Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos – 106,67 Eur išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo E. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-932/2022 E. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 153 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 309 straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas.

2. 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Lietuvos apeliacinio teismo persiųsta VGTPT patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S., D. T., I. M., M. M. apeliacinio proceso metu (past. – patikslinta pažyma Lietuvos apeliaciniame teisme gauta jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, dėl ko klausimas dėl išlaidų priteisimo nespręstas ir persiųstas pirmosios instancijos teismui). Pažymoje nurodoma valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 106,67 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju VGTPT prašo priteisti iš nuteistojo valstybės patirtas išlaidas dėl nukentėjusiųjų atstovavimo apeliacinio proceso metu. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovės advokatės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas. Valstybės naudai prašoma priteisti suma nelaikytina per didelė, apie sudėtingą nuteistojo finansinę padėtį nėra duomenų, dėl to iš nuteistojo priteisiama dėl nukentėjusiųjų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme valstybės patirta išlaidų suma.

5. Tuo pačiu pažymėtina, kad VGTPT pažymoje nurodyta, kad į prašomą priteisti sumą (106,67 Eur) yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal anksčiau pateiktą pažymą valstybės naudai iš nuteistojo E. A. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi jau buvo priteista 83,33 Eur, todėl šiuo atveju priteistina tik likusi suma – 23,34 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.

Iš nuteistojo E. A. valstybės naudai priteisti 23,34 Eur (dvidešimt tris eurus ir trisdešimt keturis centus) advokato išlaidoms apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.