Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1227-265/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2A-1227-265/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1227-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00579-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 8 511,55 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja tenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą: leido atlikti kratą V. V. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovei, taip pat pagalbinėse patalpose, žemės sklype, jame esančiuose kituose statiniuose ir objektuose, teritorijoje šalia žemės sklypo. 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja L. G. atliko kratą A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nurodytame gyvenamajame name. Kratoje dalyvavo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir A. V.. Kratos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerado jokių draudžiamų daiktų, įrankių, slėptuvių, nieko nebuvo paimta. Prieš darant kratą buvo nurodyta, kad jokių draudžiamų daiktų namuose nėra, taip pat nėra įrengtų namuose slėptuvių.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškodami įtariamos slėptuvės ikiteisminio tyrimo pareigūnai namo išorės ir vidaus sienas peršvietė infraraudonaisiais spinduliais ir nieko įtartino ar neleistino nerado, tačiau vis tiek naudojo priemones, kuriomis apgadino namo vidaus apdailą, t. y. naudodami elektrinį grąžtą namo vidinėje sienoje, esančioje tarp pirmo ir antro aukšto, padengtoje akmens imitacijos dekoratyvinėmis plytelėmis, padarė daug 10 mm skersmens skylių, nulaužė kai kurių plytelių kampus, suskaldė plyteles. Taip pat dėl neatsargaus įrankių, kopėčių ir kitų priemonių naudojimo apgadino lakuotas natūralaus medžio laiptų pakopas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais veiksmais padaryta turtinė žala yra 2020 m. vasario 4 d. UAB „Loromas“ komerciniame pasiūlyme nurodyta medžiagų ir remonto darbų suma – 8 511,55 Eur. Ieškovės teigimu, pareigūnai, atlikdami kratą, tyčia pažeisdami įstatymų nuostatas, dėl turto išsaugojimo veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, nenaudojo alternatyvių specialiųjų techninių priemonių, neapsaugojo asmens turto nuo nepagrįsto sugadinimo. V. V. jau beveik metai laiko yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Visos sienos buvo patikrintos tame pačiame name ir pagalbinėse patalpose vykdant kratą 2017 m. rugpjūčio 21 d. Dėl ieškovės joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ar vykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei A. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 4 543,35 Eur žalos atlyginimą ir 1 521,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmesti. Taip pat nuspręsta grąžinti ieškovei A. V. 0,01 Eur.

5. Teismas pripažino, kad kratos veiksmus tiesiogiai atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai aktyviai naudojosi teise ir atliko pareigą apie ikiteisminio tyrimo veiksmą (kratą) informuoti ikiteisminį tyrimą kuruojančius ir organizuojančius asmenis, t. y. valstybės pareigūnai aktyviais veiksmais atlikę kratą ginčo namuose, ir kratos metu iškilus nesklandumams (dėl techninių kliūčių nesuveikus rentgeno aparatui), savo iniciatyva susisiekė su ikiteisminio tyrimo prokuroru, kuris davė leidimą apieškoti sieną ją gręžiant. Pripažinta, kad byloje dėl žalos atlyginimo pagrįstai valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

6. Teismas padarė išvadą, kad tokios apimties žala sienai negalėjo būti padaryta veiksmais, kurie priskirtini atsakingiems ir rūpestingiems veiksmams šioje situacijoje. Siena buvo apžiūrėta rankiniu būdu, metalo detektoriumi, taip pat ir termovizoriumi, tačiau tai jokių rezultatų nedavė. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ kratai buvo atsivežusi rentgeno aparatą, tačiau jis nesuveikė dėl techninių kliūčių. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareigūnai ėmėsi kitų papildomų priemonių spręsti technines problemas tą pačią dieną tam, kad rentgeno aparatas pradėtų veikti. Pripažinta, kad pareigūnai nepanaudojo turimo kratos laiko maksimaliai tam, kad būtų išspręstos techninės kliūtys. Pareigūnai turėjo būti itin apdairūs ir rūpestingi bei pasirūpinti, kad turimos techninės priemonės būtų techniškai tvarkingos. Teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų ėmęsi prevencinių priemonių išvengti tokios situacijos, jog kratos metu rentgeno aparatas nesuveiktų. Pripažinta, kad ikiteisminio tyrimų pareigūnų (policijos, prokuroro), atlikusių kratą, veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, rūpestingai, atidžiai bei dedant maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui, siekiant įgyvendinti jiems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis, tai įvertinta kaip pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos, taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kuris buvo susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.

