reikšmės.

Teigia, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie komunalinius mokesčius nepatvirtina, kad už juos moka pats atsakovas, nes sąskaitos išrašytos I. M. vardu, kvitų, įrodančių atsakovo vardu įvykdytą sąskaitų apmokėjimą, byloje nepateikta.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovo padarytas administracinis nusižengimas yra nevienkartinis, atsakovas linkęs daryti administracinius nusižengimus. Priduria, jog teismo sprendimas priimtas neapsvarsčius kitų galimybių, kaip galimybės gamtai padarytos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis per tam tikrą laikotarpį, kas tikrai neįtakotų itin neigiamų ir nepriimtinai sunkių pasekmių kilimo atsakovui.

Tvirtina, jog ieškinys ar jo dalis nebuvo atmesti, o priteistinos žalos dydis sumažintas vien atsakovo interesais, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovo naudai negalėjo būti priteistos.

Atsakovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ekosistemos pasikeitimo atsakovui sumedžiojus stirnos patiną, kaip pasikeitė stirnų populiacija. Priduria, jog atsakovo sumedžiotas žvėris pagal savo amžių yra medžiotinas. Tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi teismų praktikos analogiškose bylose.

Kartu su atsiliepimu pateikia duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu nereikalavo. Nurodo, jog atsakovas turi sunkių sveikatos sutrikimų ir nuo 2017 m. lapkričio 18 d. turi nedarbingumą.

Tvirtina, jog ieškovui buvo pateikti duomenys apie atsakovo pervestą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą 600 Eur žalos gamtai atlyginimą, todėl ieškovas nesąžiningai reikalauja dar kartą atlyginti žalą, net nemažindamas ieškinio jau atlygintos žalos dydžiu.

Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-489-786/2016 atsakovas P. M. buvo pripažintas kaltu, pažeidęs LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 ir 6 dalis, nes 2016 m. rugsėjo 27 d. Anykščių r. „Puntuko“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, tykant su jam priklausančiu šautuvu, neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, kurio sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant gabenti, nepažymėjo specialios paskirties plomba, neturėjo galiojančio medžioklės lapo. Ieškovas Utenos RAAD P. M. padarytą žalą aplinkai paskaičiavo pagal LR Aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintą Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką ir pateikė atsakovui pretenziją atlyginti 1 587,75 Eur žalą, padarytą laukinei gyvūnijai.

Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai, kad nėra duomenų, jog sumedžiojus stirnos patiną įvyko ekosistemos pasikeitimai, jog atsakovo sumedžiotas žvėris pagal savo amžių yra medžiotinas nekeičia atsakovo kaltės laipsnio ir vertintini kaip deklaratyvūs. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl stirnos patino sumedžiojimo, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl prašomos priteisti žalo gamtai atlyginimo sumažinimo pagrįstumo pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.251 straipsnio 2 dalį.

Pagal bendrą principą, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ribotą atsakomybę. Teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašomas priteisti žalos dydis, vertinant atsakovo P. M. turtinę padėtį, yra didelis ir, patenkinus ieškinio reikalavimą, itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik atsakovas, bet ir jo šeimos nariai. Atsakovas P. M. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus – darbo užmokesčio duomenis, medicininius dokumentus, informaciją apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, komunalinių mokesčių sumokėjimo kvitus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais, prijungia juos prie bylos medžiagos ir vertins jų įrodomąją reikšmę visų byloje esančių įrodymų visete (CPK 314 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas P. M. neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Pateikta 2016 m. vasario 12 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KHL60212LHPA rodo, jog paskutinė vartojimo kredito įmoka turi būti sumokėta 2018 m. vasario 28 d. iš UAB „Degta“ pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog P. M. nuo 2017 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio gavo vidutiniškai 526,97 Eur dydžio darbo užmokestį. VSDFV Utenos skyrius 2018 m. vasario 13 d. pažymoje nurodė, jog atsakovui P. M. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Duomenų, kad atsakovas turi išlaikytinių, byloje nėra. Taip pat nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo šeimos narių sunkią turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.).

Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą atsakovui P. M. mokant nemažus komunalinius mokesčius, nustatyta, kad atsakovo pateikti mokėjimų kvitai negali vienareikšmiškai patvirtinti pačiam atsakovui atlikus minimus mokėjimus. Pirma, komunaliniai mokesčiai buvo apmokėti banko kortele ir nėra žinoma, ar banko kortelė išduota atsakovo P. M. vardu, t. y. atsakovas apmokėjo mokesčius jo lėšomis, buvusiomis jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje, susietoje su mokėjimo kortele. Antra, pateikta kvito Nr. 245/672 kopija liudija, kad komunaliniai mokesčiai buvo sumokėti 2017 m. lapkričio 28 d., kai iš VSDFV Utenos 2018 m. vasario 13 d. pažymos matyti, kad atsakovas P. M. nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išduotą VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, kas teikia pagrindą manyti atsakovui 2017 m. lapkričio 28 d. kvito Nr. 245/672 gavimo metu nebuvus Anykščiuose. Darytina išvada, kad išdėstytos aplinkybės negali vienareikšmiškai patvirtinti pačiam atsakovui apmokėjus komunalinius mokesčius (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas P. M. tvirtina, kad dalis žalos, padarytos laukinei gyvūnijai, buvo atlyginta dar 2016 m. lapkričio 7 d., I. M. už P. M. atlikus 600 Eur bankinį pavedimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, nurodžius įmokos kodą „5440“.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su viešai teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacija apie mokesčius ir įmokas, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (https://www.vmi.lt/cms/web/guest/imoku-kodai), nesutinka su atsakovo P. M. teiginiu, nurodytu nutarties 25 punkte. Įmokos kodu „5440“ mokamos savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos, už savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pažeidimus ir kitos teisėtai gautos lėšos, skiriamos Aplinkos apsaugos rėmimo programai. Šiuo atveju atsakovo nurodyto mokėjimo paskirtis „žalos atlyginimas už P. M. <...>“ nepatenka į įmokos kodo „5440“ įmokų sąrašą. Įvertinta ir tai, kad ieškovo 2017 m. kovo 3 d. pretenzijoje nurodyta ieškovo banko sąskaita, į kurią atsakovas turėjo sumokėti apskaičiuotą žalą, padarytą laukinei gyvūnijai.

Įvertinęs nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti iš atsakovo priteistiną žalos laukinei gyvūnijai per pusę nėra pakankamo pagrindo, nes byloje pateikti atsakovo P. M. rašytiniai įrodymai nepagrindžia atsakovo turtinei padėčiai esant sunkiai, dėl ko priteisus ieškovo prašomą žalos atlyginimą, atsakovui P. M. atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmes (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog atsakovui pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kas leistų daryti išvadą dėl sunkios atsakovo turtinės padėties.

Konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti priteistiną laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą iki 1 587,75 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tačiau, atsižvelgiant į atsakovo P. M. sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas priteistino 1 587,75 Eur žalos dydžio įvykdymą nutaria išdėstyti vieneriems metams lygiomis dalimis po 132 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 135,75 Eur (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, jog toks sprendimo įvykdymo būdas nepažeis ieškovo Utenos RAAD teisėtų lūkesčių.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, keistinos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo Utenos RAAD ieškinį patenkinus visa apimtimi, atsakovo P. M. patirtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 36 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirstytos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paliktinos neperskirstytos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip. Priteisti iš atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 587,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct) laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą ieškovo LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (j. a. k. 190742867) naudai, priteistos sumos sumokėjimą išdėstant per vienerius metus po 132 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant – 135,75 Eur bei 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.