Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-03 · Administracinė byla Nr. eI2-524-860/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
eI2-524-860/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03159-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
"Pieno žvaigždės"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Trečiasis asmuo
Lietuvos pieno gamintojų asociacija
Advokatai
Vilma Šulskytė, Matas Balėnas
Administracinė byla Nr. eI2-524-860/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03159-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Matui Balėnui,atsakovės atstovei Rūtai Slidžiauskaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos pieno gamintojų asociacija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 3JA-250(8.14) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją pašalinti iš Ministerijos administruojamo tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR / kg) (toliau – ir Informacija); 3) įpareigoti Ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad vykdydama Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos į Pieno apskaitos informacinę sistemą (toliau – ir PAIS) suveda detalią informaciją apie pieno supirkimo kainas, priedus, priemokas, nuoskaitas, taip pat žalio pieno pardavėjus ir kt. Atsakovė viešai savo administruojame tinklapyje www.zum.lrv.lt skelbia žalio pieno supirkimo kainas. Iki 2016 metų gruodžio mėnesio, tokia informacija buvo skelbiama apibendrintai ir buvo pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas. Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. įvyko Pieno tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 191 (toliau – ir Pieno taryba), posėdis, kuriame buvo nuspręsta nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes. Nepaisant to, Ministerija savo administruojamame interneto tinklapyje www.zum.lrv.lt viešai paskelbė informaciją apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams 2016 m. spalio mėnesį pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (2.16-33) 6V-228, teigia, jog tokios informacijos paviešinimas gali sudaryti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nes paskelbtos informacijos paviešinimas gali paveikti konkurentų strategiją bei sukelti neigiamų padarinių konkurencijai, sumažėti paskatos konkuruoti, o žalio pieno pirkėjai galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai. AB „Pieno žvaigždės“ tvirtinimu, informacija apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą, yra konfidenciali, sudaro komercinę paslaptį, o tokios informacijos skelbimas daro neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje. Pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tvirtina, kad Ministerija privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Pareiškėja teigia, kad Ministerija Informaciją skelbia neturėdama tam jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Ministerijos veiksmai, kuriais Informacija buvo paskelbta viešai, yra neteisėti bei turi būti uždrausti. Kainodara, superkant žalią pieną iš skirtingų žalio pieno pardavėjų grupių, yra ne tik konfidenciali, bet ir sudaranti komercinę paslaptį. Tai, kad informacija yra konfidenciali, patvirtina, jog ji nėra viešai skelbiama. Pareiškėjo taikoma kainodara yra patvirtintame konfidencialios informacijos sąraše, ūkio subjektai dėl jos paskelbimo viešai yra išreiškę aiškų prieštaravimą 2016 m. gruodžio 6 d. Pieno tarybos posėdžio metu. Anot pareiškėjos, Ministerija sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje, ir derinti veiksmus. Tokios Informacijos paskelbimas negali būti pateisinamas visuomenės suinteresuotumu ar viešuoju interesu, kadangi Ministerija, siekdama visuomenę informuoti apie pieno pirkimo rinkoje vyraujančias kainų tendencijas, šią informaciją galėtų teikti apibendrintai, pateikiant kainų vidurkius ir neidentifikuojant konkrečių rinkos dalyvių taikomos kainodaros.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Ministerija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 m. pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-138/2015 „Dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo baigimo“ pateikė siūlymą įvertinti, ar žalio pieno supirkimo kainų viešinimas pagal kiekvieną supirkėją atskirai yra būtinas, ir jeigu ne, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis, tokiu būdu sumažinant konkurencijos ribojimo riziką. Ministerija, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, kad dėl tokios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, bendrovės turi galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko sumažėja jų paskatos konkuruoti, o bendrovės, šiuo atveju pieno supirkimo įmonės, galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai (sudaryti slaptą susitarimą). Ministerija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nuomonę, 2016 m. lapkričio 3 d. pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba 2016 m. lapkričio 9 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, jog apibendrinto pobūdžio istorinių duomenų skelbimas sumažina neigiamos įtakos konkurencijai riziką, visgi, svarbu tai, kad rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, netgi suvestinių duomenų skelbimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali sumažinti netikrumą dėl ūkio subjektų planuojamų veiksmų. Dėl šios priežasties, vertinant ir praėjusio, ir užpraėjusio mėnesio kainų viešą skelbimą, būtina atsižvelgti į grupių, pagal kurias pateikiama informacija apie supirkimo kainas, dydį, taip pat įvertinti ir esamą (ar besikeičiančią) rinkos struktūrą. Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis informacijos mainų atveju būtų taikomas tik nustačius susitarimą tarp ūkio subjektų. Toks susitarimas tarp ūkio subjektų nenustatytas. Ministerija, atsižvelgusi į visas Konkurencijos tarybos rekomendacijas, Ministerijos interneto svetainėje 2017 m. sausio 2 d. paskelbė duomenis už 2016 m. spalio mėnesį, 2017 m. sausio 18 d. – už 2016 m. lapkričio mėnesį, 2017 m. vasario 22 d. – už 2016 m. gruodžio mėnesį ir t.t. Pieno tarybos posėdyje priimti sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl neprivalomi. Ministerija nėra suinteresuota sukurti konkurencinį pranašumą ar diskriminuoti vieną ar kitą žalio pieno pirkėją, todėl Ministerijos interneto svetainėje buvo pateikta Informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų, neišskiriant pareiškėjo, žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad interneto svetainėje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorį, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita konfidenciali informacija, o pateikta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra, pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes). Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos pareikštu reikalavimu Ministerijai pašalinti iš Ministerijos interneto svetainės ginčo informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą, superkant pieną ne tik iš pieno gamintojų, bet ir iš ne pieno gamintojų, nes pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl Ministerija neturėtų skelbti informacijos ir ne iš pieno gamintojų, nors šioje informacijoje (ne iš pieno gamintojų) nei pareiškėjas, nei jo vidutinė faktinė pieno supirkimo kaina nenurodyta. Be to, atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neprašė iš Ministerijos interneto svetainės pašalinti informacijos, susijusios išimtinai tik su pareiškėja. Pareiškėjas prašė pašalinti iš Ministerijos interneto svetainės ir joje neskelbti informacijos, susijusios ir su kitais ūkio subjektais.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos pieno gamintojų asociacija pateiktame atsiliepime irgi nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 6.2.3 ir 6.2.4 punktų reikalavimais žalio pieno pirkėjai iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos privalo suvesti į PAIS duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, apie sutartyje numatytą bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu ir faktinę bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą. Ministerija, atsižvelgdama į žalio pieno pirkėjų PAIS pateiktus duomenis, nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbia informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms, pateikdama apibendrintus duomenis pagal žalio pieno pradavėjų grupes, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir detalizuodama šias kainas, kai žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą ir kai paimamas tiesiogiai iš ūkio. Pažymėjo, kad atsakovas nei iki 2017 m. sausio 2 d., nei vėliau neskelbė kiekvieno žalio pieno pirkėjo su konkrečiu pieno pardavėju sutartų žalio pieno supirkimo kainų. Nuo 2017 metų pradžios informacija, kaip ir anksčiau, skelbiama apibendrinta – pateikiamos vidutinės kainos. Skirtumas tas, jog anksčiau buvo išskiriama vidutinė kaina už natūralų pieną priklausomai nuo to, ar buvo taikytos nuoskaitos, o šiuo metu informacija detalizuojama pagal pieno pardavėjų grupes ir pieno pristatymo / priėmimo būdą. Šiuo atveju nėra pagrindo vienu atveju skelbiamų vidutinių kainų laikyti komercine paslaptimi, o kitu – ne. Ministerijos tinklapyje nuo 2017 metų pradžios skelbiami istoriniai duomenys, t. y. užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos. Informacijos paskelbimas apie prieš du mėnesius mokėtas vidutines pieno supirkimo kainas neturi įtakos pieno pirkėjo su konkrečiu pardavėju sutartai kainai, kurios dydis einamuoju laikotarpiu priklauso nuo parduodamo pieno kokybės, kiekio, riebalų ir baltymų santykio, pieno surinkimo, sezoniškumo, tiekimo pastovumo ir lojalumo. Nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog viešas vidutinių faktinių bazinių rodiklių pieno supirkimo kainų pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir priklausomai nuo to, ar pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, ar paimamas tiesiogiai iš ūkio, paskelbimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Draudžiami susitarimai pieno sektoriuje nebuvo nustatyti. Vidutinė faktinės bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos tarp pieno supirkėjų svyruoja nuo 0,1528 Eur/kg iki 0,2933 Eur/kg. Informacijos paskelbimas sudaro sąlygas pieno gamintojams naudotis skaidresniu kainų palyginimo įrankiu, didina konkurenciją tarp pieno supirkėjų, mažina manipuliavimo kainomis galimybę.