7. Pasisakydamas dėl sukeltos žalos teismas padarė išvadą, kad žalą, padarytą sienai, lėmė būtent pareigūnų veiksmai, ir valstybė yra atsakinga už ieškovės namuose sienai padarytą žalą. Konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog būtent pareigūnų neteisėti veiksmai (nerūpestingumas ir aplaidumas) lėmė žalą laiptų pakopoms. Teismas atmetė reikalavimus priteisti 2 779,50 Eur už darbus, susijusius su laiptų pakopų sutvarkymu. Taip pat atmetė reikalavimo dalį priteisti sumas, susijusias su baldų pernešimu, kadangi ant laiptų pakopų palei tvarkomą sieną jokie daiktai nestovi. Nustatyta, kad gręžimo žymės yra akivaizdžiai matomos, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti žalą apmokant už darbus, susijusius su sienos atstatymu į buvusią padėtį, tenkintas ir ieškovei priteista 4 543,35 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista 3 279,50 Eur žala ir priimti naują sprendimą, t. y. apeliantės naudai priteisti iš atsakovės nurodytą turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Laiptai iki 2020 m. sausio 22 d. kratos buvo puikios būklės, ieškovė juos prižiūrėjo, jais nebuvo intensyviai naudotasi. Atliekant kratą laiptų pakopos ir turėklai buvo naudojami kaip statybiniai pastoliai pasiekti sienos vietas ir išgręžti skyles, o pareigūnai nesielgė pakankamai atsargiai taip naudodami laiptus. Kratą atlikę pareigūnai nebuvo pasiruošę darbui, t. y. neturėjo tinkamų priemonių, todėl visas priemones pasiėmė iš ieškovės, nors jos ne visos buvo pritaikytos tam tikslui, kuriam kratos metu buvo panaudotos. Gręžiant siurblys nesusiurbė visų nuo sienos byrančių dulkių ir apdailos gabaliukų, kurie nukritę galėjo pažeisti pakopos paviršių nuolat vaikštant pareigūnams su lauko avalyne. Aplinkybes apie tai, kad laiptų pakopos ir turėklai yra su smulkiomis pažaidomis, patvirtino ir teismo paskirta statybos ekspertizė. Pareigūnai, kurie fiksavo kratos eigą, nepateikė jokių įrodymų, kad laiptų pakopų ir jų turėklų apgadinimai buvo anksčiau nei atlikta krata. Ieškovės nuomone, atlikdami kratą pareigūnai nepasirūpino tinkamomis priemonėmis kratai atlikti ir dėl šių veiksmų atsirado žala. Ieškovė nesutinka, kad laiptų pakopų pažeidimai atsirado nuo natūralaus dėvėjimosi.

8.2. Ieškovė, pildydama kratos protokolo dalį, nenurodė, kad buvo apgadinta ne tik siena, bet ir laiptai su turėklais, todėl, kad tuo metu buvo šoko būsenos ir tinkamai neapžiūrėjo laiptų ir turėklų, kadangi jie buvo padengti dulkėmis. Tai patvirtina ir R. K. parodymai. Apgadinimai buvo pastebėti tik išvalius laiptus ir pradėjus jais vaikščioti, laikytis už turėklų.

8.3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami kratą nesivadovavo tiek teismo nutartyje nurodyta kratos apimtimi, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga vengti nereikalingo daiktų gadinimo. Šiuo atveju neteisėti pareigūnų veiksmai buvo tiek gręžiant sieną, tiek neužtikrinant laiptų pakopų ir turėklų tinkamos apsaugos ir priežiūros nuo sienos krentančių šiukšlių. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsirasti civilinei atsakomybei ir priteisti ieškovei patirtą žalą ne tik dėl sienų remonto, bet ir dėl laiptų pakopų apgadinimo.

8.4. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė 2 779,50 Eur už laiptų remontą ir 500 Eur už baldų pernešimą ir baldų apdengimą išsaugojimui. Nurodo, kad tvarkant sieną bus nuardoma sieną dengianti medžiaga, kurios demontavimas sukels dulkes, jos pateks ant baldų paviršiaus. Siekiant išvengti dulkių ir apsaugoti baldus nuo pažeidimų būtina juos pernešti ir apdengti išsaugojimui, o ieškovei niekas negali padėti to padaryti. Be to, nepateikta duomenų apie tai, kad laiptai buvo sugadinti anksčiau ar kitomis aplinkybėmis. Pažymi, kad laiptai iki kratos buvo puikios būklės. Tai, kad laiptai buvo sugadinti, patvirtina tiek teismo paskirta ekspertizė, tiek 2020 m. vasario 4 d. UAB „Loroma“ komercinio pasiūlymo sąmata.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai naudojo daug specialiųjų techninių priemonių, kurių pagalba, nesugadinant turto, galima rasti slaptavietes ar daiktus. Tik šiomis priemonėmis apžiūrėjus vidinę namo sieną ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi tokių veiksmų kaip sienos gręžimas. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti nerūpestingai ar neatidžiai, nes buvo siekiama ir dedamos maksimalios pastangos padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui. Surinktų duomenų visuma suteikė teisę pareigūnams pasitelkti adekvačias specialiąsias priemones siekiant surasti daiktus, todėl jų panaudojimą vertinti kaip neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Teismas byloje nevertino, netyrė ir aiškiai sprendime nepasisakė, kokie konkretūs kratą atlikusių pareigūnų veiksmai laikytini nepakankamai rūpestingais, koks elgesys konkrečios situacijos atžvilgiu būtų laikytinas pakankamai rūpestingu (proporcingu), ir kokią konkrečią žalą galėjo sukelti nepakankamas pareigūnų rūpestingumas.

9.2. Teismas nevertino visų rūpestingumui nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių. Pažymi, kad prokuroras kratos atlikimo metu tiesiogiai nedalyvavo, kratai nevadovavo, o tik buvo paprašytas telefonu patarti dėl galimų veiksmų atlikimo eigos, ir būtent prokuroras nurodė, kad kratą atliekantys pareigūnai ieškodami teismo nutartyje nurodytų objektų, stengtųsi padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui siekiant įgyvendinti jiems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis. Teismas nedetalizavo, kokiais veiksmais pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai. Teismas suabsoliutino žalos apimties kriterijų ir nepagrįstai nustatė neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus nevykdžius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant kratą ieškovės nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat nepagrįstai konstatavo ieškovės patirtą turtinę žalą, neteisėtus pareigūnų veiksmus ir priežastinį ryšį. Prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareigūnų veiksmai buvo nukreipti ne į ieškovės turto sugadinimą, bet į tyrimui reikšmingų daiktų paiešką.

9.3. Pažymi, kad ekspertizės metu konstatuota, jog statybos, tarp jų ir remonto, darbai visada yra projektuojami ir pasirenkamas racionalus variantas. Sienos gręžimo vietose suformuotos ertmės gali būti užtaisytos skiediniais ar kitokiais hermetikais, jų išorinį paviršių nudažant šalia esančių paviršių spalva, o nuskelti dviejų apdailos plytelių fragmentai galėtų būti priklijuoti į ankstesnes jų vietas klijais arba gali būti keičiamos visos apdailos plytelės, ar pasirinkti kiti remonto variantai.

10. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ yra savarankiškas juridinis asmuo, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neturėjo nei fizinių nei teisinių galimybių kontroliuoti „Aro“ pareigūnų tinkamo rentgeno aparato naudojimo.

10.2. Kratą atlikę policijos pareigūnai išnaudojo visas turimas technines galimybes, o techninių priemonių dėl pareigūnų pademonstruoto atidumo ir rūpestingumo turėjo daug daugiau nei įprastai atliekant kratas. Kadangi šie veiksmai (skylių/ertmių sienoje išgręžimas) buvo atlikti teisėtu tikslu ir pagrindu, darant tuo metu mažiausiai įmanomą turto sugadinimą, kratos veiksmus atliekant rūpestingai ir atidžiai (gręžiant skyles, siekiant apsaugoti šalia esančius daiktus, laiptus ir grindis, buvo naudojamas audeklas ir dulkių siurblys), kratą atlikusių pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies prasme ir dėl šių veiksmų negali atsirasti civilinės atsakomybės teisinis santykis.

10.3. Apeliantės nuomone, apdailos remontas, keičiant visas apdailos plyteles ir neįvertinus nusidėvėjimo, priteisiant visas remonto išlaidas, būtų neproporcingas žalos atlyginimo būdas. Iš dalies sugadinta sienos apdaila galėtų būti atstatoma pasirenkant kitą eksperto pasiūlytą racionalų variantą, t. y. sienos gręžimo vietose suformuotas ertmes užtaisant skiediniais ar kitokiais hermetikais, jų išorinį paviršių nudažant šalia esančių paviršių spalva, o nuskelti dviejų apdailos plytelių fragmentai galėtų būti priklijuoti į ankstesnes jų vietas atitinkamais klijais. Toks sugadintos turto dalies atstatymas atitiktų proporcingumo principą.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už atsivežtų priemonių pasirinkimą, veikimą ir rezultatus atsako juos naudoję ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Pareigūnai turėjo imtis visų veiksmų, kad jų atsivežta įranga veiktų ir užtikrintų patikimus rezultatus. Ieškovė nesutinka, kad pareigūnai, neveikiant įrangai, turi teisę daryti žalą kitiems asmenims. Atsakovė jokių realių įrodymų dėl galimybės sienos remontą atlikti kitu būdu – užtaisant ertmes ir nudažant jų paviršių – neteikė. Ieškovės nuomone, priteisdamas žalą teismas pagrįstai vadovavosi 2020 m. vasario 4 d. UAB „Loromas“ komerciniu pasiūlymu. Žala atsirado dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pervertino savo įgaliojimus ir grąžtu gręžė sieną, nors nebuvo objektyvių duomenų apie tai, kad sienoje būtų kažkas paslėpta.

12. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neieškojo alternatyvių priemonių patikrinti sieną ir siekė sieną gręžti grąžtu. Prokuroras, siūlydamas gręžti sieną, suvokė ir suprato, kad bus daroma žala, tačiau tikėjosi rasti svarbių įrodymų. Ieškovės nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad žala atsirado dėl prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie pavaldūs prokurorui, atliktų veiksmų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, ir negalėjo siekiamo tikslo, t. y. atlikti tyrimui reikšmingų daiktų paiešką, pasiekti negręžiant, o pasinaudodami atsivežta technika. Nors rentgeno aparatas ir nesuveikė, buvo galimybė jį taisyti vietoje, tačiau jį buvo bandoma naudoti tik 15 min., nors krata vyko nuo 10.30 val. iki 16.22 val. Atsakovė jokių realių įrodymų dėl galimybės sienos remontą atlikti kitu būdu neteikė, todėl priteisdamas žalą teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais.

13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo šį skundą atmesti. Kadangi A. V. neįrodė, kad žala laiptams ir turėklams buvo padaryta valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo priteisti apeliantei 2 779,50 Eur už darbus, susijusius su laiptų pakopų sutvarkymu, taip pat apeliantė neįrodė 500 Eur žalos už baldų pernešimą, apdengimą, už baldų nuvalymą, sustatymą į ankstesnes vietas.

14. Atsiliepimu į ieškovės A. V. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista 3 279,50 Eur žala, palikti nepakeistą.

15. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pažymi, kad atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinis skundas, todėl plačiau dėl šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisakoma.

16. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato šioje byloje pateiktas apeliacinis skundas, todėl plačiau dėl šio apeliacinio skundo nepasisako, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės A. V. argumentais, jog laiptai ir turėklai buvo apgadinti kratos metu. Aplinkybę dėl laiptų ir turėklų apgadinimo turėtų įrodyti ją teigianti (šiuo atveju – apeliantė), o ne neigianti šalis. Apeliantė neįrodė, kad žala laiptams ir turėklams buvo padaryta valstybės pareigūnų veiksmais. Sutinka su atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus nevykdžius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant kratą ieškovės nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat nepagrįstai konstatavo ieškovės patirtą turtinę žalą, neteisėtus pareigūnų veiksmus ir priežastinį ryšį. Kadangi atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apeliantės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl šio apeliacinio skundo plačiau nepasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir leista atlikti kratą V. V. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. V., taip pat namo pagalbinėse patalpose, žemės sklype, jame esančiuose statiniuose, teritorijoje šalia žemės sklypo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ir įgytus daiktus bei vertybes, daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent pinigus, gautus iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kitas vertybes, narkotinių medžiagų pėdsakus, su narkotikais susijusią įrangą, V. V. užrašus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir daiktus, išimtus iš civilinės apyvartos. Bylos duomenimis, santuoka tarp V. V. ir A. V. nutraukta (duomenys neskelbtini).

21. Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties pagrindu 2020 m. sausio 22 d. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos kratos protokolo duomenimis nustatyta, kad krata 2020 m. sausio 22 d. buvo pradėta 10:30 val. ir baigta atlikti 16:22 val., ieškovė nurodė, kad namuose nėra jokių draudžiamų daiktų. Kratos metu, siekiant surasti galimą slėptuvę, buvo gręžiamos skylės sienoje, kuri yra tarp pirmo ir antro aukšto prie laiptų, padengta dekoratyvinėmis plytelėmis. Kratos metu nieko nepaimta. Iš byloje esančių nuotraukų, taip pat ekspertizės akto duomenų nustatyta, kad namo vidaus sienoje su geltonų plytų apdaila, esančioje tarp namo pirmo ir antro aukšto, yra likę keliasdešimt gręžtinių skylių. Taip pat byloje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos nežymios laiptų įbraižos.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkinta dalis patikslinto ieškinio reikalavimų

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turi atlyginti ieškovei A. V. 4 543,35 Eur žalą, susijusią su sienos atstatymu į buvusią padėtį. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniuose skunduose nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nurodytuose atsakovės apeliaciniuose skunduose iš esmės teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei Lietuvos Respublikai taikyti civilinę atsakomybę, taip pat nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu motyvai.

23. Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, patirtą žalą, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑347‑687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktos kratos metu ieškovei A. V. priklausančiame name tarp pirmo ir antro aukštų esanti siena buvo pažeista joje išgręžiant skyles ir taip sienai buvo padaryta žala. Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, abiejuose apeliaciniuose skunduose dėstomais argumentais iš esmės laikomasi pozicijos, kad nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai (BPK 2 straipsnis).

26. Vertindama atsakovės apeliacinių skundų argumentus tiesėjų kolegija reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad 2020 m. sausio 22 d. ieškovės gyvenamajame name ir namo pagalbinėse patalpose atlikta krata nebuvo pirmoji. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. K. 2020 m. sausio 15 d. prašymo „Dėl kratos“ duomenų, ankstesnių kratų metu nebuvo panaudotas metalo ieškiklis, todėl nurodyta, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės slėptuvėms aptikti. Iš to matyti, kad kratai atlikti buvo reikšmingas techninių priemonių panaudojimas.

27. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokių veiksmų kratos metu buvo imtasi iki buvo panaudota ieškovės turtui tiesioginę žalą daranti priemonė – sienos gręžimas grąžtu. Byloje Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Kratos protokolo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 22 d. krata buvo pradėta 10:30 val. ir baigta 16:22 val.; kratos metu buvo naudojamos šios techninės priemonės: filmavimo vaizdo kamera „JVC“, „Bodycamera“, termovizorius, metalo ieškiklis „Nokta“, rentgeno aparatas, vaizdo kamera „Panasonic“. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl 2020 m. sausio 22 d. kratos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų panaudotų techninių priemonių sekos. Byloje nustatyta, kad pareigūnams pastebėjus ieškovės neįprastą elgesį, buvo nuspręsta nuodugniau apieškoti sieną, esančią šalia laiptų tarp namo pirmo ir antro aukšto. Byloje nustatyta, kad siena buvo apžiūrėta rankomis ir metalo detektoriumi, šis dėl sienos apdailai naudotos armatūros skleidė nepastovius garsinius signalus, taip pat buvo panaudotas termovizorius, tačiau priemonės nedavė patikimų rezultatų. Kratą vykdę pareigūnai kreipėsi į Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“, kuri kratai buvo atsivežusi rentgeno aparatą, tačiau bandant jį įjungti šis nesuveikė dėl techninių kliūčių (programinės sistemos atnaujinimo), todėl pareigūnai po 15 min. susirinko aparatą ir išėjo iš patalpų. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S., einantis Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų valdybos 3-ojo skyriaus viršininko pareigas, telefonu susisiekė su R. B., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininke, kuruojančia ikiteisminį tyrimą, dėl kilusių įtarimų ir nuodugnios namo vidaus sienos apieškos, t. y. kokių veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali imtis. Liudytojų R. B. ir A. K. parodymais nustatyta, kad po to R. B. telefonu susisiekė su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru A. K. dėl kratos metu kilusio įtarimo, kad sienoje gali būti slėptuvė, ir jis pasiūlė sieną apieškoti mažiausią žalą daiktams daromu būdu – ne laužant plyteles, o jas gręžiant. Namo vidinėje sienoje, padengtoje apdailos plytelėmis, buvo gręžiamos skylės. Kratos metu jokių draudžiamų ar ieškomų daiktų, seifų nerasta. Įvertinus kratos metu, susidūrus su techninėmis kliūtimis, priimto sprendimo gręžti namo vidinę sieną priėmimo procesą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nustatyta, jog šioje byloje dėl žalos atlyginimo valstybę pagrįstai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

28. Atsakovės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniuose skunduose, akcentuojant pareigūnų atidumą ir rūpestingumą, teigiama, kad pareigūnai naudojo daug specialiųjų priemonių ir techninių priemonių turėta daug daugiau nei įprastai atliekant kratas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija įvertina ir tai, kaip nustatyta anksčiau, kad techninių priemonių panaudojimas slėptuvių paieškai buvo vienas iš reikšmingų elementų šios kratos metu. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje vykdomas ikiteisminis tyrimas, dėl įtariamo nusikaltimo sunkumo buvo ypatingos svarbos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, vertindama atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, kad kratą atlikę policijos pareigūnai naudojo daug specialiųjų techninių priemonių, taip pat išnaudojo visas turimas, adekvačias technines galimybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo būti itin apdairūs ir rūpestingi bei pasirūpinti, kad turimos ir siekiamos panaudoti techninės priemonės (įranga) būtų techniškai tvarkingos.

29. Atsakovės (atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato) apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ yra savarankiškas juridinis asmuo ir nebuvo nei fizinių, nei techninių galimybių kontroliuoti tinkamo jų rentgeno aparato naudojimo, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios pareigos elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairai. Kadangi krata ieškovei priklausančiame name nebuvo primoji, ikiteisminio tyrimo pareigūnai organizuodami ir vykdydami kartą turėjo imtis veiksmų užtikrinti siekiamų panaudoti papildomų techninių priemonių veikimą – galimybę jas panaudoti. Byloje nėra duomenų, kad iki kratos vykdymo buvo rūpintasi, ar techninė priemonė – rentgeno aparatas galės būti panaudota, kad imtasi prevencinių priemonių išvengti situacijos, jog kratos metu rentgeno aparatas nesuveiktų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad krata truko pakankamai ilgai (pradėta 10:30 val., o baigta 16:22 val.). Byloje nepateikta duomenų, kad buvo bandyta išspręsti kilusias techninės įrangos veikimo ar panaudojimo kliūtis tą pačią dieną, iki panaudojant tiesioginę žalą turtui darančią priemonę – sienos gręžimą grąžtu. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino duomenis apie tai, kokių veiksmų ėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnai (policijos pareigūnai, prokuroras) ir kokių veiksmų nesiimta. Iš liudytojo G. S. parodymų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad ankstesnės kratos metu rentgeno aparatas buvo panaudotas kitai sienai peršviesti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareigūnų atvykimas į kratos vietą su neveikiančia technine įranga negali būti vertinamas kaip profesionalus, rūpestingas, atidus ir atitinkantis maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui. Argumentai, kad sienoje gręžiant ertmes darytas mažiausias įmanomas turto sugadinimas ir imtasi priemonių aplinkai apsaugoti, nepaneigia labiau tikėtinos išvados, jog vykdant kratą su veikiančia technine įranga, kurią buvo siekiama panaudoti, šių veiksmų galėjo būti išvengta. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad skundžiamu teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatuotas ikiteisminio tyrimų pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis) ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės turtui (sienai) padaryta žala (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo argumentus, jog sienos apdailos atstatymas į buvusią padėtį keičiant visas apdailos plyteles ir neįvertinus nusidėvėjimo būtų neproporcingas žalos atlyginimas. Atsakovė remiasi ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, kad yra galimi ir kiti sienos gręžimo vietose suformuotų ertmių remonto variantai. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodytais argumentais iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, tačiau kitokio žalos apskaičiavimo ir pagrindimo byloje nepateikė.

31. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 8 d. ekspertizės akte pateiktos išvados, kad statybos, taip pat ir remonto darbai visada yra projektuojami ir pasirenkamas racionalus variantas; tiriamuoju atveju sienos gręžimo vietose suformuotos ertmės gali būti užtaisytos skiediniais ar kitokiais hermetikais, jų išorinį paviršių nudažant šalia esančių paviršių spalva, o nuskelti dviejų apdailos plytelių fragmentai galėtų būti priklijuoti į ankstesnes jų vietas atitinkamai klijais arba gali būti keičiamos visos apdailos plytelės, ar pasirinkti kiti remonto variantai. Iš 2020 m. spalio 8 d. ekspertizės akto duomenų matyti, kad kažkuris konkretus sienos apdailos remonto variantas nenurodytas kaip parinktinas, pažymint, jog remonto varianto pasirinkimo uždavinio klausimas nėra statybos eksperto kompetencija, kadangi, atsižvelgiant į sienos apdailos pobūdį (spalvų ir plokštumų įvairovę bei jų tekstūrą/reljefą) ir pasirenkant sienos apdailos remonto variantą susiduriama su estetikos/grožio samprata ir jos interpretacijomis.

32. Vertindama atsakovės apeliacinių skundų argumentus, kad galėtų būti pasirinktas kitas būdas ieškovės patirtai žalai atlyginti, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Nagrinėjamu atveju iš nuotraukų ir ekspertizės akto duomenų nustatyta, kad sienoje likusios skylių gręžimo žymės yra akivaizdžiai matomos, be to, skylių/ertmių yra keliasdešimt, jos išdėstytos per visą sienos plotį, sienos apdailos plytelės ne vienspalvės, o skirtingų atspalvių, poros plytelių fragmentai nuskelti. Aplinkybę, kad būtina keisti visas ginčo sienos apdailos plyteles, nes kitaip dėl skylių diametro, atspalvių skirtumo būtų sugadintas bendras sienos vaizdas, nurodė ir liudytojas R. K., UAB „Loroma“ direktorius. Byloje nepateikta patvirtinančių duomenų, kad kitokiu sienos remonto variantu būtų galima fiziškai ir vizualiai visiškai atstatyti sienos apdailą į buvusią padėtį. Ieškovės nurodyta darbų, susijusių su sienos atstatymu į buvusią padėtį, kaina pagrįsta rašytiniais įrodymais. Atsakovė apeliaciniuose skunduose šių duomenų neginčija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl žalos, susijusios su sienos apdailos remonto darbais, atlyginimo dydžio ir pagrįstai patenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dalį dėl 4 543,35 Eur žalos atlyginimo.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis patikslinto ieškinio reikalavimų

33. Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atlyginti 3 279,50 Eur žalą. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei kaip žalos atlyginimą 2 779,50 Eur už laiptų remontą ir 500 Eur už baldų pernešimą ir baldų apdengimą išsaugoti.

34. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog atsakovės pareigūnai, kurie fiksavo kratos eigą, nepateikė jokių įrodymų, kad laiptų pakopų ir jų turėklų apgadinimai buvo anksčiau nei atlikta krata, atmestini, kadangi neatitinka šalims nagrinėjamoje byloje tenkančios įrodinėjimo naštos paskirstymo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad šalims tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiai ieškovei.

35. Bylos duomenimis, laiptai buvo įrengti prieš 8 metus. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams gręžiant sieną buvo naudojamas siurblys gręžimo dulkėms ir dalelėms surinkti. Iš to matyti, kad kratos metu buvo imtasi priemonių apsaugoti ieškovės turtą.

36. Ieškovė teigia, kad iki kratos laiptai buvo puikios būklės. Ieškovė nurodo, kad pareigūnams gręžiant sieną siurblys nesusiurbė visų byrančių dulkių ir sienos apdailos gabaliukų, kurie galėjo pažeisti paviršių, nes juo nuolat vaikščiojo kratą atliekantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai su lauko avalyne, o laiptų turėklai buvo naudojamo kaip pastoliai atremti kėdes ir kitus daiktus ir padėti pareigūnams pasiekti aukštesnes sienos vietas. Pažymėtina, kad byloje, siekiant išsiaiškinti, kokie apgadinimai padaryti ieškovės turtui, jų atsiradimo priežastis, padarytos žalos dydį ir jų pašalinimui būtinus atlikti darbus, buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. 2020 m. spalio 8 d. ekspertizės akto duomenimis, laiptų apžiūros metu užfiksuota, jog laiptų pakopos ir jų turėklai yra su smulkiomis, vos matomomis pažaidomis, o nustatyti, kada susiformavo pažaidos, ir suformavimo būdą apžiūros būdu nėra galimybės. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą ir atlikus apžiūrą nėra pagrindo teigti, jog yra sugadintos filmuotoje vaizdo medžiagoje matomos medinės laiptų pakopos – pakopų sugadinimo pėdsakai filmuotoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuoti, laiptų apžiūros metu užfiksuotos pažaidos yra nežymios ir priskirtinos natūraliam eksploatuojamų laiptų nusidėvėjimui.

37. Apeliantė akcentuoja, kad kratos metu filmuotoje vaizdo medžiagoje matosi, kaip ant laiptų krenta dekoratyvinių sienos plytelių nuolaužos ir dulkės, kurios ne visos susiurbiamos ir kurios patenka ant lakuotų laiptų pakopų paviršiaus, per jas eina ikiteisminio tyrimo pareigūnas, taip pat ant pakopų įremiant į turėklus buvo pastatyti daiktai, kurie spaudė laiptų pakopos paviršių ir turėklus. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, taip pat argumentus dėl netinkamo R. K. parodymų dėl galimos laiptų pažeidimų kilmės vertinimo, atsižvelgtina į tai, kad teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės tyrimo metu buvo įvertinta ir filmuota vaizdo medžiaga, taip pat atlikta laiptų pakopų apžiūra. Tačiau ekspertizės akte pagal esamą medžiagą nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad laiptų pakopų pažeidimai galėjo atsirasti būtent kratos atlikimo metu dedant, pernešant, statant kratai naudotus įrankius ir priemones. Ekspertizės akte, be kitų išvadų, taip pat padaryta tikėtina išvada, kad apžiūros metu užfiksuotos laiptų pažaidos susiformavo natūraliai eksploatuojat laiptus. Teisėjų kolegija, įvertinus visumą įrodymų byloje, nenustatė pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto duomenimis ir padaryti priešingas išvadas.

38. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad 2020 m. sausio 22 d. kratos protokole ieškovė pažymėjo turinti pretenzijų dėl sienai padarytos žalos, tačiau žalos kitokiam turtui (laiptų pakopoms) nenurodė. Nors apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad ji buvo šoko būsenos ir tinkamai neapžiūrėjo laiptų pakopų ir turėklų, nes jie buvo padengti dulkėmis, tačiau ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareigūnams baigus sienos gręžimą ieškovė pati papildomai siurbė laiptų pakopas.

39. Byloje nustatyta, kad laiptų pakopų pažaidos yra itin smulkios. Ekspertizės metu tiesioginio priežastinio ryšio tarp laiptų pakopų pažeidimų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, jų panaudotų priemonių nenustatyta. Įvertinęs visumą bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad smulkius laiptų pakopų pažeidimus lėmė būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnų nerūpestingi ir aplaidūs (neteisėti) veiksmai.

40. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovei nepagrįstai nepriteista 500 Eur suma už baldų pernešimą ir baldų apdengimą išsaugoti. Nurodytą sumą ieškovė grindė UAB „Loromas“ 2020 m. vasario 4 d. pateikto Komercinio pasiūlymo – sąmatos duomenimis. Jame, be kita ko, nurodomas 250 Eur įkainis už baldų pernešimą, apdengimą ir 250 Eur įkainis už baldų nuvalymą – sustatymą į ankstesnes vietas. Apeliantė nurodo, kad minėti darbai yra susiję su sienos tvarkymu, kadangi tvarkant sieną bus nuardoma sieną dengianti medžiaga, jos demontavimas sukels dulkes, kurios gali patekti ant baldų paviršiaus. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, palei tvarkomą sieną ant laiptų pakopų jokie baldai nestovi, ieškovė šios aplinkybės neginčija. Apeliaciniame skunde ieškovė, teigdama, kad niekas negali jai padėti pernešti baldų ir juos apdengti, bei yra didelė tikimybė, kad baldai apsigadins ir jų būklė pablogės, tokių baldų nedetalizavo. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sienos remonto darbams atlikti yra būtini specialūs baldų pernešimo ir apdengimo darbai, dėl to skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 500 Eur sumą už šiuos darbus.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus nustatyta, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netinkamo materialinės teisės normų ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų pažeidimų nenustatyta. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės A. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šalių apeliacinius skundus atmetus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovai nepateikė duomenų, kad rengdami atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jos neskirstytinos.

43. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 968 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimų į atsakovės apeliacinius skundus parengimu, ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės apeliacinius skundus atmetus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas