- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- eI-2965-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00917-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- AB „Pieno žvaigždės“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Advokatai
- Greta Roguckytė, Lina Darulienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei Linai Darulienei ir advokato padėjėjai Gretai Roguckytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB „Pieno žvaigždės“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017-02-21 raštą Nr. 3JA-43(8.14) „Dėl informacijos paskelbimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Ministeriją pašalinti 2017-01-02, 2017-02-18 ir 2017-02-22 Ministerijos administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę).
Skunde paaiškino, kad vykdydama įstatyme nustatytą įpareigojimą iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos į Pieno apskaitos informacinę sistemą (toliau – ir PAIS) suvesdavo detalią informaciją apie pieno supirkimo kainas, priedus, priemokas, nuoskaitas, taip pat žalio pieno pardavėjus ir kt. 2016-12-06 įvyko Pieno tarybos posėdis dėl PAIS pateiktos informacijos išviešinimo, kuriame nuspręsta nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimų kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes. Nepaisant to ir neturint jokio teisinio pagrindo, Ministerija savo administruojamame internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbė informaciją apie žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, įskaitant pareiškėją, pavadinimus, ir pieno supirkimo kainas, jas detalizuojant pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą. Pareiškėja 2016-01-16 raštu kreipėsi į Ministeriją, pateikdama šio rašto kopiją Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – ir Konkurencijos taryba) bei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (toliau – ir Rinkos reguliavimo agentūra), išdėstydama argumentus, kodėl viešas informacijos skelbimas yra neteisėtas, bei prašydama nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti Ministerijos administruojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2017-01-02 paskelbtą informaciją. Konkurencijos taryba 2017-01-31 rašte pritarė pareiškėjos argumentams, kai tuo tarpu Ministerija skundžiamame rašte išdėstė savo poziciją, jog neva nėra pagrindo įtarti, jog Ministerijos viešai paskelbti duomenys apie supirkimo kainas gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams. Ministerija Raštu atsisakė nutraukti neteisėtus veiksmus bei pašalinti informaciją. Nepaisant pareiškėjos pozicijos ir Konkurencijos tarybos kreipimosi į Ministeriją dėl informacijos paskelbimo, Ministerija tendencingai skelbia analogišką informaciją apie kiekvieną ankstesnį laikotarpį. Pareiškėjos nuomone, Ministerija pažeidė teisės aktus, pareiškėjos interesus ir gero administravimo principo imperatyvą.
Paaiškina, kad teisės aktai nustato teisę priežiūros institucijoms gauti informaciją apie pieno pardavėjus ir jiems taikomas kainas. Tokios informacijos rinkimo tikslas yra įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolės įgyvendinimas. Tačiau teisės aktuose nėra suteikiama teisė gautą informaciją perduoti tretiesiems asmenims, paskelbti viešai ar kitokiu būdu ją atskleisti. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) įtvirtina, jog kontrolės institucijos privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos veiksmai, kuriais informacija buvo paskelbta viešai, yra neteisėti bei turi būti uždrausti. Kainodara, superkant žalią pieną iš skirtingų žalio pieno pardavėjų grupių, yra ne tik konfidenciali, bet ir sudaranti komercinę paslaptį. Tokia informacija daro įtaką konkurencijai. Tai, kad informacija yra konfidenciali, patvirtina, jog ji nėra viešai skelbiama, pareiškėjos taikoma kainodara yra patvirtintame konfidencialios informacijos sąraše, ūkio subjektai dėl jos paskelbimo viešai yra išreiškę aiškų prieštaravimą 2016-12-06 Pieno tarybos posėdžio metu.
Nurodo, kad viešai paskelbta informacija iškreipia rinką bei pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 str. 1 d., kadangi sudaro prielaidas Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimui. Ministerija sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje ir derinti veiksmus. Konkurencijos taryba jau kreipėsi į Ministeriją, pateikdama nuomonę, kad dėl komerciškai jautrios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, bendrovės turi galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, o bendrovės galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai. Tokios informacijos paskelbimas negali būti pateisinamas visuomenės suinteresuotumu ar viešuoju interesu, kadangi Ministerija, siekdama visuomenę informuoti apie pieno pirkimo rinkoje vyraujančias kainų tendencijas, šią informaciją galėtų teikti apibendrintai, pateikiant kainų vidurius ir neidentifikuojant konkrečių rinkos dalyvių taikomos kainodaros.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2014–2015 m. Konkurencijos taryba atliko pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir 2015-12-30 nutarimu Nr. 1S-138/2015 „Dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo baigimo“ pateikė siūlymą įvertinti, ar žalio pieno supirkimo kainų viešinimas pagal kiekvieną supirkėją atskirai yra būtinas, ir jeigu ne, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis, tokiu būdu sumažinant konkurencijos ribojimo riziką. Ministerija, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, 2016-08-08 raštu kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba 2016-08-11 raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, kad dėl tokios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, bendrovės turi galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko sumažėja jų paskatos konkuruoti, o bendrovės, šiuo atveju pieno supirkimo įmonės, galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai (sudaryti slaptą susitarimą). Ministerija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nuomonę, 2016-11-03 pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba 2016-11-09 raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, jog apibendrinto pobūdžio istorinių duomenų skelbimas sumažina neigiamos įtakos konkurencijai riziką, visgi, svarbu tai, kad rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, netgi suvestinių duomenų skelbimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali sumažinti netikrumą dėl ūkio subjektų planuojamų veiksmų. Dėl šios priežasties, vertinant ir praėjusio, ir užpraėjusio mėnesio kainų viešą skelbimą, būtina atsižvelgti į grupių, pagal kurias pateikiama informacija apie supirkimo kainas, dydį, taip pat įvertinti ir esamą (ar besikeičiančią) rinkos struktūrą. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde remiasi Konkurencijos tarybos 2017-01-31 rašte pateikta nuomone. Konkurencijos įstatymo 5 str. informacijos mainų atveju būtų taikomas tik nustačius susitarimą tarp ūkio subjektų, todėl pareiškėjos argumentai laikytini nepagristais. Ministerija, atsižvelgusi į visas Konkurencijos tarybos rekomendacijas, 2017-01-02 Ministerijos interneto svetainėje paskelbė duomenis už 2016 m. spalio mėn., 2017-01-18 – už 2016 m. lapkričio mėn., 2017-02-22 – už 2016 m. gruodžio mėn. Pieno tarybos posėdyje priimti sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl neprivalomi. Ministerija nėra suinteresuota sukurti konkurencinį pranašumą ar diskriminuoti vieną ar kitą žalio pieno pirkėją, todėl Ministerijos interneto svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų, neišskiriant pareiškėjos, žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su skundu teismui pateikė konfidencialios ir turinčios komercinę paslaptį informacijos sąrašą, kuris nebuvo pateiktas kreipiantis į Ministeriją su 2017-01-16 skundu. Ministerija su šiuo sąrašu susipažino tik po teismo 2017-04-04 nutarties gavimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovė advokatė L. Darulienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Ministerijai keliami griežtesni teisės aktų reikalavimai, todėl ji turėjo atsiklausti pareiškėjos leidimo paviešinti ginčo informaciją. Nuo pareiškėjos kreipimosi į Ministeriją momento atsakovė turėjo suprasti, kad viešinama informacija yra konfidenciali, ir ją pašalinti iš administruojamos interneto svetainės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Konkurencijos taryba nėra pradėjusi tyrimo dėl ginčo informacijos viešinimo. Jokie kiti ūkio subjektai nėra kreipęsi į Ministeriją, kad ginčo informacija nebūtų skelbiama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Ministerija, siekdama padidinti skaidrumą pieno rinkoje, ir, ketindama kiekvienos pieno supirkimo įmonės vidutines pieno supirkimo kainas pagal gamintojų grupes, nurodytas Įstatyme, kas mėnesį skelbti Ministerijos tinklalapyje, 2016-08-08 kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti nuomonę, ar toks pieno supirkimo įmonių vidutinių žalio pieno supirkimo kainų pagal gamintojų grupes paskelbimas nepažeistų Konkurencijos įstatymo. Konkurencijos taryba, atsakydama į 2016-08-08 Ministerijos raštą, 2016-08-11 rašte, be kita ko, pasiūlė Ministerijai užtikrinti, kad būtų skelbiami ne individualūs, o apibendrinto pobūdžio duomenys apie pieno supirkimo įmonių taikomas kainas. Viešas kainų skelbimas, nors ir prisidėtų prie rinkos skaidrumo, nebūtinai reikštų palankesnių sąlygų pieno gamintojams sudarymą.
Ministerija 2016-11-03 raštu pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti savo nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba, atsakydama į 2016-11-03 Ministerijos raštą, 2016-11-09 rašte, be kita ko, paaiškino Ministerijai, kad Ministerijos nurodytu atveju, apibendrinto pobūdžio istorinių duomenų skelbimas sumažina neigiamos įtakos konkurencijai riziką, visgi, svarbu tai, kad rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, net gi suvestinių duomenų skelbimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali sumažinti netikrumą dėl ūkio subjektų planuojamų veiksmų. Viešas kainų skelbimas, nors ir prisidėtų prie rinkos skaidrumo, nebūtinai reikštų palankesnių sąlygų pieno gamintojams sudarymą.
2016-12-06 įvykusio Pieno tarybos, sudarytos Žemės ūkio ministro 2002-05-22 įsakymu Nr. 191, posėdžio metu svarstytas vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimas pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes. Posėdžio metu nutarta nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes.
Ministerija interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas už 2016 m. spalio mėn., 2017-01-18 – už 2016 m. lapkričio mėn., 2017-02-22 – už 2016 m. gruodžio mėn. Pareiškėja 2017-01-16 raštu kreipėsi į Ministeriją, pateikdama šio rašto kopiją Konkurencijos tarybai ir Rinkos reguliavimo agentūrai, prašydama nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti Ministerijos administruojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2017-01-02 paskelbtą informaciją apie pareiškėjos vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas per 2016 m. spalio mėn.
Konkurencijos taryba, atsakydama į pareiškėjos 2017-01-16 raštą, 2017-01-31 rašte, be kita ko, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Ministerija, viešai paskelbusi informaciją apie žalio pieno supirkimo kainas, Konkurencijos įstatymo 15 str. prasme galėtų būti vertinama kaip konkurencinio santykio dalyvis, t. y. verslo ar profesine veikla užsiimantis subjektas. Todėl šiuo atveju teigti, kad atskleidžiami be ūkio subjekto sutikimo jo komercines paslaptis galimai buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, taip pat nėra pagrindo.
Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2017-01-16 raštą, ginčijamame rašte išdėstė savo poziciją, jog nėra pagrindo įtarti, jog Ministerijos viešai paskelbti duomenys apie supirkimo kainas gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams.
Byloje ginčas kilęs dėl Rašto, kuriuo Ministerija išdėstė savo poziciją dėl atitinkamos informacijos paskelbimo Ministerijos administruojamame tinklalapyje, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Ministeriją pašalinti 2017-01-02, 2017-02-18 ir 2017-02-22 Ministerijos administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę).
Pareiškėja Rašto neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad Ministerija nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nutraukti Ministerijos neteisėtus veiksmus, kuomet Ministerija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, prieš pareiškėjos valią paskelbė konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie pareiškėjos superkamo žalio pieno kainas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, kad Ministerija yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.66 p. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, bei siekia, kad būtų išspręstos juose keliamos problemos. Vadinasi, Ministerijos veiklai, tiek, kiek nereglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-10-9 įsakymu Nr. 3D-760 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje taisyklės (toliau – ir Asmenų aptarnavimo Ministerijoje taisyklės), taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.
Asmenų aptarnavimo Ministerijoje taisyklių 7.2 p. reglamentuojama, kad asmens prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į ministeriją, prašant priimti administracinį sprendimą, kuriame išreiškiama ministerijos valia, gauti iš ministerijos informaciją ar kitą administracinę paslaugą – dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, kuriuo patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o 7.3 p. nustatoma, kad atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, paklausimo, pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, pateikiama informacija apie priimtą administracinį sprendimą, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma ministerijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška atsakymo samprata pateikiama Taisyklių 4.2 p. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį (Taisyklių 47 p.).
VAĮ 2 str. 15 d. nustato, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (14 str. 2 d.). VAĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja administracinės procedūros įgyvendinimo tvarką. Pagal VAĮ 19 str. 1 d., administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Ministerija priima skirtingo pobūdžio galutinius sprendimus (atsakymą arba administracinės procedūros sprendimą), priklausomai nuo asmens Ministerijai pateikiamo kreipimosi pobūdžio (skundo arba prašymo).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2017-01-16 raštu kreipėsi į Ministeriją, nurodydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, todėl prašė Ministerijos nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti Ministerijos administruojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2017-01-02 paskelbtą informaciją apie pareiškėjos vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas per 2016 m. spalio mėn. Toks pareiškėjos kreipimasis laikytinas skundu VAĮ 2 str. 15 d. prasme, bet ne prašymu, kaip klaidingai nurodo Ministerija atsiliepime į skundą, Taisyklių 7.2 p. prasme. Tai reiškia, kad pareiškėjos skundas buvo pagrindas administracinei procedūrai pradėti ir turėjo būti išnagrinėtas pagal administracinei procedūrai VAĮ keliamus reikalavimus (žr. VAĮ trečiąjį skirsnį). Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 34 str. 1 d.), kuris, VAĮ 2 str. 11 ir 12 d. prasme, apibrėžiamas kaip administracinis sprendimas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendimui, priimamam baigiant administracinę procedūrą, taikytini ir VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1265/2012; LVAT 2013-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-150/2013). LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (VAĮ 8 str. 1 d.); motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). LVAT 2014-04-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-484/2014 pažymėjo, administracinės procedūros sprendimas negali būti prilyginamas informacinio pobūdžio dokumentui. Šioje nutartyje LVAT taip pat išaiškino, kad teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo skundas išnagrinėtas laikantis VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.
Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, Ministerija jame nurodė tik teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl komercinių paslapčių, pažymėdama, jog nėra suinteresuota sukurti konkurencinį pranašumą ar diskriminuoti vieną ar kitą žalio pieno supirkėją, bei paaiškindama, kad ministerijos svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrinant duomenis, ir visų žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainos. Rašte Ministerija taip pat nurodė teisinį reglamentavimą, susijusį su pareiga į PAIS suvesti atitinkamus duomenis, bei tai, kad Rinkos reguliavimo tarnyba ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojai privalo saugoti žalio pieno pirkėjų komercines paslaptis, apie kurias jie žino vykdydami šių taisyklių nuostatas, ir be žalio pieno pirkėjų sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos; pagrindinis tikslas, dėl kurio žalio pieno pirkėjai teikia informaciją yra žalio pieno pirkėjų kontrolė perkant – parduodant žalią pieną. Apibendrindama išdėstytą, Ministerija rašte pateikė nuomonę, jog nėra pagrindo įtarti, jog Ministerijos viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektas, t. y. kad toks informacijos paskelbimas viešai gali suteikti privilegijas arba diskriminuoti atskirus žalio pieno pirkėjus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo rašto turinį bei atsižvelgdama į LVAT praktikoje suformuluotus išaiškinimus, daro išvadą, kad Ministerijos 2017-02-21 raštas Nr. 3JA-43(8.14) „Dėl informacijos paskelbimo“ negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos 2017-01-16 skundo išnagrinėjimu VAĮ prasme, kadangi Ministerija ginčijamame rašte išdėstė tik savo nuomonę, neišreikšdama, kokį konkretų valinį sprendimą pareiškėjos 2017-01-16 skundo atžvilgiu priima. Be to, ginčijamame sprendime ne tik kad nėra išdėstyti jokie faktiniai duomenys, bet jame iš esmės net nėra išdėstyti ir jokie sprendimo priėmimo motyvai, rašte nepateiktas joks teisinis pagrindas (teisinis argumentavimas bei teisės normos), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi Ministerijos administruojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2017-01-02 paskelbdamas informaciją apie pareiškėjos vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas per 2016 m. spalio mėn. bei priimdamas ginčijamą raštą. Nors pareiškėja skunde nekėlė ginčo dėl Rašto atitikties VAĮ 8 str. reikalavimams bei teigė, jog Ministerija Raštu atsisakė nutraukti neteisėtus veiksmus bei pašalinti informaciją, byloje nustatytų aplinkybių visuma negali daryti ginčijamo Rašto pagrįstu ir teisėtu.
Teismas, įvertinęs Rašto turinį, daro išvadą, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, Ministerija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-01-16 skundą Nr. S-2/1 „Dėl neteisėto informacijos viešo paskelbimo“, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus argumentus, taip pat įvertinant aplinkybes, ar viešinama informacija yra konfidenciali ir sudaro komercinę paslaptį.
Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Ministeriją pašalinti 2017-01-02, 2017-02-18 ir 2017-02-22 Ministerijos administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę), teisėjų kolegija pažymi, jog dėl šio reikalavimo gali būti pasisakyta tik Ministerijai išnagrinėjus pareiškėjos 2017-01-16 skundą Nr. S-2/1 „Dėl neteisėto informacijos viešo paskelbimo“. Kadangi nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad Ministerija pareiškėjos skundą išnagrinėjo ne pagal administracinei procedūrai VAĮ keliamus reikalavimus, Raštas pagrįstai naikintinas, grąžinant minėtą skundą Ministerijai nagrinėti iš naujo. Taigi, kol Ministerija neišnagrinės pareiškėjos 2017-01-16 skundo Nr. S-2/1 „Dėl neteisėto informacijos viešo paskelbimo“ reikalavimų, teismas negali spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Ministeriją pašalinti 2017-01-02, 2017-02-18 ir 2017-02-22 Ministerijos administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę) teisėtumo ir pagrįstumo bei pasisakyti dėl su šiuo reikalavimu skunde nurodytų argumentų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, ji įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d. nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde suformulavo abstraktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė ir nedetalizavo šių išlaidų konkretaus dydžio, apskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos AB „Pieno žvaigždės“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-02-21 raštą Nr. 3JA-43(8.14) „Dėl informacijos paskelbimo“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-01-16 skundą Nr. S-2/1 „Dėl neteisėto informacijos viešo paskelbimo“.
Kitoje dalyje pareiškėjos AB „Pieno žvaigždės“ skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.