4. Tiek pareiškėja, tiek ir atsakovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus (nuomones) dėl ginčo esmės.

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patikslintą skundą pilnai palaikė.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė su skundu (patikslintu) nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu (patikslintu) taip pat nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainas viešo paskelbimo Ministerijos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. spalio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo viešai neskelbti jos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų.

7. Byloje nustatyta, kad Ministerija 2017 m. sausio 2 d. tinklapyje www.zum.lrv.lt paskelbė informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Informacijoje nurodyta, kad kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 metų spalio mėnesį. Šioje informacijoje yra nurodytas žalio pieno pirkėjo, superkančio žalią pieną iš pieno gamintojų, pavadinimas, vidutinė faktinė bazinių rodiklių kaina (Eur/kg) superkant žalią pieną, kai jis pristatomas į pieno supirkimo punktą, ir kai jis paimamas tiesiogiai iš ūkio.

Nurodyto pobūdžio informacija Ministerijos tinklalapyje www.zum.lrv.lt buvo paskelbta ir 2017 m. sausio 18 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 metų lapkričio mėnesį), 2017 m. vasario 22 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 metų gruodžio mėnesį), 2017 m. kovo 20 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų sausio mėnesį), 2017 m. balandžio 18 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų vasario mėnesį), 2017 m. gegužės 17 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų kovo mėnesį), 2017 m. birželio 16 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų balandžio mėnesį), 2017 m. liepos 17 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų gegužės mėnesį), 2017 m. rugpjūčio 17 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų birželio mėnesį), 2017 m. spalio 19 d. (kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2017 metų rugpjūčio mėnesį).

8. AB „Pieno žvaigždės“ 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu neskelbti informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos tinklapyje www.zum.lrv.lt. Šį savo prašymą Bendrovė motyvavo tuo, kad viešai skelbiami duomenys sudaro Bendrovės komercinę paslaptį; konfidenciali informacija skelbiama be bendrovės sutikimo; viešai paskelbta informacija sudaro sąlygas kitiems ūkio subjektams įgyti konkurencinį pranašumą. AB „Pieno žvaigždės“ prašyme atkreipė dėmesį, kad pagal pieno pristatymo būdą yra trys žalio pieno pardavėjų grupės: pirma, kai žalias pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą; antra, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio; ir trečia, kai pienas pristatomas į žalio pieno perdirbimo įmonę. Trečios pieno pardavėjų grupės pieno supirkimo kainos neskelbiamos ir taip, anot Bendrovės, yra nuslepiama dalis visuomenei ir pieno gamintojams svarbios ir reikšmingos informacijos apie uždarųjų akcinių bendrovių, kooperatyvų ir gaunamą pieno pardavimo kainą iš pieno perdirbėjų.

Ministerija 2017 m. vasario 21 raštu Nr. 3JA-43(8.14) AB „Pieno žvaigždės“ prašymą tenkinti atsisakė motyvuodama tuo, kad Ministerijos internetinėje svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus žalio pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas nesukuria skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamojoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Pareiškėja nesutikdama su tokiu atsakymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2017 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2965-811/2017, be kita ko, panaikino minėtą Ministerijos raštą bei įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 16 skundą.

9. Ministerija, iš naujo išnagrinėjusi AB „Pieno žvaigždės“ prašymą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu (sprendimu) Nr. 3JA-250(8.14) prašymą tenkinti taip pat atsisakė.

Kaip matyti iš šio Sprendimo turinio, atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr.1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 1, 6 ir 8 punktais, pagal kuriuos Ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą, o internetinėje svetainėje skelbti su jos veikla susijusią informaciją.

Atsakovė Sprendime iš esmės pažymėjo, kad Ministerijos internetinėje svetainėje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorio sudarymą, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita informacija, susijusi su konkrečiu pieno pardavėju, o tik pateikiama vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes); tad nėra pagrindo teigti, kad skelbiant ginčo informaciją yra atskleidžiama pareiškėjos komercinė paslaptis. Nurodė, kad skelbiamos informacijos turinys nėra klaidinantis, nes III grupės (kai pieno gamintojas žalią pieną pristato tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) informacija skelbiama, kuomet yra gaunami tokie duomenys, tačiau ne visuomet minėti duomenys pateikiami – gaunami kiekvieną mėnesį (t. y. ne kiekvieną mėnesį būna šiai grupei priskiriamų pieno gamintojų, pardavusių pieną). Ministerija, neigdama pareiškėjos išreikštą abejonę dėl suinteresuotumo sukurti konkurencinį pranašumą, Sprendime nurodė, kad Ministerijos internetinėje svetainėje informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, buvo pateikta nurodant visus žalio pieno pirkėjus, neišskiriant nei vieno; nėra pagrindo įtarti, kad Ministerijos viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams.

10. Pareiškėja su šiuo Sprendimu nesutinka ir jį skundžia teismui.

11. Pastebėtina tai, kad ši byla jau vieną kartą iš esmės buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme, t. y. VAAT 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-7-629/2020, nutarė AB „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti bei perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas išsamus tyrimas bei vertinimas sprendžiant, ar atsakovo viešai paskelbta informacija nėra pareiškėjos komercinę paslaptį sudaranti informacija. Taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytos teisės normos, suteikiančios teisę Ministerijai skelbti tokią informaciją, taip pat nenustatytos aplinkybės bei teisinis pagrindas, lėmę atsakovo veiksmus viešinti platesnės apimties bei turinio duomenis apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas nuo 2017 metų sausio mėnesio. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo metu turėtų būti siūloma ir aptariama galimybė šalims ginčą išspręsti taikiai, įvertinus pasikeitusią atsakovo poziciją dėl jo administruojame tinklapyje www.zum.lrv.lt skelbiamos informacijos apie žalio pieno supirkimo kainas apimties bei turinio, tokiu būdu ir pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų dalies galimą aktualumo praradimą.

12. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo minėti LVAT 2020 m. sausio 15 d. nutartyje pateikti išaiškinimai ir nurodymai yra privalomi pirmosios instancijos teismui šioje konkrečioje byloje; tad jais bus vadovaujamasi.

13. Visų pirma, teismas pasiūlė ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Šalys iš esmės sutarė dėl esminių ginčo sąlygų ir pasirašė taikos sutartį, kurią pateikė tvirtinti teismui. Tačiau taikos sutarties tvirtinimui aktyviai prieštaravo trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Vėliau Ministerija, atsižvelgusi į trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę, pakeitė savo poziciją dėl taikos sutarties ir paprašė teismo netvirtinti ginčo šalių sudarytos taikos sutarties. Tad pasikeitus Ministerijos valiai dėl taikos sutarties, teismas negalėjo patvirtinti ginčo šalių sudarytos taikos sutarties.

Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas nėra praradęs aktualumo, Ministerija ir toliau skelbia ginčijamus duomenis, pareiškėja savo reikalavimus pilnai palaikė. Tad ginčas turi būti išspręstas iš esmės.

14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra žalio pieno pirkėja (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT22-N1/2020, kuriame, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2015-07-09, Nr. 11209) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos šis teisės aktas negali būti taikomas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai yra susiklostę dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir paskelbimo. Tad Įstatyme įtvirtintas reguliavimas šioje byloje lieka aktualus.

15. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningų veiksmų perkant–parduodant žalią pieną draudimą (1 punktas); institucijas, atsakingas už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus (3 punktas).

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti konkretūs nesąžiningi veiksmai, kurie yra draudžiami atlikti žalio pieno pirkėjui.

Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos - viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1 dalies 1-2 punktai). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos (toliau – ir kontrolės institucijos), pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, tiria šio įstatymo nuostatų pažeidimus ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas.

Kontrolės institucijų teisės ir pareigos nurodytos Įstatymo 7 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad kontrolės institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, turi teisę gauti iš ūkio subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla (2 punktas); šio įstatymo nustatytais atvejais skirti baudas arba įspėjimą (4 punktas). Kontrolės institucijos taip pat privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą (7 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Atitinkamų duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo tvarka detalizuota Taisyklėse.

Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žalio pieno pirkėjai iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos privalo suvesti į PAIS šiuos duomenis: 6.1. žalio pieno pirkėjo įmonės direktoriaus ar kito valdymo organo patvirtintas / nustatytas žalio pieno pirkimo kainas pagal žalio pieno pardavėjų grupes, atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo būdą, taikytas praėjusį kalendorinį mėnesį; 6.2. apie kiekvieną žalio pieno pardavėją (vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas), nurodant praėjusio mėnesio: 6.2.1. galiojančios žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties datą ir numerį; 6.2.2. faktinį nupirktą natūralaus žalio pieno kiekį kg ir jo riebumą; 6.2.3. sutartyje numatytą bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą (neįskaitant sutartyje numatytų priemokų ir priedų (Eur už kg iki keturių skaitmenų po kablelio tikslumu) kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu; 6.2.4. faktinę bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą (su priemokomis ir priedais bei nuoskaitomis, taikytomis pagal Pieno supirkimo taisykles (Eur už kg iki keturių skaitmenų po kablelio tikslumu); 6.2.5. žalio pieno pardavėjų tipą (ūkio subjektas, parduodantis savo gamybos žalią pieną, arba ūkio subjektas, parduodantis ne savo gamybos žalią pieną); 6.2.6. žalio pieno pardavėjo grupę kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu. Žalio pieno pardavėjo grupė nustatoma per įskaitinį laikotarpį parduoto natūralaus riebumo žalio pieno kiekį (kilogramais) padalinus iš: 6.2.6.1. įskaitinio laikotarpio dienų skaičiaus, – jei žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta visam įskaitiniam laikotarpiui. Į įskaitinio laikotarpio dienų skaičių neįskaičiuojamos dienos: 6.2.6.1.1. iki pienas buvo pradėtas parduoti, – jei žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ir pienas pradedamas parduoti ne nuo pirmos įskaitinio laikotarpio dienos; 6.2.6.1.2. po pieno pardavimo nutraukimo, – jei žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis ir pieno pardavimas nutraukiamas įskaitiniam laikotarpiui nepasibaigus; 6.2.6.1.3. kol pieno supirkimas buvo nutrauktas, – jei pieno supirkimas buvo nutrauktas Pieno supirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, numatyta tvarka; 6.2.6.2. dienų, kuriomis pienas buvo parduotas, skaičiaus, – jei žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkrečiam įskaitinio laikotarpio dienų skaičiui; 6.2.7. žalio pieno pristatymo būdą.

Taisyklių 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, parengia ir informuoja Ministeriją apie patikrų planus (4.3 papunktis); iki kiekvieno mėnesio 10 darbo dienos teikia Ministerijai ataskaitas apie atliktas patikras ir nustatytus Įstatymo pažeidimus, taip pat apie gautus pareiškimus dėl Įstatymo nuostatų pažeidimų, išnagrinėtus pareiškimus ir priimtus sprendimus (4.4 papunktis).

Taisyklių 5.2 papunktyje nustatyta, kad valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau - ir Centras) suteikia galimybę Agentūrai ir Ministerijai prisijungti ir naudotis PAIS duomenimis.

Agentūros ir Centro darbuotojai privalo saugoti žalio pieno pirkėjų komercines paslaptis, apie kurias jie žino vykdydami šių taisyklių nuostatas, ir be žalio pieno pirkėjų sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos (Taisyklių 7 punktas).

17. Kaip matyti iš minėto teisinio reguliavimo, kontrolės institucijos, tarp kurių, be kita ko, nėra Ministerijos, turi teisę gauti aptariamą informaciją iš pareiškėjos ir kitų žalio pieno pirkėjų su tikslu nustatyti, ar ūkio subjektai tinkamai laikosi Įstatymo reikalavimų, t. y. ar neatlieka nesąžiningų veiksmų, kurie Įstatymu yra draudžiami atlikti žalio pieno pirkėjams; nustačius pažeidimus – taiko Įstatyme nustatytą atsakomybę.

Dar kartą akcentuotina, kad Ministerija net nėra kontrolės institucija, kuri tą informaciją turėtų teisę gauti su tikslu kontroliuoti, ar ūkio subjektai tinkamai laikosi Įstatymo reikalavimų ir esant reikalui taikyti Įstatyme nustatytą atsakomybę. Minėta, kad Įstatyme įtvirtintos kontrolės institucijos yra Agentūra ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Agentūra tik parengia ir informuoja Ministeriją apie patikrų planus (Taisyklių 4.3 papunktis); teikia Ministerijai ataskaitas apie atliktas patikras ir nustatytus Įstatymo pažeidimus, taip pat apie gautus pareiškimus dėl Įstatymo nuostatų pažeidimų, išnagrinėtus pareiškimus ir priimtus sprendimus (Taisyklių 4.4 papunktis). Taisyklių 5.2 papunkčiu Ministerijai iš esmės yra suteikta teisė prisijungti ir naudotis PAIS duomenimis, tačiau ne daugiau.

Be to, nei Įstatymas, nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato, kad minėta gauta informacija iš žalio pieno pirkėjo (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) galėtų būti naudojama kokiu nors kitu tikslu, nei nurodyta Įstatyme, pvz., ją perduodant ar atskleidžiant tretiesiems asmenims, ją viešinant dėl to, kad pieno gamintojai gautų informaciją, parodančią, ar pieno supirkėjai nepažeidžia Įstatymo nuostatų ir pan. Taigi, gautos informacijos naudojimas kitu tikslu, nei nustatyta Įstatyme, nėra nustatytas net kontrolės institucijoms, jau nekalbant apie Ministeriją.

18. Ministerija skelbiamos informacijos pateisinimą bando pagrįsti Nuostatų 1 punktu, nustatančiu, kad Ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse; 8 punktu, nustatančiu, kad Ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio srityse ir organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą; ir ypač 6 punktu, nustatančiu, kad Ministerijos internetinėje svetainėje skelbiama informacija, susijusi su jos veikla, vieši pranešimai ir kt.

Tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Minėta, kad ginčo santykius reguliuojantys teisės aktai nustato aptariamos informacijos rinkimo ir gavimo aiškų tikslą, kuris yra Įstatymo kontrolė ir atsakomybės taikymas pažeidėjams; jie nenustato, kad gauta informacija galėtų būti naudojama kokiais nors kitais tikslais. Be to, Ministerija net nėra kontrolės institucija. Tad atsakovės nurodomos Nuostatų bendros taisyklės niekaip negali praplėsti ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų, dar gi Įstatymo, veikimo apimtį. Apskritai, Nuostatų 6 punktas iš esmės reguliuoja visai kitokius teisinius santykius – jis leidžia Ministerijai skelbti informaciją, susijusią su jos veikla; gi nagrinėjamu atveju atsakovė skelbia ne informaciją, susijusią su jos veikla, bet pačią gautą informaciją, jos tam tikras sudedamąsias dalis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, be kita ko, nurodė, kad tokios informacijos skelbimui iš viso nereikia jokio teisės akto.

Tačiau tokie teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pabrėžtina, kad tikslinės informacijos (o ne bet kurios kitos), gautos Įstatymo nustatytu tikslu, naudojimas kitais tikslais, jos viešinimas, iš esmės atskleidimas tretiesiems asmenims, nesvarbu visos ar tik tam tikros atrinktos jos dalies, nesant teisės aktuose įtvirtintam pagrindui, yra negalimas ir nepateisinamas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ arba dar kitaip „leidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta“, priešingai nei civilinėje teisėje – „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Taigi, viešojoje teisėje, šiuo atveju administracinėje teisėje, galiojantis minėtas principas sudaro vieną iš gero administravimo sąlygų. Viešojo administravimo subjekto nepaisymas šio bendro principo yra ne kas kita, kaip veikimas viršijus savo įgaliojimus (ultra vires), t. y. veikimas neteisėtai.

20. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė savo internetinėje svetainėje viešai, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. spalio 19 d., skelbė informaciją, be kita ko, gautą iš pareiškėjos (žalio pieno pirkėjo), nesant jokio teisės akto, kuris jai tokią teisę suteiktų. Tad tai yra pagrindas konstatuoti, kad Ministerija viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė neteisėtai.

Pastebėtina, kad atsakovė iki 2017 metų skelbė kitokio turinio informaciją, kurios skelbimui pareiškėja neprieštaravo. Tačiau atsakovė taip ir nepagrindė jokių aplinkybių bei nenurodė teisinio pagrindo, lėmusio Ministerijos veiksmus viešinti platesnės apimties bei tyrinio duomenis apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas nuo 2017 metų sausio mėnesio.

Taigi, tai iš esmės yra savarankiškas pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimus.

21. Nepaisant to, vertintina ir tai, ar Ministerijos skelbiama informaciją sudaro pareiškėjos komercinę paslaptį.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra konstatavęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (žr., pvz., 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; ir kt.). Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas; tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (žr., pvz., 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

23. Visų pirma, pažymėtina, kad įstatymai nenustato, jog ginčo informacija negalėtų būti pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi.

24. Kaip matyti iš bylos, atsakovė Informaciją savo internetinėje svetainėje skelbia lentelės forma, be kita ko, nurodant, kad „Vidutinė faktinė (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kaina (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už <...> mėn.“. Šioje formoje ginčo laikotarpiu (atitinkamais mėnesiais) buvo skelbiama sekančio turinio informacija: žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, pavadinimai (jų pateikta apie 60); bendra grupių vidutinė kaina; bendra vidutinė faktinė grupės kaina; žalio pieno pristatomo į žalio pieno supirkimo punktą pagal grupes, kurių yra 10, per vieną dieną kainas; žalio pieno paimamo tiesiogiai iš ūkio pagal grupes, kurių yra 10, per vieną dieną kainas; žalio pieno pristatomo tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmones kaina; ir kt.

Prieš atsidarant atitinkamų mėnesių lenteles Ministerijos internetinėje svetainėje dar nurodoma, kad: „Informuojame apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms <...> mėn. Žalio pieno pardavėjų grupės nustatytos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Kainas rasite čia“.

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žalio pieno pardavėjų grupės – ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną dieną: pirmoji – iki 100 kg įskaitytinai, antroji – daugiau kaip 100 kg iki 200 kg įskaitytinai, trečioji – daugiau kaip 200 kg iki 300 kg įskaitytinai, ketvirtoji – daugiau kaip 300 kg iki 500 kg įskaitytinai, penktoji – daugiau kaip 500 kg iki 1 000 kg įskaitytinai, šeštoji – daugiau kaip 1 000 kg iki 2 000 kg įskaitytinai, septintoji – daugiau kaip 2 000 kg iki 4 000 kg įskaitytinai, aštuntoji – daugiau kaip 4 000 kg iki 10 000 kg įskaitytinai, devintoji – daugiau kaip 10 000 kg iki 20 000 kg įskaitytinai, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg.

Atsižvelgiant į atsakovės skelbiamą informaciją, jos turinį, bei į minėto Įstatymo nuostatas, kuriose apibrėžtos žalio pieno pardavėjų grupės, neabejotina, kad Informacija yra pakankamai detali ir, be kita ko, susijusi su pareiškėjos kainodara.

Pareiškėja teigia, kad kai kuriose pardavėjų grupėse yra tik vienas ar vos keli pieno gamintojai, iš kurių ji superka pieną. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Tad akivaizdu, kad atsakovės viešinama pakankamai detali pareiškėjos taikomos kainodaros informacija, atsižvelgiant ir į Lietuvos rinkos specifiką, kuri nėra didelė ir konkurencinga, iš esmės indikuoja individualią pareiškėjos žalio pieno supirkimo kainą (bent tam tikrose pardavėjų grupėse). Tokiu būdu pareiškėjos konkurentai (kiti žalio pieno pirkėjai) ar pieno gamintojai gali sužinoti pakankamai tikslias pareiškėjos žalio pieno supirkimo kainas. Tad atitinkamai minėti rinkos dalyviai gali reaguoti, koreguoti savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan. Kitaip sakant, ginčo informacija sukuria konkurencinį pranašumą jos turėtojams prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, neabejotina, kad ši Informacija yra vertinga, t. y. ji turi potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys; tokios informacijos turėtojai turi verslo privalumų, finansinės naudos ir kita. Be to, kad ši Informacija yra vertinga netiesiogiai patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens aktyvūs veiksmai, jog tokia informacija toliau būtų viešinama Ministerijos internetinėje svetainėje.

25. Pareiškėja yra pasitvirtinusi Konfidencialios ir turinčios komercinę paslaptį informacijos sąrašą; jis patvirtintas pareiškėjos valdybos 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 4.1 (toliau – ir Sąrašas). Šiame Sąraše nustatyta, kad saugotina informacija, be kita ko, yra „Kainos“, kurią sudaro: kainų nustatymo metodikos; kainų skaičiuotės; kainų struktūra ir jos pagrindinių elementų skaičiavimai; gamybos išlaidų kalkuliacijos; išlaidos; vidaus kainynai ir tarifai; žinios apie kainas ir nuolaidas; žinios apie prekių ir paslaugų savikainą ir sutarties kainas; žinios apie sutartines kainų nuolaidas; prekių ir įrangos pirkimo vietos ir kaina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos Sąraše nurodytą saugotiną informaciją, susijusią su kainomis, daro išvadą, kad ji apima ir atsakovės skelbiamą Informaciją. Sutiktina su pareiškėja, kad Sąraše nėra būtinas nurodomos saugotinos informacijos perdėtas detalumas vien tam, kad ją būtų galima pripažinti komercine paslaptimi; toks reikalavimas iš teisės aktų neišplaukia. Be to, tokiu atveju visiškai nepagrįstai būtų apsunkinamas informacijos, turinčios potencialią komercinę (gamybinę) vertę, saugojimas. Tad vien tai, kad pareiškėjos Sąraše nėra konkrečiai nurodyta, jog saugotina informacija yra apie vidutines faktines bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainas pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir žalio pieno pristatymo būdą, nereiškia, jog šios informacijos Sąraše nėra. Pagal pareiškėjos Sąraše nurodytus bendrus ir aiškius kriterijus, susijusius su kainomis, akivaizdu, jog atsakovės skelbiama pareiškėjos Informacija patenka į Sąraše nurodytos informacijos turinį.

Kita vertus, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ūkio subjektui nėra keliamas reikalavimas tokią informaciją būtinai įforminti komercinių paslapčių sąraše, t. y. nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente; tai tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (žr., pvz., LAT 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; ir kt.).

Taigi, net jeigu ir laikant, kad atsakovės skelbiama Informacija nepatenka į pareiškėjos Sąraše nurodytą saugotiną informaciją, tai savaime nereiškia, jog ši informacija negali būti pripažinta pareiškėjos komercine paslaptimi.

26. Byloje nenustatyta, jog pareiškėja viešai prieinamoje erdvėje skelbtų minėto pobūdžio informaciją, ar kad ši informacija būtų prieinama ir vieša dėl kitų teisėtų aplinkybių (tokiomis nelaikytinos Ministerijos atlikti neteisėti veiksmai). Atkreiptinas dėmesys, kad minėta aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pakankama konstatuoti atitinkamos informacijos slaptumą ir protingas jos apsaugos pastangas (žr. pvz., LAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; ir kt.).

Be to, pareiškėjos siekį apsaugoti ginčo informaciją nuo viešo jos paskelbimo patvirtina ir aiški bei griežta pareiškėjos atstovo pozicija išsakyta Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. vykusio Pieno tarybos posėdžio metu.

27. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja turėtų įrodyti Ministerijos gautą naudą, skelbiant vidutinę faktinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą; teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl ginčo informacijos panaudojimo Ministerijos veikloje nesąžiningos konkurencijos tikslais. Ministerija neturi jokios finansinės ar kitos naudos, jai nesukuriamas konkurencinis pranašumas prieš pareiškėją ir pan.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės teiginius, pažymi, kad jie iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės vertinant atsakovės skelbiamą informaciją kaip pareiškėjos komercinę paslaptį. Minėta, kad komercinės paslapties informacijai keliami tam tikri reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Šio sprendimo 24 punkte, be kita ko, nustatytas ginčo informacijos vertingumas. Tačiau tai, ar kas nors, tame tarpe Ministerija, iš paviešintos komercinės paslapties jau turėjo kokios nors konkrečios naudos yra visiškai neaktualu. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju vertinama, ar ši Informacija yra pareiškėjos komercinė paslaptis ir ar tokia Informacija be pareiškėjos sutikimo ir nesant įstatyminio pagrindo gali būti viešinama.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog Konkurencijos taryba ginčo informacijos viešinimą nėra pripažinusi kaip konkurencijos taisyklių pažeidimo taip pat nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl informacijos pripažinimo pareiškėjos komercine paslaptimi.

28. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo dar teigia, kad Ministerijos pateikiama apibendrinta statistinė informacija negali sudaryti pareiškėjos komercinės paslapties; be to, viešinama informacija yra istorinė, t. y. skelbiama vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina buvusi prieš du mėnesius.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, kad tai nėra tik apibendrinta statistinė informacija iš esmės paneigta šio sprendimo 24-26 punktuose.

Kas liečia istorinius duomenis, tai pažymėtina, kad komercinei paslapčiai nėra keliamas naujumo reikalavimas. Komercinė paslaptis vien dėl laiko tėkmės nepraranda savo statuso. Antra vertus, atsižvelgiant į nežymius kainų svyravimus iš duomenų apie kainas, buvusias prieš du mėnesius, lengvai galima prognozuoti būsimas rinkos dalyvių (šiuo atveju pareiškėjos) kainas artimiausiu metu, atitinkamai daryti korekcijas ir pan.

Taigi, šie proceso šalių argumentai negali paneigti šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl ginčo informacijos buvimo pareiškėjos komercine paslaptimi.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo informacija sudaro pareiškėjos komercinę paslaptį.

30. Kadangi atsakovė ginčo informaciją, kuri sudaro pareiškėjos komercinę paslaptį, viešina be pareiškėjos sutikimo, taip pat nesant įstatyme aiškiai įtvirtintai teisei tokią informaciją viešinti, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė ir šiuo aspektu veikia viršydama savo kompetenciją (ultra vires).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu į atsakovę nutraukti ginčo informacijos viešinimą, tačiau Ministerija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja skundo (patikslinto) pirmu reikalavimu prašo šį Sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kadangi atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė nutraukti šiame teismo sprendime konstatuotus neteisėtus veiksmus, tad yra pagrindas Ministerijos tokį Sprendimą pripažinti neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ir jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pareiškėja taip pat skundo (patikslinto) antru reikalavimu prašo įpareigoti Ministeriją pašalinti iš Ministerijos administruojamo tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR / kg).

Šis pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis iš pirmo skundo (patikslinto) reikalavimo. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad šis reikalavimas yra per platus. Kitaip tariant, tenkinus šį pareiškėjos reikalavimą atsakovė būtų įpareigotą pašalinti atitinkamus duomenis ne tik apie pareiškėją, bet ir apie kitus žalio pieno pirkėjus, kurie šioje byloje nedalyvauja ir nėra pareiškę jokių savarankiškų reikalavimų. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėja šioje byloje negina viešojo intereso (ABTĮ 55 straipsnis) ir neatstovauja kitų žalio pieno pirkėjų pavedimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos šis reikalavimas tenkinamas tik iš dalies, įpareigojant atsakovę pašalinti atitinkamus duomenis, kurie yra susiję tik su pačia pareiškėja.

Pareiškėja skundo (patikslinto) trečiu reikalavimu dar prašo įpareigoti Ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų.

Šis pareiškėjos reikalavimas taip pat yra išvestinis iš pirmo skundo reikalavimo. Tačiau jis irgi negali būti tenkinamas pilnoje apimtyje dėl anksčiau minėtų argumentų, t. y. kaip ir skundo antras reikalavimas. Be to, pareiškėja šiuo reikalavimu prašydama įpareigoti Ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, tiksliau susilaikyti nuo jų atlikimo, dar nurodė sakinio dalį „ir ne iš pieno gamintojų“. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visiškai sutinka su atsakovės motyvais, kad Ministerijos interneto svetainėje www.zum.lrv.lt nebuvo skelbiama tokia informacija apie pareiškėją; tad nėra ir pagrindo išvadai, kad šioje apimtyje kaip nors yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjos reikalavimas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovę neskelbti atitinkamos informacijos, taip pat iš įpareigojimo turinio pašalinant sakinio dalį „ir ne iš pieno gamintojų“.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies: panaikinamas Ministerijos skundžiamas sprendimas bei atsakovė įpareigojama: pašalinti iš jos administruojamo tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie pareiškėjos vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR / kg); viešai neskelbti jos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie pareiškėjos vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš žalio pieno gamintojų.

34. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, t. y. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos).

35. Šioje byloje pareiškėjos skundas yra patenkintas iš dalies; tai reiškia, kad ir sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai tik iš dalies. Taigi, pareiškėja turi teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

36. Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio paduodant skundą bei 11,25 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, iš viso 33,75 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat pareiškėja patyrė iš viso 15 149,61 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios pareiškėjos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga, joje spręsti kompleksiniai teisės klausimai, susiję su viešąją ir civiline teise bei kt.), į jos apimtį ir trukmę (byla tęsiasi nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio; ji vieną kartą jau buvo išnagrinėta iš esmės VAAT, tačiau LVAT panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo), į vykusius daugkartinius teismo posėdžius, į pareiškėjos atstovo darbo ir laiko sąnaudas, į teisinių paslaugų kompleksiškumą ir jų pobūdį, į rengtų įvairių procesinių dokumentų skaičių (teismui buvo pateikta 15 procesinių dokumentų), į ginčo šalių procesinį elgesį (pareiškėjos procesinis elgesys buvo tinkamas, ji iš esmės sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, aktyviai siekė bylą pabaigti taikiai, net buvo sudariusi taikos sutartį, kurioje nereikalavo iš atsakovės savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė vėliau pakeitė savo poziciją ir prašė taikos sutarties netvirtinti, taigi, šiuo aspektu, iš dalies pačios atsakovės elgesys buvo netinkamas ir sąlygojęs papildomų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atsiradimą), į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius (pareiškėjos patirtos išlaidos iš konkrečius teisinius veiksmus neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių), bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikytinos pagrįstomis, racionaliomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos iš pralaimėjusios ginčo šalies.

Taigi, pareiškėja iš viso patyrė 15 183,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vertinamos pagrįstomis, racionaliomis ir būtinomis. Tačiau, minėta, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik iš dalies, tad ji turi teisę tik į dalį savo patirtų šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo (patikslinto) reikalavimų tenkinimo apimtį, jų reikšmingumą, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas iš esmės yra tenkintas 75 proc. apimtyje. Tai reiškia, kad ji turi teisę į atitinkamą dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 11 387,52 Eur (15 183,36 Eur x 75 proc.).

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės Žemės ūkio ministerijos priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ 11 387,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą (patikslintą) patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 3JA-250(8.14) „Dėl informacijos paskelbimo“.

Įpareigoti atsakovę Žemės ūkio ministeriją pašalinti iš jos administruojamo internetinio tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie pareiškėjos, t. y. akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“, vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR / kg).

Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame internetiniame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie pareiškėjos, t. y. akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“, vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš žalio pieno gamintojų.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Iš atsakovės Žemės ūkio ministerijos priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ 11 387,52 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė